Šiuolaikinės technologijos tapo neatsiejamu įrankiu, palengvinančiu informacijos paiešką ir bendravimą. Tačiau naudojimasis šiais privalumais turi savo kainą. Technologijos nuolat renka informaciją apie kiekvieną mūsų veiksmą, todėl svarbūs ir jautrūs duomenys – nuo buvimo vietos ar balso iki atvaizdo ir sveikatos – nebepriklauso tik mums. Kaip tapti savo duomenų šeimininkais?

Išvydę policijos automobilį, išmanųjį greitai nusviedėte sau ant kelių? Deja, Australijoje tokia greita reakcija jau nebeapsaugo nuo baudos. Budri dirbtinio intelekto kamerų akis ten fiksuoja net menkiausią vairuotojų prisilietimą prie elektronikos įrenginio. Nekeisdami įpročių, panašių sprendimų greičiausiai sulauksime ir Lietuvoje, nes šiai pagundai už vairo neatsispiria didžioji visuomenės dalis.

Galbūt humanoidai kol kas už jus indų neplaus, tačiau robotus ir automatines sistemas parduotuvėse sutiksite vis dažniau. Pasaulio ekonomikos forumo duomenys atskleidžia, kad per ateinančius penkerius metus automatizacija pakeis 58 proc. verslų visame pasaulyje. Lietuvoje tai dar labiau paspartins senstanti, mažėjanti populiacija bei augantis pragyvenimo lygis.

Elektronikos, informacinių technologijų, mechanikos, civilinės inžinerijos ir energetikos sričių specialistai tampa vis svarbesni siekiant užtikrinti efektyvumą ir tvarumą pramonės procesuose. Tad gegužės 14–16 dienomis 30–ąjį kartą Vilniuje esančiame Lietuvos parodų ir kongresų centre „LITEXPO“ įvyks tarptautinė specializuota gamybos, inovacijų ir inžinerinių sprendimų paroda „Balttechnika“.

Pastaruoju metu, bent kartą per savaitę vis išgirstame su lėktuvų avarijomis ar skrydžių nesklandumais susijusias naujienas. Vokietijos oro eismo pramonės asociacijos duomenimis, pernai civilinės aviacijos avarijos visame pasaulyje nusinešė iš viso 334 žmonių gyvybes. Palyginti, 2023 m. lėktuvų avarijose žuvo vos 80 žmonių. Tad kokios yra priežastys?

Išvydę policijos automobilį, išmanųjį greitai nusviedėte sau ant kelių? Deja, Australijoje tokia greita reakcija jau nebeapsaugo nuo baudos. Budri dirbtinio intelekto kamerų akis ten fiksuoja net menkiausią vairuotojų prisilietimą prie elektronikos įrenginio. Nekeisdami įpročių, panašių sprendimų greičiausiai sulauksime ir Lietuvoje, nes šiai pagundai už vairo neatsispiria didžioji visuomenės dalis.

Pastaruoju metu, bent kartą per savaitę vis išgirstame su lėktuvų avarijomis ar skrydžių nesklandumais susijusias naujienas. Vokietijos oro eismo pramonės asociacijos duomenimis, pernai civilinės aviacijos avarijos visame pasaulyje nusinešė iš viso 334 žmonių gyvybes. Palyginti, 2023 m. lėktuvų avarijose žuvo vos 80 žmonių. Tad kokios yra priežastys?

Lietuvoje yra per 136 tūkst. gaminančių vartotojų (GV), o per pastaruosius penkerius metus jų skaičius išaugo daugiau nei 10 kartų. Valstybės parama ir nukritusios saulės modulių kainos sparčiai išaugino GV skaičių, bet taip pat įsitvirtino tendencija įsirengti galingesnes saulės elektrines, nei jų išties reikia.

Vos prieš mėnesį įvyko Lietuvos sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais. Lietuvai tapus energetiškai nepriklausoma nuo Rusijos, šios nepriklausomybės plane išskirtinis vaidmuo tenka atsinaujinantiems energijos šaltiniams. Vis dėlto, įstatymų spragos ir lėti biurokratiniai procesai į Lietuvos kaip ir visos Europos energetikos sektorių įleido labai daug nesaugių Kinijos produktų, kurių kokybė ir nuotolinis valdymas grasina kibernetiniais iššūkiais, kelia grėsmę saugumui.

Atėjus pavasariui ir pasibaigus šildymo sezonui, apie šilumą imama galvoti vis rečiau. Tačiau mokslininkai primena – šiluma yra ne tik sezoninis poreikis, bet ir svarbus energijos resursas, kurį galima išsaugoti ir panaudoti tada, kai labiausiai reikia. KTU tyrėjai atrado inovatyvų sprendimą, kuris slypi po mūsų kojomis – tai gruntas, kurį siūloma paversti efektyvia energijos talpykla.

Šiuolaikinės technologijos tapo neatsiejamu įrankiu, palengvinančiu informacijos paiešką ir bendravimą. Tačiau naudojimasis šiais privalumais turi savo kainą. Technologijos nuolat renka informaciją apie kiekvieną mūsų veiksmą, todėl svarbūs ir jautrūs duomenys – nuo buvimo vietos ar balso iki atvaizdo ir sveikatos – nebepriklauso tik mums. Kaip tapti savo duomenų šeimininkais?

Dirbtinio intelekto (DI) era jau prasidėjo, ir ji neabejotinai pakeis mūsų kasdienį gyvenimą bei visuomenės sandarą. „Accenture“ atliktas svarbiausių technologijų tendencijų tyrimas „Technology Vision 2025“ išskiria keturias pagrindines kryptis, kaip toliau plėtosis dirbtinis intelektas.

Gilusis mokymasis vis atkakliau skverbiasi į kasdienes žmogaus veiklas – pradedant suasmeninta konkrečių dalykų paieška internete ir baigiant sudėtingais įrankiais, padedančiais medikams pastebėti patologijas ankstyvose susirgimų stadijose. Straipsnyje – apie giliojo mokymosi metodų kūrimą ir jų etišką taikymą įvairiose gyvenimiškose situacijose.

Dirbtinis intelektas (DI) jau tapo neatsiejama šiuolaikinių paslaugų dalimi – ne išimtis ir bankininkystė. Tačiau skirtingai nei kitose srityse, čia DI paliečia tai, kas ypač jautru – mūsų finansus, pasitikėjimą, asmeninę atsakomybę. Todėl kalbėdami apie DI vis dažniau grįžtame prie esminio klausimo: kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp technologijų siūlomo efektyvumo ir žmogiško ryšio, kurio vis dar taip laukia klientas?

Vis dažniau greta įprastų paieškos sistemų atsiranda ir dirbtinio intelekto sprendimai – „ChatGPT“, „Google SGE“ ar balsu valdomi asistentai. Kaip šie pokyčiai keičia mūsų santykį su informacija? Kaip elgiasi ir kokias rinkodaros naujoves išbando verslai, norintys išlikti vartotojų akiratyje?

KTU Interneto paslaugų centro DOMREG duomenimis, iš 242 tūkst. registruotų .lt domenų yra tik apie 2,1 tūkst. arba vos 0,9 proc., kurių varde naudojamos lietuviškos abėcėlės raidės ė, ą, ę, į, ų, ū, č, š, ž. Dauguma lietuvių interneto svetainėms naudoja šveplus, be diakritinių ženklų domenų vardus.

Žmonės dažnai nė nepastebi, kaip greitai keičiasi jų turimi telefonai. Kiekvienas modelis atrodo tik šiek tiek „gudresnis“ už ankstesnį. Vis dėlto šis „gudrumas“ vis dažniau kyla ne iš techninės įrangos, o iš programinės – o tiksliau, iš dirbtinio intelekto.

Išmanieji telefonai jau seniai tapo mūsų kasdienybės dalimi, visai kaip laikrodis, žemėlapis, kamera ir mini kompiuteris viename. Visgi, daugelis pastebi vieną keistą dalyką – telefonas, kuris kainavo solidžią sumą, po trejų metų ima „lūžinėti“ ir reikalauti keitimo.

Pastaraisiais mėnesiais suaktyvėjo kibernetinės atakos prieš Lietuvos įmones, naudojančias SMS žinučių siuntimo paslaugas. Įsilaužę į jų infrastruktūrą, aferistai pradeda nepastebimai siųsti pranešimus į egzotiškas šalis arba SMS srautą nukreipia į pelningas sukčiavimo schemas.

Telefone staiga nustojo veikti 5G ryšys? Tik nedaugelis įtartų, jog dėl to gali būti kaltas Rusijos glūdumoje įjungtas GPS signalo slopintuvas. Pastaraisiais mėnesiais Lietuvoje padažnėję GPS trikdžiai ne tik apsunkina aviacijos darbą, bet ir skatina kalbėti apie nuo šios technologijos priklausomos naujausios mobiliojo ryšio infrastruktūros atsparumą.

Galbūt humanoidai kol kas už jus indų neplaus, tačiau robotus ir automatines sistemas parduotuvėse sutiksite vis dažniau. Pasaulio ekonomikos forumo duomenys atskleidžia, kad per ateinančius penkerius metus automatizacija pakeis 58 proc. verslų visame pasaulyje. Lietuvoje tai dar labiau paspartins senstanti, mažėjanti populiacija bei augantis pragyvenimo lygis.

Elektronikos, informacinių technologijų, mechanikos, civilinės inžinerijos ir energetikos sričių specialistai tampa vis svarbesni siekiant užtikrinti efektyvumą ir tvarumą pramonės procesuose. Tad gegužės 14–16 dienomis 30–ąjį kartą Vilniuje esančiame Lietuvos parodų ir kongresų centre „LITEXPO“ įvyks tarptautinė specializuota gamybos, inovacijų ir inžinerinių sprendimų paroda „Balttechnika“.

Lietuvoje atidarant vis naujus saulės bei vėjo parkus, o 70 proc. elektros energijos jau pagaminant iš atsinaujinančių energijos išteklių, to naudą pastebi ir buitiniai vartotojai. Tačiau tuo pačiu elektros kainos rinkoje vis dar svyruoja, pasitaiko ir didžiulių pabrangimo periodų, ką ypač jaučia su birža elektros kainą susieję klientai.

Lietuva, kaip ir visos Europos Sąjungos valstybės narės, yra įsipareigojusi pereiti prie tvaresnių transporto sprendimų. Elektromobilių skaičius šalyje nuosekliai auga – vien per pastaruosius metus registruotas elektromobilių skaičius padidėjo 50 procentų, o šiuo metu Lietuvoje registruota virš 30 tūkstančių lengvųjų ir komercinių elektromobilių.

Šiemet tarptautinė ir didžiausia Baltijos šalyse statybos ir būsto sprendimų paroda „RESTA“ švenčia savo 30-metį. „JUNG Vilnius“ čia pristatys naujausius išmaniųjų namų sprendimus, kurie šiuolaikiniams namams suteiks dar daugiau patogumo ir pažangesnių funkcijų. Papildytas lyderiaujančio Vokietijos gamintojo asortimentas parodos lankytojams siūlo naują žvilgsnį į ateities namus, kuriuose galime gyventi jau dabar.

Kompiuteriniai žaidimai šiandien tapo įprasta kasdienybės dalimi. Vieni juos renkasi po darbo ar mokslų atsipalaidavimui, kiti praleidžia prie jų ištisas valandas – kartais net nepastebėdami, kaip tai ima trukdyti gyvenimui. Kur baigiasi pramoga ir prasideda problema – klausimas, į kurį atsakymas priklauso nuo žmogaus. Svarbu ne tik tai, ką žaidžiame, bet ir kaip, kiek ir kodėl tai darome.

Trečiadienį Kaune atidarytas vienas moderniausių lustų technologijų plėtros centrų Lietuvoje – KTU Lustų akademija. Čia bus kuriamos ir plėtojamos naujausios lustų technologijos, leisiančios kryptingai stiprinti Lietuvai ir regionui strategiškai svarbią puslaidininkių pramonę.

Planšetiniai kompiuteriai, interaktyvios lentos, edukaciniai žaidimai ir įvairios programėlės tampa neatsiejama kasdienio vaikų ugdymo dalimi. Švietimo ekspertai pastebi, kad modernių technologijų naudojimas darželiuose šiandien neišvengiamas ir gali būti labai naudingas, tačiau tai daryti būtina atsargiai ir kūrybiškai.

Lietuva pastaraisiais metais vis ryškiau įsitvirtina kaip kosmoso technologijų kūrėja, o viena iš ryškiausių šalies žvaigždžių – „Astrolight“. Įspūdingas inovacijų potencialas ir globalios ambicijos įmonę atvedė į lazerinio ryšio technologijų plėtrą, kuri gali iš esmės pakeisti komunikaciją tarp Žemės ir kosmoso. Šie sprendimai atveria ir naujus kelius gynybos sektoriuje, kur saugi ir nenutrūkstama komunikacija tampa kritiškai svarbi.

Visą dieną praleidote naršydami internete, bet vietoje minčių galvoje „verda“ tik neaiški „TikTok“ įrašų ir memų „sriuba“? Šį reiškinį apibūdina naujadaras „smegenų puvimas“, kurį dar pernai Oksfordo žodynas paskelbė metų žodžiu. Dėl viso to kalta skaitmeninio turinio perkrova, pastaraisiais metais tapusi vienu didžiausių šiuolaikinio žmogaus priešų.