Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių pernai išviliojo 10,2 mln. Eur – dukart daugiau nei 2020-aisiais. Pagrindiniais sukčių taikiniais tapo trijų didžiausių šalies miestų gyventojai – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje užfiksuota 80 proc. visų sukčiavimo atvejų. Nors 96 proc. sukčiavimo atvejų buvo nukreipti į fizinius asmenis, beveik ketvirtis visų išviliotų pinigų – iš įmonių sąskaitų.

Lietuvių startuolio „TermsHub“ atliktas tyrimas rodo, kad net 89 % didžiausių Lietuvos svetainių neatitinka Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR). Galima drąsiai teigti, kad BDAR Lietuvoje vis dar nėra praktiškai įgyvendinamas. Kokių veiksmų pasigenda teisininkai?

Vėjo energetikos plėtrą Lietuvoje turintis paskatinti Energetikos ministerijos ruošiamas „Proveržio paketas“ šio sektoriaus dalyvių kol kas vertinamas kritiškai. Praėjus keliems mėnesiams po viešo pristatymo, ministerija vis dar negirdi vėjo energetikos verslo atstovų išsakytų pastabų, o atlikti minimalūs pakeitimai neatitinka rinkos poreikių.

Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, 2021 m. visame pasaulyje parduota 6,6 mln. elektromobilių – dvigubai daugiau nei 2020-aisiais. Labiausiai Lietuvos gyventojus įsigyti elektrinį automobilį motyvuoja mokesčių lengvatos, mažesni išlaikymo kaštai ir poveikis aplinkai – atskleidė atlikta apklausa.

Daugiau kaip pusė lietuvių naujienas sužino soc. tinkluose, bet jais pasitiki vos 9 proc. Nors net 76 proc. mano, kad nuomonės formuotojų įrašuose vyrauja per daug reklamos, daugiau kaip pusė lietuvių yra bent kartą pirkę soc. tinkluose reklamuojamą prekę, atskleidžia unikalus tyrimas apie lietuvių soc. tinklų vartojimo įpročius.

Nors daugiau įmonių nei bet kada anksčiau skelbia, kad naudoja atsinaujinančiąją energiją, šie teiginiai dažniausiai būna perdėti, rodo naujas tyrimas. Toks neatitikimas tarp bendrovės teiginių ir tikrovės gali kelti pavojų pasaulinėms pastangoms sustabdyti klimato kaitą.

Kas antras suaugęs Lietuvos gyventojas – 52 % – mano, kad jo ar jos skaitmeninių įgūdžių ir žinių lygis yra geras. Panašiai savo skaitmeninius gebėjimus vertina ir kaimyninės Latvijos gyventojai – 55 % į tokį klausimą atsako teigiamai, rodo tyrimo duomenys.

Sparčiai tobulėjančios technologijos kasdien keičia žmogaus gyvenimą. Šiuolaikinė medicininė ir reabilitacinė technika padeda atkurti žmogaus organizmo funkcijas, o turintiems negalią – lengviau integruotis į visuomenę. Tokia technika plačiai naudojama gydymo, terapijos ir reabilitacijos centruose. Ją kuria biomechanikos specialistai, kurių paklausa pastaraisiais metais gerokai išaugo.

Lietuvos ir tarptautinėje rinkoje ryškios tendencijos – didelis ekonomistų ir finansinius procesus išmanančių specialistų trūkumas. Daiktų internetas, didieji duomenys, skaitmenizacija, virtuali realybė keičia ne tik vartotojų modelius ir elgseną, bet ir verslo organizacijas, norinčias patenkinti vartotojų poreikius.

Atsinaujinanti energetika šiuo metu sparčiai visame pasaulyje ir Lietuvoje auganti sritis – didėja susirūpinimas klimato kaita ir švarių energijos šaltinių paklausa. Vis daugiau įmonių ir žmonių renkasi žaliąjį kursą. Taip pat auga susidomėjimas šia sritimi ir tarp jaunimo.

Rygoje vyko Baltijos šalyse pirmasis renginys, skirtas elektra varomam sunkiajam transportui. Jo metu transporto sektoriaus ekspertai, energijos tiekėjai ir valdžios institucijų atstovai aptarė sunkvežimių elektrifikavimo galimybes ir su tuo susijusius iššūkius.

Pastaraisiais metais verslo pasaulyje ryškiausiai žibėjusios didžiosios JAV technologijų bendrovės šiemet akcijų rinkose išgyvena dešimtmečio nuosmukius. Ekspertai tvirtina, kad iki šiol matytam sparčiam jų šuoliui į viršų įtakos turėjo pandemijos metu sukelti didžiuliai lūkesčiai, tačiau ne visos prielaidos pasiteisino.

Šių metų birželio 1 d. įsigaliojo naujos taisyklės, taikomos santykiams tarp gamintojų, didmenininkų ir mažmenininkų. Naujose taisyklėse ypatingas dėmesys skirtas įmonių veiklai elektroninėje erdvėje. Buvęs reguliavimas, parengtas 2010 m., stipriai atsiliko nuo intensyvios internetinio sektoriaus plėtros ir kėlė daug klausimų rinkos dalyviams.

ES teisėsaugos mokymo agentūra ir Mykolo Romerio universitetas Vilniuje surengė šių metų CEPOL mokslinių tyrimų ir mokslo konferenciją „Teisėsaugos institucijų rengimas skaitmeniniam amžiui“. Renginyje, kuriame dalyvavo 200 dalyvių iš beveik 30 šalių ir 7 tarptautinių organizacijų, diskutuota apie teisėsaugos institucijų rengimą skaitmeniniam amžiui.

Konferencijoje „ESET WORLD 2022“ kibernetinio saugumo sprendimų kompanija ESET pristatė T1 2022 kibernetinių grėsmių ataskaitą, kurioje apibendrinami pagrindiniai statistiniai duomenys iš ESET aptikimo sistemų ir išskiriami ryškiausi kibernetinio saugumo tyrimų pavyzdžiai. Naujausiame grėsmių ataskaitos numeryje pasakojama apie įvairias kibernetines atakas, susijusias su vykstančiu karu Ukrainoje, kurias analizavo arba padėjo suvaldyti tyrėjai.