Per pastaruosius penkerius metus Baltijos šalys elektromobilumo srityje padarė reikšmingą pažangą – vien Lietuvoje elektromobilių skaičius išaugo daugiau nei penkis kartus. Vis dėlto regionas vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio, kas leidžia daryti išvadą, kad ankstyvieji rinkos lūkesčiai buvo pernelyg optimistiniai.

Europos Sąjungoje formuojasi nauja vartotojų apsaugos kryptis – vadinamoji teisė taisyti prekes, skatinanti vietoje jų keitimo ar išmetimo pirmiausia sudaryti galimybę prekę pataisyti. Šią kryptį perima ir Lietuvos teisė: pakeisti Civilinio kodekso straipsniai numato papildomas pardavėjų pareigas, o vartotojams suteikia daugiau galimybių reikalauti prekių taisymo.

Pastaruoju metu padidėjusios degalų kainos kelia daug diskusijų. Esant tokiai situacijai, dalis vairuotojų prisimena ir alternatyviaisiais degalais varomas transporto priemones. Peržiūrėjus atviruosius AB „Regitra“ ir LR Susisiekimo ministerijos duomenis, susijusius su lengvųjų automobilių (M1 kategorija) degalais, stebima chaotiška situacija. Lietuvoje šiuo metu yra 11 unikalių degalų rūšių ir net 39 skirtingos šių degalų rūšių kombinacijos.

„Artemis II“ misija kuria istoriją. Nuskrieję toliausiai nuo Žemės iš visų jos gyventojų, pasauliui parodę nematomąją Mėnulio pusę ir klojantys pamatus žmonijos sugrįžimui ant jo paviršiaus, keturi NASA astronautai erdvėlaiviu „Orion“ šiuo metu grįžta į mūsų planetą. Viena iš naujovių yra ir pirmąkart iš tokio tolimo atstumo išbandomas optinis ryšys – infraraudonųjų spindulių lazeris.

Per pastaruosius kelerius metus elektriniai paspirtukai, elektriniai dviračiai ir riedžiai tapo neatsiejama miestų judumo dalimi. Vilniuje, kaip ir daugelyje kitų Lietuvos bei Europos miestų, jie padeda spręsti vadinamąją paskutinės mylios problemą, mažina transporto spūstis ir prisideda prie tvaresnio judėjimo. Tačiau kartu su sparčiu jų populiarėjimu vis labiau išryškėja ir eismo saugumo problemos bei kiti iššūkiai.

Per pastaruosius penkerius metus Baltijos šalys elektromobilumo srityje padarė reikšmingą pažangą – vien Lietuvoje elektromobilių skaičius išaugo daugiau nei penkis kartus. Vis dėlto regionas vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio, kas leidžia daryti išvadą, kad ankstyvieji rinkos lūkesčiai buvo pernelyg optimistiniai.

Per pastaruosius kelerius metus elektriniai paspirtukai, elektriniai dviračiai ir riedžiai tapo neatsiejama miestų judumo dalimi. Vilniuje, kaip ir daugelyje kitų Lietuvos bei Europos miestų, jie padeda spręsti vadinamąją paskutinės mylios problemą, mažina transporto spūstis ir prisideda prie tvaresnio judėjimo. Tačiau kartu su sparčiu jų populiarėjimu vis labiau išryškėja ir eismo saugumo problemos bei kiti iššūkiai.

Kaskart užsiliepsnojus elektromobiliui, viešojoje erdvėje kyla nemenkas ažiotažas. Nors kalbos apie sunkiai suvaldomą gaisrą ir kartais net iki paros trunkantį jo gesinimą skamba grėsmingai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento statistika atskleidžia, kad daug dažniau užsiliepsnoja eiliniai „golfukai“ ir „šaranai“.

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininkai, taikydami kvantinėse technologijose naudojamus įrankius, kartu su tarptautine komanda sukūrė naują perspektyvų spektroskopinį įtaisą – superlaidų mikrobangų mikrorezonatorių. Novatoriškas tyrimas paskelbtas prestižiniame žurnale „Small Methods“.

Nuo išmaniųjų telefonų iki ateities išmaniųjų miestų – OLED technologija sparčiai keičia tai, kaip matome ir naudojame ekranus bei apšvietimą. Tačiau už kiekvieno ryškaus ekrano slypi sudėtingas medžiagų mokslas. Naujos kartos sprendimų ieško KTU mokslininkai, o jų kuriamos OLED medžiagos bus testuojamos bendradarbiaujant su partneriais Taivane – viename pasaulinių elektronikos inovacijų centrų.

Anot naujausių tyrimų, Lietuva – tarp pasaulio lyderių pagal dirbtinio intelekto įrankių naudojimą. Vis dėlto, augantis technologijų naudojimas savaime dar nereiškia, jog esame žingsniu priekyje. Pasak KTU profesorės dr. Agnės Paulauskaitės-Tarasevičienės, dirbtinio intelekto proveržio šalyje nėra ne dėl idėjų trūkumo, o dėl koordinacijos stokos ir pernelyg atskiro skirtingų sektorių veikimo.

Dirbtinio intelekto agentai per pastaruosius metus tapo viena labiausiai aptariamų technologijų krypčių, o DI rinka juda link sistemų, kurios jau pačios vykdo užduotis, o ne tik generuoja rašytinį ar vizualų turinį. Globaliai šis pokytis vyksta labai greitai ir JAV technologijų ekosistema jau aktyviai integruoja dirbtinio intelekto agentus į produktus ir vidinius procesus, o Kinijoje matomas dar spartesnis tempas.

Viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie galimą Lietuvoje veikiančios elektroninės parduotuvės klientų duomenų nutekėjimą. Apie incidentą pranešė žiniasklaida, tačiau jo mastas ir aplinkybės vis dar tikslinamos. Vis dėlto tokios situacijos dar kartą primena – net ir galimas duomenų saugumo pažeidimas gali turėti rimtų pasekmių tiek vartotojams, tiek verslui.

Technologijos šiandien vis dažniau tampa esmine savarankiškumo sąlyga. Žmonėms, susiduriantiems su judėjimo, regos, klausos ar komunikavimo kliūtimis, jos atveria duris į pasaulį, kuriame anksčiau galiojo daugybė ribojimų, o kasdieniai veiksmai reikalavo kitų pagalbos.

Dar visai neseniai aptarėme didžiulius technologinius šuolius, pristatant galingiausius dirbtinio intelekto (DI) modelius, tokius kaip „Google Gemini 3“. Tačiau kol technologijų milžinai varžosi, kieno algoritmas protingesnis, kyla kur kas praktiškesnis klausimas: kaip mes, žmonės, išmokstame šiuos įrankius naudoti kasdieniame darbe?

„Artemis II“ misija kuria istoriją. Nuskrieję toliausiai nuo Žemės iš visų jos gyventojų, pasauliui parodę nematomąją Mėnulio pusę ir klojantys pamatus žmonijos sugrįžimui ant jo paviršiaus, keturi NASA astronautai erdvėlaiviu „Orion“ šiuo metu grįžta į mūsų planetą. Viena iš naujovių yra ir pirmąkart iš tokio tolimo atstumo išbandomas optinis ryšys – infraraudonųjų spindulių lazeris.

Ryšio, bendravimo ir artumo poreikis nesikeičia su amžiumi – keičiasi tik būdai, kaip žmonės jį kuria. Vis daugiau senjorų pažinčių ieško skaitmeninėje erdvėje, kur mezga naujus santykius ir bendrauja. Tačiau šis pasaulis ne visada lengvai perprantamas – kartais jis atsiskleidžia per visai netikėtas situacijas.

Telefono skambutis, nežinomas numeris – atsiliepiate, o kitoje pusėje ramus, aiškus balsas lietuviškai paaiškina situaciją ir paprašo skubiai pateikti asmeninius duomenis ar atlikti pavedimą. Viskas skamba įtikinamai, be akcento, be klaidų – pažįstama situacija? Visgi daugeliu atvejų jūsų pašnekovas ne žmogus, o dirbtinio intelekto (DI) sukurtas balsas, leidžiantis sukčiams peržengti kalbos barjerus ir pasiekti aukas skirtingose šalyse.

Kopijavimo aparatas, diktofonas, skaičiuotuvas ar net liniuotė – tai tik keli įrenginiai, kuriuos iš mūsų kasdienybės tyliai išstūmė išmanusis telefonas. Per kelis dešimtmečius jis iš ryšio priemonės virto universaliu, kišenėje telpančiu įrankiu. Senokai pasikeitė ir nepaprastai išsiplėtė išmaniojo galimybės ir jo naudojimo būdai, nepakito tik jo pavadinimas – telefonas.

Nors diskusijos dėl sezoninio laiko keitimo Europoje ir Lietuvoje nerimsta kasmet, kol kas tvarka nesikeičia – paskutinį kovo sekmadienį Lietuvoje ir vėl įvedamas vasaros laikas. Šiemet laikrodžiai bus pasukti viena valanda pirmyn sekmadienio, kovo 29-osios, naktį. Nors daliai žmonių tai reiškia trumpesnį miegą, ekspertai ramina – išmaniesiems įrenginiams šis pokytis praktiškai nepastebimas.

Pastaruoju metu padidėjusios degalų kainos kelia daug diskusijų. Esant tokiai situacijai, dalis vairuotojų prisimena ir alternatyviaisiais degalais varomas transporto priemones. Peržiūrėjus atviruosius AB „Regitra“ ir LR Susisiekimo ministerijos duomenis, susijusius su lengvųjų automobilių (M1 kategorija) degalais, stebima chaotiška situacija. Lietuvoje šiuo metu yra 11 unikalių degalų rūšių ir net 39 skirtingos šių degalų rūšių kombinacijos.

Panevėžyje kovo mėnuo tapo neatsiejama „Inžinerija – Panevėžio DNR“ dalimi. Jau ketverius metus iš eilės organizuojamas renginių ciklas telkia visus inžinerijos smalsuolius, kviesdamas juos per praktines veiklas, eksperimentus ir susitikimus atverti technologijų ir tiksliųjų mokslų pasaulį bei paskatinti domėjimąsi inžinerinėmis profesijomis.

Technologijų amžius darbo paieškos procesą pavertė ginklavimosi varžybomis: šiandien, siųsdami savo gyvenimo aprašymą į svajonių poziciją, jūs konkuruojate ne tik su kitais specialistais, bet ir su robotais. Realybė, su kuria jau susiduria Lietuvos darbdaviai bei kandidatai, primena mokslinės fantastikos filmą: atrankose masiškai dalyvauja netikri kandidatai, ginkluoti dirbtiniu intelektu.

Klaipėdos universitetas jau 26-ąjį kartą surengė išskirtinį renginį moksleiviams, mokytojams ir tėvams „Iškeisk pamoką į paskaitą“, kuris šiemet tapo vienu didžiausių per visą savo istoriją. Per keturias dienas universitetas subūrė apie 3000 dalyvių iš visos Lietuvos, pasiūlęs beveik 60 paskaitų, dirbtuvių ir patyriminių veiklų.

Nors absoliučiais skaičiais Lietuvos pramonė auga, jos santykinis svoris šalies ekonomikoje pastaraisiais metais mažėja. Vis dėlto yra ir gerų žinių – inžinerijos ir technologijų sektorius toliau stiprina pozicijas. Per 2025 metus šios srities eksportas išaugo 6,5 proc. ir pasiekė 5,7 mlrd. eurų. Tai sudaro beveik ketvirtadalį (23,4 proc.) viso lietuviškos kilmės eksporto ir yra geriausias rezultatas nuo Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais.

Europos Sąjungoje formuojasi nauja vartotojų apsaugos kryptis – vadinamoji teisė taisyti prekes, skatinanti vietoje jų keitimo ar išmetimo pirmiausia sudaryti galimybę prekę pataisyti. Šią kryptį perima ir Lietuvos teisė: pakeisti Civilinio kodekso straipsniai numato papildomas pardavėjų pareigas, o vartotojams suteikia daugiau galimybių reikalauti prekių taisymo.

CERN paskelbė apie atrastą naują dalelę – du žaviuosius kvarkus turinčią kaskadą, arba Xi_cc barioną. Didžiojo hadronų greitintuvo LHCb eksperimente atrasta dalelė priklauso barionų elementariųjų dalelių grupei. Prie gerai žinomų barionų priskiriami protonai ir neutronai – dalelės, sudarančios atomų branduolius. VU Fizikos fakulteto LHCb Vilniaus grupės fizikas dr. Adamas Benjaminas Morrisas teigia, kad šis LHCb atradimas įmena ketvirtį amžiaus trukusią mįslę apie šios dalelės egzistavimą ir savybes.

Ar galėtumėt šiandien be telefono rasti kelią į vietą, kurioje niekada nebuvote? Klausimas paprastas, bet atsakymas vis dažniau gąsdina. Navigacijos programėlės mus išlaisvino nuo klaidžiojimo, tačiau kartu, panašu, atėmė kai ką svarbaus – gebėjimą patiems suprasti erdvę.

„OpenAI“ vadovas Samas Altmanas yra pasiūlęs provokuojančią mintį – kalbant apie dirbtinio intelekto energijos sąnaudas, dažnai pamirštama, kiek iš tiesų kainuoja pats žmogaus intelektas. Toks palyginimas skamba netikėtai: ar mūsų protas iš tikrųjų yra brangesnis, nei pažangiausi algoritmai? Kiek iš tiesų kainuoja mąstymas?

Daugelis suaugusiųjų kartais slapta sužaidžia trumpą mobilų žaidimą – dažniausiai tarp užduočių, per ilgesnius susitikimus ar tiesiog bandydami „perkrauti“ pavargusias smegenis. Tačiau apie tai garsiai kalbama retai. Psichologai sako, kad priežastis paprasta: žaidimai vis dar siejami su nerimtu laiko leidimu, todėl žmonės neretai vengia prisipažinti apie tokią veiklą.