Kolegijų sektoriaus laukia dar vienas permainų laikotarpis – įsigaliojus Mokslo ir studijų įstatymo nuostatoms į aukštųjų mokyklų ISCED 6 lygmens bakalauro ir profesinio bakalauro studijas būsimi studentai nuo 2024 m. bus priimami tik per bendrą priėmimo sistemą LAMA BPO, o moksleiviai, pretenduodami į valstybės nefinansuojamas vietas, turės išlaikyti 3 valstybinius brandos egzaminus, be to, bus vertinami kolegijų mokslo tyrimų ir eksperimentinės veiklos rezultatai.

Europos žaliojo kurso – siekio tapti pirmuoju žemynu, kuris būtų neutralus klimatui – įgyvendinimas reikalauja kryptingos strategijos laikymosi bei politinių sprendimų, nukreiptų į konkrečius sektorius. Vienas jų – pramonė, kurią Europa numato kaip „konkurencingą, žalią ir skaitmeninę“. Tačiau ar mokslas ir akademinė bendruomenė gali prisidėti prie šio siekio realizavimo?

Nors inžinerinių ir technologinių specialybių darbuotojų poreikis Lietuvoje kasmet auga, besirenkančių studijuoti šias disciplinas skaičius stovi vietoje. Valdžios atstovams svarstant, kas padėtų pakeisti situaciją, inžinerijos ir technologijų ekspertai įvardija bene pagrindinę problemą – atotrūkį tarp to, kaip tikslieji mokslai mokomi mokyklose, ir kaip jie veikia realiame gyvenime.

Naujausias atliktas tyrimas rodo, jog Lietuvos gyventojai įvairioms medijoms per dieną skiria kone 9 valandas. Didžioji to laiko dalis atitenka internetui ir televizijai, o du trečdaliai gyventojų šiomis medijomis kasdien naudojasi vienu metu.

Iki šiol nematyta energetikos krizė, besitęsiantis žaliavų tiekimo grandinių disbalansas, puslaidininkių trūkumas, infliacija, neišvengiamas aplinkos spaudimas modernizuotis – tai tik keli veiksniai, kurių veikiama Lietuvos pramonė dalyvauja rinkos lenktynėse. Pats metas susitelkti į alternatyvų paiešką, kompleksinį sprendimų modeliavimą ir valstybės paskatų verslui sistemos stiprinimą.

Tvarkingas socialinių tinklų profilis yra tapęs beveik tokiu pat svarbiu atributu įsidarbinant kaip gerai parašytas gyvenimo aprašymas ar prieš darbo pokalbį atlikta įmonės analizė. Vis dėlto, pastaruoju metu nerimą keliančios tendencijos rodo, jog socialinės medijos turimą poziciją gali atimti netgi lengviau, nei padėti ją gauti.

Europos keliuose ketvirtadalį anglies dvideginio pėdsakų palieka sunkusis komercinis transportas, tad kas ir kada sunkvežimių bakuose pakeis dyzeliną? Anot ekspertės, pagrindinius tvaraus transporto iššūkius šiuo metu galima suskirstyti į tris grupes: energijos šaltinių kilmės problematiką, infrastruktūros klausimus bei taip vadinamą „subrangovų dilemą“.

Kokia mokykla bus 2050-aisiais? Grįsta rinkos dėsniais ar individualizuotu mokymu? Mokys tradicinis mokytojas ar jį pakeis holograma? Ugdymas vyks lietuvių ar užsienio kalba? Lietuvos mokslininkai, remdamiesi apklausomis, sustygavo keturis scenarijus, kaip galėtų keistis mokykla mūsų šalyje.

Pastarąjį dešimtmetį technologijų ir komunikacijos augimo greitis buvo milžiniškas. Masinis skaitmeninių technologijų naudojimas pakeitė individualias ir socialines vertybes, organizacijos kultūrą ir sukėlė įvairių iššūkių tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. Sklaidos kanaluose netrūko pranešimų apie žmogiškųjų išteklių valdymo procesų automatizacijos plėtrą, robotizaciją ir vis didėjančią to reikšmę.

Lietuva nėra didelė šalis, tačiau startuolių kontekste matoma vis ryškiau. Mūsų regione šiandien gali būti suskaičiuojama per tūkstantų startuolių, apie 700 jų veikia aktyviai, išaugo jau ir 2 verslo vienaragiai – „Vinted“ bei „Nord Security“. Vis dėlto su startuoliais susijusių mitų bei stereotipų Lietuvoje taip pat netrūksta.

Tikimasi, kad kitąmet Europoje bus priimtas vadinamasis MiCA reglamentas, visoje Bendrijoje suvienodinsiantis kripto rinkos taisykles. Naujas reguliavimas pristatomas, matyt, didžiausiu sunkmečiu per visą virtualiųjų valiutų istoriją, kuomet rinką kankina aukštos energetikos kainos ir infliacija, o pagrindinė pasaulyje kriptovaliuta bitkoinas vėl yra žemumoje.

„TikTok“ savo Europos naudotojams pranešė, kad jų duomenimis gali naudotis darbuotojai už žemyno ribų, įskaitant Kiniją. Pranešimas išplatintas kilus politiniam ir reguliavimo susirūpinimui dėl Kinijos prieigos prie platformos naudotojų informacijos.

Asmeninio kibernetinio saugumo srityje Lietuvos gyventojai nesijaučia stiprūs – tik 29 % apklaustųjų savo žinias šioje srityje vertina gerai. Jie teigia žinantys, kaip apsisaugoti nuo įvairių sukčių, kompiuterinių virusų, duomenų ir identiteto vagių ar hakerių internete. Apie pusė (47 %) gyventojų savo šios srities žinias vertina vidutiniškai, o 20 % mano turintys labai mažai kibernetinio saugumo įgūdžių, rodo apklausos duomenys.

Kontraversiškas milijardierius – Elonas Muskas – užbaigė „Twitter“ įsigijimo sandorį. Vienu pirmųjų naujojo savininko pokyčių tapo aukščiausios vadovybės – generalinio direktoriaus, finansų vadovo ir kitų – atleidimas. Nors JAV populiarus „Twitter“ Lietuvoje ir nepatenka į populiariausių socialinių tinklų dešimtuką, prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje, lietuviai suplūdo į Lietuvoje populiarumo iki tol nesulaukusį tinklą.

Pagal skaitmeninio turinio piratavimo mastą ES Lietuva antrąją vietą užleido Estijai. Šiandien Lietuva yra nebe antra, tačiau trečia daugiausiai „pirataujanti“ šalis Europoje. Pirmą vietą vis dar užima kaimyninė Latvija – absoliuti vogto turinio lyderė 27 šalių bendrijoje.