Rodos, elektronikos atliekos ir jų panaudojimas ekologijai gali turėti mažai bendro. Tačiau jauno inžinieriaus vadovaujama pelno nesiekianti nevyriausybinė organizacija, naudodama senų išmaniųjų dalis ir dirbtinio intelekto technologiją, sėkmingai gelbėja gamtą.

Tradicinę televiziją kasdien žiūri devyni iš dešimties Lietuvos gyventojų. Įdomu tai, kad ne kiekvienu atveju dėmesio centre atsiduria televizorius, o be jo naujametinės nakties neįsivaizduoja net 80 proc. Lietuvos gyventojų.

Naujas, greitesnis, galingesnis kompiuteris – gerai, tačiau išleisti iš akių pavojus, kuriuos kelia senasis, būtų didelė klaida. Jei nepasirūpinsite nuorodomis į duomenis ar duomenų pėdsakais, panašiai pavojingas gali būti ir kitas senas Jūsų bičiulis – išmanusis telefonas.

Lietuvos kosmoso biuras, veikiantis prie Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA), praneša, kad netrukus paaiškės, kaip Lietuva toliau bendradarbiaus su Europos kosmoso agentūra (EKA). Sausio 24 d. Lietuvoje lankysis EKA delegacija ir prasidės derybos dėl Lietuvos narystės.

Norint tyrinėti visatos ištakas bei atomų elgesį, mokslininkams reikia dalelių greitintuvų. JAV energetikos departamentas paskelbė, kad Brookhaveno nacionalinėje laboratorijoje Long Islande, Niujorko valstijoje, bus pastatytas elektronų jonų greitintuvas – „Electron-Ion Collider“.

Norint tyrinėti visatos ištakas bei atomų elgesį, mokslininkams reikia dalelių greitintuvų. JAV energetikos departamentas paskelbė, kad Brookhaveno nacionalinėje laboratorijoje Long Islande, Niujorko valstijoje, bus pastatytas elektronų jonų greitintuvas – „Electron-Ion Collider“.

Norint peržiūrėti įprasta 30 kadrų per sekundę sparta 1 sekundę tokio įrašo, prie ekrano tektų kėpsoti ilgiau nei 1000 metų. Tačiau, kad ir kaip sparčiai fiksuojamas vaizdas, iš jo maža naudos, jeigu objekto nesimato.

Vokiečiai dėl klimato šiltėjimo labai nerimauja, tačiau įprastų automobilių atsisakyti neskuba. Viena iš priežasčių – abejones elektromobilių ekologiškumu keliantys tyrimai. DW aiškinasi, ar jais galima tikėti.

Dėl miokardo infarkto ir jo komplikacijų, insulto kasmet miršta apie 4 milijonai europiečių. Tai yra ir dažniausia mirties priežastis Lietuvoje. Ir nors technologijų, kurios tikrai gali apsaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų dar nėra, Lietuvoje jau šiandien jums operaciją gali atlikti robotas.

Vokietijos kompanija „Mahle“ ketina kilstelti vidaus degimo variklius į naują lygį. „Mahle Jet Ignition“ technologija (MJI) pagerins variklių darbą, sumažins degalų sąnaudas ir puikiai tiks hibridinėms sistemoms. MJI jau naudojama ir Formulės 1 varikliuose.

Naujas, greitesnis, galingesnis kompiuteris – gerai, tačiau išleisti iš akių pavojus, kuriuos kelia senasis, būtų didelė klaida. Jei nepasirūpinsite nuorodomis į duomenis ar duomenų pėdsakais, panašiai pavojingas gali būti ir kitas senas Jūsų bičiulis – išmanusis telefonas.

Debesyse šiuo metu saugome viską – nuotraukas, asmens bei kreditinių kortelių duomenis, konfidencialius dokumentus, slaptažodžius ir t. t. Praktika rodo, kad net ir patys išmaniausi debesys gali turėti saugumo spragų, o ir vartotojai ne visada tinkamai saugo prisijungimus prie tų duomenų, tad kartais ši informacija nuteka.

Informacinės technologijos (IT) mūsų gyvenime jau apsigyveno seniai ir trauktis nežada. Su informatika susijusių specialybių populiarumas vis dar auga, nors galima išgirsti nuomonių, kad šioje srityje specialistų turime daug, bet šią sferą profesionaliai išmanančių – trūksta.

Pažiūrėjote „Vienas namuose“ nelegalią kopiją? Visai tikėtina, kad po to jūs jau ne vienas namuose, nes jūsų kompiuteryje apsigyveno kenkėjiška programa, kurios pagalba galima valdyti ir naudoti ne tik jame esančią informaciją, bet ir, pavyzdžiui, kompiuterio kamerą.

Socialinė inžinerija – menas išnaudoti žmogaus psichologiją, o ne naudojimasis techninėmis įsilaužimo metodikomis, siekiant patekti į pastatą ar gauti prieigą prie sistemų ar duomenų, todėl labai svarbu mokėti tokį meną atpažinti.

Kaip teigia Silicio Slėnyje „kapitonu“ vadinamas verslininkas Steve'as Hoffmanas, po maždaug 5 metų didžiuosiuose miestuose išvysime kardinalius pokyčius – autonominiai automobiliai, išmanus šiukšlių išvežimas bei technologijos, užtikrinančios miestiečių ir miesto svečių saugumą. Tačiau kai kuriuos pokyčius galime pastebi jau dabar, pavyzdžiui, Vilniuje.

Kasmet gamintojai diegia daugybę naujų technologijų kuriamuose išmaniuosiuose telefonuose. Praėjus vos porai, o kartais ir vieneriems metams apie kai kurias kadaise reklamuotas technikos naujoves ir stebuklus mes pamirštame, o kai kurių be galo ilgimės ir pykstame ant gamintojų, jog jie tarsi atėmė jas iš mūsų.

Ilgai lauktas tarptautinis susitarimas, apibrėžiantis, kaip pasaulio technologijų įmonės turėtų diegti 5G technologiją, kelia rimtą grėsmė orų prognozių tikslumui. Toks teiginys grindžiamas JAV federalinių agentūrų ir Pasaulinės meteorologijos organizacijos pateiktais duomenimis.

Dešimtmetį švenčiantis 4G ryšys operatoriams leido pasiūlyti internetą visur už prieinamą kainą. Pasaulyje jau testuojamas, o kai kuriose šalyse ir naudojamas, 5G ryšys žada dar didesnius pokyčius. Vaizdžiai sakant, 4G ryšys suteikė internetą visiems, o 5G bus internetas viskam. Tad kaip 5G pakeis pasaulį?

2019 metai jau baigiasi, tačiau šiemet išleistų inovacijų įtaka telefonų rinkoje bus jaučiama dar ilgai. Buvo pristatyti telefonai lankstomais ekranais, atsirado įvairesnių formų telefonų, dirbtinio intelekto nauda juose jaučiama vis stipriau, o žaidimus dabar galima žaisti juos prenumeruojant. Ką visa tai reiškia vartotojams ir ko galime laukti ateityje?

Tradicinę televiziją kasdien žiūri devyni iš dešimties Lietuvos gyventojų. Įdomu tai, kad ne kiekvienu atveju dėmesio centre atsiduria televizorius, o be jo naujametinės nakties neįsivaizduoja net 80 proc. Lietuvos gyventojų.

Lietuvos kosmoso biuras, veikiantis prie Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA), praneša, kad netrukus paaiškės, kaip Lietuva toliau bendradarbiaus su Europos kosmoso agentūra (EKA). Sausio 24 d. Lietuvoje lankysis EKA delegacija ir prasidės derybos dėl Lietuvos narystės.

Vilniečiui Ryčiui (vardas ir pavardė žinomi redakcijai – DELFI) tikrai nepasisekė – vaikinas per gruodžio mėnesį neteko dviejų „iPhone“ telefonų. Jie, dėl kelių vilniečio klaidų, atiteko sukčiams į rankas ir vargu, ar kada nors sugrįš pas teisėtą šeimininką. Rytis perspėja visus: niekam neteikite savo asmeninių duomenų.

Spartus robotikos ir dirbtinio intelekto vystymasis bei tobulėjimas ateityje gali smarkiai paveikti darbo rinką. Daugelis pasaulinių tyrimų nurodo, kad per artimiausius 10-15 m. bus automatizuota nuo 5 iki 15 proc. dabartinių darbo vietų. Kaip dėl to jaučiasi žmonės, kokios naujos profesijos įsiverš į rinką?

„Huawei“ problemos su „Google“ paslaugų paketais naujuose išmaniuose telefonuose – jau ne naujiena turbūt daugumai. Nieko nenustebins turbūt ir tai, jog kompanija jau kuris laikas ruošiasi gyvenimui be „Google“.

Rodos, elektronikos atliekos ir jų panaudojimas ekologijai gali turėti mažai bendro. Tačiau jauno inžinieriaus vadovaujama pelno nesiekianti nevyriausybinė organizacija, naudodama senų išmaniųjų dalis ir dirbtinio intelekto technologiją, sėkmingai gelbėja gamtą.

Kitame gyvenime, jeigu joms būtų buvę leista vystytis įprastai, šios kamieninės ląstelės, paimtos iš varlių embrionų, gyvuose gyvūnuose virstų odos ar širdies audiniais. Tačiau tam tikromis algoritmų sudėliotomis ir žmonių sumanytomis konfigūracijomis šios ląstelės virto šį tuo nauju: pirmaisiais robotais, sukonstruotais tik iš gyvų ląstelių.

Kad skaitydami knygas mažamečiams padedame vystytis jų smegenims daug labiau nei žiūrėdami į televizoriaus ar telefono ekraną, žinoma jau kuris laikas, tačiau pirmą kartą tai patvirtino ir mokslininkų padarytos vaikų smegenų nuotraukos.

Atsarginiai organai, genų inžinerija, kamieninės ląstelės – tai kelios medicinos sritys, į kurias šiuo metu nukreipti milžiniški finansiniai, moksliniai ir technologiniai resursai. Geriausiu gydytojo pagalbininku tampa informacinės technologijos, dirbtinis intelektas, vis aštriau iškyla ir nauji etiniai klausimai, į kuriuos atsakymų dar nėra.

Dirbtinis intelektas (DI) sparčiai skinasi kelią visose gyvenimo srityse, tačiau daugeliui nerimą kelia tyrimai, prognozuojantys, kad DI ir robotika panaikins ne vieną darbo vietą. Automatizaciją, kaip vieną iš veiksnių, keičiančių darbo pobūdį, nurodo net 64 proc. JAV audito bendrovės „Deloitte“ globaliųjų tendencijų tyrimo respondentų.