Galbūt humanoidai kol kas už jus indų neplaus, tačiau robotus ir automatines sistemas parduotuvėse sutiksite vis dažniau. Pasaulio ekonomikos forumo duomenys atskleidžia, kad per ateinančius penkerius metus automatizacija pakeis 58 proc. verslų visame pasaulyje. Lietuvoje tai dar labiau paspartins senstanti, mažėjanti populiacija bei augantis pragyvenimo lygis.

Elektronikos, informacinių technologijų, mechanikos, civilinės inžinerijos ir energetikos sričių specialistai tampa vis svarbesni siekiant užtikrinti efektyvumą ir tvarumą pramonės procesuose. Tad gegužės 14–16 dienomis 30–ąjį kartą Vilniuje esančiame Lietuvos parodų ir kongresų centre „LITEXPO“ įvyks tarptautinė specializuota gamybos, inovacijų ir inžinerinių sprendimų paroda „Balttechnika“.

Lietuvoje atidarant vis naujus saulės bei vėjo parkus, o 70 proc. elektros energijos jau pagaminant iš atsinaujinančių energijos išteklių, to naudą pastebi ir buitiniai vartotojai. Tačiau tuo pačiu elektros kainos rinkoje vis dar svyruoja, pasitaiko ir didžiulių pabrangimo periodų, ką ypač jaučia su birža elektros kainą susieję klientai.

Lietuva, kaip ir visos Europos Sąjungos valstybės narės, yra įsipareigojusi pereiti prie tvaresnių transporto sprendimų. Elektromobilių skaičius šalyje nuosekliai auga – vien per pastaruosius metus registruotas elektromobilių skaičius padidėjo 50 procentų, o šiuo metu Lietuvoje registruota virš 30 tūkstančių lengvųjų ir komercinių elektromobilių.

Šiemet tarptautinė ir didžiausia Baltijos šalyse statybos ir būsto sprendimų paroda „RESTA“ švenčia savo 30-metį. „JUNG Vilnius“ čia pristatys naujausius išmaniųjų namų sprendimus, kurie šiuolaikiniams namams suteiks dar daugiau patogumo ir pažangesnių funkcijų. Papildytas lyderiaujančio Vokietijos gamintojo asortimentas parodos lankytojams siūlo naują žvilgsnį į ateities namus, kuriuose galime gyventi jau dabar.

Po kelių metų pertraukos į KTU studentų miestelį grįžo inžinerinės varžybos „EBEC Challenge“, organizuojamos KTU studentų organizacijos „BEST Kaunas“. Balandžio pradžioje vykęs hakatonas subūrė kūrybiškus studentus, pasiruošusius spręsti realius techninius iššūkius „Team Design“ kategorijoje.

Bepiločiai orlaiviai (dronai) miestų danguje tampa vis dažnesniu reiškiniu. Technologinė pažanga suteikia galimybę fiksuoti vaizdus iš paukščio skrydžio. Visgi kartuauga ir visuomenės nerimas, ar neperžengiamos asmeninio privatumo ribos.

Elektromobiliams vis labiau įsitvirtinant pasaulinėje rinkoje kaip aplinkai draugiškoms ir ekonomiškoms transporto priemonėms, jų populiarumas auga ir Lietuvoje. Vykstant sparčiai technologijų pažangai, vis labiau vertinami šių transporto priemonių privalumai.

Sėkmingai Baltijos šalyse bei visame pasaulyje veikiančių „fintech“ įmonių ir jas atstovaujančių organizacijų nariai teigia, kad Baltijos šalyse kuriami finansinių technologijų produktai yra ne tik naudingi šalims, bet ir keičia viso pasaulio „fintech“ bei bendrą finansų sritį. Vilniuje vykusioje diskusijoje aukščiausio lygio „fintech“ profesionalai labai aiškiai pagrindė, kodėl būtina užtikrinti, kad šis sektorius Lietuvoje ir toliau turėtų tinkamas sąlygas vystytis.

Ryšys šiandien – tai ne tik pokalbiai ar naršymas telefone. Tai valstybės konkurencingumas, verslo plėtra, žmonių galimybės gyventi, mokytis ir dirbti bet kuriame Lietuvos kampelyje. Tačiau realybė rodo – pažanga sustojo. Ar sugebėsime tai pakeisti?

Lietuvos pramonė susiduria su iššūkiais, kaip kuo efektyviau skatinti skaitmeninimą ir kartu spręsti mikro- ir makroekonominius iššūkius. Svyruojantis užsakymų kiekis, menkos investicijos ir pasaulinės prekybos konfliktai blogina mūsų apdirbamosios gamybos sektoriaus situaciją, kuri jau dabar susiduria su sąnaudų spaudimu, kvalifikuotų darbuotojų trūkumu ir trumpesnių darbo valandų reikalavimais. Šie veiksniai skatina didėjantį netikrumą ir skepticizmą šiame sektoriuje.

Beveik pusė tūkstančio valstybės ir savivaldybių institucijų, įskaitant ir jautriausias visuomenės grupes aptarnaujančias įstaigas, tarp jų socialinės globos namus, slaugos ligonines, ambulatorijas, pastarosiomis savaitėmis susiduria su vis didėjančiu veiklos neapibrėžtumu. Priežastis – vis didėjanti nežinomybė dėl kaupiamų duomenų saugojimo tvarkos ir patiriamas spaudimas pasirašyti paslaugų sutartis su valstybės valdoma akcine bendrove Lietuvos radijo ir televizijos centru.

Atsinaujinančių energijos išteklių dalis Lietuvos transporte siekė 7,2 proc. ir per metus paaugo vos 0,5 proc. punkto, skelbia statistikos agentūros „Eurostat“ pateikti naujausi 2023 m. duomenys. Pasak energetikos ekspertų, realiai žaliosios energijos dalis pernai netgi mažėjo, o Lietuva jau turi ruoštis pirkti šimtamilijonines kvotas už ES įsipareigojimų nevykdymą.

Socialinių tinklų klestėjimu augusi ir apytiksliai 1997–2012 metais gimusių žmonių karta jau pradeda atsitraukimą iš virtualios erdvės. Vyresniųjų mintyse su išmaniaisiais įrenginiais „suaugę“ Z kartos jaunuoliai turi daugiausia potencialo tapti sąmoningiausiais technologijų vartotojais.

Jau du dešimtmečius Lietuvoje vystomas vėjo energetikos sektorius yra įžengęs į naują erą, kurioje atsinaujinančioji energetika yra pagrindinis strateginis tikslas. Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos organizuotoje konferencijoje „Wind Vision 2025“ šalies politikos atstovai aptarė vėjo energetikos perspektyvas, vystymo iššūkius ir galimybes.