Vis daugiau ausinių netenka laidų, namai tampa išmanesni, o akiniai jau gali pakeisti telefoną – visa tai išmaniųjų įrenginių rinkoje nutiko 2019-aisiais. Metams besibaigiant, technologijų ekspertai pristato ir aptaria 5 šiais metais pasirodžiusius įrenginių naujienas ir svarbiausias tendencijas.

„Rockwell B-1 Lancer“ – vienas iš trijų JAV strateginių bombonešių tipų. B-1B buvo gaminami 1983-1988 metais, tačiau iki šiol šie sunkieji viršgarsiniai bombonešiai yra nepaprastai svarbūs. Dabar planuojama, kad jų galutinai bus atsisakyta tik 2036 metais, tačiau kaip šie lėktuvai skraidys iki tol?

Europos kosmoso agentūra paskelbė apie pirmąją kosmoso šiukšlių surinkimo misiją – į orbitą bus siunčiamas savaime susinaikinti galintis robotas, kuris padės spręsti kosminių šiukšlių problemą.

Valstybės įstaigų kibernetinis saugumas yra svarbi nacionalinio saugumo sudedamoji dalis. Tačiau apie tai daugiau kalbama, nei daroma. Spalio viduryje imituojant Užsienio reikalų ministerijos elektroninį paštą žiniasklaidai buvo išplatinta melaginga žinutė ir netikra naujiena akimirksniu atsidūrė portaluose. Tai tapo dar viena proga susirūpinti viešojo sektoriaus kibernetiniu saugumu.

Šalies gyventojų buityje imta naudoti vis daugiau ir vis išmanesnių elektros ir elektronikos prietaisų. Pagal idėją jie turėjo išlaisvinti moteris nuo sunkaus namų ruošos darbo arba bent jau sutrumpinti šiai veiklai skiriamą laiką. Deja, naujausi tyrimai leidžia pagrįstai spėti, kad net ir per šias žiemos šventes namų ruošos darbai pirmiausia užgrius moteris, o ne vyrus.

Vis daugiau ausinių netenka laidų, namai tampa išmanesni, o akiniai jau gali pakeisti telefoną – visa tai išmaniųjų įrenginių rinkoje nutiko 2019-aisiais. Metams besibaigiant, technologijų ekspertai pristato ir aptaria 5 šiais metais pasirodžiusius įrenginių naujienas ir svarbiausias tendencijas.

„Rockwell B-1 Lancer“ – vienas iš trijų JAV strateginių bombonešių tipų. B-1B buvo gaminami 1983-1988 metais, tačiau iki šiol šie sunkieji viršgarsiniai bombonešiai yra nepaprastai svarbūs. Dabar planuojama, kad jų galutinai bus atsisakyta tik 2036 metais, tačiau kaip šie lėktuvai skraidys iki tol?

Europos kosmoso agentūra paskelbė apie pirmąją kosmoso šiukšlių surinkimo misiją – į orbitą bus siunčiamas savaime susinaikinti galintis robotas, kuris padės spręsti kosminių šiukšlių problemą.

„F-22 Raptor“ lėktuvai jau dabar priskiriami prie legendinių orlaivių, kurių pavadinimus žinome labai gerai. Daugelis šalių lygiavosi su juo. Tiek savo turimų lėktuvų galimybėmis nenusileisti jam, tiek priešlėktuvinės gynybos šansais jį aptikti. Ir pašalinti. Ar tai galiausiai įtikino JAV, kad šių lėktuvų esamos perspektyvos pasmerktos?

Technologijos vystosi labai greitai ir per penkis pastaruosius metus televizijos vaizdo ir garso kokybė pastebimai pagerėjo. Vos prieš kelerius metus, perkant televizorių, vienas iš pagrindinių kriterijų buvo ekrano dydis ir televizoriaus storis. Tačiau dabar, pagerėjus transliuojamo turinio kokybei, svarbų vaidmenį atlieka ir vaizdo kokybė.

Valstybės įstaigų kibernetinis saugumas yra svarbi nacionalinio saugumo sudedamoji dalis. Tačiau apie tai daugiau kalbama, nei daroma. Spalio viduryje imituojant Užsienio reikalų ministerijos elektroninį paštą žiniasklaidai buvo išplatinta melaginga žinutė ir netikra naujiena akimirksniu atsidūrė portaluose. Tai tapo dar viena proga susirūpinti viešojo sektoriaus kibernetiniu saugumu.

Šiais metais sparčiai populiarėjo naujausios technologijos: prie melagingų naujienų prisijungė „deepfake“ vadinamos nuodugniosios klastotės, vartotojai masiškai spjovė į privatumą ir savo noru sendinosi su programėle „FaceApp“, o į išmanumo lenktynes įsitraukė net miestai. Ką atneš ateinantys 2020-ieji?

„Google“ šį rudenį iškilmingai paskelbė, kad pavyko pasiekti „kvantinę viršenybę“. IBM netrukus sukritikavo šį teiginį, tvirtindama, kad klasikinis kompanijos superkompiuteris galėtų atlikti tokį skaičiavimą beveik tokiu pat greičiu ir daug tiksliau, todėl į „Google“ pranešimą derėtų reaguoti „su didele doze skepticizmo“.

Dirbtinis intelektas treniruojasi rašyti lietuviškai romanus, Lietuvos kultūrinėje spaudoje jau pasirodė kompiuterio rašytų novelių. Todėl pats metas pradėti svarstyti lūkesčius, susijusius su dirbtinio intelekto technologijomis: kokia jų istorija, ką dirbtinis intelektas gali, o kurie lūkesčiai yra visiškai nepagrįsti?

Remiantis viso pasaulio programuotojus vienijančio portalo stackoverflow.com duomenimis 2018 m. visoje Europoje buvo 5,5 mln. programuotojų. Šis darbas yra vienas trokštamiausių ir geriausiai apmokamų Europoje. Pasak technologijų ekspertų, programavimo įgūdžiai ugdo kūrybiškumą, skatina ieškoti išeities už įprastų sprendimo būdų ribų ir lavina loginį mąstymą.

Kaskart parsisiunčiant naują mobiliąją programą, išmaniojo šeimininko prašoma suteikti prieigą prie tam tikrų asmeninių duomenų. Atrodo, kad nieko blogo tame nėra, tačiau kaip įsitikinti, kad jūsų duomenys nepapuolė į grėsmę keliančių piktavalių rankas?

Kiekvienas iš mūsų žinome, kad įsigyti pigų telefoną yra labai paprasta ir tam yra keletas opcijų. Pirmoji jų labai paprasta – nukeliaujame į artimiausių parduotuvę ar ryšio operatoriaus saloną ir perkame tai kas telpa į mūsų biudžetą. Antras būdas – renkamės telefonus kiniškose internetinėse parduotuvėse. Pasakysiu Jums atvirai – daugiau taip neketinu daryti.

Naujųjų technologijų gerbėjams gyvenimas Europos Sąjungos viduryje bus pasakiškas: 5G ryšys šiose teritorijose bus vystomas be kliūčių. Mums, gyvenantiems Rusijos ir Baltarusijos pašonėje, padėtis yra visiškai kitokia – dėl kaimyninių ne ES šalių ypatumų didžioji dalis Lietuvos yra savotiškoje dažnių okupacijos zonoje.

Milijonuose „Android“ telefonų net su pačiomis naujausiomis saugumo programinės įrangos versijomis egzistuoja spraga, per kurią kibernetiniai nusikaltėliai šiuo metu tuština nieko neįtariančių žmonių bankų sąskaitas, pirmadienį paskelbė kibernetinio saugumo ekspertai.

Su Silicio slėnyje „kapitonu“ dažniausiai vadinamu „Founders Space“ vadovu Steve‘u Hoffmanu Rygoje susitinkame antrąją konferencijos „5G techritory“ dieną. Galva jau buvo išūžta nuo fantastinių 5G galimybių, bet klausimų dėl naujos kartos ryšio reikalingumo ir atsiperkamumo vis dar buvo daug.

Šalies gyventojų buityje imta naudoti vis daugiau ir vis išmanesnių elektros ir elektronikos prietaisų. Pagal idėją jie turėjo išlaisvinti moteris nuo sunkaus namų ruošos darbo arba bent jau sutrumpinti šiai veiklai skiriamą laiką. Deja, naujausi tyrimai leidžia pagrįstai spėti, kad net ir per šias žiemos šventes namų ruošos darbai pirmiausia užgrius moteris, o ne vyrus.

Tamsiu paros metu atšvaitas gali išgelbėti pėsčiojo gyvybę, tačiau ir čia nebeapsieinama be modernių technologijų. Pasirodo, kas penktas šalies gyventojas ir net kas trečias jaunuolis tamsoje kirsdamas kelią ar eidamas kelkraščiu tiesiog pasišviečia mobiliojo telefono žibintuvėliu.

„General Motors“ ir „LG Chem“ pranešė investuojantys 2,3 mlrd. dolerių į elektra varomų automobilių baterijų gamyklą Ohajuje. Ją pastačius, tai bus viena didžiausių tokių gamyklų pasaulyje. Žadama, kad baterijų kaina bus pati žemiausia per visą istoriją.

Pernai Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus universitetas, „Lietuvos energija“ ir „Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas“ pasirašė Lietuvos švariųjų technologijų klasterio steigimo sutartį. Sutelkę žinias ir patirtį iš skirtingų sričių, klasterio nariai pradėjo bendradarbiauti kurdami ir plėtodami švariąsias technologijas bei tvarios veiklos sprendimus.

Gebėjimas patiems lengvai programuoti robotus kasdieniame gyvenime netrukus taps ne tik įprasta, bet ir pridėtinę vertę kuriančia veikla. Pasiruošimas tokiai ateičiai jau vyksta: robotizacija įtraukiama į universitetų programas, jos mokomi ir šalies vaikai.

Europos Sąjungos įvesta antroji mokėjimo paslaugų direktyva įpareigojo bankus suteikti tretiesiems asmenims prieigą prie savo klientų finansinių duomenų. Atviroji bankininkystė suteikia galimybę tiesiogiai prieiti prie bankų klientų sąskaitų informacijos ir inicijuoti mokėjimus. Ar atkreipėte dėmesį – kas nuo šiol nuskaito jūsų pinigus: bankas ar kita finansines paslaugas teikianti įmonė?

Viena aktualiausių dabar vykstančios Pramonės 4.0 temų – dirbtinis intelektas (DI). Jei šiandien domimasi, ar DI gali turėti jausmus arba pranokti savo kūrėją, tai, pasak KTU mokslininkų, ateinančioje, 5-ojoje pramonės revoliucijoje, didžiausias dėmesys bus skiriamas žmonių ir DI sinergijai.

Superkareiviai kiborgai, patobulinti naujausiais bioinžinerijos ir kitų mokslo šakų atradimais, yra netolima ateitis, tačiau Jungtinių Amerikos Valstijų gynybos departamentas nėra pasiruošęs tokių karių poveikiui kariuomenei ir civiliams.

Mokslininkai sukūrė dirbtinius neuronus, kuriuos galima implantuoti pacientams, kad būtų įveiktas paralyžius, atkurtos nutrūkusios smegenų grandinės, protas būtų sujungtas su įvairiais įrenginiais.

Prestižinio Stanfordo universiteto jūrų biologai sumanė ištirti didžiausio pasaulio gyvūno – mėlynojo banginio – širdies darbą. Įdomu tai, kad amerikiečiai nusprendė visa tai padaryti natūraliomis sąlygomis. Be to, viskas buvo daroma, kad milžiniškas banginis nieko nepajustų.