Savo metinėje skaitmeninės gynybos ataskaitoje, apimančioje tendencijas nuo 2023 m. liepos iki 2024 m. liepos mėn., „Microsoft“ pabrėžia nerimą keliantį kibernetinių atakų augimą gilėjant geopolitinei įtampai. Ataskaitoje atskleidžiama, kad „Microsoft“ klientai kasdien susiduria net su 600 mln. atakų iš kibernetinių nusikaltėlių. Taip pat pabrėžiama, kad kibernetinės operacijos yra glaudžiai susijusios su geopolitiniais konfliktais.

Kauno technologijos universitetas įgijo skaitmeninio prieinamumo tyrimo sertifikatą, tapdamas pirmąja ir kol kas vienintele aukštąja mokykla Lietuvoje, kuri kryptingai pradėjo įgyvendinti skaitmeninio prieinamumo principus.

Lygesnė oda, putlesnės lūpos, ilgesnės blakstienos – norite atrodyti gražesni nei esate? Tokią galimybę suteikiantis „TikTok“ ją uždraus paaugliams. Jaunų žmonių mėgstamoje trumpų vaizdo įrašų platformoje grožio filtrai rimtai žaloja paauglių psichinę sveikatą.

Šių metų gruodžio pabaigoje Lietuvoje startuos kriptoturto paslaugų teikėjų licencijavimas. Lietuvos bankas rinkos dalyvių paraiškų šiuo metu dar nepriima, tačiau jiems jau kyla praktinių iššūkių, susijusių su licencijavimo proceso suvaldymu ir terminais.

Jungtinės Tautos šiais metais paskelbė – pasaulis pralaimi kovą prieš elektronikos atliekas, nes jų kiekiai auga penkis kartus greičiau nei perdirbimo rodikliai. Optimizmo, kad ši situacija greitai pagerės, nedaug, nes vartotojų įpročiai keičiasi labai pamažu. Tą liudija ir Elektronikos platintojų asociacijos užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa.

Kiek geras yra automobilis, labiausiai priklauso nuo inžinerijos, tačiau inžinieriai privalo atsižvelgti ir į gamybos galimybes. Surinkti įspūdingą superautomobilį rankomis iš tik jam pagamintų vienetinių dalių nėra sunku, ypač jei neriboja kaštai ir laikas. Suprojektuoti masinį automobilį, kurį būtų galima leisti konvejeriu šimtais tūkstančių vienetų per metus už protingą kainą, – rimtas iššūkis.

Savaiminis ličio jonų baterijų išsikrovimas ne tik neleidžia ilgai naudotis elektroniniais įrenginiais, bet ir sutrumpina jų gyvavimo trukmę. Įrenginius reikia keisti naujais, o tai – ir brangu, ir kenkia gamtai. Nors ilgą laiką buvo manoma, jog savaiminis išsikrovimas yra susijęs su ličio jonų praradimu, dėl ko ilgainiui mažėja baterijų talpa ir įtampa, neseniai tarptautinės mokslininkų komandos padarytas atradimas leidžia manyti kitaip.

Multimedijos sistemos, junglumas – itin svarbus kriterijus šiuolaikiniam vairuotojui, tad didieji automobilių gamybos koncernai ieško būdų, kaip praturtinti jų patirtį. Tą daro bendradarbiaudami su technologijų bendrovėmis. Kokią naudą iš to pajus vairuotojai, ar dėl to nesuprastės pats vairavimas?

Sutrikusi apatinių galūnių kraujotaka yra dažna vyresnio amžiaus žmonių sveikatos problema ir viena labiausiai paplitusių diabeto komplikacijų, dar kitaip vadinama diabetinės pėdos sindromu. Lietuvos mokslininkai sukūrė ultragarsinės pėdų stimuliacijos prietaisą, galintį neinvaziniu būdu ženkliai pagerinti apatinių galūnių kraujotaką.

Šiuolaikiniame sveikatos sektoriuje vis daugiau dėmesio skiriama reabilitacijos procesų efektyvinimui, atsižvelgiant į didėjantį traumų skaičių ir poreikį greičiau grįžti į aktyvų gyvenimą. Tačiau individualių poreikių personalizavimas dažnai kelia iššūkių, todėl ieškoma inovatyvių sprendimų, galinčių optimizuoti šiuos procesus.

Savo metinėje skaitmeninės gynybos ataskaitoje, apimančioje tendencijas nuo 2023 m. liepos iki 2024 m. liepos mėn., „Microsoft“ pabrėžia nerimą keliantį kibernetinių atakų augimą gilėjant geopolitinei įtampai. Ataskaitoje atskleidžiama, kad „Microsoft“ klientai kasdien susiduria net su 600 mln. atakų iš kibernetinių nusikaltėlių. Taip pat pabrėžiama, kad kibernetinės operacijos yra glaudžiai susijusios su geopolitiniais konfliktais.

Kauno technologijos universitetas įgijo skaitmeninio prieinamumo tyrimo sertifikatą, tapdamas pirmąja ir kol kas vienintele aukštąja mokykla Lietuvoje, kuri kryptingai pradėjo įgyvendinti skaitmeninio prieinamumo principus.

Depresija – vienas iš dažniausiai pasitaikančių psichikos sveikatos sutrikimų. Pasaulyje net 280 milijonų žmonių yra paveikti šios diagnozės, todėl KTU tyrėjai sukūrė DI modelį, padedantį atpažinti depresiją remiantis tiek kalbos, tiek smegenų veiklos duomenimis.

DI programos jau pakeitė daugelį mūsų kasdienio gyvenimo aspektų, tačiau vienas aktualiausių klausimų išlieka dar neatsakytas – ar DI gali tapti tikru kūrybos partneriu? Ar jis tik įrankis, leidžiantis taupyti laiką atliekant techninius darbus, ar priemonė, padedanti atskleisti žmogaus kūrybiškumą?

Dirbtinis intelektas verslui žada daug: reikšmingai optimizuoti procesus, efektyviau analizuoti duomenis ir tobulinti klientų patirtį. Tačiau kaip įvertinti DI potencialą konkrečioms verslo problemoms spręsti? Būtent šiai temai buvo skirta NFQ ir DI startuolio „isLucid“ konferencija „Dirbtinis intelektas: nuo idėjos iki grąžos“.

Ar klausant istorijų, kai aferistai iš nekaltų žmonių išvilioja santaupas, nekyla noras bent truputį jiems atkeršyti? Dabar jų klasta atsigręžia prieš pačius – šaltakraujų vagišių kantrybę išbando dirbtinis intelektas (DI). Jungtinėje Karalystėje (JK) veikianti telekomunikacijų bendrovė sukūrė DI pokalbių robotą, kurio vienintelis tikslas yra varginti telefoninius sukčius.

Lietuviai nežiūri televizijos, bet puikiai žino, kas ten rodoma – taip buvo juokaujama prieš gerą dešimtmetį. Tačiau šiandien ši frazė įgavo naują prasmę, nes tradicinė televizija stabiliai praranda pozicijas, o žmonių dėmesį vis labiau savinasi srautinės paslaugos.

Šiandien informacijos mainai yra neatsiejama mūsų kasdienybės dalis, procesas, vykstantis kiekvieną minutę ir sekundę. Nuo nuotraukų ar vaizdo įrašų dalijimosi su artimaisiais iki didelių darbo dokumentų perdavimo kolegoms – failų bendrinimo sprendimai šiuolaikiniam žmogui tapo ne tik svarbūs, bet ir būtini.

„Teltonikos“ atvejis tikėtina padės spręsti elektros infrastruktūros vystymo klausimus. Tačiau Lietuvai turint ambiciją tapti skaitmeninės pažangos lydere, lygiai taip pat būtina turėti aukštos kokybės patikimą interneto ryšį, kurį gali užtikrinti tik išvystyta plačiajuosčio ryšio infrastruktūra.

Naudojantis programėle telefone užrakinti ar atrakinti automobilį, nuotoliu įjungti salono šildymą ar vėsinimą, prisijungti prie automobilio „Wi-Fi“ prieigos taško. Tai tik keletas funkcijų, kurias galima rasti naujausiuose automobilių modeliuose. Eksperto teigimu, jau dabar renkantis naują automobilį reikėtų įvertinti ne tik tradicinius parametrus, kaip variklio galia ar kėbulo tipas, bet ir jo išmaniąsias galimybes.

Lygesnė oda, putlesnės lūpos, ilgesnės blakstienos – norite atrodyti gražesni nei esate? Tokią galimybę suteikiantis „TikTok“ ją uždraus paaugliams. Jaunų žmonių mėgstamoje trumpų vaizdo įrašų platformoje grožio filtrai rimtai žaloja paauglių psichinę sveikatą.

Šių metų gruodžio pabaigoje Lietuvoje startuos kriptoturto paslaugų teikėjų licencijavimas. Lietuvos bankas rinkos dalyvių paraiškų šiuo metu dar nepriima, tačiau jiems jau kyla praktinių iššūkių, susijusių su licencijavimo proceso suvaldymu ir terminais.

Jungtinės Tautos šiais metais paskelbė – pasaulis pralaimi kovą prieš elektronikos atliekas, nes jų kiekiai auga penkis kartus greičiau nei perdirbimo rodikliai. Optimizmo, kad ši situacija greitai pagerės, nedaug, nes vartotojų įpročiai keičiasi labai pamažu. Tą liudija ir Elektronikos platintojų asociacijos užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa.

„Nepasodinsi kiekvieną vakarą anūko tikrinti, ar neatsirado laisvas talonėlis pas gydytoją. Čia yra tokia siaubinga diskriminacija“, „Jauni tai bilietus perka internetu, o tu senas ir stovėsi. Yra buvę, kad nepakliuvau į autobusą“ – tai tik kelios citatos iš Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atliktos skaitmeninės atskirties apklausos. Ji parodė, kad didžiausias kliūtis vyresni žmonės patiria sveikatos priežiūros ir viešojo transporto srityse.

Kiekvienas mūsų ieško būdų sutaupyti: nusipirkti kažką pigiau, ar atidėti didesnį pirkinį vėlesniam laikui. Tačiau neatidėliotinu atveju ieškome, kaip sutaupyti, ir vienas iš patikrintų būdų – apsipirkti didžiausių nuolaidų metu. Pastaruoju metu pastebima, kad vartotojai dažniau naudojasi juodojo penktadienio ar kibernetinio pirmadienio nuolaidomis.

Pirmąjį kartą Lietuvoje buvo atliktas viešas eksperimentas, kurio pagrindinis tikslas buvo išsiaiškinti ar gali dirbtinis intelektas rašyti kaip žmogus? 12 savo srities profesionalų – rašytojų, žurnalistų, komunikacijos, reklamos, komunikacijos ir viešųjų ryšių specialistų rašė iki 200 žodžių apimties tekstus tema „Kodėl aš rašau?“

Pastaruoju metu tenka girdėti terminą – ekranų autizmas. Kas tai yra ir kiek tai rimta? Apie tai pasakoja laikinoji Kauno klinikų Vaikų reabilitacijos ligoninės „Lopšelis“ vadovė, gydytoja neurologė doc. dr. Indrė Bakanienė.

Intelektinės nuosavybės teisė yra skirta tam, kad atlygintų menininkui už jo ilgą ir sunkų darbą, kadangi kiekvienas geras meno kūrinys prisideda prie diskusijos visuomenėje. Tačiau pagreitį įgavus dirbtinio intelekto įrankiams, įvairius vaizdus galima sugeneruoti nepalyginamai greičiau nei tai padarytų bet koks menininkas ar fotografas. Ką tai reiškia autorinių teisių savininkams bei kūrėjams?

Dirbtinio intelekto technologijos šiuo metu išgyvena neįtikėtiną pakilimą. Rinkoje pasirodo vis nauji dirbtinio intelekto sprendimai, kuriais siekiama pagelbėti verslui optimizuoti įvairius procesus, taip pat programos, įprastiems interneto vartotojams siūlančios iki šiol neregėtas tekstų ir įvairių medijų kūrimo galimybes. Tačiau vis dažniau naudojant šiuos įvairius dirbtinio intelekto įrankius įvairioje veikloje, galima vis geriau matyti, kad nemaža jų dalis vis dar yra labai reikšmingai limituoti ir gali turėti įvairių trūkumų.

Transporto ir energetikos sektoriams tenka didžiausia atsakomybė už klimato kaitą. Būtent šiose srityse dekarbonizacija ir yra sudėtingiausia. Kitų pramonės sektorių atstovams, mažinant savo CO₂ pėdsaką, pakanka gamyboje pritaikyti žiedinės ekonomikos modelį, o štai automobilių gamintojai turi koreguoti visą kūrybos, gamybos, vėliau – eksploatacijos bei perdirbimo grandinę.