Elektra varomų automobilių rinka Lietuvoje pastaraisiais mėnesiais įjungė aukštesnę pavarą: užsitęsęs degalų kainų šuolis išjudino tiek naujų, tiek naudotų elektromobilių pardavimus, o augantis vairuotojų susidomėjimas šiomis transporto priemonėmis atsispindi ne tik registracijų statistikoje, bet ir didėjančiame įkrovimo stotelių užimtume.

Postkvantinis saugumas dažnai laikomas ateities problema, susijusi su kvantiniais kompiuteriais, galinčiais įveikti šiandien naudojamus duomenų šifravimo metodus. Tačiau naujausios diskusijos verčia sunerimti – problemos prasideda gerokai ankščiau nei kvantiniai kompiuteriai taps pakankamai galingi laužyti šiuo metu plačiai naudojamus viešojo rakto algoritmus.

Kol pasaulis lenktyniauja kurdamas vis greitesnius 3D spausdintuvus, lietuvių įmonė „AmeraLabs“ pasirinko sudėtingesnį kelią – kurti medžiagas, leidžiančias išgauti geriausią galutinį rezultatą. Kaune gimęs verslas šiandien eksportuoja į beveik 70 šalių, o iš jo sukurtų dervų pagamintos detalės pasiekė net Holivudo filmų aikšteles.

Elektra gali dingti ne tik tada, kai audra pažeidžia linijas ar sugenda įranga. Vis dažniau energetikos saugumas priklauso ir nuo kur kas mažiau pastebimų veiksnių: kas turi prieigą prie valdymo sistemų, ar elektrinė apsaugota nuo nepageidaujamų prisijungimų iš interneto, ir ar organizacija žino, kaip elgtųsi įvykus incidentui.

Šiemet Lietuvos lazerių pramonė mini 60-metį. Per šį laiką iš akademinių laboratorijų išaugęs sektorius tapo viena aukščiausios pridėtinės vertės eksporto sričių. Inovacijų agentūros duomenimis, net 90–95 % lietuviškos lazerių produkcijos eksportuojama į daugiau nei 80 šalių, o sektorius kasmet auga virš 16 %.

Elektra varomų automobilių rinka Lietuvoje pastaraisiais mėnesiais įjungė aukštesnę pavarą: užsitęsęs degalų kainų šuolis išjudino tiek naujų, tiek naudotų elektromobilių pardavimus, o augantis vairuotojų susidomėjimas šiomis transporto priemonėmis atsispindi ne tik registracijų statistikoje, bet ir didėjančiame įkrovimo stotelių užimtume.

Valstybės parama naudotam elektromobiliui gali palengvinti apsisprendimą, tačiau retai tampa pagrindine priežastimi jį įsigyti. Prieš rinkdamiesi tokį automobilį Lietuvos vairuotojai pirmiausia vertina ne kompensaciją, o kasdieniam naudojimui svarbius klausimus.

Pastarąjį penkmetį tiek Europoje, tiek visame pasaulyje vis daugiau klausimų kelia apsirūpinimas energija. Ne išimtis ir Lietuva – tai ypač pajutome po 2022 m. Ukrainos ir Rusijos Federacijos karo, kai elektros energijos kainos šoktelėjo į dar nematytas aukštumas.

Šoktelėjusios degalų kainos dar kartą priminė, kad vairuotojų išlaidas lemia ne tik automobilio įsigijimo kaina, bet ir jo eksploatacija. Vis tik Lietuvos automobilių parke vis dar dominuoja dyzeliniai automobiliai – iki balandžio 1 dienos jų šalyje buvo registruota daugiau kaip 1,16 milijono. Tuo metu hibridinių, benzinu ir elektra varomų automobilių buvo net 9 kartus mažiau – 125 tūkst., elektromobilių – beveik 45 kartus mažiau, vos 26 tūkst.

Auganti elektromobilių paklausa rodo besikeičiančius vairuotojų prioritetus. LEA duomenimis, vien per šių metų balandį Lietuvoje buvo įregistruota daugiau kaip 2,4 tūkst. lengvųjų elektromobilių – beveik 80 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Ekspertų teigimu, augantį elektromobilių populiarumą lemia ne tik besiplečianti įkrovimo infrastruktūra, bet ir didėjančios dyzelino kainos bei mažesnės elektromobilių eksploatacijos išlaidos.

Postkvantinis saugumas dažnai laikomas ateities problema, susijusi su kvantiniais kompiuteriais, galinčiais įveikti šiandien naudojamus duomenų šifravimo metodus. Tačiau naujausios diskusijos verčia sunerimti – problemos prasideda gerokai ankščiau nei kvantiniai kompiuteriai taps pakankamai galingi laužyti šiuo metu plačiai naudojamus viešojo rakto algoritmus.

Elektra gali dingti ne tik tada, kai audra pažeidžia linijas ar sugenda įranga. Vis dažniau energetikos saugumas priklauso ir nuo kur kas mažiau pastebimų veiksnių: kas turi prieigą prie valdymo sistemų, ar elektrinė apsaugota nuo nepageidaujamų prisijungimų iš interneto, ir ar organizacija žino, kaip elgtųsi įvykus incidentui.

Pastarųjų savaičių kibernetiniai incidentai dar kartą priminė, kad tokios krizės gali paliesti ne tik technologijų įmones ar valstybės registrus. Po incidentų Registrų centre ir Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje vis daugiau organizacijų vadovų nebekelia klausimo: ar tai gali nutikti ir mums? Vis dažniau klausiama: kada tai nutiks ir ar organizacija tam pasirengusi?

„Anthropic“ pristatė naują DI modelį „Claude Fable 5“. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip dar viena įprasta DI lenktynių naujiena: stipresnis modelis, geresni rezultatai testuose, daugiau galimybių programuojant, analizuojant dokumentus ar dirbant su vaizdine informacija. Tačiau įdomiausia šio modelio dalis slypi ne tik jo pajėgumuose. Kur kas svarbiau yra tai, kaip šis modelis išleidžiamas.

Naujausias tyrimas atskleidžia: darbas su DI pagrindu sukurtais įrankiais darbo vietose vis dar išlieka fragmentuotas. Situacija su DI panaudojimu – toli gražu ne pati idealiausia: nemažai dirbančiųjų asmeniškai naudojasi nemokamais įrankiais, tačiau nėra jokių taisyklių, kurios reglamentuotų tokių įrankių naudojimą, o ir patys darbuotojai nėra apmokami jais naudotis.

Artimiausiomis dienomis daugelyje Lietuvos rajonų sinoptikai prognozuoja liūtis su perkūnija ir stipriu vėju. Kartu su audromis kasmet grįžta ir gajūs mitai. Vieni prieš audrą skuba išjungti telefoną, kiti nusisega išmanųjį laikrodį, o treti baiminasi, kad žaibas gali išjungti mobilųjį ryšį visame rajone. Ekspertai ramina – daugelis populiarių įsitikinimų apie žaibus ir technologijas neturi nieko bendra su realybe.

Įsivaizduokite, kad jūsų mieste ar šalyje staiga įvyksta vienas iš penkių nemalonių scenarijų: nutrūksta ryšys su kosmoso technologijomis, išsijungia elektra, nebeturite antibiotikų, dingsta internetas ar dėl radiacijos neįmanoma patekti į didžiulę teritoriją. Kaip tokiais atvejais galėtų padėti mokslo sprendimai?

Įsivaizduokite rytą, kai pabudę nebegalite prisijungti prie interneto – neveikia banko programėlės, stringa nuotolinis darbas, o navigacija telefone rodo tik tuščią ekraną. Vidutinis europietis šiandien internete praleidžia daugiau kaip 6 valandas per dieną, todėl net trumpalaikiai ryšio sutrikimai tampa juntami beveik iš karto.

Šeštosios kartos (6G) ryšys ištrins ribas tarp fizinio ir skaitmeninio pasaulių. Ši technologija atneš pojūčių interneto naujoves. Šiemet inžinieriai visoje Europoje baigia teorinius 6G tyrimus, o ryšio operatoriai ruošiasi komerciškai paleisti 6G tinklus ne anksčiau nei 2030 metais.

Nors prie ekranų praleidžiamas laikas šiandien dažnai laikomas opia visuomenės problema, vyresnio amžiaus žmonėms tai tampa naudingu, kasdienybę praturtinančiu sprendimu. Lietuvoje sparčiai augantis senjorų įsitraukimas į skaitmeninį pasaulį ne tik mažina socialinę atskirtį, bet ir keičia jų kasdienybę.

78 proc. Lietuvos reguliarių el. pirkėjų produktus šiandien atranda socialiniuose tinkluose, o ne paieškos sistemose, rodo naujausio tarptautinio tyrimo „E. barometro“ duomenys. Z kartos atstovų tarpe šis rodiklis siekia 91 proc. Tai reiškia, kad el. parduotuvėms paieškos sistemų optimizavimas nebėra pakankamas matomumo garantas.

Europos Sąjungoje rengiamasi svarbiems pinigų plovimo prevencijos reguliavimo pokyčiams, kurie įsigalios kitąmet. Pokyčiai ne tik suvienodins valstybių narių taikomas prevencijos taisykles, bet iš esmės perrašys ES kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu politiką. Nuo lankstesnio, rizika grįsto požiūrio pereinama prie gerokai labiau harmonizuotos, vienodomis taisyklėmis paremtos sistemos. Kuo grindžiama griežtinama prevencija?

Jau kelias savaites viešumoje vis iškyla naujų aplinkybių dėl valstybinės įmonės Registrų centro valdomų gyventojų duomenų vagystės. Nacionalinės valdžios institucijos dalijasi naujais faktais ir versijomis: kas galėtų būti labiau atsakingas už šį incidentą, kodėl gyventojai turėtų arba neturėtų būti informuojami, kada nusikalstama veika prasidėjo ir kada baigėsi. Šis įvykis ir po jo besiklostanti situacija atidengė įsisenėjusią valstybės valdymo problemą, apie kurią kalbama per mažai.

Gegužės 28–31 dienomis Klaipėdos universitete vyko tarptautinis „Science on Stage Festival 2026“, pirmą kartą surengtas Lietuvoje. Keturias dienas Klaipėda buvo tapusi Europos STEAM ugdymo centru, kuriame susitiko mokytojai, švietimo ekspertai ir inovatoriai iš daugiau kaip 30 šalių.

Mažmeninėje prekyboje keičiasi ne tik pardavimo kanalai, keičiasi pats pirkėjas. Remiantis vartotojų elgsenos tyrimo duomenimis, net 91 proc. vartotojų apsiperka naudodamiesi keliais kanalais, o sprendimą pirkti priima per 6–11 skirtingų kontaktinių taškų. Tokie pirkėjai ne tik dažniau grįžta, bet ir vidutiniškai išleidžia daugiau nei tie, kurie naudojasi vienu kanalu.

Kol pasaulis lenktyniauja kurdamas vis greitesnius 3D spausdintuvus, lietuvių įmonė „AmeraLabs“ pasirinko sudėtingesnį kelią – kurti medžiagas, leidžiančias išgauti geriausią galutinį rezultatą. Kaune gimęs verslas šiandien eksportuoja į beveik 70 šalių, o iš jo sukurtų dervų pagamintos detalės pasiekė net Holivudo filmų aikšteles.

Šiemet Lietuvos lazerių pramonė mini 60-metį. Per šį laiką iš akademinių laboratorijų išaugęs sektorius tapo viena aukščiausios pridėtinės vertės eksporto sričių. Inovacijų agentūros duomenimis, net 90–95 % lietuviškos lazerių produkcijos eksportuojama į daugiau nei 80 šalių, o sektorius kasmet auga virš 16 %.

Atsinaujinanti energetika tampa viena svarbiausių krypčių sprendžiant klimato kaitos iššūkius, o saulės energija – viena sparčiausiai augančių sričių. Vis dėlto siekiant dar didesnio efektyvumo, mokslininkai visame pasaulyje ieško naujų medžiagų, galinčių pagerinti saulės elementų veikimą. Prie tokių tyrimų prisideda ir KTU studentė Guostė Kaleininkaitė.

MIT – vienas garsiausių universitetų pasaulyje, įtakingas inovacijų ir technologijų kūrimo centras. Patekti ten studijuoti, atlikti praktiką ar dirbti yra itin sunku, todėl, kai tai padaryti pavyksta lietuviui, tokią naujieną galima vadinti laimėjimu ne tik jam, bet ir visai Lietuvai.

Tolimos kosminės kelionės jau seniai yra mokslininkų ir fantastų svajonė, tačiau jai įgyvendinti reikia daugybės sąlygų. Viena iš jų – išsiaiškinti, kaip astronautus apsaugoti nuo sveikatai žalingo poveikio, kuris jų lauktų tiek dėl kosminės radiacijos, tiek dėl ilgo buvimo erdvėlaivyje be organizmui natūralios Žemės traukos.