Augantis vakarų investuotojų susidomėjimas šalimi, bet kasmet smunkantys moksleivių rezultatai bei per dešimtmetį, bene, tris kartus sumažėjęs norinčių studijuoti inžinerinius mokslus studentų skaičius paskatino Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociaciją LINPRA išsikelti ambicingą tikslą – Lietuva 2030 inžinerijos šalis. Visgi, norint šį tikslą įgyvendinti, būtini pokyčiai visais lygmenimis.

Į Europą atriedėjęs ketvirtosios pramonės revoliucijos traukinys gali išvažiuoti pustuštis, baiminasi ES politikai. Skaičiuojama, jog vien šiuo metu žemyne trūksta net 28 profesijų atstovų, o didžiausias darbuotojų badas jaučiamas skaitmeninių technologijų rinkoje.

Per praėjusius metus dėl finansinio sukčiavimo buvo pradėti 3,8 tūkst. naujų tyrimų, rodo „Swedbank“ duomenys. Tai – daugiau nei du kartus didesnis tyrimų skaičius, palyginus su 2021 m. Tuo pačiu metu auga ir banko saugumo specialistų išsaugotų ir grąžintų lėšų suma – gyventojams ir verslo įmonėms išsaugota 2,9 mln. eurų, ir tai yra du kartus didesnė suma nei 2021 m., kai ši suma siekė 1,4 mln. eurų.

Savaitgalį įvykusių apdovanojimų „LT Game Awards 2022“ metu įvertinti geriausi praėjusiais metais Lietuvoje sukurti žaidimai. Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos rengiami apdovanojimai kasmet sulaukia vis daugiau dėl geriausiųjų vardo besivaržančių žaidimų – šiemet jų buvo 34.

Inovacijų agentūros projekto „TechHub“ startuolių pre-akceleratoriaus absolventai investuotojams pristatė savo kuriamus produktus ir paslaugas. Inovatyvių technologijų pagalba jie siekia proveržio įvairiose srityse – tvarumo, dezinfekcijos, restoranų ir viešbučių, popieriaus, teisės ir kitose sferose. Šio ciklo favoritas buvo startuolis, sukūręs realų bakterijas naikinančio įrenginio prototipą.

Visose gyvenimo srityse moderniųjų technologijų plėtra šiandien daro labai didelį poveikį, o finansų srityje jų vystymasis kai kuriais atvejais netgi keičia žaidimo taisyklės. Naujų produktų prieinamumas vartotojams, tarpininkų eliminavimas, greitis, paprastumas ir kuo mažesnė paslaugų kaina – šie poreikiai finansų rinką verčia ieškoti vis naujų sprendimų.

Mėnesį trukusio Inovacijų agentūros organizuoto Nacionalinio verslumo iššūkio rezultatai patvirtina, kad Lietuvos moksleiviai domisi verslu ir turi puikių verslo idėjų. Verslumo iššūkį priėmė 5 tūkst. šalies moksleivių iš 300 mokyklų, o didžiosios dalies mokinių rezultatai puikūs.

Jungtinės Karalystės tyrimų bendrovės „Findexable“ sudarytame pasauliniame „fintech“ reitinge dešimt iš pirmųjų 20-ies vietų užima Europos šalys, tarp jų – ir Lietuva. Tačiau ar galime didžiuotis šiuo rezultatu? Apie priežastis, trukdančias Europos šalyse sukurti pasaulį užkariaujančius „fintech“ sprendimus, kalbėta Vilniuje įvykusioje tarptautinėje konferencijoje „Fintech Day“.

Perkant geresnį ar brangesnį telefoną, neretai kyla dilema: rizikuoti netyčia jį sudaužyti ir patirti nemenkų nuostolių ar vis dėlto apdrausti ir nelaimės atveju tikėtis kompensacijos? Vis dėlto net ir sumokėjus draudimo įmokas gyventojai gali negauti to, ko tikisi.

Beveik pusė šalies gyventojų dėl įvairių priežasčių įsigyja kitų naudotus elektronikos prietaisus užuot pirkę naujus. Didžiajai daliai tai – nenauji telefono aparatai ir kompiuteriai.

Internetas, tinklų aprėptis ir greitis siejami su spartesne pažanga, tačiau internetas turi ir tamsiąją pusę, su kuria galima susidurti bet kada. Pavyzdžiui, Ryšių reguliavimo tarnybos interneto karštoji linija sausį sulaukė daugiau nei 300 pranešimų. Palyginti su pernai sausiu, pranešimų skaičius išaugo apie tris kartus.

Per pandemiją išpopuliarėjus nuotoliniam bendravimui, juo aktyviai naudojasi finansiniai sukčiai. Bankai vis dažniau susiduria su situacijomis, kai internete užsimezgus romantiškiems santykiams vienas iš „įsimylėjėlių“ juos panaudojo sukčiavimui. Sukčiavimo aukomis dažniausiai tampa įvairaus amžiaus moterys – išsilavinusios ir užimančios stabilią padėtį visuomenėje.

Iš „Luminor“ banko klientų finansiniai sukčiai pernai išviliojo net 1 mln. eurų mažiau nei 2021 metais. Tokios tendencijos yra daug geresnės, nei bendra situacija rinkoje – Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, pernai iš visų jos narių klientų išviliota 1,6 mln. eurų daugiau negu metais anksčiau.

Po pandemijos šalies gyventojų kasdienybėje įsitvirtinusi e. prekyba iš jos nebepasitraukė. Tačiau jos mastams ir toliau augant, šalies internetinės parduotuvės vis dar nepakankamai rūpinasi svarbiu, verslo sėkmę galinčiu nulemti elementu – prekių grąžinimo patirtimi. E. komercijos ekspertai pasakoja apie e. prekybos pirkinių grąžinimo tendencijas ir vartotojų įpročius, kurių kategorijų prekės atgal yra siunčiamos dažniausiai.

Daugelis lietuvių turi vieną ar daugiau paskyrų socialiniuose tinkluose. Žmonės nuo jaunuolių iki pensininkų juose skelbia savo įrašus, nuotraukas, vaizdo siužetus, taip pat komentuoja ar reaguoja į kitų vartotojų pastebėjimus. Dabar visą šią informaciją norima surinkti į vieną vietą. Valdininkai tikina, kad tai daroma norint kuo geriau pažinti Lietuvos gyventojus.