„Centų verslas“ – taip dažnai apibūdinamas transporto ir logistikos sektorius, kuriame veiklos efektyvumo didinimas yra nuolatinė siekiamybė. Pastarąjį dešimtmetį proveržį šioje srityje itin pakurstė skaitmeninės technologijos. Skaitmenizavimas ir robotizavimas tapo naujaisiais transportininkų burtažodžiais, padedančiais auginti bendrovių konkurencingumą ir išlaisvinti žmogaus kūrybiškąjį potencialą ten, kur jo labiau reikia. Kaip tai veikia?

Savavaldžiai dronai ir automatiškai nusitaikantys ginklai – būtent taip daugelis įsivaizduojame dirbtinio intelekto (DI) panaudojimą gynyboje. Tačiau jo pritaikymas šalies gynyboje kasdien tampa vis platesnis. Be tiesioginių kovinių veiksmų DI šiandien sparčiai braunasi į logistikos, inžinerijos ir strateginio planavimo sritis.

Neseniai paskelbti „Eurobarometro“ duomenys parodė, kad 50 proc. apklaustų lietuvių iš Europos Sąjungos (ES) pirmiausia tikisi, kad Bendrija užtikrins mažesnes energijos kainas. Visgi,galimybę mažinti energijos kainas turime čia, Lietuvoje.

2010 m. spalį Lietuvoje įregistruotas pirmasis elektromobilis buvo didelė naujovė, tačiau šiandien elektromobiliai jau tapo įprastomis transporto priemonėmis bei svarbia tvaraus susisiekimo dalimi. Kaip nuo pirmojo elektromobilio atsiradimo Lietuvoje keitėsi elektromobilių rinka, jų įkrovimo tinklas, ir ko galime tikėtis netolimoje ateityje?

Europos Parlamentas pritarė siūlymui panaikinti laiko sukiojimą, tačiau dėl to nesusitaria Europos Sąjungos šalių vyriausybės. Tad paskutinį spalio savaitgalį – naktį iš šeštadienio į sekmadienį – Lietuvoje, kaip ir daugumoje Europos šalių, ir vėl bus įvedamas žiemos laikas. Ar kasdien naudojami išmanieji įrenginiai rodo tikslų laiką?

Neseniai paskelbti „Eurobarometro“ duomenys parodė, kad 50 proc. apklaustų lietuvių iš Europos Sąjungos (ES) pirmiausia tikisi, kad Bendrija užtikrins mažesnes energijos kainas. Visgi,galimybę mažinti energijos kainas turime čia, Lietuvoje.

2010 m. spalį Lietuvoje įregistruotas pirmasis elektromobilis buvo didelė naujovė, tačiau šiandien elektromobiliai jau tapo įprastomis transporto priemonėmis bei svarbia tvaraus susisiekimo dalimi. Kaip nuo pirmojo elektromobilio atsiradimo Lietuvoje keitėsi elektromobilių rinka, jų įkrovimo tinklas, ir ko galime tikėtis netolimoje ateityje?

Siekdami mažinti poveikį aplinkai ir sutaupyti, vis daugiau namus įsirenginėjančių gyventojų ieško išmanių sprendimų. Ant stogo įrengta saulės elektrinė, šilumos siurbliai ar mažesnes elektros kainas užtikrinantys energijos kaupikliai – šiandien prie poreikių prisitaikantys ir energijos vartojimą optimizuojantys namai yra nebe futuristinė svajonė, o dažnam pasiekiama realybė.

Technologijų gausa naujuose automobiliuose tiesiog stebina ir su kiekviena modelių karta jų daugėja. Tačiau ar dėl to automobilį valdyti lengviau ir patogiau? Vairuotojai linkę pasiginčyti. JAV automobilių pramonės analitikai išanalizavo vairuotojų pasitenkinimą technologijomis, inovacijomis ir jų reikalingumu naujuose automobiliuose. Kokias tendencijas jie pastebėjo?

Mažai kas žino, tačiau palydovinio ryšio, mūsų išmaniuosiuose esančių kamerų ir net belaidžių dulkių siurblių šaknys glūdi ne kur kitur, o kosmoso pramonėje. Penkios svarbiausios technologijos, kurios į mūsų gyvenimą „nusileido“ iš kosmoso ir be kurių šiandien sunkiai galėtume įsivaizduoti savo kasdienybę.

„Centų verslas“ – taip dažnai apibūdinamas transporto ir logistikos sektorius, kuriame veiklos efektyvumo didinimas yra nuolatinė siekiamybė. Pastarąjį dešimtmetį proveržį šioje srityje itin pakurstė skaitmeninės technologijos. Skaitmenizavimas ir robotizavimas tapo naujaisiais transportininkų burtažodžiais, padedančiais auginti bendrovių konkurencingumą ir išlaisvinti žmogaus kūrybiškąjį potencialą ten, kur jo labiau reikia. Kaip tai veikia?

Savavaldžiai dronai ir automatiškai nusitaikantys ginklai – būtent taip daugelis įsivaizduojame dirbtinio intelekto (DI) panaudojimą gynyboje. Tačiau jo pritaikymas šalies gynyboje kasdien tampa vis platesnis. Be tiesioginių kovinių veiksmų DI šiandien sparčiai braunasi į logistikos, inžinerijos ir strateginio planavimo sritis.

Dirbtinio intelekto (DI) įrankiai kelia rimtų iššūkių tradiciniam ugdymo procesui. Per pastaruosius kelerius metus DI pasiekė tokį lygį, kad gali generuoti gana įtikinamus rašinius ir atlikti kitus namų darbus už vaikus. Mokytojai priversti ieškoti naujų sprendimų, kaip patikrinti mokinių gebėjimą sklandžiai dėstyti mintis raštu. Nors DI sugeneruotą tekstą atpažinti galima, šis sprendimas dar nėra plačiai prieinamas visiems.

Australijoje Viktorijos valstijos vaikų apsaugos agentūrai buvo nurodyta uždrausti savo darbuotojams naudotis generatyviniais dirbtinio intelekto įrankiais po to, kai buvo nustatyta, kad darbuotojas į „ChatGPT“ suvedė daug asmeninės informacijos. Kuo įdomus ir svarbus šis atvejis mums?

Technologinė pažanga, tokia kaip vadinamieji internetiniai bankai, mobiliosios programėlės ir dirbtinis intelektas (DI), suteikė mokėjimo paslaugų teikėjų klientams galimybę pasiekti ir valdyti savo finansus bet kuriuo metu ir iš bet kurios vietos. Visgi svarbu paminėti, kad kartu su skaitmenizacija finansų įstaigoms kyla ir iššūkių.

Šiomis dienomis radiją galime vadinti savotiška laiko mašina. Jo bangos mūsų imtuvus pasiekia lygiai tokiu pačiu būdu, kaip ir 1926 m., į eterį išsiunčiant pirmąją radijo laidą iš Kauno Žaliakalnio. Tačiau nors radijas sėkmingai atsilaikė tiek prieš televiziją, tiek prieš ankstyvąsias interneto medijas, į jo vietą kėsinasi pastaruoju metu žaibiškai populiarėjančios tinklalaidės .

Sukčių strategijos tobulėja, o senas metodas, kai sūnus skambina mamai ir prašo pinigų, įgijo naują formą. Netolimoje ateityje galite sulaukti skambučio, kuriame girdėsite identišką savo artimojo balsą. Ekspertas išbandė naują balso sintezės technologiją ir dalijasi patarimais, kaip atpažinti balso klastotę, jei jums skambintų sukčiai.

Sparčiai populiarėjančios balso technologijos tapo daugelio išmaniųjų telefonų naudotojų kasdienybe. Norint išnaudoti šiuolaikinių technologijų privalumus, dažnai pakanka tik kelių veiksmų – atnaujinti įrenginį, SIM kortelę, o dažniausiai reikia tik pakeisti keletą nustatymų telefone.

Prancūzijos gynybos inovacijų agentūrai kartu su Prancūzijos bendrove „Cailabs“ pavyko sukurti didelės spartos optinį palydovinį ryšį tarp žemoje orbitoje skriejančio nanopalydovo ir komercinės optinės antžeminės stoties.

Po to, kai Prancūzijoje buvo sulaikytas „Telegram“ vadovas Pavelas Durovas, dėmesio centre atsidūrė ir pati programėlė. Nepaisant to, kad susirašinėjimo platforma ne kartą dėl saugumo pažeidimų buvo atsidūrusi įvairių institucijų akiratyje, praėjusių metų „Kantar“ duomenimis, Lietuvoje net 11 proc. vartotojų šia programėle naudojasi kasdien.

Europos Sąjungai priėmus Dirbtinio intelekto (DI) aktą, kuris bus taikomas dirbtinio intelekto kūrėjams, naudotojams bei platintojams, išaugo klausimų, susijusių su DI, kiekis. Reikalavimai aktualūs ne tik DI kūrėjams, bet visiems, kas vienaip ar kitaip tokias priemones naudoja darbe.

Spalio 14 d. pasaulis mini tarptautinę elektronikos atliekų dieną. Šią dieną elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijas vienijanti tarptautinė asociacija „WEEE forum“ ragina vartotojus visame pasaulyje rinkti neveikiančius ar nenaudojamus elektronikos prietaisus, suteikti jiems antrą gyvenimą pakartotinai naudojant ar taisant, arba atiduodant juos perdirbti.

Dirbtinis intelektas (DI) sparčiai tobulėja ir įsigali daugelyje sričių, keldamas įvairius patikimumo bei naudojimo etikos iššūkius ir būtinybę aiškiai reglamentuoti jo taikymą skirtingose srityse. Vienas didžiausių iššūkių, keliančių vis didesnį susirūpinimą, – etiškas DI technologijų naudojimas studijose ir mokslinėje veikloje.

Lietuva privalo siekti tapti Europos informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriaus lydere ir traukos centru talentams bei kapitalui – IRT sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė 2030 m. turi potencialo sudaryti 20 proc. šalies BVP, sako „Unicorns Lithuania“.

Dėl sparčios automatizacijos ir dirbtinio intelekto (DI) plėtros kyla vis daugiau klausimų apie darbo rinkos ateitį. Šiandien dirbtinis intelektas ne vienai profesijai grasina išnykimu. Atsiranda prognozių, kad dirbtinis intelektas galėtų pakeisti daugybę darbo vietų. Kyla klausimas: ar žmonės sugebės prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančios darbo rinkos?

Europos Parlamentas pritarė siūlymui panaikinti laiko sukiojimą, tačiau dėl to nesusitaria Europos Sąjungos šalių vyriausybės. Tad paskutinį spalio savaitgalį – naktį iš šeštadienio į sekmadienį – Lietuvoje, kaip ir daugumoje Europos šalių, ir vėl bus įvedamas žiemos laikas. Ar kasdien naudojami išmanieji įrenginiai rodo tikslų laiką?

„Vilnius Tech“ mokslininkai jau keletą metų aktyviai vysto savivaldžio transporto technologijas. Jie taip pat tyrinėja transporto priemonių – tiek automobilių, tiek dronų – aplinkos suvokimo, sprendimų priėmimo ir jų valdymo uždavinius. Spręsdami juos, skiria dėmesio žmogaus ir mašinos sąveikai, ieško racionalaus balanso tarp automatiškai atliekamų funkcijų ir tų užduočių, kurioms būtinas žmogaus dėmesys.

Pirmą kartą 1996 m. į Lietuvą atvykęs J. Žmuidzinas jau tuomet galėjo pasigirti prisidėjęs prie garsiosios „Voyager“ misijos, dar būdamas Kalifornijos technologijų instituto studentu. Šiandien jis yra to paties universiteto profesorius, buvęs JPL vyriausiasis technologas ir vos prieš metus baigęs eiti „Caltech“ Optinių observatorijų – vienų didžiausių ir galingiausių pasaulyje – vadovo pareigas. Su profesoriumi kalbėjomės apie Visatos principus paprastai, žvilgsnį pro teleskopą ir technologinį progresą astrofizikoje.

Šiemet tarptautiniame uosto technologijų hakatone „Portathon“ gimė net 18 novatoriškų idėjų uostams ir jūriniams verslams. Inovatoriai, studentai, technologijų entuziastai, profesionalai iš Lietuvos, Norvegijos, Vokietijos, Lenkijos, Rumunijos, Graikijos, Švedijos, Ukrainos bei kitų šalių sprendė ambicingus iššūkius ir kūrė visam Baltijos jūros šalių regionui skirtus pažangius sprendimus bei jūrines technologijas.

Per perkūniją vyksta gama spinduliuotės išsiveržimai, kurių intensyvumas skiriasi. Šių reiškinių vystymosi mechanizmas ir ryšys su žaibais lieka iki galo neaiškūs. Naujausioje studijoje mokslininkai parodė, kad perkūnijos gama spinduliai yra kur kas dažnesni ir įvairesni, nei anksčiau manyta.