Kai degalų kainos jau trečią mėnesį dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose fiksuoja aukštumas, dalis gyventojų vis dažniau svarsto apie elektromobilio įsigijimą. Apklausa parodė, kad už elektromobilio vairo gyventojus sėsti labiausiai motyvuotų valstybės parama ir mažesnės įkrovimo išlaidos, o beveik pusė apklaustųjų pirmenybę teiktų Europos gamintojų modeliams.

Ar įmanoma pastebėti, kad gyvūnas serga dar prieš pasireiškiant akivaizdiems simptomams? Mokslininkai įsitikinę, kad taip – tam tereikia išmanios sistemos ir duomenų. Daiktų interneto sprendimais grįsta duomenų valdymo platforma, analizuojanti gyvūnų elgseną ir fiziologinius rodiklius, atveria galimybes ne tik anksčiau nustatyti esančias sveikatos problemas, bet ir tokiu būdu užtikrinti kokybiškesnį maistą vartotojams.

Šiame straipsnyje mes gilinamės į SMT gamybos linijos surinkimo gamyklos pasaulį ir neatskiriamą SMT mašinų vaidmenį spausdintinių plokščių (PCB) gamyboje. Suprasime, kaip ši pažangi technologija pakeitė elektronikos pramonę, užtikrindama efektyvumą, tikslumą ir kokybę.

Pranešama, kad TSMC kuria 1 nanometro lustus ir planuoja juos sukurti iki 2029 metų, o didžiausia to naudos gavėja galėtų tapti „Apple“. „Apple Silicon“ laukia dar vienas didelis etapas – tikėtina, kad būtent „Apple“ pirmoji savo įrenginiuose pristatys 1,4 ir 1 nanometro lustus. Jei taip nutiks, „Mac“, „iPhone“ ir „iPad“ toliau išliks pramonės lyderiais pagal našumo tenkančio vienam vatui santykį.

Socialiniuose tinkluose kasdien gimsta dešimtys tariamai „viešojo intereso“ istorijų. Kaimynas vėl paliko automobilį ant šaligatvio – fotografuojam ir keliam į „Facebook“ grupę. Radom pamestą asmens dokumentą – į „Facebook“. Nepatiko remontą atlikusio meistro darbas – tuoj pat pasidalijame komentaru internete, įspėjame kitus. Tokią informaciją viešinantys žmonės galvoja, kad elgiasi teisingai ir sąžiningai, nesusimąstydami, kad viešinami duomenys ne visada yra vieši. Ir kad tai gali užtraukti teisinę atsakomybę.

Kai degalų kainos jau trečią mėnesį dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose fiksuoja aukštumas, dalis gyventojų vis dažniau svarsto apie elektromobilio įsigijimą. Apklausa parodė, kad už elektromobilio vairo gyventojus sėsti labiausiai motyvuotų valstybės parama ir mažesnės įkrovimo išlaidos, o beveik pusė apklaustųjų pirmenybę teiktų Europos gamintojų modeliams.

Šiame straipsnyje mes gilinamės į SMT gamybos linijos surinkimo gamyklos pasaulį ir neatskiriamą SMT mašinų vaidmenį spausdintinių plokščių (PCB) gamyboje. Suprasime, kaip ši pažangi technologija pakeitė elektronikos pramonę, užtikrindama efektyvumą, tikslumą ir kokybę.

Pranešama, kad TSMC kuria 1 nanometro lustus ir planuoja juos sukurti iki 2029 metų, o didžiausia to naudos gavėja galėtų tapti „Apple“. „Apple Silicon“ laukia dar vienas didelis etapas – tikėtina, kad būtent „Apple“ pirmoji savo įrenginiuose pristatys 1,4 ir 1 nanometro lustus. Jei taip nutiks, „Mac“, „iPhone“ ir „iPad“ toliau išliks pramonės lyderiais pagal našumo tenkančio vienam vatui santykį.

Birželio mėnesį vyks tradicinis elektromobilių renginys – varžybos, kurių metu entuziastai rungsis keliaudami virš 500 kilometrų maršrutu iš Kauno į Tartu. Tarp dalyvių rikiuojasi ne tik lengvieji asmeniniai elektromobiliai, bet ir lengvasis komercinis transportas. Ekspertų teigimu, tai neturėtų stebinti, mat mūsų regione sąlygos be apribojimų eksploatuoti komercinius elektromobilius jau sudarytos.

Nors skendimų, pasibaigusių mirtimi, Lietuvoje mažėja, pagal milijonui gyventojų tenkantį skenduolių skaičių esame vieni pirmųjų Europoje. Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaitos rodo, kad kasmet Lietuvoje nuskęsta iki 100 žmonių. Šylantis oras ir artėjantis maudynių sezonas skatina atsigręžti į šią problemą.

Ar įmanoma pastebėti, kad gyvūnas serga dar prieš pasireiškiant akivaizdiems simptomams? Mokslininkai įsitikinę, kad taip – tam tereikia išmanios sistemos ir duomenų. Daiktų interneto sprendimais grįsta duomenų valdymo platforma, analizuojanti gyvūnų elgseną ir fiziologinius rodiklius, atveria galimybes ne tik anksčiau nustatyti esančias sveikatos problemas, bet ir tokiu būdu užtikrinti kokybiškesnį maistą vartotojams.

Dirbtinio intelekto (DI) sugeneruotas turinys dar visai neseniai atrodė kaip technologinis stebuklas. Socialiniuose tinkluose pradėjo plisti DI kurtos iliustracijos, tekstai, reklamos ir net neegzistuojantys influenceriai. Verslai puolė eksperimentuoti, nes pažadas buvo labai paprastas: daugiau turinio, greičiau ir pigiau. Vis dėlto komunikacijos ekspertė įspėja – kliautis šiuo įrankiu reikėtų ne visada.

Prie dirbtinio intelekto (DI) jau pripratom. Šiandien be jo – nei buityje, nei darbe. Naudojam ir paprasčiausiom užduotims ar klausimams, ir sudėtingiausiems procesams. DI kūrėjai jį toliau tobulina, o galimybės vis sparčiau plečiasi. Tik ar tikrai mūsų naudai? Ar nelipame patys ant grėblio, jį matydami po kojomis?

Ar mokėtumėte nusikaltėliui, kuris ką tik apšvarino jūsų namus, tikėdamiesi, kad jis grąžins šeimos nuotraukas? Būtent tai kasdien daro gausybė įmonių, pakliuvusių į kibernetinių atakų spąstus – moka išpirkas tikėdamosi atgauti prarastus duomenis. Kibernetinės saugos ekspertai rėžia tiesiai: išpirka yra blogiausia įmanoma investicija.

IT sistemų spragos šiandien išnaudojamos per kelias dienas, o kartais – ir per keliolika valandų nuo jų atsiradimo, todėl organizacijos dažnai nespėja net tiksliai įvertinti, kad yra pažeidžiamos. Situaciją apsunkina ir tai, kad realus saugumo vaizdas neretai skiriasi nuo to, kaip jį mato pačios įmonės. Būtent ši „nematoma zona“ šiandien kelia didžiausią riziką, ir paaiškina, kokia yra viena efektyviausių priemonių jai mažinti.

Įsivaizduokite, kad jūsų mieste ar šalyje staiga įvyksta vienas iš penkių nemalonių scenarijų: nutrūksta ryšys su kosmoso technologijomis, išsijungia elektra, nebeturite antibiotikų, dingsta internetas ar dėl radiacijos neįmanoma patekti į didžiulę teritoriją. Kaip tokiais atvejais galėtų padėti mokslo sprendimai?

Įsivaizduokite rytą, kai pabudę nebegalite prisijungti prie interneto – neveikia banko programėlės, stringa nuotolinis darbas, o navigacija telefone rodo tik tuščią ekraną. Vidutinis europietis šiandien internete praleidžia daugiau kaip 6 valandas per dieną, todėl net trumpalaikiai ryšio sutrikimai tampa juntami beveik iš karto.

Šeštosios kartos (6G) ryšys ištrins ribas tarp fizinio ir skaitmeninio pasaulių. Ši technologija atneš pojūčių interneto naujoves. Šiemet inžinieriai visoje Europoje baigia teorinius 6G tyrimus, o ryšio operatoriai ruošiasi komerciškai paleisti 6G tinklus ne anksčiau nei 2030 metais.

Nors prie ekranų praleidžiamas laikas šiandien dažnai laikomas opia visuomenės problema, vyresnio amžiaus žmonėms tai tampa naudingu, kasdienybę praturtinančiu sprendimu. Lietuvoje sparčiai augantis senjorų įsitraukimas į skaitmeninį pasaulį ne tik mažina socialinę atskirtį, bet ir keičia jų kasdienybę.

Nuolatinis pranešimų srautas – nuo „Teams“ žinučių iki el. laiškų – daugeliui darbuotojų jau tapo įprasta darbo dalimi. Nors dažnai manoma, kad tai mažina produktyvumą, tyrimas rodo, kad situacija gali būti sudėtingesnė – darbo rezultatai gali išlikti panašūs, tačiau keičiasi pats darbo procesas.

Gegužės 15 dieną įvyko jau ketvirtojo kasmetinio Lietuvos jaunųjų inžinierių čempionato STEAM TEAM finalas. Dėl geriausiųjų vardo varžėsi 15 stipriausių komandų iš visos šalies. Nugalėtojais tapo Vilniaus „Ryto“ progimnazijos moksleivių komanda „Android“ ir gimnazistai iš Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos, pasivadinę „JBG Robotics“.

Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos atlikta analizė ir studentų apklausa rodo, kad per metus pasiūlymų nusipirkti akademinius darbus gauna per 12 tūkstančių Lietuvos studentų. Reiškinys jau seniai peržengė pavienių pažeidimų ribas ir tapo struktūrine problema, kuri kenkia studijų kokybei, darbo rinkai ir valstybės konkurencingumui.

Dirbtinis intelektas sparčiai keičia studijas ir mokslinius tyrimus, todėl akademinėje bendruomenėje vis dažniau keliamas klausimas, ar ši technologija netampa grėsme sąžiningumui. Akademinės etikos praktika rodo, kad svarbiausias iššūkis kyla ne dėl pačių technologijų, o dėl to, kaip aiškiai ir nuosekliai jomis mokame dirbti.

Nors bendras bedarbių skaičius šalyje traukiasi, jaunimo nedarbo rodikliai – nejuda iš vietos. Analitikai pastebi, kad Vakarų Europoje jaunų žmonių užimtumas yra bent trečdaliu didesnis, nes ten daugiau nei pusė studentų dirbti pradeda dar auditorijose.

Dar visai neseniai tėvų ir karjeros patarėjų žinutė jaunimui buvo labai aiški: „Mokykis programuoti – tai ateities profesija, garantuosianti stabilią darbo vietą ir solidų atlyginimą.“ Atrodė, kad IT sektorius yra saugus uostas, į kurį neprasiskverbs jokios krizės. Tačiau šiandien, 2026-aisiais, technologijų rinka išgyvena keistą paradoksą.

Socialiniuose tinkluose kasdien gimsta dešimtys tariamai „viešojo intereso“ istorijų. Kaimynas vėl paliko automobilį ant šaligatvio – fotografuojam ir keliam į „Facebook“ grupę. Radom pamestą asmens dokumentą – į „Facebook“. Nepatiko remontą atlikusio meistro darbas – tuoj pat pasidalijame komentaru internete, įspėjame kitus. Tokią informaciją viešinantys žmonės galvoja, kad elgiasi teisingai ir sąžiningai, nesusimąstydami, kad viešinami duomenys ne visada yra vieši. Ir kad tai gali užtraukti teisinę atsakomybę.

Dirbtinio intelekto (DI) įrankių naudojimas užduočių optimizavimui darbovietėse jau seniai nebėra naujiena, veikiau – įsitvirtinanti norma, tačiau DI naudojimas šiomis dienomis neapsiriboja tik darbinių užduočių atlikimu. Pastebima, kad DI vis plačiau naudojamas ir kaip emocinės pagalbos teikėjas.

Lietuvoje atvejai, kuomet konkuruojančios įmonės tarpusavyje koordinuoja veiksmus – nuo rinkos pasidalijimo iki pasiūlymų derinimo viešuosiuose pirkimuose, vis dar išlieka itin aktualūs. Tačiau teisininkai perspėja, kad nors informacijos apie tokių susitarimų keliamas rizikas viešoje erdvėje netrūksta, verslas dažnai neįvertina, kad net neformalus veiksmų koordinavimas gali baigtis milijoninėmis baudomis.

Populiariojoje kultūroje „supergalios“ dažnai siejamos su futuristinėmis technologijomis, įspūdingais kostiumais ar išskirtinėmis gebėjimų formomis. Tačiau realiame pasaulyje vis svarbesne galia tampa gebėjimas mąstyti. Todėl matematika šiandien vis dažniau vadinama viena svarbiausių šiuolaikinio pasaulio „supergalių“.

Mokslinė fantastika – tai žanras, kuriam abejingų yra mažai. Vieni negali į jį rimtai žiūrėti, kiti be jo neįsivaizduoja savo gyvenimo. Tarp fantastikos fanų – labai daug mokslininkų. Šis žanras padrąsina svajoti, tyrinėti ir bandyti patikrinti net pačias keisčiausias idėjas. Galiausiai mokslinė fantastika skatina nebijoti kurti kitokios, geresnės ateities vizijos.