Europos Sąjungos iniciatyva, nuo rugsėjo 1 dienos parduotuvėse nebeliks didesnės negu 900W galios dulkių siurblių, tačiau gamintojų tai negąsdina. Technikos gamintojai į naujas ES direktyvą žvelgia pozityviai, mat laiko reaguoti į pokyčius buvo pakankamai, o ir dulkių siurblio galia – nėra svarbiausias parametras, geriausiai atspindintis jo efektyvumą.

Įsigyjate skalbimo mašiną, tačiau po penkerių metų ji staiga sugenda. Arba nusiperkate plaukų džiovintuvą, praeina dviejų metų garantijos laikotarpis ir, it pagal laikrodžio dūžius, – atsiranda gedimas, ir jis tampa nenaudojamas. Jei situacijos pažįstamos, veikiausia, susidūrėte su suplanuotu gaminių nusidėvėjimu.

Naftos magnatams artėja liūdnos dienos, kadangi pasaulis vis labiau atkreipia dėmesį į aplinkosaugą ir žaliąją energiją. Ypač daug dėmesio skiriama automobilių pramonei, kadangi transporto priemonių išmetamosios dujos ne ką mažiau nei jėgainės ir fabrikai teršia aplinką.

Pastaraisiais metais žaidimų rinkai skirtos konsolės smarkiai patobulėjo – naujausi įrenginiai palaiko ir 4K grafiką, ir aukštą dinaminį diapazoną (HDR), kas žaidimą padaro kaip niekada įtraukiantį. Tuo tarpu, vietoje nestovi ir televizorių gamintojai, atkreipdami dėmesį ne tik į ryškų, kontrastingą vaizdą, bet ir į specialiai žaidimų entuziastams skirtas funkcijas.

Darbų automatizavimo revoliucija, kurios metu daugelis mūsų neteks darbų, kuriuos perims robotai, kluptelėjo. Apsauginio funkcijas atliekantis robotas „Knightscope K5“ nusivertė nuo laiptų ir nuskendo fontane.

Rinkti planšetę sau ir kam nors kitam yra du visiškai skirtingi dalykai – reikia galvoti ne apie savo, bet apie kito žmogaus poreikius. Pirkti planšetę kažkam kitam, ko gero, netenka, nebent tas „kažkas“ yra jūsų vaikas. Vaikui svarbiausia yra planšetės greitis žaidimams, geras ekranas džiaugtis vaizdu ir patvarumas – juk vaikai dažniausiai nėra labai atsargūs. Kokią planšetę rinktis vaikams?

Lietuvoje kasmet fiksuojama virš 100 didelio masto kibernetinių atakų, kurios yra nutaikytos į įvairias žinybas, komercines kompanijas, žiniasklaidos priemonių kanalus bei valstybines institucijas. Vadinamosios DDos atakos įtraukia tūkstančius kartais to nė neįtariančių žmonių, užkrėsdamos jų kompiuterius, telefonus ar, net vaizdo kameras. Tokia ataka netgi gali išjungti internetą visoje šalyje.

Pasibaigus vasaros sezonui, didmiesčių keliuose pagausėja transporto priemonių, susidaro spūstys. Ne paslaptis, kad tai į studijas grįžę studentai. Vis dėlto problemų su ilgomis eilėmis turi ir patys studentai. Tiesa, tai susiję su internetiniu ryšiu.

Kai „Microsoft“ pristatė operacinę sistemą „Windows 10“, kartu buvo pasiūlytas ir visiškai naujas požiūris į operacinės sistemos atnaujinimus: „Windows“ tapo nebe produktu, o paslauga, o „Microsoft“ vartotojams pažadėjo nenutrūkstamą atnaujinimų srautą į tuos pačius kompiuterius, kuriuose niekada nebereikės diegti naujos operacinės sistemos.

Plika akimi atskirti, ar ekrane kalba tikras žmogus, ar tai tėra kompiuterio sugeneruota tarpusavyje nesusijusių garsų ir vaizdų samplaika, netrukus gali tapti praktiškai nebeįmanoma. Su neseniai amerikiečių tyrėjų sukurta technologija supažindina žurnalo „The Atlantic“ žurnalistė Adrienne LaFrance.

Mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ klientas sulaukė skirtingos informacijos: trumpąja SMS žinute vyras sulaukė pranešimo, kad beveik išnaudojo kredito limitą, kai savitarnos programėlėje paslaugų sąskaita buvo mažesnė. Bendrovė atsiprašo kliento ir dėkoja atradus klaidą, kuri pradėta taisyti.

Jau daugelį metų tyrėjai mėgina išsiaiškinti, ar mobilieji telefonai gali padidinti riziką susirgti vėžiu, ar ne. Ir jau daugelį metų jų tyrimų rezultatai labai skirtingi ir dažnai prieštaringi. Bendra išvada, jei apie tokią apskritai galima kalbėti, yra ta, kad įprastų mobiliųjų telefonų poveikis sveikatai veikiausiai yra labai nedidelis, jei apskritai yra.

Mobilieji telefonai nuolat tobulėja ir, skirtingai negu automobiliai ar kompiuteriai, mobilieji telefonai per kelis metus gali pasikeisti visiškai neatpažįstamai. Įdomu tai, jog per kelis paskutinius metus, mobiliųjų telefonų rinkoje atsirado net labai nemažai naujovių. Pabandykime įdomiausias iš jų panagrinėti šiame straipsnyje.

Pokyčiai siūlomuose mobiliojo ryšio paslaugų planuose kai kuriuos pasitiko lyg iš giedro dangaus. Didėjančios kainos maloniai nenudžiugino ir iškėlė klausimus. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Vida. Ji teigia nustebusi, kuomet ją pasiekė pasiūlymai su didesnėmis kainomis nei įprastai, o be to, informuota, kad planas bus pakeistas automatiškai.

Dar visai neseniai išmanieji telefonai turėdavo vos kelis gigabaitus operatyviosios atminties (RAM), tačiau dabar jau dauguma telefonų pasižymi 4 GB ar net 6 GB, o kai kurie gamintojai anonsuoja įrenginius ir su dar daugiau operatyviosios atminties. Ar tai tikrai yra reikalinga ir kokia to nauda vartotojui?

Informacinių technologijų studentų kasmet daugėja, atlyginimai – kyla, kaip ir specialistų paklausa. „Eurostat“ duomenimis, 55 proc. Lietuvos verslų susidūrė su sunkumais įdarbinant IRT specialistus. Pagal šį rezultatą Lietuva užima 8 vietą Europos Sąjungoje ir trečdaliu lenkia Europos Sąjungos vidurkį.

Laikų, kai pasimatymuose bandysime sužavėti ne vaikiną ar merginą, o robotą, dar teks palaukti. Nors dirbtinis intelektas pirmyn žengia septynmyliais žingsniais ir jau šiandien ligas diagnozuoja efektyviau už gydytojus, žmogui vis dar negali prilygti savo bendravimo savybėmis.

Operatyviai atstatyti Gedimino kalną – misija nepaprasta, bet įmanoma virtualiame pasaulyje. Gedimino kalnas ir ant jo stūksanti pilis yra brangūs kiekvienam lietuviui, todėl greitai atgims populiariame žaidime „Minecraft“. Tuo rūpinsis „Labas“ ir Lietuvos „Minecraft“ žaidėjai, įkvėpti milžiniško žinomumo sulaukusio „Minecraft Gigafactory“ projekto.

Pramonė neišvengiamai turi pereiti prie robotizacijos tam, kad būtų didinamas darbų efektyvumas, atliekamų užduočių tikslumas ir užtikrinamas saugumas, tikina ekspertai ir priduria, kad robotų kuriama ekonominė nauda – akivaizdi. Kol Lietuva prie robotizacijos dar eina mažais žingsneliais, Europos sandėliuose jau važinėja krautuvai, savo funkcijas galintys atlikti visiškai savarankiškai.

Nors ir įmonė „Hyperloop One“, ir jos konkurentai tebėra palyginti ankstyvame savo veiklos etape, tad didžiule darbo patirtimi pasigirti kol kas negali, pasitikėjimo, su kuriuo teikia kelių tiesimo projektus, tikrai nestokoja. Svarbu ir tai, kad daug žadantys pasiūlymai sulaukia ir investuotojų dėmesio, ir įvairių šalių vyriausybių pritarimo.

Nuostabios, gluminančios ir kiek bauginančios: juodosios bedugnės – mylimi ir nekenčiami mūsų visatos monstrai. Šie nepasotinami kosmoso kanibalai yra konkreti A. Einšteino bendrosios reliatyvumo teorijos, kol kas geriausios turimos gravitacijos teorijos, išdava. Tačiau teoretikai ilgai ginčijosi, ar jos gali egzistuoti – kol astronomai pamatė pirmuosius jų ženklus.

Pastaraisiais metais Tarptautinėje kosminėje stotyje vyko keletas augalų auginimo kosmose eksperimentų – tokiu būdu ruošiamasi aprūpinti žmones maistu ilgalaikėse tarpplanetinėse kelionėse. Tačiau tikriausiai labai nedaug kam žinoma, kad būtent lietuviai buvo pirmieji mokslininkai, kosmose išauginę augalą „nuo sėklos iki sėklos“.

Vienas garsiausių pasaulio astrofizikų Stephenas Hawkingas jau gerokai anksčiau perspėjo, jog norint žmonijai išgyventi, teks ieškotis naujo prieglobsčio svečioje planetoje. Vienas pagrindinių kandidatų – kaimyninė Raudonoji planeta.

Nanojutikliai ir nanodaiktų internetas, naujos kartos elementai, 2D medžiagos, lustiniai bioorganai, perovskitiniai saulės elementai – tik kelios iš viso sąrašo technologijų, kurios artimiausiais metais turės milžinišką poveikį. Proveržis šių technologijų srityje padeda susidoroti su šių dienų iššūkiais: nuo elementų, galinčių užtikrinti elektrą visam kaimui, iki mikroschemų, kurios gali pakeisti žmogaus organus.

Internete 2008 m. paskelbtame straipsnyje „Bitcoin: A Peer-to-Peer Electronic Cash System“ aprašyta revoliucinė decentralizuotų elektroninių pinigų technologija, leidžianti išvengti finansų institucijos tarpininkavimo. E. pinigai pavadinti „bitcoin“ (bitkoinais), o jų naudojimą įgalinanti technologija – „blockchain“.