„Lietuvoje greičiausias internetas pasaulyje“. Tokį teiginį tikrai esame girdėję ar matę reklamose, žiniasklaidoje. Juo lietuviai, žinoma, didžiuojasi. Tačiau statistika rodo visai kitus skaičius – nepatenkame ne tik į dešimtuką, bet mūsų nėra ir dvidešimtuke. Pasirodo, lietuviai šlovės spinduliuose nepelnytai maudosi jau visą dešimtmetį.

Jungtinių Tautų duomenimis, 2019 metais pasaulio gyventojai išmetė 53,6 mln. tonų elektros ir elektroninės įrangos atliekų – 21 proc. daugiau nei prieš penkerius metus, tačiau buvo surinkta ir perdirbta mažiau nei penktadalis šių atliekų.

Lietuvos verslo paramos agentūra 2016-2020 metais administravo dvi priemones, kurios šiose srityse leido įmonėms pasinaudojant ES investicijomis kurti ir diegti IRT ir transporto inovacijas, tapti konkurencingesnėmis šalyje ir tarptautinėje rinkoje. Šiuo metu jau galima apžvelgti šių priemonių rezultatus ir išmoktas pamokas, kurios bus naudingos įmonėms planuojant tolesnius investicinius žingsnius.

„Accenture“ vadybos konsultavimo įmonės duomenimis, DI taikymas gali padidinti įmonės našumą 40 proc. ir daugiau. Tokia statistika rodo, kad specialistų, kurie geba kurti intelektines programines sistemas tik augs – prognozuojama, kad IT ir programavimo įgūdžių poreikis išaugs iki 90 proc.

Pasaulį sukaustęs karantinas Lietuvoje išpopuliarino iki tol gerokai mažiau dėmesio sulaukdavusias platformas – „Zoom“, „Microsoft Teams“, „Slack“, „TikTok“ ir kitas. Karantinui pasibaigus, kai kurių jų populiarumas neblėsta, o kitos naudojamos net gi mažiau nei prieš krizę.

Europos Sąjungoje avaringumas vidutiniškai yra vienas mažiausių. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių inžinerijos katedros docento dr. Vido Žuraulio, jeigu eismas ir visi automobiliai būtų autonominiai, saugumas keliuose artėtų prie 100 proc.

Daugelis iš mūsų neįsivaizduojame pasivaikščiojimų mieste ar gamtoje, kelionių viešuoju transportu, aktyvaus laisvalaikio, sporto ir apskritai gyvenimo be ausinių ir visur mus lydinčios muzikos. Visiems jos mylėtojams liepos pirmoji turėtų būti ypatinga diena. Būtent šiandien prieš 41-erius metus japonų bendrovė „Sony“ pirmoji pradėjo prekiauti asmeniniais nešiojamais kasetiniais grotuvais.

Lietuvoje sparčiai populiarėjant asmeninėms saulės elektrinėms, neapsieinama ir be klaidų ar kuriozų. Saulės energetikos plėtra užsiimantys specialistai pastebi, kad vartotojus dažniausiai sutrikdo pats pirmasis žingsnis – gebėjimas teisingai apskaičiuoti savo stogo plotą.

„Mercedes-Benz“ sportinių automobilių padalinys AMG pasidalino keliomis įdomiomis detalėmis apie elektrinį turbokompresorių, kuris bus naudojamas ateities AMG modeliuose. Tai nėra kažkoks naujas išradimas. Tiesiog naujasis turbokompresorius yra kompaktiškesnis, efektyvesnis ir bus naudojamas plačiau.

„Tesla Model Y“ yra pirmasis markės automobilis su šilumos siurbliu, tačiau anksčiau ši technologija buvo sutinkama ir kituose elektromobiliuose – „Nissan Leaf“, „BMW i3“, „Jaguar I-Pace“, „Audi e-Tron“. Tikėtina, kad ateityje šilumos siurbliai bus montuojami visuose elektromobiliuose. Tačiau kuo jie tokie ypatingi ir svarbūs?

„Accenture“ vadybos konsultavimo įmonės duomenimis, DI taikymas gali padidinti įmonės našumą 40 proc. ir daugiau. Tokia statistika rodo, kad specialistų, kurie geba kurti intelektines programines sistemas tik augs – prognozuojama, kad IT ir programavimo įgūdžių poreikis išaugs iki 90 proc.

Anot IT ekspertų, hibridinė debesija užtikrina neribotas plėtros galimybes bei leidžia atsižvelgti į specifinius verslo poreikius. Visgi specialistai atkreipia dėmesį, kad galvojantiems bent dalį savo veiklos procesų perkelti į debesiją, visuomet svarbu individualiai įsivertinti poreikius ir galimybes.

Prieš kelias dienas internete buvo publikuotas daug emocijų ir pasipiktinimo gana siauroje IT saugumo ekspertų bendruomenėje sukėlęs vadinamasis „atsakingas paviešinimas“ – kibernetinio saugumo specialisto sukurta ataskaita apie kritinę saugumo spragą mobiliojo ryšio ir interneto operatoriaus „Telia“ tinkluose.

Pasaulinė pandemija daugeliui verslų parodė, kad, norint veikti sklandžiai ir saugiai, taip pat kuriant papildomą vertę klientams, skaitmeninė transformacija yra būtina. Kokių kibernetinių saugumo pamokų išmokome šiuo periodu ir kokių debesijos sprendimų gali pasiūlyti rinka, komentuoja IT ekspertai.

Finansinės technologijos (FinTech) atveria vis daugiau galimybių dinamiškam ir nuolat besikeičiančiam finansų sektoriui. Visi rodikliai patvirtina, kad investicijos į FinTech – naujas technologijas, galinčias tobulinti ir automatizuoti finansines paslaugas – didėja ir tikimasi, kad 2020 m. jos viršys 30 milijardų JAV dolerių.

„Lietuvoje greičiausias internetas pasaulyje“. Tokį teiginį tikrai esame girdėję ar matę reklamose, žiniasklaidoje. Juo lietuviai, žinoma, didžiuojasi. Tačiau statistika rodo visai kitus skaičius – nepatenkame ne tik į dešimtuką, bet mūsų nėra ir dvidešimtuke. Pasirodo, lietuviai šlovės spinduliuose nepelnytai maudosi jau visą dešimtmetį.

Galima drąsiai sakyti, kad naujausi automobiliai tampa vis „protingesni“. Vis dažniau girdime apie įvairias pagalbines vairavimo sistemas, autopilotus ir net autonomines transporto priemones, tačiau atsidūrus sankryžoje – automobilis ir jo vairuotojas praktiškai nieko nemato, kas gi dedasi už kampo. Ši absoliučiai visus vairuotojus kankinanti bėda gali būti išspręsta.

Pasaulyje netylant diskusijoms dėl 5G komponentų tiekimo, analitikos bendrovė „Oxford Economics“ pristatė potencialių kliūčių 5G tinklo įrangos tiekimui tyrimą. Jo metu įvertintos prognozės 31 Europos valstybėje.

Lietuvos vyriausybė tikisi, kad naujos kartos telekomunikacijos bus įdiegtos visuose didžiuosiuose šalies miestuose ir transporto mazguose jau iki 2025 m. pabaigos. „Ericsson“ teigimu, palyginus su dabartine 4G technologija, 5G leidžia ženkliai padidinti realiuoju laiku perduodamų duomenų kiekį. Tai, savo ruožtu, pakeis daugelį mūsų gyvenimo aspektų.

Karantinui pasibaigus, lietuviai neskuba grįžti į biurus ir toliau aktyviai bendrauja nuotoliniu būdu – skambučių srautas į „prieškrizinį“ lygį negrįžta ir vis dar yra 15 proc. didesnis nei prieš karantiną, rodo agreguoti anoniminiai „Bitės“ tinklo duomenys.

Jungtinių Tautų duomenimis, 2019 metais pasaulio gyventojai išmetė 53,6 mln. tonų elektros ir elektroninės įrangos atliekų – 21 proc. daugiau nei prieš penkerius metus, tačiau buvo surinkta ir perdirbta mažiau nei penktadalis šių atliekų.

Lietuvos verslo paramos agentūra 2016-2020 metais administravo dvi priemones, kurios šiose srityse leido įmonėms pasinaudojant ES investicijomis kurti ir diegti IRT ir transporto inovacijas, tapti konkurencingesnėmis šalyje ir tarptautinėje rinkoje. Šiuo metu jau galima apžvelgti šių priemonių rezultatus ir išmoktas pamokas, kurios bus naudingos įmonėms planuojant tolesnius investicinius žingsnius.

Pasaulį sukaustęs karantinas Lietuvoje išpopuliarino iki tol gerokai mažiau dėmesio sulaukdavusias platformas – „Zoom“, „Microsoft Teams“, „Slack“, „TikTok“ ir kitas. Karantinui pasibaigus, kai kurių jų populiarumas neblėsta, o kitos naudojamos net gi mažiau nei prieš krizę.

Lietuvoje netrukus neliks elektros teikimo monopolijos – valstybė nebereguliuos gyventojams teikiamos elektros energijos kainos ir jie turės galimybę rinktis, iš kurio elektros tiekėjo pirkti elektrą. Pirkti elektrą iš nepriklausomų pardavėjų skatins didesnė negu rinkoje garantinio tiekimo kaina.

Sveikatos apsaugos ministerija planuoja pirkti mobiliąją programėlę, fiksuojančią ilgesnį kontaktą su koronavirusu užsikrėtusiu žmogumi. Programėlė bus savanoriška, todėl jos efektyvumas priklausys nuo to, kiek žmonių ja naudosis. Ekspertai aiškina, kokį vaidmenį valdant pandemiją atliks ši programėlė, kaip turėtų būti užtikrinamas asmens duomenų saugumas, ir dalijasi savo įžvalgomis, ar tokia priemonė šiuo metu apskritai turi prasmės.

„Fotošopu“ pagražintos nuotraukos, vaizdo įrašuose „įklijuotos“ kitų žmonių galvos ar iš gabaliukų sumontuoti garso įrašai… Visa tai – jau praeitis. Šiandien naujausios technologijos leidžia sukurti įspūdingas klastotes, kurios keičia tai, kaip suprantame pasaulį ir naujienas apie jį.

Šiandienos mokslo pasaulyje viena iš populiariausių diskusijų temų – tai dirbtinis intelektas, kuris didžiuliu greičiu skverbiasi į kone į visas sritis. Dirbtinio intelekto sąsajos su informatika, robotika, matematika – lyg ir aiškios, bet kaip susieti dirbtinį intelektą su fizika?

Wolfgangas Pauli 1945 metais gavo Nobelio premiją – jo kandidatūra jai buvo iškelta paties A. Einsteino. Pauli fizikoje nuveikė išties daug, tačiau jo vardas garsėja ir dėl vieno įdomaus fenomeno. Ar esate girdėję apie Pauli efektą?

Šiltą šio kovo dieną, Robą McGinnisį, neseniai atvykusį į pasienio miestelį ir rėžiantį susirinkusiems tūkstančiams investuotojų uždegančią kalbą, būtų nesunku palaikyti slidžiu prekeiva. Buvęs dramaturgas siekia paversti vėjo ir Saulės galią kuru.

Pastaruosius penkerius metus globali teisinių paslaugų rinka kasmet augo po maždaug 5 proc. Manoma, kad panašus sudėtinis metinis augimo tempas išsilaikys ir ateinantį penkmetį. Konkurencingoje ir globalioje teisinių paslaugų rinkoje vis didesnė reikšmė tenka inovacijoms, startuoliams ir dirbtiniam intelektui