Pandemija paliko daug pėdsakų visuomenėje, vienas labiausiai diskutuojamų – plataus masto vartotojų perėjimas iš realios į skaitmeninę erdvę. Biurų darbuotojai jau pamiršo, ką reiškia kiekvieną darbo dieną keliauti į darbą, o ir nuotolinis mokymas dabar jau nebeatrodo didelis iššūkis. Tiesa, tokie patogumai iki minimumo sumažina atstumą tarp mūsų ir išmaniųjų įrenginių, tampa vis sunkiau atsakyti sau į klausimą, ar dar nesame priklausomi nuo tam tikrų veiklų internete, ir nubrėžti raudonas linijas.

Pradėjęs diegti išmaniuosius elektros skaitiklius, ESO žadėjo, kad apie jų keitimą vartotojus informuos iš anksto. Visgi aiškėja, kad procesas nėra be trūkumų. Gyventojai pasakoja susiduriantys su netikėtumais – ESO darbuotojai išdygsta ant namų slenksčio, pasiruošę keisti skaitiklius, o apie procesą gyventojai iš anksto nėra informuojami. Pati bendrovė aiškina, kad vartotojų informavimo mechanizmas veikia.

Ekspertai perspėjo, kad jei kosminis karas sunaikintų palydovus, kuriais dabar pasikliauja pasaulis, tai nebebūtų „gyvenimas, kokį mes jį pažįstame“, o Kinija ir Rusija pademonstravo, kad yra pajėgios tai padaryti.

Lietuvos mokyklose galėtų būti daugiau integruotų STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos) pamokų, mano 80,5 proc. šalies mokyklų atstovų ir 71 proc. mokinių tėvų, dalyvavusių mokyklų direktorių, mokytojų ir tėvų apklausoje.

IT įmonės „Devbridge“ technologijų direktorius Rimantas Benetis yra įsitikinęs, kad kitais metais nepriekaištinga darbo kokybė ir gebėjimas klientams ne tik sukurti programinę įrangą, bet ir padėti išlaikyti aukštus verslo rezultatus bus svarbiausias faktorius IT įmonėms, norinčioms išlikti sulėtėjusioje rinkoje ir aktyviai konkuruoti dėl pasaulinių užsakymų.

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos skaičiavimais, šalies gyventojų elektros poreikiams patenkinti pakaktų apie 3,5 gigavatų (GW) instaliuotosios galios vėjo projektų, kas reiškia, kad dabartinius pajėgumus reikėtų padidinti 4-5 kartus, tačiau šalies potencialas yra gerokai didesnis.

Remiantis visuomenės tyrimu, buitinės technikos prietaisus savo namuose naudoja net 90 procentų Baltijos šalių gyventojų. Vartotojų buitinės technikos naudojimo įpročius gerokai pakoregavo pandemija, drauge energetikos krizė dar labiau paspartino elektronikos prietaisų gamintojus ieškoti naujų sprendimų, kurių dalis buvo pristatyta ir didžiausioje Berlyne vykusioje tarptautinėje technologijų parodoje IFA.

Lapkričio mėnesį vienas pačių įtakingiausių pasaulio optikos žurnalų, „Nature“ grupei priklausantis „Light: Science & Applications“ paskelbė Fizinių ir technologijos mokslų centro Optoelektronikos ir Fundamentinių tyrimų skyriaus mokslininkų bendrą darbą „Terahertz structured light: nonparaxial Airy imaging using silicon diffractive optics“, skirtą terahercinės struktūrinės šviesos generavimui, naudojant plokščius fotoninius elementus, ir jos taikymui, vaizdinant objektus ir dvimates medžiagas.

Automobilių rinka, panašu, įžengė į naują etapą. Jeigu iki šiol, norėdami įsigyti transporto priemonę, pavyzdžiui, su šildomomis sėdynėmis, už tai sumokėdavote iš karto, dabar vairuotojams to daryti nebus būtina. Dalis gamintojų skelbia, kad tiesiog reikės užsisakyti prenumeratą, už kurią vėliau tektų sumokėti atitinkamą mokestį.

Orbitoje įrengti didžiuliai saulės energijos ūkiai nebėra tik mokslinė fantastika. Šią savaitę Europos kosmoso agentūra tikriausiai patvirtins trejus metus truksiantį tyrimą, kuriuo siekiama išsiaiškinti, ar tokie ūkiai galėtų veikti ir būti ekonomiškai efektyvūs. 

IT įmonės „Devbridge“ technologijų direktorius Rimantas Benetis yra įsitikinęs, kad kitais metais nepriekaištinga darbo kokybė ir gebėjimas klientams ne tik sukurti programinę įrangą, bet ir padėti išlaikyti aukštus verslo rezultatus bus svarbiausias faktorius IT įmonėms, norinčioms išlikti sulėtėjusioje rinkoje ir aktyviai konkuruoti dėl pasaulinių užsakymų.

Atakos, įsilaužimai, duomenų nutekinimai ir kiti incidentai virtualioje erdvėje gali neigiamai paveikti verslo veiklos procesus, sukelti finansinius nuostolius bei turėti ilgalaikių padarinių įmonės reputacijai. Metų sandūra – tinkamas metas įvertinti esamą situaciją ir ieškoti būdų, kaip sumažinti informacijos saugumo rizikas ateinančiais 2023-aisiais.

Balsas – tai įrankis, kuriuo naudodamiesi mes sėkmingai komunikuojame su išoriniu pasauliu: reiškiame savo mintis, idėjas, prašome pagalbos, dėkojame ir kuriame asmenybę. Siekdama pagerinti pacientų gyvenimo kokybę po gerklų pašalinimo operacijos, KTU ir LSMU mokslininkų komanda išrado naują „pakaitinio“ balso vertinimo indeksą – juo efektyviau ir greičiau aptiks patologijas pacientų balsuose.

2023 m. šešios Europos šalys – Lenkija, Vokietija, Italija, Pracūzija, Ispanija ir Čekija – pirmosios žemyne gaus kvantinius kompiuterius. Šie kompiuteriai padės greitai išspręsti problemas, kurioms įveikti net ir greičiausiems dabartiniams kompiuteriams prireiktų šimtų dienų.

Degalų brangimas prisidėjo prie daugelio prekių kainų augimo, nes jų logistikos kaštai neišvengiamai įtraukiami į prekės savikainą. Dirbtinis intelektas galėtų ne tik atpiginti kai kurias infliacijos paveiktas prekes ar paslaugas, bet ir sumažinti transporto keliamą taršą miestuose.

Žinantys, ką reiškia „Cyberpunk 2077“ ar „Diablo Immortal“, sutiks, kad nėra nieko labiau erzinančio, nei „kampuotas“ herojaus valdymas ir sekunde per vėlai įvykdomos kovos komandos. Ir šį pasitenkinimo ar nusivylimo jausmą gali sukelti maža detalė – lėtas belaidžio interneto ryšys, apie kuriuo egzistavimą namuose prisimenama tik tokiomis akimirkomis.

Prieš porą mėnesių Lietuvoje įvykus plataus masto 5G įjungimui, gyventojų išmaniuosiuose įrenginiuose atsivėrusios mobiliojo interneto galimybės dalį privertė suabejoti šviesolaidinio interneto reikalingumu. Nors 5G suteikiama sparta jau pasivijo prieš keletą metų siūlyto fiksuoto interneto lygį, ekspertai pabrėžia, kad penktos kartos mobilusis internetas šviesolaidžio tikrai „nenužudys“.

Lietuva buvo viena paskutinių šalių Europoje surengusi komercinius 5G dažnių aukcionus, tačiau pagal naujos kartos mobiliojo ryšio plėtrą šalyje jau lipame ant kulnų šios technologijos lyderiams Šiaurės šalyse. Visgi tam, kad 5G ryšys padengtų visą Lietuvos teritoriją, reikia įrengti tūkstančius bazinių stočių. Tai yra ne tik milžiniškos investicijos, bet ir ilgas procesas. Ko reikia ir kiek kainuoja pastatyti 5G bazinę stotį Lietuvoje pasakoja ekspertas. 

Mobiliojo ryšio operatoriai nuogąstauja, kad Lietuvoje baigiasi telefonų numerių kombinacijos. Atsakingos institucijos ramina – numerių deficitas negresia, nes šalyje be dabartinės 7 skaičių sekos atsiranda 12 skaičių kombinacija, ją naudos tik daiktų interneto įrenginiai.

Turtingiausiu pasaulio žmogumi vadinamas Elonas Muskas skelbia, kad jo kosminių technologijų bendrovė „SpaceX“ toliau finansuos palydovinio ryšio „Starlink“ paslaugą Ukrainoje. „Starlink“ ryšiu Ukrainoje daugiausia naudojasi kareiviai, o ne privatūs asmenys.

Pandemija paliko daug pėdsakų visuomenėje, vienas labiausiai diskutuojamų – plataus masto vartotojų perėjimas iš realios į skaitmeninę erdvę. Biurų darbuotojai jau pamiršo, ką reiškia kiekvieną darbo dieną keliauti į darbą, o ir nuotolinis mokymas dabar jau nebeatrodo didelis iššūkis. Tiesa, tokie patogumai iki minimumo sumažina atstumą tarp mūsų ir išmaniųjų įrenginių, tampa vis sunkiau atsakyti sau į klausimą, ar dar nesame priklausomi nuo tam tikrų veiklų internete, ir nubrėžti raudonas linijas.

Pradėjęs diegti išmaniuosius elektros skaitiklius, ESO žadėjo, kad apie jų keitimą vartotojus informuos iš anksto. Visgi aiškėja, kad procesas nėra be trūkumų. Gyventojai pasakoja susiduriantys su netikėtumais – ESO darbuotojai išdygsta ant namų slenksčio, pasiruošę keisti skaitiklius, o apie procesą gyventojai iš anksto nėra informuojami. Pati bendrovė aiškina, kad vartotojų informavimo mechanizmas veikia.

Lietuvos mokyklose galėtų būti daugiau integruotų STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos) pamokų, mano 80,5 proc. šalies mokyklų atstovų ir 71 proc. mokinių tėvų, dalyvavusių mokyklų direktorių, mokytojų ir tėvų apklausoje.

Per mėnesį Elonas Muskas inicijavo masinius atleidimus, pateikė likusiems darbuotojams mįslingą ultimatumą, atkūrė prieštaringai vertinamų veikėjų, įskaitant buvusį prezidentą Donaldą Trumpą, paskyras ir pradėjo, o paskui atsisakė plano apmokestinti „Twitter“ kultines mėlynas varneles.

Kolegijų sektoriaus laukia dar vienas permainų laikotarpis – įsigaliojus Mokslo ir studijų įstatymo nuostatoms į aukštųjų mokyklų ISCED 6 lygmens bakalauro ir profesinio bakalauro studijas būsimi studentai nuo 2024 m. bus priimami tik per bendrą priėmimo sistemą LAMA BPO, o moksleiviai, pretenduodami į valstybės nefinansuojamas vietas, turės išlaikyti 3 valstybinius brandos egzaminus, be to, bus vertinami kolegijų mokslo tyrimų ir eksperimentinės veiklos rezultatai.

Ekspertai perspėjo, kad jei kosminis karas sunaikintų palydovus, kuriais dabar pasikliauja pasaulis, tai nebebūtų „gyvenimas, kokį mes jį pažįstame“, o Kinija ir Rusija pademonstravo, kad yra pajėgios tai padaryti.

Pats elementariausias Fermi paradokso paaiškinimas galėtų būti toks: atsižvelgiant į didelę tikimybę, kad visatoje egzistuoja gyvybė (turint galvoje erdvės platybes ir tai, kad gyvenamosiose zonose mes nuolat randame planetų), kodėl niekas su mumis iki šiol nesusisiekė? 

Kai kurie žmonės nerimauja, kad mūsų gyvenime per daug technologijų. Ir tas jų nerimas visiškai suprantamas, atsižvelgiant į tai, kad daugybė žmonių šiuo metu nešiojasi internetą kišenėje ir naudoja jį kaip pagrindinę bendravimo formą. Tačiau net ir vengiant naudotis išmaniuoju telefonu, visiškai išvengti technologijų šiuolaikiniame pasaulyje praktiškai neįmanoma.

Praeitą trečiadienį į kosmosą sėkmingai pakilo pirmasis „Artemis“ programos skrydis. „Artemis I“ misija prasidėjo apie pusę dešimtos ryto Lietuvos laiku, kai iš Kenedžio kosmodromo Floridoje raketa „Space Launch System“ pasileido į kelionę aplink Mėnulį. Kaip bebūtų gaila, kol kas tai tėra bandomasis skrydis be įgulos, tad žmonių sugrįžimo į Mėnulį teks palaukti dar bent trejus metus. Bet tai nereiškia, kad ši misija neįdomi ar nesvarbi.

Hipotetiniai tiltai, jungiantys tolimus erdvės (ir laiko) regionus, galbūt panašūs į įprastas juodąsias skyles, todėl gali būti, kad šie mitiniai fizikos objektai jau buvo pastebėti. Laimei, jei nedidelės fizikų komandos iš Sofijos universiteto Bulgarijoje pasiūlytas naujas modelis yra tikslus, gali būti įmanoma juos atskirti.