Automobilių sportas neįsivaizduojamas be riaumojančių variklių, tačiau Lietuvoje vykstantis „Press Rally“ yra vienintelės lenktynės, kuriose išskirta atskira, elektromobiliams skirta klasė. Ši kategorija su pertraukomis egzistuoja jau daugiau kaip dešimtmetį. Ar šiuolaikiniai beveik begarsiai modeliai su sunkiomis baterijomis gali kovoti dėl pergalės?

Po žinios apie daugiau nei 600 tūkst. iš „Registrų centro“ nutekėjusių įrašų saugumo specialistai perspėja apie naujų rizikų bangą. Turėdami asmens kodus, gyvenamosios vietos ir nekilnojamojo turto duomenis, sukčiai gali kurti itin įtikinamas apgaulės schemas, o dalis pasekmių gali išryškėti tik po ilgesnio laiko.

Nors grynieji pinigai ilgą laiką buvo neatsiejama kasdienių atsiskaitymų dalis, naujausi duomenys rodo ryškų pokytį – mokant už prekes ir paslaugas Lietuvoje aiškiai dominuoja kortelės, o kai kuriais atvejais jas jau lenkia mokėjimai telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu.

Gegužės 15 dieną įvyko jau ketvirtojo kasmetinio Lietuvos jaunųjų inžinierių čempionato STEAM TEAM finalas. Dėl geriausiųjų vardo varžėsi 15 stipriausių komandų iš visos šalies. Nugalėtojais tapo Vilniaus „Ryto“ progimnazijos moksleivių komanda „Android“ ir gimnazistai iš Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos, pasivadinę „JBG Robotics“.

Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos atlikta analizė ir studentų apklausa rodo, kad per metus pasiūlymų nusipirkti akademinius darbus gauna per 12 tūkstančių Lietuvos studentų. Reiškinys jau seniai peržengė pavienių pažeidimų ribas ir tapo struktūrine problema, kuri kenkia studijų kokybei, darbo rinkai ir valstybės konkurencingumui.

Dirbtinis intelektas sparčiai keičia studijas ir mokslinius tyrimus, todėl akademinėje bendruomenėje vis dažniau keliamas klausimas, ar ši technologija netampa grėsme sąžiningumui. Akademinės etikos praktika rodo, kad svarbiausias iššūkis kyla ne dėl pačių technologijų, o dėl to, kaip aiškiai ir nuosekliai jomis mokame dirbti.

Nors bendras bedarbių skaičius šalyje traukiasi, jaunimo nedarbo rodikliai – nejuda iš vietos. Analitikai pastebi, kad Vakarų Europoje jaunų žmonių užimtumas yra bent trečdaliu didesnis, nes ten daugiau nei pusė studentų dirbti pradeda dar auditorijose.

Dar visai neseniai tėvų ir karjeros patarėjų žinutė jaunimui buvo labai aiški: „Mokykis programuoti – tai ateities profesija, garantuosianti stabilią darbo vietą ir solidų atlyginimą.“ Atrodė, kad IT sektorius yra saugus uostas, į kurį neprasiskverbs jokios krizės. Tačiau šiandien, 2026-aisiais, technologijų rinka išgyvena keistą paradoksą.

Balandžio 30-ąją Klaipėdos universitete vyko „Inžinierių diena 2026“ – Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto organizuotas renginys, į vieną erdvę subūręs moksleivius, studentus, mokslininkus, verslo ir technologijų pasaulio atstovus.

Lietuviškos mokslu ir tyrimais grįstos giliųjų technologijų komandos jau ne kartą įrodė, kad gali konkuruoti dėl prestižinio Europos inovacijų tarybos finansavimo. Europai vis aktyviau ieškant technologijų, kurios stiprintų jos konkurencingumą ir strateginę autonomiją, Lietuvai atsiveria galimybė tapti šios krypties dalimi.

Europos Sąjunga ir Indija 2026 m. sausį sudarė Laisvosios prekybos susitarimą. 20 metų trukusių derybų rezultatas, vadinamas „visų susitarimų motina“, sujungs Europos Sąjungos ir Indijos rinkas ir sukurs didžiausią pasaulyje laisvos prekybos zoną, apimančią apie 2 mlrd. gyventojų ir atsakingą už beveik 25 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto sukūrimą.

Pastaruoju metu visuomenėje nemažai kalbama apie dėl socialinių tinklų patiriamą „brain rot“ – nuovargį, atsirandantį nuolat vartojant greitą, paviršutinišką ir menkavertį interneto turinį. VU Filosofijos fakulteto sociologė dr. Milda Pivoriūtė sako, kad šis reiškinys skatina nuotaikų kaitą ir nekantrumą gyventi. Vis dėlto ji priduria, kad „brain rot“ turi ir teigiamų bruožų.

Jau artimiausiu metu rinkoje atsiras naujovė – skaitmeniniai produktų pasai, kurie palaipsniui taps privalomi skirtingoms prekių kategorijoms visoje Europos Sąjungoje. Pirkėjai, perdirbėjai ar reguliuojančiosios institucijos galės nuskaityti QR kodą telefonu ir sužinoti daugiau informacijos apie produkto sudėtį, kilmę ar poveikį aplinkai.

Elektros kainų svyravimai pastaraisiais metais iš esmės keičia verslo veiklos logiką. Auganti priklausomybė nuo atsinaujinančių energijos šaltinių, kintančios oro sąlygos ir geopolitiniai neapibrėžtumai Europoje lemia didesnį kainų nepastovumą. Dėl to išlaidos energijos ištekliams tampa sunkiai prognozuojamos, o jų valdymas – viena iš kritinių finansinio planavimo dedamųjų.

Ar tikrai interneto piratų aukso amžius Lietuvoje baigėsi, ar jie tiesiog persikėlė ten, kur jų nematome? Tinklalaidės „Pokalbiai LATGA Autorių namų virtuvėje“ epizode apie kovos su interneto piratais realijas kalbėjosi kino režisierius Kęstutis Gudavičius, piratines svetaines blokuojančios Lietuvos radijo ir televizijos komisijos Stebėsenos skyriaus vadovas Andrius Katinas ir intelektinės nuosavybės teisės srities ekspertas Andrius Iškauskas.