Mobiliuoju telefonu automobilyje naudojasi 65 procentai Lietuvos gyventojų. Beveik pusė – 43 proc. – jų išmanųjį telefoną pasitelkia navigacijai, įjungdami populiariausias kelionių programėles, 34 proc. – skambina ir kalbasi naudodamiesi laisvų rankų įranga, 12 proc. klausosi mėgstamos muzikos. Tačiau net dešimtadalis prisipažįsta vairuodami skambinantys telefonu be laisvųjų rankų įrangos, o dar 10 proc. jų naršo internete ir rašo tekstinius pranešimus.

Prieš gerus trejus metus elektrinis paspirtukas buvo visiška naujovė, šiandien jie okupavę didmiesčių centrus. Kaip ši, it viesulas į mūsų gatves, nors tiksliau, šaligatvius, įsiveržusi transporto priemonė keičia mūsų keliavimo įpročius, kodėl ji taip staigiai išpopuliarėjo?

Sparčiu tempu tobulėjančios technologijos gali būti sėkmingos tik tada, kai jos tinka rinkai ir visuomenei. Technologijų plėtra ir tempas turi didžiulį potencialą, tačiau šios galimybės atneša naujų pavojų ir atsakomybių. Diegiant technologines naujoves, reikia daugiau dėmesio skirti socialiniam kontekstui, kur jos bus pritaikytos.

Jau birželį šalies įstaigos, valdančios savivaldybei ar valstybei priklausantį visuomeninės paskirties pastatą, sulauks kvietimo teikti paraišką finansavimui atsinaujinantiems energijos šaltiniams įsirengti. Subsidijoms numatyta 15 mln. eurų. Skaičiuojama, kad susidomėjimas ant tokių pastatų stogų įrengti saulės jėgaines kasmet trigubėja.

Kol kas britų 5G tinklų bazinės stotys montuojamos tik miestų teritorijose ir iki plėtros užmiestyje dar nėra priartėta. Bet būtent britiškų kaimų vietovėse klesti naujas „versliukas“, siūlantis apsaugą nuo tariamai neigiamo poveikio sveikatai, nors su sąmokslo teorijomis nesusiję mokslininkai ir ryšių reguliatoriai teigia, jog jokio neigiamo poveikio sveikatai šiose technologijose nėra.

Balandžio mėnesį Lietuvoje sveikinome 1000-ąjį startuolį. Didėjantis jų augimo pagreitis ir pasiekimai rodo, kad ši niša tampa vis stipresnė ir reikšmingesnė ne tik šalies, bet ir tarptautiniu mastu. Apie naujausias startuolių rinkos tendencijas, sėkmingo jauno verslo paslaptis, investicijų ir paramos galimybes pasakoja MITA projekto „TechHub“ ekspertas.

Po ilgos ir varginančios kampanijos įtikinti sąjungininkus atsisakyti Kinijos giganto „Huawei“ paslaugų JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali įvertinti, kiek jo pastangos buvo (ne)efektyvios. Tiesą sakant, rezultatai yra dviprasmiai.

Jau du mėnesius vykstančio nuotolinio ugdymo metu tėvai iš pasyvių proceso stebėtojų tapo aktyviais mokytojų pagalbininkais. Daugiau nei 41 proc. šalies pedagogų sako, kad su tėvais bendrauja dažniau nei anksčiau, o net 85 proc. tėvų skiria daugiau dėmesio savo vaikų mokslui.

Krizės ir sukrėtimai paprastai atneša ne tik negandas, bet ir spartina pokyčius. Tam, kam paprastai prireikia metų, krizių metu įvyksta vos per vieną naktį. Štai vos per savaitgalį išmokome dirbti ir mokytis namuose. Kad ir kaip bežiūrėtum, kai kurie karantino padiktuoti pokyčiai greičiausiai taps nuolatiniais, o Lietuva galėtų tapti lydere, skinančia pažangos vaisius pasaulyje po koronaviruso.

Daug diskusijų sukėlęs „Jausmomačiu“ pavadintos technologinės sistemos kūrimas sudomino ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių specialistus. Analogų neturintį prietaisą yra pasiryžę kurti net 6 dalyviai, tarp kurių net keturių užsienio šalių atstovai.

Carnegie Mellon universiteto (JAV) mokslininkai išsiaiškino, kad didelė dalis anglakalbių diskusijų apie pandemiją, apie raginimus neiti į lauką be rimtos priežasties yra stiprinamos koordinuojamomis dezinformacijos kampanijomis, kurios yra vykdomos pasitelkiant įtikinančiai sakinius kuriančius arba svetimas žinutes padauginančius robotus, rašoma universiteto pranešime.

Dėl griežtų karantino sąlygų šalies bibliotekos uždarė duris ir nebeišdavė knygų skaitytojams. Vis dėlto išmanūs skaitytojai neliko be skaitinių ir kitų bibliotekų teikiamų paslaugų. Ir nors sušvelninus karantino sąlygas bibliotekose knygos išduodamos, nemažai skaitytojų yra atradę bei linkę toliau naudotis nuotoliniais būdais skaityti, bendrauti su bibliotekininkais ar su mėgstamų knygų autoriais.

COVID-19 uždarė mus tarp keturių sienų ir prikaustė prie kompiuterių ekranų. Tokiomis sąlygomis technologijų saugumo garantas tampa svarbesnis už bet ką kita, juk visas mūsų gyvenimas – darbas, bendravimas su artimaisiais, laisvalaikis, pomėgiai, netgi sportas – yra priklausomas nuo kompiuterių ir išmaniųjų telefonų, o visos detalės apie jį taip pat saugomos laikmenoje.

Įsigaliojus gegužės 7 d. Seimo priimtoms Elektros energetikos įstatymo pataisoms, Lietuva prisijungia prie daugumos Europos Sąjungos šalių, kurių vartotojai gali patys pasirinkti jiems tinkamiausią elektros energijos tiekėją.

Prasidėjęs naujas dešimtmetis kelia iššūkius Lietuvos gamybos pramonei. Vis spartesnius žingsnius įgaunanti ketvirtoji pramonės revoliucija kelia skaitmeninių technologijų realizavimo svarbą, pagrįstą naujais sąveikos būdais tarp žmogiškųjų išteklių, technologinių mašinų bei duomenų.