Pastarosiomis dienomis visi didieji pasaulio socialiniai tinklai – „Facebook“, „Reddit“, „Linkedin“, „Twitter“, „Youtube“ bei didžiosios technologijų kompanijos „Microsoft“ ir „Google“ įsipareigojo šalinti su koronavirusu susijusią dezinformaciją iš savo valdomų platformų.

Informacinės technologijos, finansai bei didmeninė ir mažmeninė prekyba – blockchain technologijos proveržiui geriausiai pasiruošę sektoriai. Jau kurį laiką garsiai linksniuojama technologija, apjungianti decentralizuotų duomenų bazių ir kriptografijos privalumus, šiuose sektoriuose ne tik lengviausiai įgyvendinama, bet ir susiduria su sąlyginai nedideliais reguliaciniais iššūkiais.

Atsikėlę ryte įsijungiate „Facebook“ ir peržvelgiate, kaip laikytis karantino sekasi draugams. Pasidarę kavos sėdate prie kompiuterio ir, paskaitę naujienas, ruošiatės vaizdo konferencijai su kolegomis. Vaikai sėdi vaizdo pamokose. Dėl technologijų šiandien likti namie daugeliui rimtesnių sunkumų neiškyla, bet ar susimąstėte, kaip karantinas būtų atrodęs keliais dešimtmečiais anksčiau?

Didžiąją dalį veiklų ir paslaugų prireikus perkelti į virtualią erdvę išaiškėjo silpnosios vietos, kurias teko skubiai koreguoti ir tobulinti. Tad koronavirusas tapo ne tik iššūkiu, bet ir proga pamatyti, koks yra visuomenės skaitmeninio raštingumo lygis, bei savo akimis įsitikinti, jog šis įgūdis yra gyvybiškai svarbus.

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos specialistai įspėja, kad piktavaliai elektroninėje erdvėje intensyviai išnaudoja susidariusią ekstremalią situaciją dėl COVID-19 viruso plitimo.

BMW iki 2023 metų planuoja išleisti 25 naujus elektrifikuotus modelius, maždaug pusė jų bus hibridai, kiti – visiškai elektriniai automobiliai. Tačiau BMW domisi ne tik baterijomis – Bavarijos automobilių gamintojas ką tik parodė, kuo ateityje be benzino galėtų būti varomi didesni markės automobiliai.

Tarpusavyje palyginti tradicinius, vidaus degimo variklį turinčius automobilius su elektromobiliais nėra taip jau paprasta, kaip gali atrodyti. Kurie iš jų yra taršesni? Šiuo klausimu nuolatos yra dvi ganėtinai aršios pozicijos ir atsakymas priklauso nuo to, kaip skaičiuosi. Tad naujausio tyrimo rezultatai, galbūt, uždarys šį klausimą visiems laikams.

Dvimatė (2D) anglies atomų medžiaga – grafenas pasirodė stipresnis nei plienas ir ypač lankstus, o jo atradėjams 2010 metais skirta Nobelio premija. Grafenas yra geras šilumos ir elektros laidininkas, jame elektronai skrieja dideliu greičiu, kuris tik 300 kartų mažesnis už šviesos greitį.

Naujų technologijų entuziastams ir prisiekusiems mažinti aplinkos taršą 2020-ieji – naujų galimybių metai. Elektromobilių rinka toliau plečiasi, o svarbiausia, kad siūlomi mažesni, pigesni ir platesniam vartotojų ratui prieinami modeliai.

Be jokios abejonės, namuose atsiradusi skalbinių džiovyklė iškart tampa šeimos nare. Ji kasdien padeda išvengti nuobodžių ir daug laiko užimančių namų ruošos darbų, pavyzdžiui, nebereikia džiaustyti ir džiovinti skalbinių, tik retkarčiais prireikia lyginti drabužius.

Informacinės technologijos, finansai bei didmeninė ir mažmeninė prekyba – blockchain technologijos proveržiui geriausiai pasiruošę sektoriai. Jau kurį laiką garsiai linksniuojama technologija, apjungianti decentralizuotų duomenų bazių ir kriptografijos privalumus, šiuose sektoriuose ne tik lengviausiai įgyvendinama, bet ir susiduria su sąlyginai nedideliais reguliaciniais iššūkiais.

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos specialistai įspėja, kad piktavaliai elektroninėje erdvėje intensyviai išnaudoja susidariusią ekstremalią situaciją dėl COVID-19 viruso plitimo.

Nemokama registracija, neįtikėtina 1 gigabaito (GB) talpa, patogi vartotojo sąsaja ir paieška, į vientisus „pokalbius“ apjungti el. laiškai, brukalų filtravimas. Tai keli svarbiausi privalumai, kuriuos pasiūlė 2004-ųjų balandžio 1 dieną startavusi „Google“ el. pašto tarnyba „Gmail“, šiandien skaičiuojanti virš 1,5 milijardo aktyvių vartotojų.

Karantino metu daugeliui šalies gyventojų jų namai tapo biuru, tačiau darbams persikėlus į namus išaugo ir susirūpinimas įmonių įrenginių ir duomenų kibernetiniu saugumu. Dėl šios priežasties Vilniaus universiteto Kauno fakulteto kibernetinio saugumo tyrimų grupė parengė kibernetinio saugumo rekomendacijas iš namų dirbantiems darbuotojams ir darbdaviams.

Dirbtiniu intelektu pasaulis tiek ir žavisi, tiek ir nerimauja. Kompiuteriai perima kai kuriuos mūsų darbus, rekomenduoja grojaraščius, vairuoja automobilius… O kuo labiau šios technologijos tobulėja, tuo labiau neramu ‒ o jei dirbtinis intelektas taps toks protingas, kad pranoks net mus pačius?

Atsikėlę ryte įsijungiate „Facebook“ ir peržvelgiate, kaip laikytis karantino sekasi draugams. Pasidarę kavos sėdate prie kompiuterio ir, paskaitę naujienas, ruošiatės vaizdo konferencijai su kolegomis. Vaikai sėdi vaizdo pamokose. Dėl technologijų šiandien likti namie daugeliui rimtesnių sunkumų neiškyla, bet ar susimąstėte, kaip karantinas būtų atrodęs keliais dešimtmečiais anksčiau?

Plintant koronavirusui vis daugiau verslų keliasi į internetą – kuriamos elektroninės parduotuvės, o nuotolinis darbas bei mokymasis karantino sąlygomis kaip niekada tapo aktualus. KTU Interneto paslaugų centras DOMREG pastebi išaugusią .lt domeno vardų registravimo apimtį – jau perkopta 200 000 domenų riba.

Daugybė šalių reaguodamos į pasaulinę koronaviruso pandemiją paskelbė karantiną. Kol vienose valstybėse piktinamasi karantino nesilaikančiaisiais, kiti į pagalbą pasitelkia technologijas: karantinuojami žmonės priversti kaskart atnaujinti savo buvimo vietą telefono programėlių, GPS pagalba. Naudojamos net technologijos, kurios iki šiol buvo naudojamos kovai su terorizmu.

Sėdėdamas išnuomotame bute šiauriniame Barselonos priemiestyje 20 metų mobiliųjų programėlių kūrėjas pastebėjo, kad netrukus po to, kai dėl koronaviruso pandemijos šalis paskelbė dviejų savaičių karantiną, interneto greitis smarkiai sumažėjo.

Epidemija sukaustė nemažai verslo sričių ir pakeitė viruso plitimo zonose esančių žmonių gyvenimo ritmą. Kadangi efektyviausiu užklupusios krizės sprendimu yra įvardijamas sveikatos apsaugos sistemos stiprinimas, į šią sritį dėmesį sutelkė ir aukštųjų technologijų bendrovės.

Didžiąją dalį veiklų ir paslaugų prireikus perkelti į virtualią erdvę išaiškėjo silpnosios vietos, kurias teko skubiai koreguoti ir tobulinti. Tad koronavirusas tapo ne tik iššūkiu, bet ir proga pamatyti, koks yra visuomenės skaitmeninio raštingumo lygis, bei savo akimis įsitikinti, jog šis įgūdis yra gyvybiškai svarbus.

Lietuvai toliau gyvenant karantino sąlygomis, šią savaitę šalyje visos mokyklos įsijungė į nuotolinio ugdymo procesą. Nemažai daliai švietimo įstaigų, kurioms iki šiol su tuo mažai teko susidurti, tai buvo didelis iššūkis. Tačiau dalis mokyklų pamokas nuotoliniu būdu tęsia jau trečia savaitė ir spėjo prie naujų sąlygų sėkmingai prisitaikyti.

Situacija dėl koronaviruso pandemijos įnešė pokyčių kasdienio gyvenimo srityse. Švietimo sektorius – ne išimtis, jau savaitę visos ugdymo įstaigos dirba nuotoliniu būdu. VGTU sėkmingai pritaikė ilgus metus kauptą nuotolinių studijų organizavimo patirtį ir savo techninėmis galimybėmis bei patirtimi pasidalijo su VGTU inžinerijos licėjumi.

Šią savaitę prasidėjęs nuotolinis ugdymas mokyklose įnešė nemažai sumaišties – mokyklai teko ne tik pergalvoti ugdymo turinį, susitarti su mokytojais, kaip jie turi dirbti, tačiau atrasti ir tinkamiausius technologinius sprendimus.

Per kiek mažiau nei dvi savaites – šimtai norinčiųjų savo verslą perkelti į virtualią erdvę ir dešimtys verslo mentorių, skubančių jiems neatlygintinai patarti, kaip efektyviai plėtoti veiklą internete. Tokių rezultatų sulaukė pagalbos smulkiam ir vidutiniam verslui iniciatyvą „Internete karantino nėra“ paskelbusi verslumo ir eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva“.

Pastarosiomis dienomis visi didieji pasaulio socialiniai tinklai – „Facebook“, „Reddit“, „Linkedin“, „Twitter“, „Youtube“ bei didžiosios technologijų kompanijos „Microsoft“ ir „Google“ įsipareigojo šalinti su koronavirusu susijusią dezinformaciją iš savo valdomų platformų.

Prieš keletą dienų „SpaceX“ į Žemės orbitą iškėlė dar 60 „Starlink“ palydovų. Taip kompanija siekia sukurti palydovų konsteliaciją ir užtikrinti interneto ryšį kiekviename pasaulio kampelyje. Tačiau tokiais siekiais visiškai nesidžiaugia astronomai. Priešingai, jiems kelia daugybė nerimo tai, ką daro „SpaceX“.

COVID–19 protrūkis privertė Nacionalinę Kinijos sveikatos komisiją ieškoti patikimo diagnostikos metodo, leidžiančio įvertinti ligos progresavimą ir nustatyti tinkamą gydymo planą. Buvo rastas sprendimas – ligai diagnozuoti pasitelkta dirbtiniu intelektu paremta kompiuterinės tomografijos vaizdų analizės paslauga, sėkmingai prisidedanti prie kovos su pavojingu virusu.

Kasdien mums primenama apie asmens higieną, patalpų vėdinimą, paviršių sterilizavimą ir kitas priemones, padedančias apsisaugoti nuo virusų. Neseniai JAV mokslininkai tyrė dar vieną priemonę virusams naikinti. Tai ultravioletinė šviesa, bet ar ji tikrai gali sunaikinti virusus?

Remiantis statistika, net 46,6 proc. įmonių Lietuvoje diegia inovacijas. Nors didžioji dalis tokių įmonių susiduria su sunkumais, siekdamos pritraukti finansų, tačiau egzistuoja ir kita medalio pusė. Neretai net ir turint pakankamai lėšų, koją pakiša neveiksmingas inovacijų komandos darbas.