Nuolat aptariamas modernių technologijų įtraukimas į mokymosi procesą jau pasiekė ir Lietuvą. Tačiau kol pas mus mokyklose dygsta projektoriai ir kompiuteriai ar planšetės, kitose šalyse į mokymo procesą integruojama net virtuali realybė.

Sidnio universiteto mokslininkai sukūrė kompiuterio lustą, šviesos bangomis užkoduotą informaciją konvertuojantį į garso bangas – ir atvirkščiai. Šią technologiją tikimasi panaudoti optiniuose kompiuteriuose, kur informacijos pernešimui naudojami ne elektronai, o fotonai.

Darbo rinkos prognozės, vertinant 10–15 metų į priekį, didžiuliu greičiu ir toliau įtvirtina vieną svarbią kryptį – technologijas. Jos taps pagrindu tiek daugelyje verslo sričių – viskas bus dar labiau optimizuojama, analizuojama, programuojama bei reikalaus technologinių žinių, tiek asmeniniame gyvenime.

20 mln. eurų investicijų, išskirtinės lietuvių ir švedų tyrėjų kompetencijos, technologijos universitetų ir mokslo centrų bendradarbiavimas – Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių ir komunikacijos technologijų (IKT) kompetencijos centras.

Artėjant naujojo Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) (ES) 2016/679 įsigaliojimui kitų metų gegužės 25 d. vis dažniau ir daugiau girdime apie asmens duomenų apsaugą bei kibernetinį saugumą. Kibernetinis saugumas yra vienas iš svarbiausių klausimų aptartų ir Europos komisijos metiniame pranešime apie Europos Sąjungos padėtį ir pramonės politikos strategiją.

Technologijoms sparčiai šuoliuojant į priekį, šiuolaikinėms įmonėms neretai kyla iššūkių, kuriems įveikti reikia naujų idėjų, netikėtų sprendimų ar įžvalgų. Jau vienuoliktą sezoną vykstančioje verslą ir mokslą apjungiančioje tarptautinėje iniciatyvoje „Demola“ dalyvaujančios Lietuvos technologijų įmonės pirmuosius savo iššūkius jau pateikė studentams.

Spartus technologijų progresas neatpažįstamai pakeitė ne tik mūsų kasdienį gyvenimą, bet ir darbo specifiką. Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau.

Pagrindinė mobiliųjų telefonų programėlių funkcija – padėti žmogui. Tačiau kūrėjams ne mažiau rūpi ir jų generuojamas pelnas, kurį galima auginti kuo ilgiau išlaikant vartotojus programėlėje arba priverčiant juos nuolat sugrįžti. Daugiausia mobiliųjų telefonų naudotojų laiko pareikalauja socialinių tinklų programėlės ir žaidimai.

Lietuvos bendrovės seka tarptautinių gigantų pėdomis ir įrenginėja mokyklų klases. Naująją sustiprinto IT mokymosi Kauno technologijos universiteto gimnazijos (KTUG) klasę įrengė tarptautinė programinės įrangos kūrimo bendrovė „NFQ Technologies“.

Radarų detektoriai, vairuotojus informuojantys apie keliuose esančius greičio matuoklius, Lietuvoje nėra draudžiami, todėl juos įsigiję vairuotojai gali būti ramūs – nebus taikoma administracinė atsakomybė. Tai išaiškino teismas, išnagrinėjęs pažeidimu apkaltinto advokato skundą.

Kasdienė mentoriaus pareiga – išlaisvinti studento kūrybines galias, atrandant mažiau ištyrinėtas tarpdisciplinines erdves, neprarandant laiko pusiausvyros tarp studijų ir mokslo. Akivaizdu, kad tyrimų mentorius ne tik kaupia patirtį per tai, kuo dalijasi, bet neretai „augina“ ir patį studento pasitikėjimą dalykais, kuriuos pastarasis studijuoja.

Metai iš metų besitęsianti nerašyta kova tarp didžiųjų Kauno universitetų pasiekė piką Vyriausybei ir Seimui ėmus svarstyti aukštojo mokslo pertvarkos klausimą. Du Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriai Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorių apkaltino plagiatu. Jų teigimu, Petro Baršausko monografijoje, kurios pagrindu buvo apginta disertacija, aptinkamas didelių svetimo kūrinio dalių kopijavimas, nenurodant tikrojo šaltinio.

Nuo pranešimų apie maisto produktus užsakantį šaldytuvą iki diskusijų apie sienų griovimą skaitmeniniame pasaulyje. Visą antradienį Kauno „Žalgirio“ arenoje vykusiame skaitmeninių technologijų ir verslumo renginyje #SWITCH! technologijų ekspertai iš Lietuvos ir užsienio technologijų milžinių diskutavo pačiomis aktualiausiomis temomis, o pasiklausyti jų sutraukė net 15 tūkstančių dalyvių.

Šiais metais prognozuojamas elektronikos ir buitinių prietaisų pardavimų augimas, o praėjusių metų Kalėdų rodikliai buvo geriausi nuo pat 2008 m. Ekspertai pastebi, kad lietuviai vis dar ne itin linkę pirkti daug daiktų, tačiau didėja išleidžiamos sumos. Tam gali turėti įtakos ir 2016 m. pradžioje ženkliai sugriežtintos vartojimo kredito gavimo sąlygos. Keliant daugiau reikalavimų, atrenkami finansiškai stabilesni ir atsakingesni paslaugos gavėjai, kurie yra labiau linkę teikti pirmenybę kokybei ir priimti sąmoningesnius sprendimus rinkdamiesi prekes ir paslaugas.

Rugsėjo mėnesio pradžioje pasirodė Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės įsakymas dėl asmenų, pretenduojančių nuo 2019 metų į aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietas, mokymosi rezultatų minimalių rodiklių. Remiantis šiuo įsakymu, studijuoti universitetuose negalėtų asmenys, jei jų lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos ir matematikos valstybinių egzaminų vidurkis nesiekia 40 balų, o penkių dalykų metinių įvertinimų vidurkis yra mažesnis kaip 7 balai.