„Kuo būsi, kai užaugsi?“ – šį klausimą pirmą kartą dažniausiai išgirstame labai anksti. Ieva Plauškutė sako, kad įvairiais lūkesčiais žmogus apipinamas nuo mažens, o augant šie lūkesčiai nuolat didėja. Vis dėlto, kartais per didelis spaudimas gali atnešti daugiau žalos nei naudos – siekiant tobulumo galima patirti rimtų psichologinių sunkumų. Justina Antropik priduria, kad aukštus lūkesčius suformuoja ir socialiniuose tinkluose matoma pagražinta realybė.

Prieš dvejus metus įsigaliojęs „Proveržio paketas“ įnešė nemažai pokyčių energetikos srityje. Jo tikslas nuo pat pradžių buvo paskatinti atsinaujinančios energijos išteklių objektų plėtrą Lietuvoje, siekiant mažinti biurokratinius trikdžius ir perteklinius ribojimus saulės ir vėjo elektrinėms. Tačiau įsigalioję įstatymo pakeitimai sukėlė daugiau klausimų, nei atsakymų.

Liepą kai kuriose piratinėse interneto svetainėse kone dvigubai išauga nelegalaus turinio vartojimas, o didžioji dalis ieško filmų, serialų laidų ar sporto transliacijų. Tokia tendencija matoma jau net ketverius metus iš eilės.

Lietuvos verslui susiduriant su vis didesniais tvarumo reikalavimais, investicijos į atsinaujinančią energiją tampa ne tik galimybe, bet ir būtinybe. Tačiau „Luminor“ banko užsakymu atliktas tyrimas atskleidžia neraminančią tendenciją – daugiau nei pusė smulkių ir vidutinių šalies įmonių šiais metais vis dar neplanuoja žengti žaliosios energijos naudojimo link.

Lietuvos įmonės, kuriančios technologijas kosmoso pramonei, yra tarp lyderių Europoje. Kai gegužės 28 d. Europos kosmoso agentūros vadovai sukvietė geriausius Europos kosmoso inžinerijos kūrėjus į Brėmeną, Juozas Vaicenavičius, UAB „Sensmetry“ vadovas, buvo pakviestas pakilti į sceną. Lietuvių sukurto produkto, leidžiančio patikimiau valdyti palydovus, pristatymas pripažintas geriausiu Europoje.

Šiandien tikriausiai visi gyventojai turi paskyras socialiniuose tinkluose, kur kasdien ar rečiau kelia įvairias nuotraukas, vaizdo įrašus ar rašo tekstus. Tačiau darbo rinkos ir karjeros specialistai atkreipia dėmesį, kad darbdaviai stebi savo darbuotojų socialinius tinklus ir už netinkamas nuotraukas gali atleisti ar apskritai nepriimti į darbą.

Nuo kitų metų birželio 28 d. Lietuvoje elektroninių ryšių paslaugų teikėjai turės užtikrinti, kad jų teikiamos paslaugos tenkintų taikomus prieinamumo reikalavimus, t. y. kad atitiktų universalaus dizaino principus ir kad jomis pagal numatytą paskirtį galėtų naudotis kuo daugiau asmenų, nepriklausomai nuo turimos negalios ar funkcinių sutrikimų.

Jau kitų metų birželį įsigalios Prieinamumo įstatymas, kuris nustato bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, kad gaminiai ir paslaugos būtų prieinami visiems. Ryšių reguliavimo tarnyba yra paskirta kaip rinkos priežiūros institucija, atsakinga už elektroninių ryšių paslaugų prieinamumo reikalavimų laikymąsi.

Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašas, kuriame pavaizduotas įmonių elgesys su darbuotojais per ir po Covid-19 pandemijos. „5 dienas dirbsite iš namų su puikia nuotaika, tobulais rezultatais ir produktyvumu. Tai yra mūsų naujoji norma“, – suokia vidutinio rango vadovas per „Zoom“ ar „Teams “platformą savo nuotoliniams darbuotojams. „Pandemija praėjo, mūsų naujoji norma yra hibridinis darbas – privalote būti biure X kartų per savaitę, nes tai padidins produktyvumą, pagerins komandinį darbą ir įsitraukimą“, – dainelę pakeičia popandeminis vadovas. O kaip yra iš tikrųjų?

DI naudojimas mene, kaip ir kitose srityse, atneša nemažai naudos, automatizuojant įvairius darbus ir taupant žmonių laiką. Bet tuo pačiu jis kelia ir daugybę klausimų – ne tik dėl autorinių teisių, bet ir dėl potencialaus poveikio menininkų pragyvenimui, kūrybiškumui, dėl menininkų darbų naudojimo treniruojant DI modelius ir kt.

Lietuvos dirbtinio intelekto asociacija, kartu su Europos dirbtinio intelekto asociacijų asociacija European AI Forum Vilniuje birželio 20 d. organizavo 9-ąjį dirbtinio intelekto forumą. Jame susirinko pranešėjai iš visos Europos, paliestos aukštos rizikos taikymo sritys, kurios bus kuruojamos pagal dirbtinio intelekto aktą, dvigubo panaudojimo technologijų kūrimo ir taikymo iššūkiai, tvaraus dirbtinio intelekto kryptys.

Simboliniu juostelės kirpimu buvo atidarytas „Agrokoncerno“ įmonių grupės vystomas, šiuo metu analogų šalyje neturintis „Ateities ūkis“. Atlikus daugiau nei 5 milijonų eurų investiciją į ūkio infrastruktūros bei technikos atnaujinimą, taip pat technologinius sprendimus ir inovacijas, šiandien ūkis pradeda naują etapą.

Nors prognozuojama, kad dėl dirbtinio intelekto (DI) galimybių kai kurių profesijų poreikis mažės, tai negresia elektronikos inžinieriaus specialybei. Priešingai – DI plėtra ir kiti šiuo metu vykstantys pokyčiai, tokie kaip gamybos ir kasdienio gyvenimo skaitmenizacija, dar labiau didina šios profesijos poreikį. Ypač svarbus vaidmuo tenka ir mokytojams, kurių entuziazmo ir kūrybiškumo dėka moksleiviai susidomi elektronikos inžinerija.

Lietuvoje vis dar kartais klaidingai manoma, neva, žaidžiant kompiuterinius žaidimus tik švaistomas laikas. Anaiptol. Pasirodo, tokia veikla gali padėti greičiau susirasti norimą darbą. Net 56 proc. pasaulio darbdavių, ieškodami talentų, atkreipia dėmesį į įgūdžius, kuriuos potencialus darbuotojas galėjo įgyti žaisdamas kompiuterinius žaidimus.

Lietuva ne vienerius metus patenka tarp 10 pasaulio šalių, turinčių geriausias finansinių technologijų („fintech“) plėtros perspektyvas. Šio sektoriaus sėkmę pažymi ne tik šimtai sėkmingų „fintech“ įmonių, bet ir užsienio investuotojų žvilgsniai. Vertinant įvairius globalinius indeksus, Lietuva laikoma viena patraukliausių valstybių investuotojams. Prognozuojama, kad 2025 m šio sektoriaus pajamos augs kone trečdaliu.