Jei neslopstanti pandemija ir šį rudenį privers moksleivius mokytis nuotoliniu būdu, šeimos tam bus geriau pasiruošusios. Apklausa parodė, kad nuo pandemijos pradžios 58 proc. vaikus turinčių namų ūkių investavo į papildomą ar naują įrangą, būtiną mokymuisi namuose, o du trečdaliai šeimų tam išleido iki 500 eurų.

NASA pradėjo testuoti pirmąjį oro taksi prototipą, kurio tikslas – gabenti krovinius ir žmones judriuose miestuose, taip prisidedant prie spūsčių mažinimo. Visiškai elektrinis vertikalaus kilimo ir tūpimo orlaivis, sukurtas Kalifornijos startuolio „Joby Aviation“, yra šešių rotorių varomas sraigtasparnis.

Kosmose esantys ištekliai domina pasaulio valstybes ir didžiuosius verslus. Viena pirmųjų kosmoso teisę Lietuvoje nagrinėjanti Aušra Girtaitė Mikalajūnienė sako, kad jau vyksta konkurencija dėl išteklių asteroiduose, o tai – labai aktualūs klausimai, kurių nuošalyje neturėtų likti ir Lietuva, šiemet tapsianti asocijuota Europos kosmoso agentūros nare.

Daiktų interneto (IoT) technologija įgalino daugelį mus supančių prietaisų keistis informacija tarpusavyje ir internetu, su debesijos serveriais. Tačiau dauguma ekspertų įsitikinę, jog IoT technologija netrukus žengs dar vieną žingsnį ir realybe pavers anksčiau tik fantastiniuose filmuose matytą utopiją – mūsų keliais riedančius automobilius, kuriuose nesėdi joks vairuotojas.

Saulė nuolat apipila Žemę įmagnetintų dalelių migla, vadinama Saulės vėju. Dažniausiai mūsų planetos magnetinis skydas neleidžia šiam elektriniam vėjui padaryti realios žalos Žemei ar jos gyventojams, o siunčia šias daleles į ašigalius. Tačiau kartais, maždaug kas šimtmetį, šis vėjas perauga į tikrą Saulės audrą – tokių ekstremalių kosminių orų padariniai gali būti katastrofiški mūsų šiuolaikiniam gyvenimo būdui.

NASA pradėjo testuoti pirmąjį oro taksi prototipą, kurio tikslas – gabenti krovinius ir žmones judriuose miestuose, taip prisidedant prie spūsčių mažinimo. Visiškai elektrinis vertikalaus kilimo ir tūpimo orlaivis, sukurtas Kalifornijos startuolio „Joby Aviation“, yra šešių rotorių varomas sraigtasparnis.

Daiktų interneto (IoT) technologija įgalino daugelį mus supančių prietaisų keistis informacija tarpusavyje ir internetu, su debesijos serveriais. Tačiau dauguma ekspertų įsitikinę, jog IoT technologija netrukus žengs dar vieną žingsnį ir realybe pavers anksčiau tik fantastiniuose filmuose matytą utopiją – mūsų keliais riedančius automobilius, kuriuose nesėdi joks vairuotojas.

Kinija tiria, kaip sukurti itin didelius kosminius laivus, kurių ilgis siektų iki 1 km. Projektas gali skambėti kaip mokslinė fantastika, tačiau buvęs NASA vyriausiasis technologas Masonas Peckas sakė, kad idėja nėra visiškai iš piršto laužta, o iššūkis yra labiau inžinerijos, o ne fundamentalaus mokslo klausimas. Tačiau ar ši idėja įgyvendinama ir kokia būtų tokio didžiulio erdvėlaivio paskirtis?

Pirmą kartą „Lietuvos metų automobilio“ rinkimų istorijoje pergalė atiteko elektra varomai transporto priemonei. Elektromobiliai šiuo metu vis dar tesudaro mažiau nei 1 procentą šalies transporto priemonių parko ir atrodytų, kad dar gali tekti gerokai luktelėti, kol elektromobiliai įsitvirtins ne tik rinkimuose, bet ir keliuose bei kiemuose. Tad kada gi galime tikėtis proveržio?

Nors išmaniųjų įrenginių nauda ir efektyvumu retas drįstų abejoti, dar pasitaiko naujausias technologijas neteisingai nušviečiančių prietarų. Vieni teigia, kad išmanieji įrenginiai pritraukia žaibą, kiti kalba apie įrenginių skleidžiamas sveikatai kenksmingas bangas, o treti ginčijasi, kad planšetinių kompiuterių turėtojai negali mėgautis įdomiausiais žaidimais. Tad kaip, norint sėkmingai naudotis išmaniaisiais įrenginiais, žinoti, kurie faktai yra tiesa, o kurie – tik nepagrįsti mitai?

Su „Google“ bendradarbiaujantys mokslininkai, pasinaudoję technologijų milžinės kvantiniu kompiuteriu, galbūt ką tik sukūrė visiškai naują materijos fazę – laiko kristalą. Laiko kristalai fizikams yra labai įdomūs objektai, nes jie iš esmės paneigia antrąjį termodinamikos dėsnį, vieną iš griežčiausių fizikos dogmų, teigiančių kad entropija visada didėja.

56 milijardai – tiek nuo 2020 m. rugsėjo iki šių metų gegužės mėnesio buvo užfiksuota bandymų atspėti prisijungimų duomenis prie nuotolinių įmonių darbalaukių. Kaip kibernetinė ataka sustabdė ligoninės darbą pačiame pandemijos įkarštyje ir kitomis saugumo istorijomis ekspertai dalijosi konferencijoje „Eset Security Day“.

Lietuvoje veikianti dirbtinio intelekto taikyme ir kibernetiniame saugume besispecializuojanti informacinių technologijų įmonė pasitelkdama dirbtinį intelektą, išanalizavo Vilniaus miesto transporto srautus ir paruošė infografikus, kurie padės pamatyti, kuriose sostinėse vietose transporto srautai piko metu yra didžiausi.

Ne viename leidinyje nuolatos mirga antraštės apie dirbtinio intelekto pasiekimus. Tai sudaro įspūdį, jog sparčiai žengiame į tikrą dirbtinio intelekto amžių, kuriame bus išspręstos didžiausios žmonijos problemos. Tik palyginti mažai daliai žmonių kyla klausimas, ar tikrai bus sukurtas vadinamasis bendrasis dirbtinis intelektas ir ko reikia tikram progresui šioje srityje?

Pusantrų metų besitęsianti pandemija daugelį verslo organizacijų privertė ieškoti greitų sprendimų, kurie padėtų lanksčiau prisitaikyti prie besikeičiančios padėties rinkose ir tiekimo grandinių sutrikimų. Verslo procesų skaitmenizacija tapo gelbėjimosi ratu, kuris padėjo daugeliui įmonių pasiekti saugų krantą, o kai kuriomis pavyko net aplenkti laiką įgyvendinus metų metus planuotus skaitmeninimo projektus vos per keletą mėnesių.

Telefono valdymas balsu pamažu tampa įprasta praktika. Tačiau jau kuriamos dar intuityvesnės alternatyvos. „Android“ vysto funkciją, telefoną leidžiančią valdyti tiesiog veido mimikomis. Kaip tai veikia ir kokios šios technologijos perspektyvos?

Rudenį įprastai prasideda ne tik nauji mokslo metai, bet ir naujų telefonų pristatymai. Atrodo, kad tik neseniai įsigijai naują telefoną, o gamintojas šast ir duoda dar naujesnį: gražesnį, pajėgesnį, geriau fotografuojantį ir dar visaip kaip pranašesnį. Bet ar tikrai taip ir yra?

Pasaulyje dar visai neseniai pradėta diegti 5G technologija į mažmeninės prekybos sektorių atneštų teigiamų pokyčių. Bandydami dar šiemet pirkėjus saugiai grąžinti į fizines parduotuves, pardavėjai taip pat tęsia savo veiklos perkėlimą į skaitmeninę erdvę. Kaip praneša „Business Insider“, mažmenininkai investuoja į 5G tinklo plėtrą, kad pagerintų pirkėjų patirtis tiek apsipirkinėjant fizinėse parduotuvėse, tiek internetu.

Neseniai per vieną televizijos laidą teko išgirsti kaip buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras svečioje šalyje gyrėsi, kad „Lietuvoje yra sparčiausias internetas pasaulyje“, o klestinčios šalies monarchas, nustebęs atsisuko į savo patarėjus, ir paklausė, „o kodėl ne pas mus?“. Tikrai, kodėl?

LG sėkmingai pademonstravo belaidžių 6G terahercų duomenų perdavimą ir priėmimą per daugiau nei 100 metrų atstumą lauko sąlygomis. Šis pasiekimas buvo pasiektas bendradarbiaujant su didžiausia Europoje taikomųjų tyrimų laboratorija „Fraunhofer-Gesellschaft.

Jei neslopstanti pandemija ir šį rudenį privers moksleivius mokytis nuotoliniu būdu, šeimos tam bus geriau pasiruošusios. Apklausa parodė, kad nuo pandemijos pradžios 58 proc. vaikus turinčių namų ūkių investavo į papildomą ar naują įrangą, būtiną mokymuisi namuose, o du trečdaliai šeimų tam išleido iki 500 eurų.

COVID-19 pandemija išmokė mus kelių dalykų – laikytis atstumo, dažnai dezinfekuoti rankas ir dirbti iš namų. Nauja darbo tvarka, tikėtina, daug kur liks ir po pandemijos, nes įmonės ją mato kaip galimybę sutaupyti pinigų, o ir darbuotojams tai patinka. Tiesa, „Microsoft“ mano, kad darbas namuose kenkia produktyvumui ir inovacijoms.

Pokarantininis laikotarpis atskleidė naujai susiformavusius įpročius – praleidę didžiąją laiko dalį namuose, mes vis labiau atsigręžiame į asmeninę erdvę ir namų dekoravimą. Vienas išmaniausių šalies biurų „JUNG Vilnius“ drauge su partneriu „Villeroy & Boch“ siūlo ne tik pasisemti naujų interjero dizaino idėjų, bet ir kviečia į interaktyvią Virgo Haano šiuolaikinės kinematografijos kompoziciją unikaliose JUNG erdvėse.

Pažanga spartėja, kai atsiranda ir įdiegiamos naujos technologijos. Dažniausiai žmonės jas įgyvendina gamyboje ir kituose verslo aspektuose, o viešajam sektoriui darosi vis lengviau pritaikyti technologijas, nors ir ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. Taigi, ar galime tikėti GovTech proveržio Lietuvoje artimiausiais metais?

Lietuvos gyventojai taupo elektros energiją vedini skirtingų motyvų. Daugiausia, arba 60 proc., gyventojų, taip siekia sutaupyti ir pinigų, tačiau ne ką mažiau žmonių elektrą taupo dėl savisaugos ar tiesiog iš įpratimo, rodo reprezentatyvi apklausa.

Kosmose esantys ištekliai domina pasaulio valstybes ir didžiuosius verslus. Viena pirmųjų kosmoso teisę Lietuvoje nagrinėjanti Aušra Girtaitė Mikalajūnienė sako, kad jau vyksta konkurencija dėl išteklių asteroiduose, o tai – labai aktualūs klausimai, kurių nuošalyje neturėtų likti ir Lietuva, šiemet tapsianti asocijuota Europos kosmoso agentūros nare.

Saulė nuolat apipila Žemę įmagnetintų dalelių migla, vadinama Saulės vėju. Dažniausiai mūsų planetos magnetinis skydas neleidžia šiam elektriniam vėjui padaryti realios žalos Žemei ar jos gyventojams, o siunčia šias daleles į ašigalius. Tačiau kartais, maždaug kas šimtmetį, šis vėjas perauga į tikrą Saulės audrą – tokių ekstremalių kosminių orų padariniai gali būti katastrofiški mūsų šiuolaikiniam gyvenimo būdui.

Stebintiems migrantų krizę Lietuvoje, akivaizdu, kad ji įtraukia vis daugiau įvairių institucijų ir organizacijų atstovų. Tačiau be politikų ir valdžios atstovų, policijos pareigūnų, medikų, psichologų, virėjų, mokytojų ir daugelio kitų specialistų ir savanorių pastangų ryškėja ir dar vienos srities specialistų trūkumas.

Duomenų mokslas – neatsiejama modernaus verslo ir mokslo pasaulio dalis. Tai tarpdisciplininė sritis, apjungianti statistiką, informatiką ir srities, kurioje analizuojami duomenys, žinias. Duomenų mokslo specialistai gali padėti verslui gerinti rinkodaros strategijas ar kurti naujas, analizuoti klientų elgseną, vertinti rizikas, prognozuoti ekonominius/finansinius įmonės, šalies, regiono rodiklius ir pan.

Žurnalas „Forbes“ Elizabeth Holmes apibūdino kaip „jauniausia pasaulyje milijardierę“, o medijoje ji buvo vadinama naujuoju Steve Jobsu. 2015 m. startuolį „Theranos“ sukrėtęs skandalas iki šiol yra vienas ryškiausių ir labiausiai aptarinėjamų Silicio slėnį sudrebinusių įvykių, o iki šiol vykstantis E. Holmes teismas prikausto daugumos dėmesį.