Ne vienas keliautojas mėgsta save palepinti apsistodamas prabangiame viešbutyje. Tiesa, jeigu „Kempinski“, „Hilton“ ar „Marriot“ jau atsibodo, greitai bus galima pasirinkti unikalią alternatyvą. Bendrovė „The Gateway Foundation“ bandys konkuruoti su kitais kosminio turizmo ekspertais pastatydama „Von Braun“ kosminę stotį, kurioje veiks viešbutis.

„Swedbank“ saugumo ekspertai pastebi, kad šiemet ypač suaktyvėjo sukčiai, ieškantys potencialių tarpininkų, arba vadinamųjų pinigų mulų. Siekdamas užkirsti kelią nusikaltimams, „Swedbank“ per šiuos metus jau užblokavo daugiau kaip 100 banko sąskaitų, per kurias, įtariama, keliavo apgaulės būdu įgyti pinigai.

Šiandien pranešimai apie didesnius ar mažesnius nusikaltimus elektroninėje erdvėje, kurių metų įmonės netenka pinigų, duomenų, komercinių paslapčių – jau kasdienybė. Kibernetinės erdvės saugumo ekspertas pateikė 5 dažniausiai įmonėse daromų klaidų sąrašą,

„Žmonijos istorija artėja prie lūžio, kai dirbtinis intelektas užvaldys pasaulį. Robotai pasiglemš darbo vietas ir valdžią iš žmonių, tada įvyks katastrofa, po kurios galimai seks pasaulio pabaiga.“ Panašaus pobūdžio istorijos scenarijus populiarino ir vis dar populiarina nemaža dalis distopinių mokslinės fantastikos filmų Holivude.

Dalis žmonių tikriausiai dar atsimena tuos laikus, kai nekantriai laukdavo SMS žinutės iš susirašinėjimo draugo ar draugės. Ne vienas tūkstantis, o gal ir milijonas žmonių taip prisipažino meilėje, tačiau šiandien bendravimo ir flirto taisyklės jau šiek tiek kitokios.

Vilniaus Santaros klinikų miestelyje esančioje vaistinėje įdiegtas unikalus technologinis sprendimas šalies vaistinių rinkoje – robotizuotas vaistininko asistentas, užsiimantis vaistų paieška ir pristatymu. Perėmęs techninio darbo dalį robotas padės vaistininkams „sutaupyti“ 54 darbo valandas per mėnesį, kurias jie skirs klientų konsultavimui.

Londonas ne vienerius metus garsėjo kaip labiausiai kamerų stebimas miestas. Vieni nerimavo dėl fakto, kad visi ir visur stebimi. Kiti kaip tik palaikė saugesnio miesto idėją. Šįkart valdžia sumanė oro uostų praktiką perkelti į metro. Kaip visuomenė reaguos į naujausią valdžios žingsnį?

„Pypt pypt, jūsų baterijos liko tik 15 %, prašome įkrauti įrenginį“. Išgirdę tokį pranešimą automatiškai ieškome elektros lizdo, kuris padėtų pakrauti besibaigiantį telefoną. Bet kas jei tokį pranešimą gaunate mūšio laukę ir tai tikrai nėra mobilusis telefonas?

15 metų – beveik tiek laiko Lietuvoje vyksta daugiabučių renovacijos procesas, kurio metu atnaujinta šimtai gyvenamųjų namų. Padidintas jų energinis efektyvumas, akį glosto pasikeitusi išorė, tačiau ar išaugo butų vertė ir gyvenimo juose kokybė?

Nors kompanija gamina transporto priemones, kurios yra pilnai parengtos nuvažiuoti 1 milijoną mylių, tačiau Elonas pripažįsta, kad esamos baterijų sistemos tiek neištvers. „Tesla“ baterijų tyrimų partneriai paviešino savo darbo rezultatus ir teigia, kad naujosios baterijos ištvers 1 milijoną mylių.

Šiandien pranešimai apie didesnius ar mažesnius nusikaltimus elektroninėje erdvėje, kurių metų įmonės netenka pinigų, duomenų, komercinių paslapčių – jau kasdienybė. Kibernetinės erdvės saugumo ekspertas pateikė 5 dažniausiai įmonėse daromų klaidų sąrašą,

„Žmonijos istorija artėja prie lūžio, kai dirbtinis intelektas užvaldys pasaulį. Robotai pasiglemš darbo vietas ir valdžią iš žmonių, tada įvyks katastrofa, po kurios galimai seks pasaulio pabaiga.“ Panašaus pobūdžio istorijos scenarijus populiarino ir vis dar populiarina nemaža dalis distopinių mokslinės fantastikos filmų Holivude.

Dalis žmonių tikriausiai dar atsimena tuos laikus, kai nekantriai laukdavo SMS žinutės iš susirašinėjimo draugo ar draugės. Ne vienas tūkstantis, o gal ir milijonas žmonių taip prisipažino meilėje, tačiau šiandien bendravimo ir flirto taisyklės jau šiek tiek kitokios.

Sukurti šiuolaikinį inovatyvų gaminį yra didelis iššūkis, reikalaujantis nemažai pastangų ir žinių, tačiau kūrimo procesą gali stipriai paspartinti bei palengvinti kompiuterizuotas projektavimas, ir inžinerija. Tai dvi skirtingos sąvokos, tačiau glaudžiai susijusios tarpusavyje ir dažnai naudojamos kartu.

Kiekvieną dieną tūkstančiai Lietuvos gyventojų kompiuteryje ar išmaniajame telefone jungiasi prie elektroninės bankininkystės, saugo verslo ir asmeninius duomenis įrenginiuose ar duomenų saugyklose, naudojasi dešimtimis programėlių. Tačiau kompanijos „Samsung“ inicijuotas tyrimas atskleidė, kad net 78 proc. Baltijos šalių gyventojų visiškai nesirūpina arba labai mažai rūpinasi savo duomenų saugumu kibernetinėje erdvėje.

Išmaniųjų telefonų gamintojai nuolatos stengiasi pasiūlyti kažką naujo ar geresnio tam, jog patenkinti pirkėjų poreikius. Tačiau pastarųjų metų statistika rodo, kad žmonės pradeda vis rečiau atsinaujinti savo įrenginius, o tuo pačiu ir stengiasi išleisti jiems kuo mažiau.

Ekspertai pripažįsta, kad 5G technologija ne tik sudaro pagrindą naujų pramonės šakų atsiradimui, bet ir lemia papildomų darbo vietų sukūrimą. Neabejojama, kad ilguoju laikotarpiu minėta technologija taip pat darys įtaką valstybių BVP augimui.

Plius trys septyni nulis – kone kiekvienas lietuvis puikiai žino šį kodą, kurį visuomet reikia surinkti skambinant į Lietuvą iš kitos užsienio valstybės. Tačiau kodėl Lietuvos telefono kodas yra būtent +370, o ne koks nors kitas? Atsakymas į šį klausimą slypi Šaltojo karo istorijoje.

Dauguma tikriausiai sutiks, jog išmanusis telefonas tampa vis labiau neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Kiekvienas iš mūsų turi telefoną, o pasiūla rinkoje yra tiesiog neįtikėtinai didelė. Tačiau naujausia statistika rodo, jog paklausa su kiekvienais metais tampa vis mažesnė ir mažesnė. Jeigu anksčiau žmonės mėgdavo atsinaujinti dažnai, tai šiai dienai situacija yra kiek kitokia.

Europos energetikos sistema pasiekė kryžkelę. Siekiant suvaldyti klimato kaitos iššūkį teks rinktis vieną iš dviejų galimų scenarijų. Vienam kol kas stinga ambicijų, kitam – efektyvumo. Tačiau viena aišku – keičiant iškastinį kurą atsinaujinančiais energijos šaltiniais, vėjo energetika atliks svarbiausią vaidmenį.

„Swedbank“ saugumo ekspertai pastebi, kad šiemet ypač suaktyvėjo sukčiai, ieškantys potencialių tarpininkų, arba vadinamųjų pinigų mulų. Siekdamas užkirsti kelią nusikaltimams, „Swedbank“ per šiuos metus jau užblokavo daugiau kaip 100 banko sąskaitų, per kurias, įtariama, keliavo apgaulės būdu įgyti pinigai.

Gali būti, kad Europa turi naują mokslo žvaigždę, o galbūt tiksliau sakyti – naują mokslo asteroidą, nes būtent septyniolikmečio airio, triumfuojančio daugelyje prestižinių jaunųjų mokslininkų konkursų, vardu jau vadinami dangaus kūnai.

Jau rugsėjo mėn. 20 d. atversiančioje 200 kvadratinių metrų informacinių technologijų erdvėje įkurtos programavimo klasės, stalinio lazerio pjovikliai, CNC staklių modeliavimo aparatai, 3D spausdintuvai, braižytuvai, elektronikos laboratorija bei kiti inžinerijoje naudojami įrankiai.

Naujas sezonas po vasarai būdingo štiliaus prasideda ne tik vėjo jėgainių parkuose, bet ir Seime bei kitose institucijose. Jų priimti sprendimai bus ypač svarbūs tolesniam Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimui ir atsinaujinančios energetikos projektų vystymui.

Analitikų išaiškinti faktai verčia sunerimti dėl privačiausios žmonių informacijos saugumo. Dabar, kai darbdaviai, draudikai ir reklamuotojai, pasinaudodami konkrečiais duomenimis gali diskriminuoti tam tikras žmonių grupes arba jomis manipuliuoti, privačios informacijos saugumas – ypač aktualus.

Ne vienas keliautojas mėgsta save palepinti apsistodamas prabangiame viešbutyje. Tiesa, jeigu „Kempinski“, „Hilton“ ar „Marriot“ jau atsibodo, greitai bus galima pasirinkti unikalią alternatyvą. Bendrovė „The Gateway Foundation“ bandys konkuruoti su kitais kosminio turizmo ekspertais pastatydama „Von Braun“ kosminę stotį, kurioje veiks viešbutis.

Lygiai prie 37 metus, rugsėjo 19-ąją, buvo sukurti pirmieji „emoticonai“. Šia proga, technologijų ekspertai primena jų atsiradimo istoriją, paaiškina, kuo jie skiriasi nuo „emoji“ ir atskleidžia mažiau žinomų faktų apie juos.

Turbūt kiekvienas, naršantis internete, yra susidūręs su pašiepiančiais, kasdienybės aktualijas atspindinčiais paveikslėliais – vadinamaisiais memais. Niekam nepriklausantys, greitai kintantys ir sklindantys jie tapo svarbia ir įprasta internetinio folkloro dalimi, tačiau nuo ko viskas prasidėjo?

Blokų grandinės technologija ateityje padės kaupti informaciją apie mokėjimus, užtikrinant skaidrumą ir mažinant mokesčius, kurias mokame bankams už kiekvieną pavedimą. Lietuvoje daugėja verslų, leidžiančių prekių ir paslaugų įsigyti už skaitmeninius pinigus, o pati valstybė skatina blockchain kurti verslus jos teritorijoje – ši fintech inovacija jau šalia mūsų.

Augant žmonijos technologinei pažangai gebame sukurti vis pažangesnius raketinius variklius ir patikimesnes raketas, vis protingesnius kosminius zondus. Tačiau išlieka neatsakytas klausimas: ar žmonija gali tikėtis kada nors kolonizuoti planetas prie kitų žvaigždžių? Ar, jei ši svajonė nėra realizuojama, bent jau galime tikėtis nusiųsti zondus, kurie ištirtų nežemiškas planetas ir perduotų mums informacijos apie tai, ką pamatė?