Siekdami sumažinti spūstis ir pagerinti eismo pralaidumą vis labiau augančiame Vilniaus mieste, sostinės infrastruktūros planavimo specialistai nusprendė į pagalbą pasitelkti bepiločius orlaivius. Dronų renkamais duomenimis apie automobilių ir pėsčiųjų srautus bus sprendžiama, kur turėtų būti įrengtos naujos parkavimo vietos, atliekamos sankryžų korekcijos, pokyčiai, įgyvendinti kiti eismo pralaidumą gerinantys veiksmai.

Tikslą tapti pirmuoju žaliu kontinentu pasaulyje užsibrėžusios Europos šalys elektromobilių įkrovimo klausimu juda skirtingu greičiu. Jei Skandinavijos valstybės laikomos pirmūnėmis ir lyderėmis, kitų pasiekimai šioje srityje yra kuklesni. Lietuvos ekspertai perspėja: pasitempti reikės, o mūsų šaliai – ypač.

Prof. habil. dr. Eimutis Juzeliūnas – pasaulyje žinomas elektrochemikas, Lietuvos mokslo premijos laureatas, kuris šiandien darbuojasi Fizinių ir technologijos mokslų centre. Jis 2022-ųjų lapkričio pabaigoje išleido knygą, kuri ne tik praturtina mokslo visuomenės žinias apie silicį, bet ir garsina Lietuvą užsienio šalyse.

Nors šviesolaidinis internetas Lietuvoje skaičiuoja jau trečią dešimtmetį, o komercinis 5G įjungtas tik pernai, tačiau naujos kartos mobilusis ryšys techninėmis savybėmis meta iššūkį stiklo skaiduloms. Europos šviesolaidžio asociacija „FTTH Council Europe“ teigia, kad 5G ir šviesolaidinis internetas negali būti laikomos konkuruojančiomis paslaugomis, nes vienas kitam yra būtini.

„Starship“ yra ne tik didžiausia ir galingiausia pasaulyje raketa, bet ir nepanaši į nieką, ką „SpaceX“ kada nors yra sukūrusi. Tiesą sakant, ji nepanaši į jokią kitą raketą pasaulyje. Tad kuo ji tokia išskirtinė?

Siekdami sumažinti spūstis ir pagerinti eismo pralaidumą vis labiau augančiame Vilniaus mieste, sostinės infrastruktūros planavimo specialistai nusprendė į pagalbą pasitelkti bepiločius orlaivius. Dronų renkamais duomenimis apie automobilių ir pėsčiųjų srautus bus sprendžiama, kur turėtų būti įrengtos naujos parkavimo vietos, atliekamos sankryžų korekcijos, pokyčiai, įgyvendinti kiti eismo pralaidumą gerinantys veiksmai.

Tikslą tapti pirmuoju žaliu kontinentu pasaulyje užsibrėžusios Europos šalys elektromobilių įkrovimo klausimu juda skirtingu greičiu. Jei Skandinavijos valstybės laikomos pirmūnėmis ir lyderėmis, kitų pasiekimai šioje srityje yra kuklesni. Lietuvos ekspertai perspėja: pasitempti reikės, o mūsų šaliai – ypač.

Prof. habil. dr. Eimutis Juzeliūnas – pasaulyje žinomas elektrochemikas, Lietuvos mokslo premijos laureatas, kuris šiandien darbuojasi Fizinių ir technologijos mokslų centre. Jis 2022-ųjų lapkričio pabaigoje išleido knygą, kuri ne tik praturtina mokslo visuomenės žinias apie silicį, bet ir garsina Lietuvą užsienio šalyse.

„Starship“ yra ne tik didžiausia ir galingiausia pasaulyje raketa, bet ir nepanaši į nieką, ką „SpaceX“ kada nors yra sukūrusi. Tiesą sakant, ji nepanaši į jokią kitą raketą pasaulyje. Tad kuo ji tokia išskirtinė?

Prognozuojama, kad 2030-aisiais Lietuvos keliais jau turėtų važiuoti apie ketvirtis milijono automobilių su elektriniu varikliu. Panašios tendencijos prognozuojamos ir Estijoje – ten siekiama, kad po mažiau nei 20 metų pusė automobilių Estijoje būtų varomi elektra. Natūralu, kad pasigirsta diskusijų, ar užteks infrastruktūros didėjantiems poreikiams patenkinti?

„OpenAI“, sukūrusi interneto topuose karaliaujantį „ChatGPT“ dirbtinio intelekto pokalbių robotą, išleido atnaujintą jo versiją. Bendrovės generalinis direktorius Samas Altmanas įspėjo, kad ši technologija, keičianti visuomenės gyvenimą, kelia realių pavojų.

Kompiuterinis žaidimas – olimpinė sporto šaka? Nors vos prieš keletą metų toks teiginys būtų nuskambėjęs kaip pokštas, šiandien pirmoji technologinė sporto šaka jau skinasi kelią į populiariausiųjų viršūnes.

Išaušo nauja era, kurios priešakyje – dirbtinis intelektas, ir nebus nieko panašaus į tai, ką esame matę iki šiol. Jis gali tapti kantriausiu pasaulyje virtualiu mokytoju, informacijos paiešką supaprastinti iki akies mirksnio, surasti logiškus sprendimus globalioms problemoms, tačiau netinkamai naudojamas pradeda griauti demokratiją, poliarizuoja visuomenę ir tampa žudymo įrankiu be atsakomybės, sako australų dirbtinio intelekto mokslininkas Toby Walshas.

Ukrainoje jau daugiau nei metus tęsiantis Rusijos invazijai, karas paraleliai vyksta ir virtualioje erdvėje. Apie šį, kibernetinį, karą girdime mažiau nei apie karinius veiksmus ant žemės. Natūralu, vienetų ir nulių erdvėje nėra žuvusių kareivių, sunaikintos karinės technikos, prarastų ar atkovotų žemių. Čia patiriami kitokie nuostoliai ir, kitaip nei fiziniame pasaulyje, nėra sienų, ribų, o kariai – tapatybes užslapstę programišiai.

Lietuvoje vis dar retai naudojamasi „teise būti pamirštam“. Taip vadinama užklausa organizacijoms, kad šios ištrintų apie žmogų turimus duomenis. Vienas iš būdų pasinaudoti šia teise yra kreiptis į internetinius paieškos variklius, kad būtų panaikinta viešai prieinama informacija.

Nors šviesolaidinis internetas Lietuvoje skaičiuoja jau trečią dešimtmetį, o komercinis 5G įjungtas tik pernai, tačiau naujos kartos mobilusis ryšys techninėmis savybėmis meta iššūkį stiklo skaiduloms. Europos šviesolaidžio asociacija „FTTH Council Europe“ teigia, kad 5G ir šviesolaidinis internetas negali būti laikomos konkuruojančiomis paslaugomis, nes vienas kitam yra būtini.

Lietuviai vis dažniau renkasi mobilųjį namų internetą, rodo naujausia Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos ataskaita. Mobiliojo ryšio bendrovės vadovas Petras Masiulis pastebi, kad fiksuojamas didesnis mobilaus interneto populiarumas rodo visuomenėje įvykusį lūžį. Klientai nori kuo daugiau laisvės išlaikant kokybę, tad nebeteikia pirmenybės fiksuotam interneto ryšiui.

Gatvių šviestuvai, parkavimo vietos, šiltnamiai ir kiti netikėčiausi daiktai puošiasi titulu „išmanusis“ bei patyliukais ieško, kaip palengvinti mūsų kasdienybę ir taupyti resursus. Šią daiktų interneto plėtrą artimiausiais metais dar labiau paspartins Lietuvoje dar mažai kam girdėtas LPWA tinklas.

Kauno technologijos universiteto Interneto paslaugų centras DOMREG informuoja, kad 2022 metais krito .lt domenų skaičius augimas, kuris buvo vos 0,5 proc., kai 2021 m. fiksuotas 5,7 proc., 2020 m. – net 7,1 proc. augimas. Iš viso 2022 metų pabaigoje buvo registruota daugiau kaip 226 tūkst. antro lygio .lt domenų.

Telefoną į rankas paėmėte jau dešimtą kartą per paskutinį pusvalandį, o ekrano laiko statistikoje nustebote išvydę beveik trečdaliui dienos prilygstantį valandų skaičių? Tyrimai rodo, jog esate ne rimtą priklausomybę turintis asmuo, o tiesiog eilinis planetos gyventojas.

Augantis vakarų investuotojų susidomėjimas šalimi, bet kasmet smunkantys moksleivių rezultatai bei per dešimtmetį, bene, tris kartus sumažėjęs norinčių studijuoti inžinerinius mokslus studentų skaičius paskatino Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociaciją LINPRA išsikelti ambicingą tikslą – Lietuva 2030 inžinerijos šalis. Visgi, norint šį tikslą įgyvendinti, būtini pokyčiai visais lygmenimis.

Į Europą atriedėjęs ketvirtosios pramonės revoliucijos traukinys gali išvažiuoti pustuštis, baiminasi ES politikai. Skaičiuojama, jog vien šiuo metu žemyne trūksta net 28 profesijų atstovų, o didžiausias darbuotojų badas jaučiamas skaitmeninių technologijų rinkoje.

Per praėjusius metus dėl finansinio sukčiavimo buvo pradėti 3,8 tūkst. naujų tyrimų, rodo „Swedbank“ duomenys. Tai – daugiau nei du kartus didesnis tyrimų skaičius, palyginus su 2021 m. Tuo pačiu metu auga ir banko saugumo specialistų išsaugotų ir grąžintų lėšų suma – gyventojams ir verslo įmonėms išsaugota 2,9 mln. eurų, ir tai yra du kartus didesnė suma nei 2021 m., kai ši suma siekė 1,4 mln. eurų.

Savaitgalį įvykusių apdovanojimų „LT Game Awards 2022“ metu įvertinti geriausi praėjusiais metais Lietuvoje sukurti žaidimai. Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos rengiami apdovanojimai kasmet sulaukia vis daugiau dėl geriausiųjų vardo besivaržančių žaidimų – šiemet jų buvo 34.

Inovacijų agentūros projekto „TechHub“ startuolių pre-akceleratoriaus absolventai investuotojams pristatė savo kuriamus produktus ir paslaugas. Inovatyvių technologijų pagalba jie siekia proveržio įvairiose srityse – tvarumo, dezinfekcijos, restoranų ir viešbučių, popieriaus, teisės ir kitose sferose. Šio ciklo favoritas buvo startuolis, sukūręs realų bakterijas naikinančio įrenginio prototipą.

Kompiuterių mokslininkas ir futuristas Raymondas Kurzweilas nustatė labai konkrečius terminus, kada žmonija pasieks nemirtingumą, o dirbtinis intelektas (DI) – singuliarumą. Jei jo prognozės pasitvirtins, gera žinia yra ta, kad jums tereikia išlaukti ateinančius septynerius metus, kad turėtumėte galimybę gyventi amžinai.

Vėlų pirmadienį, kovo 13 d., vainikinės masės išsiveržimo metu Saulė išspjovė įspūdingą plazmos pliūpsnį, kuris skriejo ne mažesniu kaip 3000 km per sekundę greičiu. Tai galbūt greičiausias kada nors užfiksuotas greitis. Išmestos dalelės Žemės orbitą pasiekė mažiau nei per parą.

Pristatytas komercinio kosminio kostiumo, kurį JAV astronautai planuoja dėvėti „Artemis III“ misijos metu, kai nusileis Mėnulyje, prototipas. Skirtingai nuo kultinių drabužių, kuriuos daugiau nei 50 metų dėvėjo „Apollo“ astronautai, šis naujasis skafandras yra „nuomojamas“.

Lietuvos kompiuterininkų sąjunga atliko tyrimą, siekdama nustatyti, ar atvirose lietuviškose ir islandiškose socialinio tinklo „Facebook“ diskusijų grupėse moterys savo pavardes rašo taisyklingai, t. y. naudodamos savitąsias raides. Tyrimo rezultatai parodė, kad tik 59 proc. lietuvaičių moterų savo pavardę socialiniame tinkle rašė taisyklingai, likusios – šveplavo, keisdamos raides į lotyniškąsias be diakritinių ženklų.

Už tuberkuliozę ir raupsus atsakingų bakterijų giminaites tyrę mokslininkai atrado fermentą, kuris vandenilį paverčia elektra, ir mano, kad jį būtų galima panaudoti tikrąja to žodžio prasme iš oro kuriant naują švarų energijos šaltinį, rašo „Live Science“.