Būna jog žmogus nusiperka fotoaparatą ir juo naudojasi taip, kaip jam atrodo geriausia, nepaskaitęs nei instrukcijos, nei kažkokių nuomonių internete, nenumanydamas, jog nuolat verčia fotoaparatą kovoti su jo baisiausiais priešais. Nenuostabu, kad kartais tas pasibaigia kelione pas fotoaparatų meistrą. Šįkart apžvelgsiu tai, kas fotoaparatui yra baisiausia, kad laiku perskaitę šį straipsnį išvengtumėte apsilankymo fotoservise.

Leiskite, atspėsiu. Robotai jums „kažkoks dirbtinis daiktas, kurio kontūrai primena žmogų ir kuris juda labai koordinuotais ir apskaičiuotais žingsniais“.

Mokslininkai jau ne vieną dešimtmetį ieško Higgso bozono – vadinamosios dieviškosios dalelės – egzistavimo požymių. Bet kam visa tai reikalinga? Higgso bozonas yra subatominė dalelė, kuri teoriškai yra viena iš fundamentaliausių Visatos sudėtinių dalių.

Norite sumažinti elektros sąskaitas, pasikinkydami plačiausiai prieinamą, nemokamos energijos šaltinį, Saulę? Dabar jums tektų pakloti nemažai šlamančiųjų specialistui, kuris ateitų į namus ir neefektyvių fotoelementų skydeliais užklotų stogą. O dabar įsivaizduokite saulės pažabojimą be specialisto, be tuščių kišenių ir skydelių.

Ne per seniausiai fizikų bendruomenėje kelią ėmė skintis idėja, pagal kurią, kvantiniame vakuume esantys gravitaciniai krūviai gali atstoti tamsiąją medžiagą. Ši mintis yra paremta hipoteze, esą dalelės ir antidalelės pasižymi priešingais gravitaciniais krūviais, todėl virtualiosios tokių dalelių ir antidalelių poros kvantiniame vakuume suformuoja gravitacinius dipolius (teigiamo ir neigiamo gravitacinio krūvio sistemas).

Vasario 7-ąją visoje Europoje minint Saugaus Interneto Dieną „Microsoft“ pristatys vartotojų elgesio internete tyrimo rezultatus. Daugiau nei dvidešimtyje Europos šalių atlikta apklausa parodė, kad įpročiais ir žiniomis apie saugumą internete lietuviai labiausiai panašūs į portugalus, graikus ir austrus. Mūsų šalies internautai geriau už kitus europiečius išmano asmeninės informacijos apsaugą socialiniuose tinkluose, tačiau mažiau išnaudoja technologines saugumo priemones.

Incidentų elektroninėje erdvėje skaičius 2011 m. išaugo daugiau nei du kartus. Saugumo ekspertai perspėja, jog įvairaus tipo nusikaltimai šiais metais tik didės. Didžioji jų dalis tradiciškai bus nukreipti prieš verslo įmones. Siekiant apsisaugoti nuo galimų grėsmių, 2012 m. verslui aktualiausi taps saugumo sprendimai nuo kenkėjiškos programinės įrangos, informacinių sistemų užvaldymo bei įtraukimo į „botnet“ tinklus.

Nors sąnaudas sunkmečiu kompanijos siekia mažinti, įmonių atstovų apklausa rodo, kad kasdienėms išlaidoms, tokioms kaip spausdinimas, netaupoma. Internetinė apklausa atskleidžia, kad penktadalis įmonių vadovų ir IT specialistų nežino, kiek bent apytiksliai per mėnesį jų įmonė išleidžia spausdinimui ar kopijavimui.

Sausio 28 dieną, minint Duomenų saugumo dieną, „Microsoft“ paskelbė neseniai atlikto tyrimo rezultatus, kurie rodo, kad dėl neatsakingo dalinimosi duomenimis internete galima netekti darbo, neįstoti į pageidaujamą universitetą ar negauti būsto paskolos. Taip pat, „Microsoft“ specialistų teigimu, asmeninės informacijos saugumui kompiuteriuose pavojų kelia ir piratinė programinė įranga.

Europos Komisija siūlo skirti didžiules baudas tinklalapiams, kurie nepaisys naujos direktyvos reikalavimų, tokių kaip klientų informacijos pašalinimas jiems pareikalavus. Už direktyvoje numatytų reikalavimų nepaisymą kompanijoms gresia baudos, siekiančios iki 2 proc. jų metinių pajamų.

Kai kurie telefonų gamintojai negarantuoja, kad jų įrenginiai tinkamai veiks šaltu oru, o kiti tikina, kad jų telefonai sklandžiai veikia net spaudžiant -20 laipsnių pagal Celsijų šaltukui. Taigi kokie telefonai yra ištvermingiausi, o kurių žiemą lauke verčiau netraukti iš kišenės?

Lietuviams mobilusis telefonas vis dar reikalingas tik skambučiams ir SMS žinutėms, todėl jie neskuba pirkti kur kas didesnes galimybes atveriančių išmaniųjų telefonų. Iš viso Lietuvoje pernai parduota apie 852 tūkst. mobiliųjų telefonų, iš jų apie 225 tūkst. – išmanieji. Taigi vos ketvirtadalis parduotų telefonų buvo išmanieji.

Didieji Lietuvos nacionaliniai televizijos kanalai ir retransliuotojai sutinka, kad aukštos raiškos (angl. high definition, HD) televizija yra šios rinkos ateitis, tačiau artimiausiais metais lūžio laukti neverta. Kol paklausa maža, lietuviški kanalai nemato poreikio investuoti į brangią įrangą, o retransliuotojai HD kanalus siūlo veikiau iš azarto.

Vykdydama Elektroninių ryšių įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) iš elektroninių ryšių operatorių ir paslaugų teikėjų surinko duomenis apie jų vykdytą veiklą 2011 m. trečiąjį ketvirtį. Parengta apžvalga apie elektroninių ryšių sektorių yra paskelbta RRT tinklalapyje.

Išmanieji telefonai išlieka viena iš didžiausią potencialą augti turinčių technologijų sričių, o pagrindinis šių įrenginių traukos objektas – programėlės. Koks pasirinkimas bus virtualiose parduotuvių vitrinose priklauso nuo programuotojų noro ir motyvacijos kurti programėles.

Dešimtąjį kartą rengiamame tarptautiniame technologijų konkurse „Imagine Cup“ Lietuvos studentai pirmą kartą galės varžytis kurdami programas judesį atpažįstančiam „Kinect“, prisidėti „Metro“ stiliaus programėlėmis naujajai operacinei sistemai „Windows 8“ ir išnaudoti debesijos platformą „Windows Azure“.

Žmonių asmeninę informaciją turinti saugoti Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) pripažino pažeidusi savo nustatytą tvarką. Užsukus į jos svetainę, klientų kompiuteriuose, neatsiklausus leidimo, buvo įrašomi slapukai (angl. cookie), kurie identifikuoja vartotoją.

„Prekybos susitarimas dėl kovos su klastojimu“ (Anti-Counterfeiting Trade Agreement, ACTA) – tai prekybos sutartis, ankstyvosiose savo sudarymo stadijose buvusi itin slaptu dokumentu, apie kurį beveik niekas nežinojo tol, kol nebuvo viešai išplatintas interneto erdvėse dėl informacijos nutekėjimo. Sutartis sudaryta siekiant apginti intelektinę nuosavybę (autorių teises ir pan.) bei saugoti ekonomiką nuo klastočių keliamo pavojaus ekonominiam stabilumui. Tai skamba įprastai bei patraukliai.

Kai krenta technologijų gigantės, jos retai kada atsikelia. Kadaise buvusios stambios bendrovės – „Digital Equipment“, „Compaq“, „Lucent“, „Palm“ – savo dienas baigė gėdingai parsiduodant konkurentams. „Kodak“ neseniai paprašė apsaugos nuo bankroto. Tik dvi stambios bendrovės sugebėjo atsigauti po nesėkmės: Styvo Džobso „Apple“ ir Luiso Gerstnerio IBM.

Prieš piratavimą nukreiptus JAV teisės aktus sustabdžiusi interneto bendruomenė dabar sukilo prieš naują piktžaizdę, kuri gali kelti grėsmę interneto laisvei – Tarptautinį prekybos susitarimą dėl kovos su klastotėmis. Antipiratinių sutarčių ir įstatymų šalininkai eilinį sykį ramina, esą ši sutartis iš esmės nieko nekeičia. Tad kokią grėsmę kelia ACTA?

Akivaizdu, kad socialiniai tinklai veržiasi į mūsų gyvenimus. Sunku rasti nors vieną jaunuolį, kuris nežinotų ar nesinaudotų „Facebook“. Yra manančių, jog ateityje Lietuvoje suklestės dar vienas nemokamas socialinis įrankis „Twitter“, leidžiantis vartotojams siųsti ir skaityti trumpas (iki 140 simbolių) žinutes (angl. tweets).

Populiarumą „App Store“ turi dėl didžiulės programėlių gausos – daugelis jų kainuoja vos 0,99 dolerio arba nekainuoja visai. Tačiau taip pat galima atrasti nepaprastai brangių programėlių, kurios ne mažiau perkamos.

Šimto metų senumo astronominės fotografinės plokštelės padėjo atrasti daug žvaigždžių, kintančių iki šiol nematytais būdais. Šie atradimai padaryti išanalizavus 500 tūkst. plokštelių, kurias nuo XIX a. 9 dešimtmečio iki XX a. 9 dešimtmečio padarė Harvardo koledžo observatorija, tyrinėjusi visą dangų.

Nors Styvas Balmeris (Steve Ballmer) kompanijos „Microsoft“ vadovu įvardytas dar 2000-iais metais, iki oficialaus Bilo Geitso atsistatydinimo 2008-iais jis buvo žmogus Nr. 2. Anot kai kurių aukštas pareigas užimančių asmenų „Microsoft“ bendrovėje, Styvas sutikdavo beveik su visais Bilo Geitso strateginiais sprendimais.

Per ateinančius 50 metų žmonės valgys mėsą, nežudydami gyvūnų ir neteršdami aplinkos, prognozuoja mokslo temomis rašantis italų žurnalistas Riccardo Luna, kurio straipsnis skelbiamas laikraštyje „La Repubblica“. Pasak jo, kelionių į Marsą planai parengti jau seniai. Mokslininkas tvirtina, kad nuskristi į Marsą reikėtų tam, kad „suprastumėm gyvybės paslaptį ir pamatytumėm, kaip ji susiformavo Visatoje“.