Naudoti automobiliai Lietuvoje vis dar sudaro didžiausią šalies rinkos dalį, todėl vairuotojams svarbu, kaip šis segmentas atrodys 2022-aisiais. Rinkos ekspertai perspėja, kad tie, kas tikisi kainų mažėjimo, veikiausiai nusivils. Pamažu kinta pirkėjų požiūris į patį automobilį bei pirkimo procesą. Tad ko galima tikėtis naudotų automobilių rinkoje šiemet?

Pandemijos kontekste vis daugiau kalbame apie skaitmenizacijos procesus ir tai, kaip jie keičia ne tik mūsų kasdienybę, bet ir darbo stilių bei įpročius. Vis dažniau girdime ir diskusijas apie tai, kaip vieną dieną žmonių darbą apskritai gali pakeisti robotai. Visgi, ekspertai atskleidžia, jog nerimauti nereikėtų ir kaip pavyzdį pateikia finansų sektorių.

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos iniciatyva atliktas Lietuvos gyventojų tyrimas apie asmens duomenų apsaugą. Jis atskleidė, kad Lietuvos visuomenei asmens duomenų apsauga rūpi, gyventojai mano, kad jų darbdaviai labiausiai laikosi asmens duomenų apsaugos reikalavimų, daugiau kaip pusės gyventojų nuomone, įmonės ir įstaigos užtikrina asmens duomenų apsaugą.

Technologijų sektorius šiandien yra vienas patraukliausių ir perspektyviausių, o kasmet augantis darbuotojų trūkumas rodo, kad jis toks liks dar ne vienerius metus. Kada ir kaip vaikus galima skatinti pasidomėti sritimi, kuri žada šviesią ateitį? Kokias naudas suteikia ankstyvas įsitraukimas į technologijas ir programavimą?

Socialinis tinklas „Instagram“ Lietuvoje itin išpopuliarėjo – šiandien beveik kas trečias lietuvis naudojasi šiuo soc. tinklu, rodo tyrimų bendrovės „Statista“ duomenys. „Instagram“ auga ir toliau, todėl aktualu žinoti, koks turinys domins ir 2022 m. Tai atskleidžia paties „Instagram“ paskelbta pirmoji 2022 m. tendencijų prognozė.

Visame pasaulyje augančios kainos nebuvo kliūtis augti elektronikos rinkai. Kiekvieno europiečio namuose elektronikos prietaisų daugėjo, Lietuvos gyventojai nebuvo išimtis. Vis dėlto ne tik mūsų šalies, bet ir kitų aukšto išsivystymo bei pragyvenimo šalių gyventojų dalis ir toliau nežino, kur dėti elektronikos atliekas, kurių kiekiai visame pasaulyje, palyginti su kitomis atliekomis, auga sparčiausiai.

Jau daugelį metų Lietuva atsilieka nuo užsienio šalių ir verslo, pagal valstybės dėmesį žmonių švietimui apie kibernetinį saugumą. Iki šiol nėra ilgalaikės kryptingos komunikacijos strategijos, kaip turėtų būti nuo mažų dienų formuojami saugaus elgesio įpročiai skaitmeninėje erdvėje, nesiorientuojama į skirtingas amžiaus grupes, nėra ir tikslinėms auditorijoms pritaikytų žinių žiniasklaidoje bei socialiniuose tinkluose.

Šią savaitę Las Vegase vyksta didžiausia technologijų paroda pasaulyje – „CES 2022“. Parodoje pristatomos svarbiausios metų technologijų tendencijos ir įdomiausios inovacijos, kurios leidžia suprasti, kokius įrenginius naudosime ateityje

„Kalėdų Senelis viską mato ir geriems vaikams atneš dovanų“, – taip savo atžaloms kartoja kai kurie tėvai. Tačiau vis labiau technologizuotoje XXI a. visuomenėje nuotolinis stebėjimas tampa vis jautresne tema – net jei jį atlieka Kalėdų Senelis ar jo elfai. Kai kurios už privatumą kovojančios JAV organizacijos teigia, kad tėvai, vienaip ar kitaip perduodantys tokią žinią, formuoja žalingą suvokimą apie privatumą.

Keičiantis elektros kainai, ypač jai didėjant, maždaug vienas iš penkių elektros vartotojų gudrauja. Iš anksto nurodo didesnį energijos suvartojimą, kad už vėlesnius mėnesius galėtų deklaruoti mažesnį kiekį už mažesnę kainą. Tačiau tokios gudrybės netrukus turėtų baigtis.

Inovatyvios, ketvirtosios pramonės revoliucijos – Pramonės 4.0 – atneštos technologijos neatsiejamos nuo visų šiuolaikinio verslo vystymo procesų. Visgi KTU mokslininkai pažymi, kad darbuotojai išlieka kertiniu veiksniu kiekvienoje verslo grandinės dalyje ir kelia klausimą – kaip šiuolaikinės technologijos gali būti panaudotos jų veiklai bei produktyvumui tirti?

Tradicinis Kalėdinis Baltijos klasterių forumas sukvietė klasterių bendruomenę ir visus, besidominčius klasterių veikla, susipažinti su svarbiausiomis šio sektoriaus naujienomis ir politikos aktualijomis. Ekspertai iš visos Europos dalijosi gerosiomis patirtimis ir ieškojo atsakymų, kaip įgalinti klasterių potencialą.

Energetikos ir technikos muziejuje baigėsi projektas „Upcycling“ – prikelk seną elektroniką naujam gyvenimui“. Nuo rudens moksleiviai ir studentai iš senos elektronikos kūrė naujus eksponatus, kurie bus rodomi įvairiose muziejaus erdvėse.

Pandemijos poveikis palietė daugelį gyvenimo aspektų, tačiau bene esmingiausius pokyčius išgyveno darbovietės, turėjusios pasitelkti hibridinio darbo modelį. Kalbant apie pasikeitusią darbo realybę, dažnai nevengiama pabrėžti technologijų panaudojimo svarbos. Kita vertus, neretai taip pat labai svarbus aspektas – skaitmeninė kultūra – lieka nepelnytai užmirštas.

Informacinių technologijų srityje dirbančių specialistų trūkumas nėra naujiena. Remiantis skaitmeninių technologijų sektoriaus asociacijos „Infobalt“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje trūksta daugiau nei 14 000 specialistų. Kasmet šis trūkumas didėja nuo 3 000 iki 4 000.