Jau 15 Baltarusijos kompanijų ketina persikelti į Latviją. Šios įmonės atstovauja Informacinių technologijų (IT) pramonei ir kitoms sritims, įskaitant žaliąją energetiką. Ne visos šalys vienodai gerai pasirengusios priimti baltarusių kompanijas – Lietuva vėl linksniuojama kalbant apie nelanksčiausias sistemas.

Nors šiais mokslo metais ugdymo procesas sugrįžo į įprastą ritmą, augant užsikrėtimų mokyklose skaičiui, prisimenama ir pavasarį taikyta nuotolinio mokymo(si) koncepcija. Vis dėlto leidyklos „Šviesa“ užsakymu atlikta tėvų apklausa rodo, kad ne visi liko patenkinti jo organizavimu, o dalis tėvų pastebi ir vaikų elgesio pokyčius.

Visą savaitgalį Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre vyko gyvybės mokslų programavimo varžybos „Biohakatonas I Gyvybės kodas 2020“. Renginys pritraukė jaunuosius gyvybės mokslų ir informacinių technologijų entuziastus, kurie sukūrė prie visuomenės gyvenimo kokybės gerinimo bei mokslo pažangos prisidedančias inovacijas.

Kol milijardai žmonių spiečiasi didžiuosiuose socialiniuose tinkluose, jaunimas randa naujų erdvių ir būdų bendrauti privačiai bei išreikšti save. Nuo garsiųjų „TikTok“, „Discord“ ir „Reddit“ iki dar tik augančių „Byte“, „QQ“ ir „Qzone“ – erdvių bendrauti, atsiskleisti ir sužinoti kas dabar „ant bangos“ paaugliams nestinga.

Europos įstatymai netrukus gali atimti iš „Facebook“ galimybę vartotojų duomenis perkelti į kitą Atlanto vandenyno pusę. Už tai didžiausio pasaulyje socialinio tinklo valdytojai grasina nutraukti paslaugų teikimą daugiau nei 400 mln. Europos vartotojų.

Baltarusių programišiai, paskelbę karą Aliaksandro Lukašenkos režimui, ėmė viešinti sąrašus jėgos struktūrų atstovų, kurie galimai vykdė nusikaltimus prieš taikius protestuotojus. Nuo rugsėjo pradžios Baltarusijoje įsilaužta į tris valstybinius tinklalapius, įskaitant Mokesčių ministerijos.

Mokėjimo korteles turintys gyventojai reguliariai išsigrynina pinigų iš bankomatų. Ir daugeliui iš jų bent kartą gyvenime dėl vienų ar kitų priežasčių bankomatas kortelę yra „suvalgęs“. Taip bent kuriam laikui likus be pinigų, galima patirti nemažai nepatogumų. O bankai tikrai neskuba padėti.

Spalio 16–18 d. jau trečiąjį kartą vyks Vilniaus miesto hakatonas „Hack4Vilnius“. 50 valandų truksiantis idėjų generavimo maratonas kvies dalyvius kurti sumanaus miesto aplinkos sprendimus, inovatyvaus judumo mieste pasiūlymus ir rasti būdų, kaip Vilnių paversti kuo saugesniu ir labiau įtraukiančiu miestu.

Rugsėjo 25 dieną virtualioje erdvėje startuoja jau nuo 2001-ųjų nuolat auganti inovacijų paroda-konkursas „Technorama 2020“. Dėl pandemijos iš pavasario į rudenį persikėlusi paroda šiais metais visus inovacijų entuziastus pasitiks specialiai kuriamoje interaktyvioje platformoje, kurioje bus galima apžiūrėti, įvertinti dalyvių sukurtus produktus.

VERT atkreipia dėmesį, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams, kurie jau pradėjo teikti gyventojams pasiūlymus dėl elektros energijos tiekimo, perduoda šiems pasiūlymams parengti reikalingus duomenis, todėl vartotojams jokių duomenų teikti nereikia.

Telefonas ar kompiuteris anksčiau buvo prabangos prekė, o dabar tai – kasdienė būtinybė. Sparčiai auga išmaniųjų įrenginių, papildančių šiuos pagrindinius prietaisus, paklausa. Tendencija išryškėjo operatoriaus „Tele2“ COVID-19 nuotaikų ir savijautos tyrime bei išmaniųjų įrenginių pardavimuose.

Šiemet visiškai netikėtai, nepasiruošę ir nenoromis gavome progą išbandyti nuotolinius susirinkimus, o moksleiviai – nuotolinį mokymą. Nelikome sužavėti. Tačiau švietimo technologijų ir inovacijų (EdTech) entuziastai įsitikinę, kad tai proga švietimo sistemoje įgyvendinti didelius pokyčius. Tik šįkart – jiems iš anksto pasiruošti.

Vairuotojo pažymėjimus išduodanti ir būsimus vairuotojus egzaminuojanti „Regitra“ paskelbė, kad keisis vairavimo egzamino tvarka: egzamino metu be kitų užduočių teks kurį laiką vairuoti ir vadovaujantis tiesiog navigacijos nurodymais. Tokia žinia sukėlė nemažą ažiotažą ir tarp būsimų vairuotojų, ir tarp vairavimo mokyklų, mat kol kas neaišku, nei kokia navigacija reikės mokėti vadovautis, nei kokios klaidos, padarytos važiuojant su navigacija, bus laikomos nepriimtinomis ir kritinėmis.

Viešojoje erdvėje nuolat nuskamba žinia, kad Lietuva rikiuojasi tarp finansų technologijų lyderių ir neslepia ambicijų tapti regioniniu šios srities centru. Nors Lietuvos verslas ir valdžia įžvelgia didžiulę perspektyvą plėstis FinTech sektoriui ir tokiu būdu įgyti regiono konkurencinį pranašumą, tačiau šiuo metu diplomuotų profesionalų tektų ieškoti su žiburiu.

Sparti technologijų pažanga, gyvybės ir socialinių mokslų laimėjimai lemia, jog žmogus jau nėra vienintelis potencialus darbo atlikėjas. Darbą ar konkrečias jo funkcijas atlikti gali ir robotas ar dirbtinis intelektas. Tad kaip vyks darbų pasidalijimas? Kokius darbus dirbs žmonės, o kurie bus patikėti robotams?