Ypač veiksmingi būdai, galintys sumažinti avaringumą ir mirčių keliuose skaičių, – savivaldžiai automobiliai ir „švarios“ transporto priemonės, LRT RADIJUI sako Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis.

Dažnai kartojama mantra – ateities automobiliai bus elektriniai, sujungti į bendrą tinklą ir, aišku, autonominiai. Šios technologijos po truputį jau rieda į gatves. Visgi, žmonių komfortas, įskaitant ir pėsčiuosius, yra labai svarbus. Ar šiaip gatve vaikščiojantys žmonės nebijos autonominių automobilių? Kaip į juos reaguos? „Ford“ atliko įdomų eksperimentą su pasislėpusiu vairuotoju.

Bepiločiai orlaiviai (dronai) jau plačiai naudojami srityse, kur žvilgsnis iš paukščio skrydžio gali suteikti būtiną informaciją. Nuo šiol jie galės būti sėkmingai pritaikyti ir matininkų darbe.

Dabar daugelis automobilių gamintojų lenktyniauja, kas sukurs geresnį, pigesnį ar greitesnį elektromobilį. Paprastiems automobilių pirkėjams šios lenktynės yra labai naudingos – sulauksime geresnių elektromobilių. Dabar „Honda“ tarptautinėje Frankfurto automobilių parodoje pristatė „Urban EV Concept“ – pirmąjį europietišką kompanijos elektromobilį. Koks jis?

Technologijų bendrovės varžosi, kuriai pirmai pavyks sukurti patikimą oro taksi – pilotuojamą arba bepilotį. Kada pagaliau šie išmanūs skraidantys aparatai iš tiesų pradės zuiti mums virš galvų, naujienų portale bbc.com domisi verslo technologijų reporteris Padraigas Beltonas.

Kaskart prisijungdami prie naujos interneto svetainės, kuri prašo pateikti savo asmeninę informaciją, „Facebook“ profilio duomenis, ar pildydami naujos lojalumo kortelės anketą, mes savo asmeninius duomenis perduodame kitiems. Jie nesunkiai gali atsidurti netinkamose rankose ir staiga į savo elektroninio pašto dėžutę imame gauti „šlamštą“, reklaminius pasiūlymus ar net sulaukiame skambučių telefonu.

Intravertai, neturintys jokių socialinių įgūdžių, nuolat sukišę nosis į kompiuterio ekraną, apsikuitę trijų dienų senumo maisto pakuotėmis. Pagalvojote apie programuotojus? Šiuolaikinės pop kultūros, Holivudinių filmų ar muzikinių klipų įtaka sukūrė būtent tokį programuotojų amplua, bet kaip yra iš tikrųjų?

Naršydami internete, savo išmaniųjų įrenginių ekranuose matome tik savo paties veido atspindį, tačiau ar pagalvojame, kiek daug akių stebi mus kitų kompiuterių monitoriuose? Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto (KTU IF) dėstytojas ir doktorantas Šarūnas Grigaliūnas ne tik moko atpažinti programišių veiksmus.

Programinės įrangos inžinierius ir karštas „Sostų karų“ gerbėjas Zachas Thouttas suprogramavo tokią dirbtinio intelekto programą, kuri galėtų parašyti originalią „Sostų karų“ novelę, besiremdamasi ligšioline Vesteroso ir Septynių karalysčių gyventojų istorija – dirbtinis intelektas jau sugeneravo penkis naujus knygos skyrius, aprašančius įvykius, kurie nutinka po aprašytųjų pirmosiose penkiose knygose.

Planšetės nėra ir nebuvo mados reikalas: jos atrado savo vartotoją, ir pažangesni mobilieji telefonai ar lengvesni nešiojamieji kompiuteriai jų tikrai nepakeis. Taip LRT.lt sako informacinių technologijų ekspertas Džiugas Paršonis. Tuo metu planšetinius kompiuterius parduodančių įmonių atstovai teigia, kad jų pardavimai auga.

Pagrindinė mobiliųjų telefonų programėlių funkcija – padėti žmogui, tačiau daugiausia laiko naudodami telefoną žmonės skiria socialinių tinklų programėlėms ir žaidimams. Kokias gudrybes taiko kūrėjai ir kaip jų galima išvengti, pasakoja VGTU Elektroninių sistemų katedros lektorė Dovilė Kurpytė.

„Tūkstantmečio karta“, „Z karta“ yra vos keli iš daugelio terminų, kuriais bandoma apibrėžti dabartinį jaunimą. Trumpai tariant, šios kartos atstovai – jau nepriklausomoje Lietuvoje gimę žmonės, kurių įpročiai, pomėgiai ir gyvenimo būdas gerokai skiriasi nuo tėvų ir senelių.

Didžiųjų mobiliojo ryšio operatorių siūlomi visi nauji mokėjimo planai – tik su interneto duomenimis. Tuo piktinasi neišmaniųjų telefonų turėtojai, kurių Lietuvoje, skaičiuojama, gali būti bent trečdalis visų mobiliųjų telefonų savininkų. Žmonės sako, kodėl jiems mokėti už tai, kuo niekada nesinaudos, o kito pasirinkimo nėra.

Paprastiems žmonėms, nesiliaujantiems skųstis, kad kainos vis kyla, o atlyginimai kokie buvo, tokie ir liko, turbūt mieliausiai skambantis žodžių junginys yra „kainų karas“. Tokiais mielais žodžiais pastarosiomis dienomis žmones džiugina du mobiliojo ryšio operatoriai – „Telia“ ir „Tele2“.

Išmanieji telefonai tapo neatsiejama ne tik jaunuolių, po vasaros atostogų neseniai sugrįžusių į mokyklos suolą, bet ir kiekvieno mūsų gyvenimo dalimi. Be jau kasdienybe tapusių telefono funkcijų, verta prisiminti ir edukacines galimybes, kurios atsivėrė nušvitus išmaniųjų telefonų erai.

Nuolat aptariamas modernių technologijų įtraukimas į mokymosi procesą jau pasiekė ir Lietuvą. Tačiau kol pas mus mokyklose dygsta projektoriai ir kompiuteriai ar planšetės, kitose šalyse į mokymo procesą integruojama net virtuali realybė.

Sidnio universiteto mokslininkai sukūrė kompiuterio lustą, šviesos bangomis užkoduotą informaciją konvertuojantį į garso bangas – ir atvirkščiai. Šią technologiją tikimasi panaudoti optiniuose kompiuteriuose, kur informacijos pernešimui naudojami ne elektronai, o fotonai.

Darbo rinkos prognozės, vertinant 10–15 metų į priekį, didžiuliu greičiu ir toliau įtvirtina vieną svarbią kryptį – technologijas. Jos taps pagrindu tiek daugelyje verslo sričių – viskas bus dar labiau optimizuojama, analizuojama, programuojama bei reikalaus technologinių žinių, tiek asmeniniame gyvenime.

20 mln. eurų investicijų, išskirtinės lietuvių ir švedų tyrėjų kompetencijos, technologijos universitetų ir mokslo centrų bendradarbiavimas – Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių ir komunikacijos technologijų (IKT) kompetencijos centras.

Artėjant naujojo Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) (ES) 2016/679 įsigaliojimui kitų metų gegužės 25 d. vis dažniau ir daugiau girdime apie asmens duomenų apsaugą bei kibernetinį saugumą. Kibernetinis saugumas yra vienas iš svarbiausių klausimų aptartų ir Europos komisijos metiniame pranešime apie Europos Sąjungos padėtį ir pramonės politikos strategiją.

Žmonija ieško galimybių pabendrauti su protingomis gyvybės formomis iš kitų planetų. Tai – nelengva užduotis ir sunkus darbas per kelis dešimtmečius didelių rezultatų nedavė. Visgi, jau kitais metais mokslininkai imsis naujos strategijos, kuri teoriškai turėtų būti veiksmingesnė. Bet kodėl dėl to džiaugiasi ne visi?

Pastaruoju metu vienas iš plačiausiai aptariamų su kosminėmis kelionėmis susijusių klausimų – kada žmonės skris į Marsą? Kiek tai kainuos? Kaip ten išgyvensime? Ką darysime? Į šiuos klausimus Gyvybės mokslų centre susirinkusiems festivalio „Erdvėlaivis–žemė“ dalyviams atsakyti siekė Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Planetariumo lektorius Aidas Sadauskas.

Technologijų plėtra ir inovacijos per pastarąjį dešimtmetį ar panašiai prasiskverbė į kone visas įmanomas sritis. Einama link tokio pasaulio, kuriame žmogiškojo bendravimo būtų kuo mažiau. Ir ši tendencija – ne atsitiktinumas, tai – ypatybė, mano garsus škotų kilmės amerikietis muzikantas Davidas Byrne`as.

Šiandien, 2017 metų rugsėjo 15 dieną, savo misiją turėtų baigti „Cassini“ zondas. Ta proga priminkime ir kitus kosminius aparatus, apžvelgusius Saulės sistemos pakraščius. Per pastaruosius 40 metų už asteroidų žiedo pasiuntėme devynis zondus.

Apie Jupiterį žinome nemažai, tačiau mįslių jis saugo dar daugiau. Astrofizikai ir astronomai laužo galvas dėl planetos sudėties ir jos magnetinio lauko. Kuo jis įdomus? Jupiteris yra pati didžiausia ir ketvirta ryškiausia planeta Saulės sistemoje, įskaitant ir palydovus.