XX a. pabaigoje sėkmės įvaizdžio rodikliu buvo laikomas peidžeris, mobilusis telefonas ar asmeninis kompiuteris. Vėliau tai pakeitė išmanieji, kuriuos besivystančiose šalyse, neišskiriant ir oficialiai prie tokių jau nebepriskiriamos Lietuvos, perka išsimokėtinai. Tačiau „The New York Times“ apžvalgininkės Nellie Bowles manymu, tai jau daugiau nebėra sėkmės rodiklis.

Lietuviai elektroninėse parduotuvėse vis dažniau apsipirkinėja naudodami išmaniuosius telefonus – pagal tokiu būdu prekes įsigyjančių žmonių dalį esame vieni iš lyderių Europoje. Tokia tendencija lemia ir entuziazmo apsipirkti internetu naudojant nešiojamuosius kompiuterius mažėjimą, rodo atliktas tyrimas.

Smagia vaikų pramoga buvę paspirtukai jau išsikovojo savo vietą suaugusiųjų pasaulyje. Paryžius pernai, Madridas bei Vilnius šiemet – šiuose Europos didmiesčiuose elektriniai paspirtukai tapo bendros miestų susisiekimo sistemos grandimi, veikiančia kaip dalijimosi paslauga.

Minint Lietuvos energetikų dieną, Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija bei Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija surengė apskrito stalo diskusiją, kur sektoriaus specialistai ir atsakingos institucijos aptarė šilumos ūkio perspektyvas ir prioritetus rengiantis naujam ES finansavimo periodui po 2020 m. ir Nacionalinės šilumos ūkio plėtros programos atnaujinimui 2022 m.

Nuo šių metų stojantieji į aukštąsias mokyklas turės dar plačiau atverti pinigines – universitetai, atsižvelgę į ministerijos veiksmus, kilstelėjo studijų kainas. Pagal galiojančius nuostatus, studijų kainos tiems, kurie patys moka už mokslą, negali būti mažesnės nei valstybės skiriamas krepšelis, tad universitetai tvirtina naujas kainas ir jau aiškėja, kiek būsimiems studentams mokslai kainuos nuo šio rudens.

Lietuvos gynybos technologijų kūrybos stovyklos metu pristatyti kibernetinio saugumo, programinės ir techninės įrangos sprendimai, virtualiosios realybės mokymosi platformos, dirbtinio intelekto panaudojimas vaizdams atpažinti, paramedikų darbą lengvinantys sprendimai.

Nors doktorantūros studijos dažnai siejamos su akademine karjera, visgi net 43 proc. doktorantūros studijų absolventų dirba už akademijos ribų. 37 proc. mokslo daktarų po studijų baigimo dirbo tik mokslo ir studijų institucijose, o likęs penktadalis derino darbą akademijoje ir kitose darbovietėse.

Lietuvoje prieš 15 metų Vilniaus universiteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto profesorei Valentinai Dagienei kilusi informatikos ir informatinio mąstymo ugdymo idėja tapo pripažintu kokybės ženklu visame pasaulyje informacinių technologijų srityje dirbantiems žmonėms. Kai kuriose šalyse ji plėtojama taip sėkmingai, kad jau gyvena savarankišką gyvenimą.

Švietimo ir mokslo ministerija kartu su lazerinių technologijų vystymo atstovais praėjusiais metais sprendė klausimą dėl Lietuvos įstojimo į Ekstremalios šviesos infrastruktūrą. Prof. Mikas Vengris mano, kad Lietuvoje lazerių technologija jau gana brandi, seniai persikėlusi iš universitetų į pramonę, ir neaišku, ar sulauksime iš jos naujo proveržio.

Prieš beveik metus Lietuvoje įsigaliojo reikalavimas, kuris numato, jog kiekviename gyvenamajame būste ir kiekviename jo aukšte turi būti įrengtas autonominis dūmų detektorius. Priešgaisrinės apsaugos pareigūnai jau antrus metus vykdo akciją, kurios metu lanko gyventojus ir apžiūri, ar jų būstai atitinka Bendrąsias gaisrinės saugos taisykles.

Klientų džiaugsmo asistentas, duomenų šiukšlių inžinierius, nepilnamečių kibernetinių nusikaltėlių konsultantas, mašinų balso dizaineris ar kompiuterinių žaidimų aistruoliams skirtų e-sporto arenų architektas – tai tik keletas pavyzdžių, kokių specialistų reikės įmonėms jau per artimiausius dešimt metų.

Penktą kartą rengiamos elektromobilių lenktynės „Charge it on! Vilnius – Palanga“ šiemet vyks, kaip įprasta, pirmąjį gegužės penktadienį. Gegužės 3 d. startavę prie Vilniaus savivaldybės, elektra varomų transporto priemonių vairuotojai sieks kuo greičiau įveikti 337 km kelią iki Palangos.

Prieš dvidešimt metų dirbtinio intelekto sąvoka buvo sutinkama tik fantastikoje. Šiandien tai kasdienis didžiųjų duomenų analitikų įrankis, plačiai taikomas bankuose, prekybos, informacinių technologijų (IT) bei finansų įmonėse, tyrimų centruose – visur, kur susiduriama su dideliais informacijos srautais. Tad nenuostabu, kad reikia ir žmonių, gebančių sėkmingai taikyti dirbtinio intelekto metodus duomenų analizei.

Liūdnas Suomijos gigantės „Nokia“ mobiliųjų telefonų padalinio pavyzdys yra vienas iliustratyviausių, kai prakalbame apie naujas technologijas, jų vystymą ir pritaikymą gamyboje. Dėl prasto konkurencinės aplinkos įvertinimo „Nokia“ mobiliųjų telefonų verslas neleistinai atsiliko nuo veržliai inovacijas siūliusių varžovų ir galiausiai 2014 metais buvo prarytas JAV gigantės „Microsoft“. Ko iš šios istorijos galima pasimokyti?

Dirbtinis intelektas šiuo metu visuomenėje vis dar kelia daug klausimų. Viena vertus, tai yra technologija kur kasdien visa dažniau pasitelkiama įvairiausiems verslo ir pramonės procesams optimizuoti, pasiekti didesnį veiklos efektyvumą, rasti geresnius sprendimus įvairiausioms problemoms. Tačiau plačioji visuomenės dalis, kurie kartais patys to nežinodami, jau yra technologijos vartotojai, dar žvelgia į šią naujovę su doze atsargumo.