XX a. pabaigoje sėkmės įvaizdžio rodikliu buvo laikomas peidžeris, mobilusis telefonas ar asmeninis kompiuteris. Vėliau tai pakeitė išmanieji, kuriuos besivystančiose šalyse, neišskiriant ir oficialiai prie tokių jau nebepriskiriamos Lietuvos, perka išsimokėtinai. Tačiau „The New York Times“ apžvalgininkės Nellie Bowles manymu, tai jau daugiau nebėra sėkmės rodiklis.

Lietuviai elektroninėse parduotuvėse vis dažniau apsipirkinėja naudodami išmaniuosius telefonus – pagal tokiu būdu prekes įsigyjančių žmonių dalį esame vieni iš lyderių Europoje. Tokia tendencija lemia ir entuziazmo apsipirkti internetu naudojant nešiojamuosius kompiuterius mažėjimą, rodo atliktas tyrimas.

Naršydami internete, ieškodami prekių, skaitydami naujienų portalus dažnai net nesusimąstome, kad internetinėje erdvėje paliekame savo pėdsakų. „Jeigu „Google“ labai norėtų, galėtų identifikuoti visus interneto puslapius, kuriuos aplanko konkretus vartotojas“, – teigia Kazimieras Celiešius, dirbantis kibernetinio saugumo sprendimus kuriančioje įmonėje.

Skelbiama, kad šiuo metu pasaulio keliais važinėja apie 1,5 milijardo automobilių, o šis skaičius nepaliaujamai auga. Manoma, kad 2035 m. keliuose bus 2 milijardai transporto priemonių, todėl norėdami toliau tiek daug keliauti turėsime surasti alternatyvų tradiciniams degalams. Kuo bus varomos mūsų transporto priemonės ateityje, kai baigsis nafta?

„Volvo Cars“ pristato pirmąją automobilių pramonėje jungliąją saugumo technologiją, veiksiančią visoje Europoje – tai yra dar vienas milžiniškas gamintojo žingsnis didinant saugumą keliuose. Ši technologija leidžia „Volvo“ automobiliams tarpusavyje keistis duomenimis ir perspėti vairuotojus apie priekyje esančias slidžias atkarpas ar kitus pavojus kelyje.

Skelbiama, kad šiuo metu pasaulio keliais važinėja apie 1,5 milijardo automobilių, o šis skaičius nepaliaujamai auga. Manoma, kad 2035 m. keliuose bus 2 milijardai transporto priemonių, todėl norėdami toliau tiek daug keliauti turėsime surasti alternatyvų tradiciniams degalams. Kuo bus varomos mūsų transporto priemonės ateityje, kai baigsis nafta?

„Volvo Cars“ pristato pirmąją automobilių pramonėje jungliąją saugumo technologiją, veiksiančią visoje Europoje – tai yra dar vienas milžiniškas gamintojo žingsnis didinant saugumą keliuose. Ši technologija leidžia „Volvo“ automobiliams tarpusavyje keistis duomenimis ir perspėti vairuotojus apie priekyje esančias slidžias atkarpas ar kitus pavojus kelyje.

„Volkswagen“ per pastaruosius metus demonstruoja vis didesnes pastangas elektromobilių sektoriuje ir planuoja iki 2025-ųjų metų parduoti milijonus vienetų elektra varomų transporto priemonių. Šiuo metu pagrindinis dėmesys yra skiriamas vadinamai „MEB“ platformai, kurios pagrindu yra kuriamos visos naujos „VW“ elektrinės transporto priemonės.

Šiais metais kelių priežiūrai ir plėtrai skiriama per 563 mln. eurų, skelbė Susisiekimo ministerija. Kaip teigia ministerija, 2018 metais ne tik užbaigta daugiau projektų, bet ir sutaupyta 70 mln. eurų. Visgi, dar vasario viduryje valstybinės reikšmės keliuose buvo išjungti 139 momentiniai greičio matuokliai, o nutraukta sutartis su paslaugos tiekėjais iki šiol neatnaujinta.

Privačios kosmoso verslo įmonės „SpaceX“ sunkioji raketa-nešėja „Falcon Heavy“ ketvirtadienio vakarą iškėlė pirmą savo komercinį krovinį. Galinga raketa – pati galingiausia iš šiais laikais naudojamų raketų-nešėjų – nuo Žemės iš Kennedy kosminių skrydžių centro (JAV) atsiplėšė 6:35 vietos laiku.

Naršydami internete, ieškodami prekių, skaitydami naujienų portalus dažnai net nesusimąstome, kad internetinėje erdvėje paliekame savo pėdsakų. „Jeigu „Google“ labai norėtų, galėtų identifikuoti visus interneto puslapius, kuriuos aplanko konkretus vartotojas“, – teigia Kazimieras Celiešius, dirbantis kibernetinio saugumo sprendimus kuriančioje įmonėje.

Elektrifikacija apėmė ne tik automobilių pramonę, bet ir kitas sritis. Daugybė gamintojų pirkėjams siūlo alternatyvias elektra varomas transporto priemones, kurios jau spėjo užkariauti ir Lietuvą. El. paspirtukai, el. mopedai ir panašios transporto priemonės spėjo tapti ne tik laisvalaikio praleidimo būdu, bet ir susisiekimo priemone. Tai liudija ir neseniai Vilniuje startavusi el. paspirtukų nuomos platforma.

Pasaulinio lygio IT ekspertai šiandien veiklos analitiką mato kaip vieną iš svarbiausių informacinių technologijų sričių. Prognozės vieningos – per artimiausius 5-10 metų veiklos analitika neišvengiamai taps sudėtine kompiuterinio raštingumo dalimi. Čia kyla iššūkis – kaip (iš)spręsti žinių apie veiklos analitiką stygiaus problemą, kuri stabdo technologijų diegimą ir jų efektyvų išnaudojimą versle.

Ketvirtadienį paaiškėjus, kad Vilniuje įsikūrė pasaulinis saugaus ir privataus elektroninio pašto paslaugų lyderis, A. Yen sutiko DELFI papasakoti, kodėl jis su talentinga komanda nusprendė mesti iššūkį „Gmail“, kodėl klystame manydami, kad „neturiu, ko slėpti“ ir ką galime padaryti jau šiandien, kad pakeistume situaciją.

Interneto milžinę „Facebook“ vienas po kito drebina kibernetinio saugumo skandalai. Netyla pranešimai apie nutekėjusią socialinio tinklo naudotojų tapatybės informaciją, todėl kyla natūralus klausimas, ką daryti. Kibernetinio saugumo ekspertai pataria, pirmiausiai, pasirūpinti savo duomenų saugumu patiems.

Balandžio 22 dieną galima vadinti šviesolaidžio gimtadieniu – tą dieną 1977 metais JAV kompanija „General Telephone and Electronics“ pirmą kartą šią technologiją panaudojo komercinėms reikmėms. Kalifornijoje nutiestomis optinėmis skaidulomis tąkart sklido į skaitmeninius signalus paversti telefoniniai pokalbiai, kurių bendras duomenų srautas siekė šiandien kukliai atrodančius 6 megabitus per sekundę.

Svarbiausi naujo telefono pasirinkimo kriterijai žmonėms yra techniniai parametrai ir kameros galimybės. Kainai esminis vaidmuo tenka renkantis, iš kur tą telefoną įsigyti, rodo „Telia“ užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.

Išmaniosios technologijos tobulėja taip greitai, kad net sunku prisiminti, kad kiek daugiau nei prieš dešimtmetį turėjome telefonus su itin mažais, vos tris eilutes talpinančiais nespalvotais ekranais. Šiandien vienas svarbiausių veiksnių, nulemiančių vieno ar kito telefono įsigijimą, yra išmaniojo ekrano dydis. Dėl to mobiliųjų įrenginių gamintojai konkuruoja tarpusavyje – pristato telefonus su vis tobulesniais ekranais.

5G ryšio atveriamos galimybės gali pakeisti žmonių gyvenimus, be to, yra labai svarbios verslui, tačiau kol kas tokiam tinklui diegti Lietuvoje yra daugybė trukdžių. Pasirodo, Karaliaučiaus srityje esantys kariniai objektai naudoja prioritetinius dažnius, o radijo bangos yra „užteršusios“ ir dalį Lietuvos. Dar daugiau – šiandien galiojančios sveikatos higienos normos stabdytų tinklo plėtrą.

Pernai metų gruodį mobiliojo ryšio operatorius „Telia“ atvėrė naują puslapį Lietuvos internetinio ryšio istorijoje: gyventojams buvo pradėtas tiekti 5G mobilusis internetas, kuris sparta stipriai nukonkuruoja savo pirmtakus ir leidžia į Lietuvą įnešti kitas naujas technologijas, kurioms reikalingas greitas ir nestringantis internetas, kaip autonominiai automobiliai.

XX a. pabaigoje sėkmės įvaizdžio rodikliu buvo laikomas peidžeris, mobilusis telefonas ar asmeninis kompiuteris. Vėliau tai pakeitė išmanieji, kuriuos besivystančiose šalyse, neišskiriant ir oficialiai prie tokių jau nebepriskiriamos Lietuvos, perka išsimokėtinai. Tačiau „The New York Times“ apžvalgininkės Nellie Bowles manymu, tai jau daugiau nebėra sėkmės rodiklis.

Lietuviai elektroninėse parduotuvėse vis dažniau apsipirkinėja naudodami išmaniuosius telefonus – pagal tokiu būdu prekes įsigyjančių žmonių dalį esame vieni iš lyderių Europoje. Tokia tendencija lemia ir entuziazmo apsipirkti internetu naudojant nešiojamuosius kompiuterius mažėjimą, rodo atliktas tyrimas.

Smagia vaikų pramoga buvę paspirtukai jau išsikovojo savo vietą suaugusiųjų pasaulyje. Paryžius pernai, Madridas bei Vilnius šiemet – šiuose Europos didmiesčiuose elektriniai paspirtukai tapo bendros miestų susisiekimo sistemos grandimi, veikiančia kaip dalijimosi paslauga.

Minint Lietuvos energetikų dieną, Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija bei Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija surengė apskrito stalo diskusiją, kur sektoriaus specialistai ir atsakingos institucijos aptarė šilumos ūkio perspektyvas ir prioritetus rengiantis naujam ES finansavimo periodui po 2020 m. ir Nacionalinės šilumos ūkio plėtros programos atnaujinimui 2022 m.

Nuo šių metų stojantieji į aukštąsias mokyklas turės dar plačiau atverti pinigines – universitetai, atsižvelgę į ministerijos veiksmus, kilstelėjo studijų kainas. Pagal galiojančius nuostatus, studijų kainos tiems, kurie patys moka už mokslą, negali būti mažesnės nei valstybės skiriamas krepšelis, tad universitetai tvirtina naujas kainas ir jau aiškėja, kiek būsimiems studentams mokslai kainuos nuo šio rudens.

Nors Merkurijus yra palyginti arti Žemės, tačiau tai – radikaliai kitokia planeta. „Norime geriau suprasti, kodėl taip atsitiko, kodėl gyvybė atsirado Žemėje, o ne Merkurijuje“, – teigia į šią planetą skriejančios misijos „BepiColombo“ mokslininkė Elsa Montagnon.

Įsivaizduokite, kad jūsų dešimtmetis sūnus gimtadienio proga paprašo, kad namuose įrengtumėte laboratoriją. Kai jam sukanka penkiolika, jis greitai sprendžia trigonometrinius uždavinius, taiko integralinį skaičiavimą, o 17 metų pradeda studijuoti fiziką prestižiniame universitete. Būtent toks buvo Richardas Feynmanas.

Įsivaizduokite, kažkur Visatoje gali egzistuoti tuneliai, kuriais būtų galima gerokai sutrumpinti tarpžvaigždines keliones. Tik trumpa išvyka ir jau atsiduriate už šimtų, o gal ir milijardų šviesmečių. Skamba neblogai, tačiau ar tai iš viso įmanoma?

Pastarosiomis savaitėmis vis daugiau žmonių, prisilietusių prie įvairių paviršių, patiria netikėtą statinės elektros iškrovą – juos nutrenkia elektra. Dažniausiai taip nutinka, kai liečiame metalinius paviršius – automobilio dureles, durų rankenas, elektroninius prietaisus. Kodėl mus būtent dabar „tranko“ elektra ir ar tokios iškrovos gali pakenkti sveikatai?

Jeigu mokslininkų prognozės pasitvirtins ir Saulė pasiųs galingą plazmos debesį, Žemės gyventojų laukia apokaliptinis scenarijus, teigia Europos kosmoso agentūros Kosmoso oro stebėjimo departamento vadovas Jussi Luntama. Europos kosmoso agentūros komandos tikslas – nuodugniai ištirti ir stebėti kosmoso oro sukeliamas grėsmes Žemei.