Moterų moksle daugėja, tačiau situacija keičiasi pamažu. Taip teigia fizikė Lina Grinevičiūtė. „Pirmiausiai turbūt reikėtų sugriauti mokyklose esančius mitus, kad tikslieji mokslai labiau skirti vaikinams. O kad loginis mąstymas – tik vyriškas bruožas, yra didžiausia nesąmonė“, – įsitikinusi mokslininkė.

Žmonės, kaip ir visi gyvi organizmai, visų pirma yra informacijos procesoriai. Taip, lygiai tokie patys, kaip kompiuteriai. Skamba kiek siurrealistiškai? Tačiau iš tiesų, išgyventi bei prisitaikyti prie kintančios aplinkos galime tik todėl, kad nuolat įvairiais jutimais „matuojame“ aplinką, renkame apie ją duomenis, kuriuos vertiname ir priimame sprendimus.

Kadaise „Microsoft“ „Xbox“ konsoles atnaujindavo kas keletą metų, bet dabar situacija atrodo kiek labiau komplikuota – vos per kelis metus kompanija išleido net tris konsoles, kurios atrodo beveik identiškai ir kurių pavadinimus skiria vos viena raidė. Kaip žinoti ką rinktis: „Xbox One“, „One S“ ar „One X“?

Lietuvos turizmo departamento duomenimis, 35 proc. šalies gyventojų į užsienį vyksta automobiliu – tai antras populiariausias keliavimo būdas po skrydžių lėktuvais. Daugiausia tokių kelionių vyksta vasarą. Tiesa, ne visos išvykos nuosava transporto priemone užsienio šalyse būna sklandžios. Bendrovės „Lietuvos draudimas“ statistika rodo, kad per metus techninės pagalbos iškvietimų Europos keliuose padaugėjo ketvirtadaliu.

Automobilių dalijimosi operatorius „CityBee“ testuoja alkoblokus savo automobiliuose. „Siekiame užtikrinti, kad neblaivūs vairuotojai negalėtų naudotis „CityBee“ paslauga. Ne tik skatiname vairuotojų sąmoningumą, bet ir ieškome technologinio sprendimo, kuris padėtų šią problemą spręsti“, – kalbėjo Lukas Yla, „CityBee“ vadovas.

Lietuvos turizmo departamento duomenimis, 35 proc. šalies gyventojų į užsienį vyksta automobiliu – tai antras populiariausias keliavimo būdas po skrydžių lėktuvais. Daugiausia tokių kelionių vyksta vasarą. Tiesa, ne visos išvykos nuosava transporto priemone užsienio šalyse būna sklandžios. Bendrovės „Lietuvos draudimas“ statistika rodo, kad per metus techninės pagalbos iškvietimų Europos keliuose padaugėjo ketvirtadaliu.

Automobilių dalijimosi operatorius „CityBee“ testuoja alkoblokus savo automobiliuose. „Siekiame užtikrinti, kad neblaivūs vairuotojai negalėtų naudotis „CityBee“ paslauga. Ne tik skatiname vairuotojų sąmoningumą, bet ir ieškome technologinio sprendimo, kuris padėtų šią problemą spręsti“, – kalbėjo Lukas Yla, „CityBee“ vadovas.

Mikrobangų krosnelę, kaip pavojingą atlieką, nors ji taip ir nereglamentuojama, laiko beveik 6 iš 10 Lietuvos gyventojų. Tuo tarpu 40 proc. respondentų mano, kad freoninis šaldytuvas, kuris yra viena iš pavojingiausių elektronikos atliekų – visai nekenksmingas. Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa atskleidė, dėl kokių elektronikos prietaisų Lietuvos gyventojai baiminasi be reikalo, ir kokių pavojų nuvertina.

Griežtėjant ekologijos normoms automobilių gamintojai ieško būdų, kaip tobulėti. Vieni investuoja į dyzelinius variklius, kiti – į benzininius, treti testuoja elektromobilius, ketvirti bando prisijaukinti hibridines jėgaines. Jas dėl didelio efektyvumo ir nedidelės kainos bando vis daugiau automobilių gamintojų ir pasiekia labai neblogų rezultatų.

Po daugelio metų susidomėjimas elektrinėmis transporto priemonėmis smarkiai išaugo ir ypač po to, kai visame pasaulyje prasidėjo vis intensyvėjantys benzininių ir dyzelinių automobilių draudimas. Matome didžiulį elektromobilių paklausos ir pasiūlos augimą ir reikia pripažinti, kad tam itin didelę įtaką padarė „Tesla“.

Kadaise „Microsoft“ „Xbox“ konsoles atnaujindavo kas keletą metų, bet dabar situacija atrodo kiek labiau komplikuota – vos per kelis metus kompanija išleido net tris konsoles, kurios atrodo beveik identiškai ir kurių pavadinimus skiria vos viena raidė. Kaip žinoti ką rinktis: „Xbox One“, „One S“ ar „One X“?

Šiuo metu vykstantis Pasaulio futbolo čempionatas kaitina aistras ne tik prie televizorių ekranų: futbolo fanai čempionato rezultatų ieško naršydami tiek kompiuteriu, tiek telefonu, o rungtynes stebi transliacijų internetinėse svetainėse. Tačiau ten, kur verda azartas, dažnai tyko pavojai – saugumo ekspertai įspėja apie futbolo fanams internete spendžiamas programišių pinkles.

Su lyg kiekvienais metais kibernetinių išpuolių daugėja, o ir kiekvieną dieną užpuolikai tampa vis išradingesni. Vien gegužės mėnesį kibernetinių atakų visame pasaulyje, prieš įvairias organizacijas, itgovernance.co.uk duomenimis fiksuota daugiau kaip 17 mln. O atakuojamos ne tik didelės įmonės, dažnai (ir labai dažnai) kibernetinio nusikaltimo aukomis tampa maži verslai.

Beveik prieš dvejus metus Krašto apsaugos ministeriją purtė auksinių šaukštų skandalas. Tačiau, panašu, kad tuometę ministerijos vadovybę pakeitusi dabartinė iš pirmtakų klaidų nepasimokė. Ministerijos ruošiamuose teisės aktų pakeitimuose bręsta auksinio kabelio, sujungsiančio valstybės ir savivaldybių įstaigas, skandalas.

Viena iš didžiausių teorinių kvantinio skaičiavimo problemų – kiek jie skiriasi nuo įprastų kompiuterių – buvo išspręsta. Gauti rezultatai rodo, kad šios mašinos– daug keistesnės, nei manėme. „Tai svarbu, nes tai buvo viena iš fundamentaliųjų neišspręstų kvantinio sudėtingumo teorijos problemų ketvirtį amžiaus“, – sako Scottas Aaronsonas iš Teksaso universiteto Ostine.

Nuo liepos 1-osios įsigalioja atnaujinti pasirašymo elektroninėje erdvėje reikalavimai pagal eIDAS reguliavimą – dėl to mobiliojo parašo naudotojams senosios SIM kortelės bus pakeistos į naujas ir saugesnes. Technologijų lyderė „Tele2“ jau pradėjo nemokamą kortelių pristatymą į savo klientų namus ir biurus.

Šiandien be telefono savo gyvenimo jau neįsivaizduoja ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. Tyrimai rodo, kad pirmąjį asmeninį telefoną vaikai gauna būdami maždaug 6–7 metų, kuomet ruošiasi žengti pirmuosius žingsnius mokykloje. Visgi psichologijos specialistai pripažįsta, kad ne pagal amžių, o pagal elgseną ir gyvenimo aplinkybes tėvai turėtų nuspręsti, kada savo vaikui nupirkti pirmąjį telefoną.

Gyvenant šalyje, kur orų prognozė – bene trečioji valstybinė religija (po krepšinio), noras žinoti tiksliausias orų prognozes – būtinybė. Kita vertus, orų prognozavimas yra tapęs savitu Lietuvos folkloru, kai žadami vieni orai, o sulaukiama visiškai priešingų arba būsimi orai įvardijami taip, kad niekas dorai nesupranta, ar lis, ar snigs. Laimei, šiandien nebereikia garsinti televizoriaus, kai aptariami orai arba nekantriai laukti laikraščių prognozių – šiuolaikinės technologijos leidžia bet kuriam iš mūsų tapti meteorologu.

Vasaros savaitgaliais po ilgos darbų savaitės skubame atsikvėpti į visiškai kitokią aplinką – gamtą. Dažnas šiais laikais pajuokauja, kad tai – mažiau pažinta vieta negu virtualusis pasaulis. Tačiau, kaip ir daugeliui kitų gyvenimo iššūkių, į pagalbą galima pasitelkti mobiliąsias programėlės, kurios leis pasijusti tarsi būtumėte tadai ivanauskai, ričardai kazlauskai ar selemonai paltanavičiai.

Gera žinia keliaujantiems po Europos Sąjungos (ES) šalis – nuo šiandien pinga skambučiai ir mobilusis internetas.

Moterų moksle daugėja, tačiau situacija keičiasi pamažu. Taip teigia fizikė Lina Grinevičiūtė. „Pirmiausiai turbūt reikėtų sugriauti mokyklose esančius mitus, kad tikslieji mokslai labiau skirti vaikinams. O kad loginis mąstymas – tik vyriškas bruožas, yra didžiausia nesąmonė“, – įsitikinusi mokslininkė.

Baigėsi jau antrus metus organizuojamos iniciatyvos „Women Go Tech“ sezono uždarymo renginys. Šiemet mentorystės programa buvo dvigubai didesnė – sulaukė daugiau paraiškų, joje dalyvavo daugiau ugdytinių, mentorių ir partnerių. Be to, renginyje apdovanotos ir „Moterys – technologijų lyderės Lietuvoje“.

Atsitiktinio praeivio gatvėje paklausę, kuri profesija šiuo metu suteikia didžiausias karjeros galimybes, daugumoje atvejų išgirsite tą patį – informacinės technologijos. Viešojoje erdvėje istorijų apie programuotojų trūkumą ir solidžias jų algas yra ne viena, tad darbu šiame sektoriuje susidomi ir vis daugiau specialistų iš kitų sričių.

3D spausdinimo technologijai pranašaujamas panašus poveikis kaip interneto, radikaliai apvertusio kiekvieno gyvenimą. Sveikatos apsaugos srityje naudojantis 3D spausdintuvais pagaminti implantai jau palengvina ligonių gijimą ir sumažina skausmus. Apie tai, kokį proveržį medicinoje srityje daro 3D spausdinimo technologijos, bus diskutuojama didžiausiame Baltijos šalyse tarptautiniame gyvybės mokslų forume „Life Sciences Baltics“ rugsėjo 26–27 d. Vilniuje.

Koks turi būti geras ir darbdavio geidžiamas darbuotojas? Atsakymas į šį klausimą, pasak vadybos ekspertų, pastaruoju metu keičiasi iš esmės. Jei anksčiau labiausiai vertinta potencialaus darbuotojo profesinė patirtis, šiandien tai neretai nukeliauja į antrą planą. Pastebimai keičiasi ir komandos lyderio vaidmuo.

Žmonės, kaip ir visi gyvi organizmai, visų pirma yra informacijos procesoriai. Taip, lygiai tokie patys, kaip kompiuteriai. Skamba kiek siurrealistiškai? Tačiau iš tiesų, išgyventi bei prisitaikyti prie kintančios aplinkos galime tik todėl, kad nuolat įvairiais jutimais „matuojame“ aplinką, renkame apie ją duomenis, kuriuos vertiname ir priimame sprendimus.

2013 metų gruodžio 19 dieną iškelta Europos kosmoso agentūros kosminė observatorija padeda ne tik pamatyti ir tiksliau išmatuoti žvaigždes, bet ir atskleisti jų praeitį, konstatuoti dabartį ir numatyti ateitį.

Turimomis technologijomis netgi artimiausią žvaigždę pasiekti per vienos kartos gyvenimą neįmanoma. Kol kriohibernacija ir virššviesiniai greičiai dar fantastika, norint nukeldinti žmones į tokius tolius, tektų naudoti seną gerą gyvybės išlaikymo būdą ir vienam neskristi.

Gyvybės atsiradimas Žemėje tebėra paslaptis, tačiau daugėja neįtikėtinų faktų, patvirtinančių mūsų nežemišką prigimtį. Kai kurie astrobiologai mano, jog prieš milijardus metų Žemė sulaukė svečių iš kosmoso. Tai buvo itin atsparūs kosminiams išbandymams gyvybės ambasadoriai. Tokie, kaip bakterijos, akritarchai, dumbliai ir titnagumbliai (vadinti diatomais) atskrieję kometomis.

Ar kada nors žiūrėdami mokslinės fantastikos filmą apie kosmosą svarstėte, kiek jo elementai atitinka realybę, fizikos dėsnius ir logiką? Astrofizikas dr. Kastytis Zubovas LRT.lt teigia, kad dalis tokių filmų elementų tampa realybe, yra artimi jai, o dalis smarkiai su ja prasilenkia. Pašnekovas sako, kad filmo „Marsietis“ herojus yra „gyvas įrodymas“, jog Marse išgyventi galima.