Vieną rytą pabundate ir sužinote, kad Registrų centre jūsų butas jau priklauso ne jums, o kitam žmogui. Elektroninis parašas – jūsų, bet dokumentų niekada nepasirašėte. Skamba kaip fantastinis siužetas? Deja, tai ne fantastika – tai visai reali grėsmė, kurią ateityje gali sukelti kvantiniai kompiuteriai.

Kibernetinis saugumas, verslo bei duomenų analitika ir veiklos sistemų modernizacija – trys sritys, kurios 2026 m. taps Lietuvos verslų IT investicijų epicentru. Tačiau DI srityje euforija slūgsta: nors dalis įmonių vis dar planuoja didinti investicijas, kitos jau mažina biudžetus. Pastebima ir nauja tendencija: atsiranda naujas favoritas – DI agentai, žadantys greitesnę pamatuojamą naudą.

Pirmasis Lietuvos jūrinio vėjo parko projektas Baltijos jūroje turėjo būti vienas ambicingiausių energetikos žingsnių – simbolis, kad Lietuva rimtai žengia į žaliosios energetikos erą. Bet šiandien kalbame apie pabrangusį projektą, smukusią planuojamą grąžą ir labai realią riziką, kad iki 2030-ųjų parkas taip ir nebus pastatytas.

Dirbtinis intelektas (DI) jau tapo neatsiejama šiuolaikinio verslo dalimi visame pasaulyje. DI keičia ne tik tai, kaip įmonės dirba, bet ir tai, kaip jos kuria vertę, bendrauja su klientais bei priima strateginius sprendimus. Visgi čia ryškėja ir kita realybė: DI tampa ne tik pagalbininku, bet ir sukelia nemažai iššūkių ir rizikų įmonėms

Perovskitinės saulės elementų technologijos šiandien tampa vienu svarbiausių proveržių pasaulinėje energetikoje, o pažangiausi jų sprendimai kuriami ir čia, Lietuvoje. KTU mokslininkų sukurti junginiai ir molekulinės medžiagos jau naudojami tarptautiniu mastu – nuo Europos iki JAV ir Azijos laboratorijų bei įmonių.

Pirmasis Lietuvos jūrinio vėjo parko projektas Baltijos jūroje turėjo būti vienas ambicingiausių energetikos žingsnių – simbolis, kad Lietuva rimtai žengia į žaliosios energetikos erą. Bet šiandien kalbame apie pabrangusį projektą, smukusią planuojamą grąžą ir labai realią riziką, kad iki 2030-ųjų parkas taip ir nebus pastatytas.

Perovskitinės saulės elementų technologijos šiandien tampa vienu svarbiausių proveržių pasaulinėje energetikoje, o pažangiausi jų sprendimai kuriami ir čia, Lietuvoje. KTU mokslininkų sukurti junginiai ir molekulinės medžiagos jau naudojami tarptautiniu mastu – nuo Europos iki JAV ir Azijos laboratorijų bei įmonių.

Technologijos braunasi visur, į keturračius – taip pat. Jau ir šios, su archajiškumu gerąja prasme neretai siejamos, bekelei skirtos transporto priemonės turi skaitmeninius prietaisų skydelius, elektroninius akceleratorius, nuokalnių stabdymo sistemas ir kitą modernią elektroniką. Tarp dažnai siūlomų technologijų – ir elektroninis vairo stiprintuvas. Kokia jo funkcija ir kaip jis keičia vairavimo patirtį?

Šiuolaikinė visuomenė, remianti daugelį veiklų į didžiulius informacijos srautus, susiduria su vis augančiais iššūkiais. Duomenų kiekis auga eksponentiškai, o kartu didėja ir poreikis greitai, efektyviai bei mažomis energijos sąnaudomis juos apdoroti. Nors didžioji dalis informacijos perduodama optiniu būdu, tai yra per šviesos bangas, pati duomenų analizė ir apdorojimas vis dar vyksta elektrinėje terpėje. Toks neatitikimas tampa viena pagrindinių kliūčių spartesnei technologijų raidai.

Per pastarąjį šimtmetį Lietuvos energetikos sistema smarkiai pakito – nuo vietinių mažų elektrinių tarpukariu iki šiuolaikinės, į Europos tinklus sinchronizuotos sistemos, kaip atskleidžia KTU Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyve saugomi istoriniai duomenys.

Vieną rytą pabundate ir sužinote, kad Registrų centre jūsų butas jau priklauso ne jums, o kitam žmogui. Elektroninis parašas – jūsų, bet dokumentų niekada nepasirašėte. Skamba kaip fantastinis siužetas? Deja, tai ne fantastika – tai visai reali grėsmė, kurią ateityje gali sukelti kvantiniai kompiuteriai.

Kibernetinis saugumas, verslo bei duomenų analitika ir veiklos sistemų modernizacija – trys sritys, kurios 2026 m. taps Lietuvos verslų IT investicijų epicentru. Tačiau DI srityje euforija slūgsta: nors dalis įmonių vis dar planuoja didinti investicijas, kitos jau mažina biudžetus. Pastebima ir nauja tendencija: atsiranda naujas favoritas – DI agentai, žadantys greitesnę pamatuojamą naudą.

Dirbtinis intelektas (DI) jau tapo neatsiejama šiuolaikinio verslo dalimi visame pasaulyje. DI keičia ne tik tai, kaip įmonės dirba, bet ir tai, kaip jos kuria vertę, bendrauja su klientais bei priima strateginius sprendimus. Visgi čia ryškėja ir kita realybė: DI tampa ne tik pagalbininku, bet ir sukelia nemažai iššūkių ir rizikų įmonėms

Naujas kompanijos „Microsoft“ tyrimas atskleidė, kad dirbtinio intelekto (DI) naudojimas Lietuvoje siekia 21 proc. Pagrindinis „Microsoft“ tyrimų centras „The AI Economy Institute“ pristatė naują dirbtinio intelekto paplitimo ataskaitą, kurioje pateikiama išsami analizė apie tai, kur ir kiek DI yra kuriamas, vystomas bei naudojamas.

Vidutinė vieno incidento duomenų nutekėjimo žala pasaulyje siekia 4,9 mln. JAV dolerių, o 7 iš 10 kibernetinių atakų taikosi ne į IT sistemų spragas, o į žmogaus klaidas. Artėjant Juodojo penktadienio ir šventiniams išpardavimams, dėl išaugusio krūvio darbuotojai gali tapti labiau išsiblaškę ir pažeidžiami. Net ir maža žmogiškoji klaida verslui gali kainuoti labai brangiai.

ES įsigaliojo naujasis „Gigabitinės infrastruktūros reglamentas“. Jis žymi svarbų žingsnį siekiant spartesnio ir prieinamesnio interneto visiems europiečiams, kadangi tikslas – supaprastinti tinklo plėtros procedūras, sumažinti biurokratiją ir atpiginti šviesolaidžio bei 5G infrastruktūros diegimą. Šis reglamentas ypač reikšmingas Lietuvai.

Tamsusis internetas daugeliui žmonių vis dar skamba paslaptingai ar net bauginančiai. Tačiau iš tiesų tai tik dalis pasaulinio žiniatinklio, kuriai pasiekti reikia kiek kitokių priemonių nei įprastoms svetainėms. Ši interneto erdvė nesiūloma „Google“ ar kitose paieškos sistemose, ir jos negalima pasiekti naudojant įprastą naršyklę.

Naujienos iš Kinijos sukėlė didelį susidomėjimą pasaulio gynybos ir mokslo bendruomenėse. Šalies mokslininkai paskelbė apie naujo įrenginio, vadinamo fotonų gaudytuvu, gamybos pradžią. Šis prietaisas gali iš esmės pakeisti karinės aviacijos balansą ir tapti didžiausiu iššūkiu šiuolaikinei nematomų lėktuvų technologijai.

„Kodas raudona, palata 127“ – gydytojas perskaito žinutę siaurame pranešimų gaviklio ekrane ir pasileidžia bėgti ilgu ligoninės koridoriumi pas pacientą. Tai įprasta scena iš bet kurio populiaraus 2000-ųjų serialo ar filmo apie medikus. Nors pranešimų gaviklių, vadinamųjų „peidžerių“, populiarumas prilygo akimirkai, jie vis dar naudojami medicinos bei klientų aptarnavimo srityse.

Atsilieptas sukčių skambutis gali baigtis dideliais finansiniais nuostoliais arba nutekintais asmens duomenimis. Startavo vieninga apgaulingų skambučių blokavimo sistema: mobiliojo ryšio operatoriai dabar dar efektyviau stabdys skambučius iš suklastotų numerių.

Vos po penkerių metų Lietuva gali atsidurti tarp stipriausių Europos technologijų centrų, rodo naujausias tyrimas. Skaičiuojama, kad iki 2030 m. startuolių skaičius šalyje galėtų išaugti tris kartus, juose dirbtų dvigubai daugiau specialistų, o valstybės biudžetas papildomai sulauktų apie 5 mlrd. eurų mokesčių.

Skaitmenizacija Lietuvoje ir pasaulyje sparčiai auga – pradedant debesijos sprendimais ir dirbtiniu intelektu, baigiant automatizuotais verslo procesais. Tačiau kartu su skaitmenine plėtra sparčiai auga ir organizacijų pažeidžiamumas kibernetinėms grėsmėms.

Nors Lietuva puoselėja ambicijas sukurti pirmąjį Baltijos šalyse dirbtinio intelekto kompetencijų ir technologijų centrą, tačiau naujausias tyrimas rodo, kad mūsų šalies gyventojai į technologijas žvelgia su menkesniu entuziazmu negu Latvijos ir Estijos.

Skaitmeniniame amžiuje, kai socialiniai tinklai formuoja mūsų įpročius, nuomones ir net emocinę savijautą, prekių ženklams ar turinio kūrėjams sukurti „virusinį“ vaizdo klipą, gali atrodyti kaip smagus ir organiškas būdas paskleisti norimą žinutę. Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį – nors virusinis turinys gali kelti įkvėpimą ar džiaugsmą, pernelyg intensyvus jo vartojimas gali paveikti mūsų emocinę pusiausvyrą.

Kibernetinio saugumo specialistų trūkumas darbo rinkoje tampa ne tik ekonominiu, bet ir nacionalinio saugumo iššūkiu. Kibernetinės grėsmės auga greičiau, nei spėjama parengti jas efektyviai gebančių spręsti žmonių. Panašu, kad ir vėl neapsieisime be verslo lyderystės: privalome ne tik stiprinti technologinę infrastruktūrą, bet ir užtikrinti, kad turėtume pakankamai darbo jėgos, galinčios ją apsaugoti.

Radiacija natūraliai egzistuoja mūsų aplinkoje – nuo dirvožemio po kojomis iki oro, kuriuo kvėpuojame. Todėl svarbu žinoti, kur ir kiek radiacijos yra mūsų aplinkoje, o tai padeda kurti radiacijos žemėlapius ir stebėti aplinkos pokyčius. MRU Aplinkos valdymo laboratorijos komanda, vadovaujama prof. dr. Paulo Pereiros, žengia dar vieną žingsnį dalindamasi savo tyrimų rezultatais su visuomene.

„Mars Reconnaissance Orbiter“ yra vienas svarbiausių NASA orbitinių zondų, kuris padeda tirti Marso paviršių. Tarp daugelio jame sumontuotų prietaisų išsiskiria „SHARAD“ radaras, tai specialus įrenginys, skirtas tirti Marso paviršiaus sluoksnius ir atrasti požeminius darinius.

Skaitmeninė erdvė šiandien pilna balsų. Socialiniuose tinkluose, forumuose ir įvairiose platformose kasdien verda tūkstančiai diskusijų. Komentarų mastas interneto portaluose auga taip sparčiai, kad net technologijų ekspertams tampa sudėtinga suskaičiuoti, kiek jų atsiranda kasdien.

Žmonijos sukurti tyrimų zondai jau aplankė visas Saulės sistemos planetas, nuo Merkurijaus iki Neptūno, ir gausybę mažesnių kūnų – palydovus, asteroidus, kometas, nykštukines planetas. Keli zondai – „Voyager 1“ ir 2, greičiausiai ir „Pioneer 10“ ir 11 – jau netgi paliko Saulės sistemą. Kaip skraido erdvėlaiviai Saulės sistemoje?

Žemės magnetinis laukas, mūsų nematoma apsauginė skraistė, patiria reikšmingus pokyčius, kurie kelia susirūpinimą mokslininkams. „Pietų Atlanto anomalija“, tai silpnesnio magnetinio lauko zona, tai pastaraisiais metais sparčiai plečiasi.