Lietuvoje atvejai, kuomet konkuruojančios įmonės tarpusavyje koordinuoja veiksmus – nuo rinkos pasidalijimo iki pasiūlymų derinimo viešuosiuose pirkimuose, vis dar išlieka itin aktualūs. Tačiau teisininkai perspėja, kad nors informacijos apie tokių susitarimų keliamas rizikas viešoje erdvėje netrūksta, verslas dažnai neįvertina, kad net neformalus veiksmų koordinavimas gali baigtis milijoninėmis baudomis.

Nors skendimų, pasibaigusių mirtimi, Lietuvoje mažėja, pagal milijonui gyventojų tenkantį skenduolių skaičių esame vieni pirmųjų Europoje. Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaitos rodo, kad kasmet Lietuvoje nuskęsta iki 100 žmonių. Šylantis oras ir artėjantis maudynių sezonas skatina atsigręžti į šią problemą.

Ar mokėtumėte nusikaltėliui, kuris ką tik apšvarino jūsų namus, tikėdamiesi, kad jis grąžins šeimos nuotraukas? Būtent tai kasdien daro gausybė įmonių, pakliuvusių į kibernetinių atakų spąstus – moka išpirkas tikėdamosi atgauti prarastus duomenis. Kibernetinės saugos ekspertai rėžia tiesiai: išpirka yra blogiausia įmanoma investicija.

IT sistemų spragos šiandien išnaudojamos per kelias dienas, o kartais – ir per keliolika valandų nuo jų atsiradimo, todėl organizacijos dažnai nespėja net tiksliai įvertinti, kad yra pažeidžiamos. Situaciją apsunkina ir tai, kad realus saugumo vaizdas neretai skiriasi nuo to, kaip jį mato pačios įmonės. Būtent ši „nematoma zona“ šiandien kelia didžiausią riziką, ir paaiškina, kokia yra viena efektyviausių priemonių jai mažinti.

Dirbtinis intelektas sparčiai keičia studijas ir mokslinius tyrimus, todėl akademinėje bendruomenėje vis dažniau keliamas klausimas, ar ši technologija netampa grėsme sąžiningumui. Akademinės etikos praktika rodo, kad svarbiausias iššūkis kyla ne dėl pačių technologijų, o dėl to, kaip aiškiai ir nuosekliai jomis mokame dirbti.

Nors skendimų, pasibaigusių mirtimi, Lietuvoje mažėja, pagal milijonui gyventojų tenkantį skenduolių skaičių esame vieni pirmųjų Europoje. Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaitos rodo, kad kasmet Lietuvoje nuskęsta iki 100 žmonių. Šylantis oras ir artėjantis maudynių sezonas skatina atsigręžti į šią problemą.

Atšilus orams ir prasidėjus išvykų į gamtą sezonui, vairuotojų tyko rizika, apie kurią dažnas nė nesusimąsto. Kol automobilis stovi sodybos kieme ar miško aikštelėje, po jo kapotu gali įsikurti nekviesti svečiai. Nors didžiausia grėsme keliuose įprasta laikyti stambius laukinius gyvūnus, draudimo ekspertai įspėja: kur kas mažesni graužikai automobilių savininkams gali palikti tūkstantines sąskaitas.

Vėlų šeštadienio vakarą – kasmet milijonus žiūrovų Europoje pritraukiantis „Eurovizijos“ dainų konkurso finalas, kuriame savo atstovą turi ir Lietuva. Nuo įspūdingų scenos efektų iki nepertraukiamų tiesioginių transliacijų – ekspertai analizavo, kiek faktiškai elektros energijos suvartojama tokio renginio metu.

Birželio 12 dieną Kaune bus duotas startas tradicinėms ir bene labiausiai laukiamoms elektromobilių entuziastų varžyboms visame regione. Dvyliktą kartą vyksiantis, jau kultiniu tapęs renginys šiemet išsiskiria ypatingu, dar niekuomet nevažiuotu maršrutu, kuris meta savotišką iššūkį ne tik dalyvių ekipažams, bet ir demonstruoja, kaip stipriai patobulėjo elektromobilių naudojimo galimybės.

Jau dabar fiksuojami atvejai, kai fotovoltines plokštes pažeidžia ar deformuoja sniego apkrovos, šaltis bei kiti mechaniniai veiksniai. Prie augančio nebenaudojamų saulės modulių kiekio prisideda ir gyventojų sprendimai – keisdami stogo dangą ar manydami, kad moduliai veikia neefektyviai, jie demontuojami ir pakeičiami naujais. Tokiose situacijose itin svarbu, kad eksploatuoti nebetinkamos fotovoltinės plokštės būtų perduodamos tik teisėtiems atliekų tvarkytojams.

Ar mokėtumėte nusikaltėliui, kuris ką tik apšvarino jūsų namus, tikėdamiesi, kad jis grąžins šeimos nuotraukas? Būtent tai kasdien daro gausybė įmonių, pakliuvusių į kibernetinių atakų spąstus – moka išpirkas tikėdamosi atgauti prarastus duomenis. Kibernetinės saugos ekspertai rėžia tiesiai: išpirka yra blogiausia įmanoma investicija.

IT sistemų spragos šiandien išnaudojamos per kelias dienas, o kartais – ir per keliolika valandų nuo jų atsiradimo, todėl organizacijos dažnai nespėja net tiksliai įvertinti, kad yra pažeidžiamos. Situaciją apsunkina ir tai, kad realus saugumo vaizdas neretai skiriasi nuo to, kaip jį mato pačios įmonės. Būtent ši „nematoma zona“ šiandien kelia didžiausią riziką, ir paaiškina, kokia yra viena efektyviausių priemonių jai mažinti.

Naujausi „Apple“ mašininio mokymosi tyrimai, regis, patvirtina tai, ką dauguma mūsų jau intuityviai jaučia. Jie rodo, kad nors žmonės yra atviri dirbtinio intelekto (DI) naudojimui, jie taip pat nori išlaikyti savo asmeninę kontrolę ir siekia, kad šios išmanios technologijos sprendimų priėmimo procesai būtų skaidrūs.

Viešojoje erdvėje vis pasirodo diskusijų apie Europos Centrinio Banko (ECB) kuriamą skaitmeninį eurą. Vieni jį vadina banko kortelių pakaitalu, kiti kuria konspiracijos teorijas apie visuotinį sekimą. Nepaisant to, projektas juda įgyvendinimo link, ir jau 2029 m. daugelis Europoje turės galimybę naudotis skaitmeniniu euru.

Įsivaizduokite kasdienę situaciją: pamiršote kolegos gimtadienį. Skubiai atidarote „ChatGPT“ ar kitą dirbtinio intelekto (DI) asistentą ir per kelias sekundes sugeneruojate šmaikštų sveikinimą. Jums tai nieko nekainuoja, o procesas atrodo tarsi magija, veikianti kažkur virtualiame „debesyje“. Juk skaitmeninis pasaulis neturi nei svorio, nei formos, tiesa?

Įsivaizduokite, kad jūsų mieste ar šalyje staiga įvyksta vienas iš penkių nemalonių scenarijų: nutrūksta ryšys su kosmoso technologijomis, išsijungia elektra, nebeturite antibiotikų, dingsta internetas ar dėl radiacijos neįmanoma patekti į didžiulę teritoriją. Kaip tokiais atvejais galėtų padėti mokslo sprendimai?

Įsivaizduokite rytą, kai pabudę nebegalite prisijungti prie interneto – neveikia banko programėlės, stringa nuotolinis darbas, o navigacija telefone rodo tik tuščią ekraną. Vidutinis europietis šiandien internete praleidžia daugiau kaip 6 valandas per dieną, todėl net trumpalaikiai ryšio sutrikimai tampa juntami beveik iš karto.

Šeštosios kartos (6G) ryšys ištrins ribas tarp fizinio ir skaitmeninio pasaulių. Ši technologija atneš pojūčių interneto naujoves. Šiemet inžinieriai visoje Europoje baigia teorinius 6G tyrimus, o ryšio operatoriai ruošiasi komerciškai paleisti 6G tinklus ne anksčiau nei 2030 metais.

Nors prie ekranų praleidžiamas laikas šiandien dažnai laikomas opia visuomenės problema, vyresnio amžiaus žmonėms tai tampa naudingu, kasdienybę praturtinančiu sprendimu. Lietuvoje sparčiai augantis senjorų įsitraukimas į skaitmeninį pasaulį ne tik mažina socialinę atskirtį, bet ir keičia jų kasdienybę.

Nuolatinis pranešimų srautas – nuo „Teams“ žinučių iki el. laiškų – daugeliui darbuotojų jau tapo įprasta darbo dalimi. Nors dažnai manoma, kad tai mažina produktyvumą, tyrimas rodo, kad situacija gali būti sudėtingesnė – darbo rezultatai gali išlikti panašūs, tačiau keičiasi pats darbo procesas.

Dirbtinis intelektas sparčiai keičia studijas ir mokslinius tyrimus, todėl akademinėje bendruomenėje vis dažniau keliamas klausimas, ar ši technologija netampa grėsme sąžiningumui. Akademinės etikos praktika rodo, kad svarbiausias iššūkis kyla ne dėl pačių technologijų, o dėl to, kaip aiškiai ir nuosekliai jomis mokame dirbti.

Nors bendras bedarbių skaičius šalyje traukiasi, jaunimo nedarbo rodikliai – nejuda iš vietos. Analitikai pastebi, kad Vakarų Europoje jaunų žmonių užimtumas yra bent trečdaliu didesnis, nes ten daugiau nei pusė studentų dirbti pradeda dar auditorijose.

Dar visai neseniai tėvų ir karjeros patarėjų žinutė jaunimui buvo labai aiški: „Mokykis programuoti – tai ateities profesija, garantuosianti stabilią darbo vietą ir solidų atlyginimą.“ Atrodė, kad IT sektorius yra saugus uostas, į kurį neprasiskverbs jokios krizės. Tačiau šiandien, 2026-aisiais, technologijų rinka išgyvena keistą paradoksą.

Balandžio 30-ąją Klaipėdos universitete vyko „Inžinierių diena 2026“ – Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto organizuotas renginys, į vieną erdvę subūręs moksleivius, studentus, mokslininkus, verslo ir technologijų pasaulio atstovus.

Lietuviškos mokslu ir tyrimais grįstos giliųjų technologijų komandos jau ne kartą įrodė, kad gali konkuruoti dėl prestižinio Europos inovacijų tarybos finansavimo. Europai vis aktyviau ieškant technologijų, kurios stiprintų jos konkurencingumą ir strateginę autonomiją, Lietuvai atsiveria galimybė tapti šios krypties dalimi.

Lietuvoje atvejai, kuomet konkuruojančios įmonės tarpusavyje koordinuoja veiksmus – nuo rinkos pasidalijimo iki pasiūlymų derinimo viešuosiuose pirkimuose, vis dar išlieka itin aktualūs. Tačiau teisininkai perspėja, kad nors informacijos apie tokių susitarimų keliamas rizikas viešoje erdvėje netrūksta, verslas dažnai neįvertina, kad net neformalus veiksmų koordinavimas gali baigtis milijoninėmis baudomis.

Populiariojoje kultūroje „supergalios“ dažnai siejamos su futuristinėmis technologijomis, įspūdingais kostiumais ar išskirtinėmis gebėjimų formomis. Tačiau realiame pasaulyje vis svarbesne galia tampa gebėjimas mąstyti. Todėl matematika šiandien vis dažniau vadinama viena svarbiausių šiuolaikinio pasaulio „supergalių“.

Mokslinė fantastika – tai žanras, kuriam abejingų yra mažai. Vieni negali į jį rimtai žiūrėti, kiti be jo neįsivaizduoja savo gyvenimo. Tarp fantastikos fanų – labai daug mokslininkų. Šis žanras padrąsina svajoti, tyrinėti ir bandyti patikrinti net pačias keisčiausias idėjas. Galiausiai mokslinė fantastika skatina nebijoti kurti kitokios, geresnės ateities vizijos.

DI plėtra keičia aukštojo mokslo aplinką ir mokymosi procesus – vis daugiau studentų studijų metu pasitelkia DI įrankius informacijos paieškai, užduočių sprendimui bei mokymosi medžiagos supratimui. Pastarųjų metų tarptautiniai tyrimai, apimant sistemines apžvalgas ir empirinius tyrimus, rodo, kad generatyvinio dirbtinio intelekto naudojimas gali didinti studentų motyvaciją, įsitraukimą ir mokymosi pasitenkinimą.

Kaip formuojasi galaktikos ir kas iš tiesų lemia jų raidą per milijardus metų? Atsakymų į šiuos fundamentalius klausimus mokslininkai ieško vis giliau, atsigręždami ne tik į ryškiausius ir lengviausiai stebimus objektus, bet ir į tai, kas ilgą laiką liko už stebėjimų ribų – mažos masės žvaigždžių spiečius. Nors būtent jie, kaip rodo teoriniai modeliai, sudaro didžiąją dalį visų žvaigždžių spiečių, jų vaidmuo galaktikų evoliucijoje iki šiol tebėra nepakankamai pažintas.