Puslaidininkiai ir hibridiniai lustai šiuolaikiniame pasaulyje – vienas svarbiausių technologinių išteklių. Jie reikalingi įvairiuose kasdien naudojamuose įrenginiuose ir sudėtinguose technologiniuose sprendimuose: nuo išmaniųjų telefonų, elektromobilių, medicininės įrangos iki energetikos infrastruktūros. Europa vis dar didžiąja dalimi priklausoma nuo importo, tad deda pastangas stiprinti savo nepriklausomybę puslaidininkių srityje. Prie šių pastangų prisideda ir Lietuvos mokslininkai.

Terahercai – elektromagnetinės bangos, kurių plika akimi nematome ir apie kurias gal net nežinojote. Tačiau mokslininkams ir technologijų kūrėjams terahercai tampa vis svarbesni, nes gali būti panaudojami tokiose srityse kaip saugumo patikros sistemos, naujos kartos bevielis ryšys, krašto gynyba ar medicina.

Dvylika Europos aukščiausiųjų audito institucijų, tarp jų ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, atliko tarptautinį lygiagretų auditą, kuriuo vertintas valstybių pasirengimas dirbtinio intelekto plėtrai. Auditas apėmė Albanijos, Estijos, Prancūzijos, Izraelio, Italijos, Latvijos, Lietuvos, Šiaurės Makedonijos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos ir Šveicarijos patirtį.

Darbuotojai dažnai turi prieigą prie asmens duomenų, reikalingų jų kasdienėms funkcijoms atlikti. Tačiau vien to, kad prieiga suteikta darbui, nepakanka bet kokiam duomenų naudojimui pateisinti. Neretai pasitaiko atvejų, kai darbuotojai, vedami smalsumo ar asmeninių interesų, peržengia savo įgaliojimų ribas. Tokie veiksmai gali sukelti rimtų pasekmių tiek pačiam darbuotojui, tiek darbdaviui.

Elektroninių paslaugų rinka Lietuvoje yra itin koncentruota ir tai, kad dauguma naudotojų kasdienėms skaitmeninėms operacijoms remiasi vieno tiekėjo sprendimais, kelia atsparumo rizikas, teigia RRT. Patikimumo užtikrinimo paslaugų rinkos 2025 metų apžvalgoje taip pat atkreipiamas dėmesys į būtinybę skatinti ne tik konkurenciją ir alternatyvių sprendimų plėtrą, bet ir daugiau investuoti į gyventojų švietimą.

Puslaidininkiai ir hibridiniai lustai šiuolaikiniame pasaulyje – vienas svarbiausių technologinių išteklių. Jie reikalingi įvairiuose kasdien naudojamuose įrenginiuose ir sudėtinguose technologiniuose sprendimuose: nuo išmaniųjų telefonų, elektromobilių, medicininės įrangos iki energetikos infrastruktūros. Europa vis dar didžiąja dalimi priklausoma nuo importo, tad deda pastangas stiprinti savo nepriklausomybę puslaidininkių srityje. Prie šių pastangų prisideda ir Lietuvos mokslininkai.

Terahercai – elektromagnetinės bangos, kurių plika akimi nematome ir apie kurias gal net nežinojote. Tačiau mokslininkams ir technologijų kūrėjams terahercai tampa vis svarbesni, nes gali būti panaudojami tokiose srityse kaip saugumo patikros sistemos, naujos kartos bevielis ryšys, krašto gynyba ar medicina.

Vienas didžiausių laimėjimų atliekant mokslinį darbą – kai tyrimai ir eksperimentai virsta veikiančiais prietaisais. Tai gali patvirtinti FTMC Optoelektronikos skyriaus fizikai dr. Irmantas Kašalynas ir dr. Vytautas Janonis, kurie užpatentavo siaurajuostį, pasirinkto dažnio (spalvos) labai kryptingos šiluminės spinduliuotės šaltinį. Jo panaudojimas gali sukelti proveržį elektronikoje – pradedant mūsų namais, baigiant kosmosu.

Daliai atsinaujinančios energetikos projektų Lietuvoje lieka vis mažiau laiko pasiruošti pokyčiams, kurie rinkoje vis dar gali atrodyti kaip formalumas. Tačiau taip nėra. Nuo 2026 m. birželio 1 d. visos anksčiau pastatytos saulės ir vėjo elektrinės bei elektros energijos kaupikliai, kurių galia viršija 100 kW, privalės atitikti kibernetinio saugumo reikalavimus ir turėti tai patvirtinančią audito išvadą.

Lietuva gali pelnytai didžiuotis tuo, kad mūsų šalyje dirba vieni talentingiausių lazerių fizikos mokslininkų, veikia stiprios, pasauliniu mastu žinomos lazerių įmonės. VU Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centras yra šios srities vėliavnešys. Neseniai buvo žengtas dar vienas svarbus žingsnis pirmyn – pasirašyta VU bendradarbiavimo sutartis su ELI.

Dvylika Europos aukščiausiųjų audito institucijų, tarp jų ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, atliko tarptautinį lygiagretų auditą, kuriuo vertintas valstybių pasirengimas dirbtinio intelekto plėtrai. Auditas apėmė Albanijos, Estijos, Prancūzijos, Izraelio, Italijos, Latvijos, Lietuvos, Šiaurės Makedonijos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos ir Šveicarijos patirtį.

Elektroninių paslaugų rinka Lietuvoje yra itin koncentruota ir tai, kad dauguma naudotojų kasdienėms skaitmeninėms operacijoms remiasi vieno tiekėjo sprendimais, kelia atsparumo rizikas, teigia RRT. Patikimumo užtikrinimo paslaugų rinkos 2025 metų apžvalgoje taip pat atkreipiamas dėmesys į būtinybę skatinti ne tik konkurenciją ir alternatyvių sprendimų plėtrą, bet ir daugiau investuoti į gyventojų švietimą.

Sparčiai į akademinę kasdienybę besiskverbiantys DI įrankiai keičia ne tik tai, kaip ieškoma ir analizuojama mokslinė informacija, bet ir pačią mokslinio darbo logiką. Greitis, apimtys ir technologinis patogumas tampa naujuoju standartu, tačiau kartu stiprėja poreikis atsakyti į esminius klausimus – kiek galima pasitikėti DI generuojamais rezultatais, kaip užtikrinti jų skaidrumą ir kur baigiasi technologijos galimybės bei prasideda tyrėjo atsakomybė.

Plaučių vėžys yra viena iš pavojingiausių vėžio formų. Viena iš pagrindinių priežasčių – vėlyva diagnozė: ankstyvosiose stadijose liga pasireiškia itin mažais mazgeliais, kuriuos net patyrusiems radiologams sunku atskirti nuo sveikų audinių. Mokslininkai ieško būdų, kaip dirbtinis intelektas galėtų padėti spręsti šią problemą, suteikdamas gydytojams patikimesnį būdą analizuoti sudėtingus medicininius vaizdus.

Dirbtinį intelektą (DI) vis dažniau įsileidžiame į kasdienį darbą – klausiame, redaguojame, generuojame, tikriname. Tai darome greitai, beveik automatiškai, nes atsakymai pasirodo per kelias sekundes. Tačiau ilgalaikį šios technologijos poveikį aplinkai vis labiau lemia ne pati infrastruktūra, o tai, kaip intensyviai ir kokiu mastu ja naudojasi vartotojai.

Nors prie ekranų praleidžiamas laikas šiandien dažnai laikomas opia visuomenės problema, vyresnio amžiaus žmonėms tai tampa naudingu, kasdienybę praturtinančiu sprendimu. Lietuvoje sparčiai augantis senjorų įsitraukimas į skaitmeninį pasaulį ne tik mažina socialinę atskirtį, bet ir keičia jų kasdienybę.

Nuolatinis pranešimų srautas – nuo „Teams“ žinučių iki el. laiškų – daugeliui darbuotojų jau tapo įprasta darbo dalimi. Nors dažnai manoma, kad tai mažina produktyvumą, tyrimas rodo, kad situacija gali būti sudėtingesnė – darbo rezultatai gali išlikti panašūs, tačiau keičiasi pats darbo procesas.

Mažėjant siunčiamų popierinių laiškų apimtims, pašto sektoriui vis sunkiau remtis tradiciniu veiklos modeliu. Ateityje paštas nebegalės išsilaikyti vien iš laiškų ir siuntų pristatymo, todėl turės ieškoti naujų funkcijų – nuo elektroninės komercijos ir duomenų sprendimų iki platesnio vaidmens valstybės logistikoje.

„Artemis II“ misija kuria istoriją. Nuskrieję toliausiai nuo Žemės iš visų jos gyventojų, pasauliui parodę nematomąją Mėnulio pusę ir klojantys pamatus žmonijos sugrįžimui ant jo paviršiaus, keturi NASA astronautai erdvėlaiviu „Orion“ šiuo metu grįžta į mūsų planetą. Viena iš naujovių yra ir pirmąkart iš tokio tolimo atstumo išbandomas optinis ryšys – infraraudonųjų spindulių lazeris.

Ryšio, bendravimo ir artumo poreikis nesikeičia su amžiumi – keičiasi tik būdai, kaip žmonės jį kuria. Vis daugiau senjorų pažinčių ieško skaitmeninėje erdvėje, kur mezga naujus santykius ir bendrauja. Tačiau šis pasaulis ne visada lengvai perprantamas – kartais jis atsiskleidžia per visai netikėtas situacijas.

Jau artimiausiu metu rinkoje atsiras naujovė – skaitmeniniai produktų pasai, kurie palaipsniui taps privalomi skirtingoms prekių kategorijoms visoje Europos Sąjungoje. Pirkėjai, perdirbėjai ar reguliuojančiosios institucijos galės nuskaityti QR kodą telefonu ir sužinoti daugiau informacijos apie produkto sudėtį, kilmę ar poveikį aplinkai.

Elektros kainų svyravimai pastaraisiais metais iš esmės keičia verslo veiklos logiką. Auganti priklausomybė nuo atsinaujinančių energijos šaltinių, kintančios oro sąlygos ir geopolitiniai neapibrėžtumai Europoje lemia didesnį kainų nepastovumą. Dėl to išlaidos energijos ištekliams tampa sunkiai prognozuojamos, o jų valdymas – viena iš kritinių finansinio planavimo dedamųjų.

Ar tikrai interneto piratų aukso amžius Lietuvoje baigėsi, ar jie tiesiog persikėlė ten, kur jų nematome? Tinklalaidės „Pokalbiai LATGA Autorių namų virtuvėje“ epizode apie kovos su interneto piratais realijas kalbėjosi kino režisierius Kęstutis Gudavičius, piratines svetaines blokuojančios Lietuvos radijo ir televizijos komisijos Stebėsenos skyriaus vadovas Andrius Katinas ir intelektinės nuosavybės teisės srities ekspertas Andrius Iškauskas.

Lietuvoje galvaninių elementų tvarkymo įpročiai keičiasi: per penkerius metus net 30 proc. sumažėjo gyventojų, kurie baterijas išmeta į buitinių atliekų konteinerį. Tiesa, išaugo tų, kurie galvaninius elementus kaupia namuose, rodo atliktas visuomenės tyrimas.

Naujausiais duomenimis, maždaug pusei Užimtumo tarnyboje registruotų žmonių darbą susirasti trukdo skaitmeninių įgūdžių trūkumas. Skaitmeninio raštingumo stoka koją pakiša visuose etapuose: tiek ieškant darbo, tiek dalyvaujant darbuotojų atrankose, tiek įsidarbinus.

Darbuotojai dažnai turi prieigą prie asmens duomenų, reikalingų jų kasdienėms funkcijoms atlikti. Tačiau vien to, kad prieiga suteikta darbui, nepakanka bet kokiam duomenų naudojimui pateisinti. Neretai pasitaiko atvejų, kai darbuotojai, vedami smalsumo ar asmeninių interesų, peržengia savo įgaliojimų ribas. Tokie veiksmai gali sukelti rimtų pasekmių tiek pačiam darbuotojui, tiek darbdaviui.

Balandžio 23-ąją „YouTube“ mini simbolinį gimtadienį – prieš 21-erius metus tądien į platformą buvo įkeltas pirmasis vaizdo įrašas. Vos 19 sekundžių trukmės klipas „Me at the zoo“ šiandien atrodo kaip kukli pradžia, palyginti su tuo, kuo „YouTube“ tapo dabar.

Dirbtinis intelektas jau tampa įprastu reiškiniu – jis veikia mūsų išmaniuosiuose telefonuose, formuoja paieškos rezultatus, diktuoja socialinių tinklų turinį ir pamažu persikelia net į namų buities prietaisus. Tačiau iki šiol nedaug nagrinėjama, kokią įtaką mūsų mąstymui ar smegenų veiklai daro dirbtinio intelekto skverbimasis į kasdienes mūsų atliekamas užduotis.

JAV įsiplieskė vieni aštriausių pastarojo dešimtmečio debatų dėl technologijų ir privatumo. Pretekstu tapo atvejis, kai Teksaso policija vienos bylos tyrimo metu patikrino daugiau nei 100 tūkst. automobilių valstybinių numerių. Paaiškėjo, kad visa ši informacija buvo saugoma ne valstybės, bet privačios bendrovės serveriuose. Tai nėra distopinio filmo scenarijus, tai – šiandienos realybė.

Europos Sąjungoje formuojasi nauja vartotojų apsaugos kryptis – vadinamoji teisė taisyti prekes, skatinanti vietoje jų keitimo ar išmetimo pirmiausia sudaryti galimybę prekę pataisyti. Šią kryptį perima ir Lietuvos teisė: pakeisti Civilinio kodekso straipsniai numato papildomas pardavėjų pareigas, o vartotojams suteikia daugiau galimybių reikalauti prekių taisymo.