Tyrimų duomenimis, pradinių klasių vaikai, paklausti kuo nori tapti užaugę, svajoja apie aukštumas tiesiogine šio žodžio prasme. JAV tarp populiariausių vaikų svajonių 5 vietą užima noras tapti kosmonautu. Tačiau vėlesnėse klasėse tokia ateities vizija nebeegzistuoja – vaikiškas svajones užgesina susidūrimas su suaugusiųjų realybe.

Dalis Lietuvoje veikiančių bankų įprastoms kodų kortelėms taria „sudie“. Visgi kodų kortelių eliminavimas vyksta palaipsniui. Kol vieni bankai dar tik kalba apie savo planus, kiti jau imasi konkrečių veiksmų, siekdami paskatinti klientus pereiti prie alternatyvių prisijungimo prie e. bankininkystės būdų.

Nors bendra Kinijos išmaniųjų telefonų rinka nestipriai traukiasi, paklausa „Huawei“ įrenginiams auga tarsi ant mielių – paskutinį 2018 metų ketvirtį ji pašoko net 20 procentų, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau. Tuo tarpu „iPhone“ tampa vietos gyventojų ignoruojama svetimybe.

Šiuolaikinėmis technologijomis naudotis išmoksta vis jaunesni vaikai – tai rodo jauno žmogaus gebėjimą sparčiai mokytis, tobulėti, analizuoti ir, tikėtina, greičiau kilti karjeros laiptais. Tad ar gali nutikti taip, kad netrukus darbdaviai pradės samdyti paauglius, gebančius programuoti?

Kinijoje žengtas dar vienas žingsnis link totalios kontrolės ir tarpusavio sekimo. Kinijos rytuose esančioje Hebei provincijoje paleista „WeChat“ bazėje veikianti programėlė „Piktybinių skolininkų žemėlapis“. Ji rodo, ar netoliese – 500 metrų spinduliu – yra skolų nemokančių žmonių, ir pateikia jų asmeninius duomenis.

„Beveik susidūrė du palydovai“, – teigė majoras Cody Chilesas, Jungtinių pajėgų kosminio komponento štabo atstovas spaudai. Vienas iš šių palydovų priklauso bendrovei „Capella Space“, kitas – „Spire Global“. Ir abu jie galėjo vienu metu atsidurti tame pačiame kosminės erdvės taške.

Išmanieji įrenginiai mūsų gyvenimus kartais palengvina ir padidina laiko panaudojimo efektyvumą. Tačiau, deja, tie patys išmanieji įrenginiai gali gyvenimą ir gerokai pagadinti. Ar jį apskritai nutraukti. Tokiu „išmaniuoju žudiku“, pavyzdžiui, gali tapti elektrinis „Xiaomi“ paspirtukas.

Šviesa visą laiką lėmė žmogaus gyvenimo ritmą, savijautą. Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto doktorantė Julija Grigorjevaitė sako, kad anksčiau intuityviai jausdavome, o dabar jau realiais tyrimais nustatyta, kad šviesa daro įtaką žmogaus elgesiui ir savijautai.

3D spausdintuvu galima žymiai greičiau ir paprasčiau pagaminti sudėtingus produktus, todėl tikimasi, kad ateityje vienu spausdintuvu bus galima sukurti tiek, kiek anksčiau pagamindavo visa gamykla. Jau dabar 3D spausdintuvų rinka ir jų panaudojimo galimybės sparčiai plečiasi. Ar realu, kad jau artimiausiu metu į kelius išriedėtų 3D spausdintuvais pagaminti automobiliai?

Įsivaizduokite: sėdite parke su planšete, žiūrite sau filmą ar ką dirbate. Užbaigę, perlenkiate planšetę pusiau ir įsikišate į kišenę – didelis patogus ekranas virto kompaktišku. Panašu, lanksčių ekranų technologija netrukus taps kasdienybe. Iš karto keliems gamintojams pavyko sukurti formą keisti galinčius prietaisus.

Kibernetinio saugumo rinka šalyse auga kaip ant mielių, todėl verslas diena iš dienos turi kovoti su vis naujais iššūkiais. Kompiuterinių technologijų bendrovės „Oracle“ pardavimų vadovas Dimitris Theodoropoulos IQ apžvalgininkei Kotrynai Tamkutei pasakojo, kad jie ne ką nemažesni nei problemos, su kuriomis susiduria valstybės, gindamos savo informacinio saugumo erdvę.

Prisisekite saugos diržus, nes laukia netikėta kelionė į praeitį, kuri gali lengvai šokiruoti. Ar galėtumėte šiandien įsivaizduoti, kad kažkada ieškoti geriausio maršruto į kitą šalį ar miestą reikėdavo storose, toną sveriančiose žemėlapių knygose? Arba skolintis iš draugų GPS navigaciją ir mokytis ja naudotis?

Nors Lietuvos apeliacinis teismas įpareigojo paslaugų tiekėjus uždrausti savo klientams pasiekti „Linkomanijos“ interneto svetainę, toks sprendimas internautų nebaugina. Elektroninė erdvė lūžta nuo komentarų, kaip apeiti draudimus ar kitais nelegaliais būdais gauti nemokamą turinį.

Sveiki atvykę į 2019 m. – šiemet dar didesnė dalis žmonių socialiniuose tinkluose praleis vis daugiau laiko. Viena populiariausių socialinių platformų, kurioje dalinamės savo gyvenimo akimirkomis, yra „Instagram“. Įdomu, kaip sukurti kitų akis traukiantį profilį?

2017 m. pavasarį atliktas tyrimas atskleidė, kad beveik visi 9–14 metų vaikai turi įrenginius, kuriais gali prisijungti prie interneto, o Lietuvoje net 9 iš 10 vaikų naudojasi internetu kasdien. Kokia veikla jie ten užsiima, sukontroliuoti gali turbūt retas suaugęs. Ar kada susimąstėte, jog internetas vaikams gali būti nesaugus?

Nors bendra Kinijos išmaniųjų telefonų rinka nestipriai traukiasi, paklausa „Huawei“ įrenginiams auga tarsi ant mielių – paskutinį 2018 metų ketvirtį ji pašoko net 20 procentų, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau. Tuo tarpu „iPhone“ tampa vietos gyventojų ignoruojama svetimybe.

2019 m. telefonų gamintojai ruošia kelias skambias premjeras. Panašu, kad šiais metais galime pamatyti visiškai naujus dizaino ir kitus inovatyvius sprendimus. Telefonų specialistai parengė laukiamiausių 2019 telefonų sąrašą.

Vos prasidėjus pirmosioms publikacijoms apie 5G technologijas, komentatoriai įvairiuose leidiniuose ir socialiniuose tinkluose pradėjo lyginti naujas technologijas su mikrobangų krosnele, kuri, esą, arba iškeps mūsų galvas, arba pavers mus dvigalviais, šešiakojais mutantais. Kiek tokiose baimėse pagrindo?

Pasak tyrimų, mobiliuoju telefonu žmogus vidutiniškai naudojasi daugiau nei 4 val. per dieną, o perbraukia, baksteli ir atlieka kitus veiksmus maždaug 2617 kartų per dieną – vidutiniškai kas 33 sekundes. Ar galime būti dar labiau prisirišę prie savo mobiliojo nei esame dabar?

Daugiausiai diskusijų kelia amžina išmaniųjų telefonų problema – baterija. Net ir naujausi įrenginiai dažnai negali pasiūlyti tai ko nori vartotojas – itin ilgo veikimo laiko. Kalbant apie telefonuose naudojamas baterija iškyla vienas klausimas – kodėl vis dar nėra bandoma panaudoti saulės energijos? Galbūt tai išspręstų problemą?

Tyrimų duomenimis, pradinių klasių vaikai, paklausti kuo nori tapti užaugę, svajoja apie aukštumas tiesiogine šio žodžio prasme. JAV tarp populiariausių vaikų svajonių 5 vietą užima noras tapti kosmonautu. Tačiau vėlesnėse klasėse tokia ateities vizija nebeegzistuoja – vaikiškas svajones užgesina susidūrimas su suaugusiųjų realybe.

Dalis Lietuvoje veikiančių bankų įprastoms kodų kortelėms taria „sudie“. Visgi kodų kortelių eliminavimas vyksta palaipsniui. Kol vieni bankai dar tik kalba apie savo planus, kiti jau imasi konkrečių veiksmų, siekdami paskatinti klientus pereiti prie alternatyvių prisijungimo prie e. bankininkystės būdų.

Šiuolaikinėmis technologijomis naudotis išmoksta vis jaunesni vaikai – tai rodo jauno žmogaus gebėjimą sparčiai mokytis, tobulėti, analizuoti ir, tikėtina, greičiau kilti karjeros laiptais. Tad ar gali nutikti taip, kad netrukus darbdaviai pradės samdyti paauglius, gebančius programuoti?

Kinijoje žengtas dar vienas žingsnis link totalios kontrolės ir tarpusavio sekimo. Kinijos rytuose esančioje Hebei provincijoje paleista „WeChat“ bazėje veikianti programėlė „Piktybinių skolininkų žemėlapis“. Ji rodo, ar netoliese – 500 metrų spinduliu – yra skolų nemokančių žmonių, ir pateikia jų asmeninius duomenis.

Universitetas – viena seniausių institucijų pasaulyje, nuolat prisitaikanti prie kintančių aplinkybių ir visuomenės poreikių. Vis tik per pastaruosius dešimtmečius aukštajame moksle įvyko drastiški pokyčiai, kuriuos lėmė inovacijos technologijų srityje bei masinių informavimo priemonių įsigalėjimas visuomenės gyvenime.

Šiais laikais išmaniosios technologijos ne tik padeda palaikyti romantiškus santykius, bet ir keičia antrosios pusės paieškų bei porų bendravimo tendencijas. Šv. Valentino dienos proga – įdomūs faktai apie pažinčių programėles, atsakymų apie meilę paieškas internete ir jausmingą „emoji“ kalbą.

Per pastarąjį dešimtmetį finansų paslaugų sektoriuje įvyko nemažai transformacijų, tačiau, panašu, permainų ateityje laukia dar daugiau. Lietuvoje mažėja ir bankų skyrių, ir jų darbuotojų. Per dešimtmetį pastarųjų skaičius smuko beveik 18 proc. Kaip bankai galėtų atrodyti 2029-aisiais?

Pasauliui, atrodo, sukantis, o gyvenimui keičiantis šviesos greičiu, Lietuvos mokyklos išlieka laikui nepavaldžios. Apie jas vaikai neretai pasakoja tą patį, ką prisimena jų tėvai ar net protėviai. Mažai keitėsi ne tik mokymo metodai, bet ir klasės liko tokios pačios. Tik išmaniųjų kompiuterių jose ir telefonų vaikų kuprinėse atsirado daugiau.

Dauguma šiuolaikinių žmonių darbe ir namuose naudojasi įvairiais įrenginiais – kompiuteriu, planšete, mobiliaisiais telefonais. Per juos mus pasiekia šiuolaikinės medijos – televizija, kinas, socialiniai tinklai, kompiuteriniai žaidimai ir kt. Šios technologijos mums tarnauja, tačiau vis intensyvesnis jų naudojimas sukelia nemažai klausimų.

Lietuva dažnai apibūdinama kaip palyginti maža šalis, panašūs teiginiai gali būti naudojami ir kalbant apie čia veikiančias gamybos įmones. Nors toks apibūdinimas gali skambėti kaip rimtas minusas, iš tiesų tai – atvirumo pokyčiams, greičio ir lankstumo ženklas. O tobulėti ir mokytis vieniems iš kitų dar tikrai yra kur – savo veikloje robotus pasitelkia vos 3 proc. Lietuvoje veikiančių įmonių.