Mūsų gyvenimas be technologijų neįsivaizduojamas. Kasdien naudojamės naujausiais išmaniaisiais telefonais ir kompiuteriais, per kelias sekundes galime susijungti, būdami bet kurioje pasaulio vietoje. Technologijų taikymas suteikia daug pranašumų. Vienas iš jų, galbūt mažiau žinomas, yra tas, kad galima geriau apsaugoti laukinę gamtą.

Pasaulyje sparčiai tobulėjant naujausioms technologijoms kartu tobulėja ir tekstilės spaudos būdai. Nuo seno vienas iš patikimiausių būdų perteikti spaudams ant tekstilės buvo šilkografija. Tačiau šiandien audinius spaudai puošia begalės kitų, naujai atrastų, patobulintų, išsiskiriančių kokybe ir prisidedančių prie žemės tausojimo technologinių būdų. Vienas iš jų – sublimacinė spaudos technologija.

Biologiniai valymo įrenginiai sujungia technologijas ir gamtą tam, kad būtų efektyviai išvalomos nuotekos. Norint suprasti, kaip jie veikia, reikia žinoti, kas yra aktyvusis dumblas ir kaip vyksta biologinis valymas. Būtent tai aptarsime šiame straipsnyje.

Vaikystėje svajojusi tapti architekte ar net chirurge, šiandien kaunietė Agnė Paulauskaitė-Tarasevičienė dirba visiškai kitoje, tačiau ne mažiau iššūkių keliančioje srityje – vysto karjerą mokslo srityje. Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto docentė, Dirbtinio intelekto centro vadovė Agnė gali pasigirti ne vienu mokslo pasiekimu.

​​​​​​​Lietuvos mažųjų palydovų kūrėja „NanoAvionics“ pirmą kartą istorijoje kosmose mažajame palydove įmontuota kamera užfiksavo aukštos raiškos vaizdo medžiagą – aplink Žemės orbitą skriejančio palydovo asmenukę. Naudojant komercinę kamerą bendrovė padarė MP42 palydovo 4K raiškos vaizdo įrašą ir nuotraukas.

Biologiniai valymo įrenginiai sujungia technologijas ir gamtą tam, kad būtų efektyviai išvalomos nuotekos. Norint suprasti, kaip jie veikia, reikia žinoti, kas yra aktyvusis dumblas ir kaip vyksta biologinis valymas. Būtent tai aptarsime šiame straipsnyje.

​​​​​​​Lietuvos mažųjų palydovų kūrėja „NanoAvionics“ pirmą kartą istorijoje kosmose mažajame palydove įmontuota kamera užfiksavo aukštos raiškos vaizdo medžiagą – aplink Žemės orbitą skriejančio palydovo asmenukę. Naudojant komercinę kamerą bendrovė padarė MP42 palydovo 4K raiškos vaizdo įrašą ir nuotraukas.

Degalų rinkos specialistai beda į paradoksą: nors Lietuvoje yra galimybė įkrauti net ypač galingus super klasės automobilius, eksploatuojama vos keli tūkstančiai elektromobilių ir jų įkrovimo tinklas dar „skylėtas“. Prognozuojama, kad šalies automobilių parkas pasikeis po dešimtmečio, tuomet ir elektra degalų segmente pradės užimti svarbią vietą.

Neįtikėtinu greičiu tobulėjančios šiuolaikinės technologijos ir inovatyvūs sprendimai keičia Lietuvos agrosektoriaus veidą. Pasitelkdami dronus, naudodami tiksliąsias technologijas Lietuvos ūkininkai eina Europos Sąjungos Žaliojo kurso iškeltų tikslų įgyvendinimo link. Racionaliai naudojami resursai – ne tik mažiau žalos gamtai, bet ir dar kokybiškesnis produktas galutiniam vartotojui.

Ar sutiktumėte žiemos metu naktį keletui valandų sustabdyti šilumos siurblį, šildantį Jūsų namą, ir už tai gauti tiek pinigų, kiek užtektų vėliau, nieko nemokant, pastatą šildyti visa dieną?

Slapukai jau daugiau nei dešimtmetį renka ir indeksuoja interneto ekonomikai itin vertingą informaciją, įskaitant vartotojų duomenis. Tačiau šiems reikalaujant daugiau privatumo, trečiųjų šalių slapukai tampa praeities dalyku. Yra kitų būdų stebėti vartotojus ir rinkti duomenis. Bet dalis naujų technologijų dar yra nereguliuojamos ir sunkiai suprantamos.

Nors dirbtinis intelektas gali pasiekti nuostabių laimėjimų, mokslininkai pastebi tamsiųjų šio reiškinio pusių – naujausias eksperimentas rodo, kad dirbtinis intelektas gali priimti žalingus ir šališkus sprendimus, remdamasis seksistiškomis ir rasistiškomis išvadomis.

„Mes turėjome jau būti pasiruošę anksčiau, bet atėjome nuogi į dilgėles“, – LRT radijui sako asociacijos „Infobalt“ direktorius Mindaugas Ubartas, komentuodamas šalyje patiriamas kibernetines atakas.

Apie dirbtinį intelektą (DI) ir jo taikymo galimybes esame skaitę ne vieną straipsnį, bet vis dar kyla klausimų apie DI sąvokos sampratą. Bene aiškiausiai DI sąvoką apibūdina britų mokslininkė Margareta A. Boden. Jos teigimu, „DI siekia, kad kompiuteriai atliktų veiksmus, kuriuos gali atlikti protas“.

Kol Ukrainos kariuomenė gina savo šalies nepriklausomybę ginklais, paraleliai vyksta ne mažiau svarbios kovos tarptautiniame informaciniame fronte. Naujausios dirbtinio intelekto technologijos pasitelkiamos kurti įtikinimas vaizdo ir garso klastotes, skleisti melagienas ir sėti nepasitikėjimą. Tačiau dirbtinis intelektas gali būti ir labai efektyvus priešnuodis prieš nusikaltėlius ar valstybes agresores.

Daugiau nei 100 metų Lietuvoje veikę taksofonai iškeliauja į istoriją. Birželio 20-ąją Vilniaus autobusų stotyje išjungtas paskutinis taksofonas šalyje. Viena pagrindinių nuotolinio bendravimo priemonių buvę taksofonai pastarąjį dešimtmetį tapo visiškai nebenaudojami ir užleido savo vietą pažangesnėms interneto bei mobiliojo ryšio technologijoms.

Vartotojų itin laukiamas 5G ryšys atvers dar platesnes interneto ryšio galimybes – ypač greitą didelių failų atsisiuntimą ar itin sklandžią žaidimų patirtį. Įmonėms šis ryšys bus naudingas ir dėl privataus tinklo, dar kitaip vadinamo „tinklo dalijimo“. Ši technologija suteiks verslams ir gamykloms atskirus 5G tinklo resursus, kurie lyg atskira eismo juosta kelyje, padės išvengti trikdžių.

Tai, ką kadaise matėme tik filmuose, šiandien virsta realybe – 5G ryšys padeda vystyti technologijas, dėl kurių keisis žmonių patirtis, o miestai taps dar išmanesni. Daugybė kasdienių gyvenimo džiaugsmų gali persikelti į virtualią realybę, tarp jų net ir tokie kaip artimųjų prisilietimai.

Lietuva jau netrukus galutinai atsisveikins su taksofonais, kurie daug dešimtmečių buvo viena pagrindinių viešai prieinamų ryšio priemonių. Vyresni gyventojai dar atsimena ne tik taksofonus, į kuriuos metė monetas ar kišo magnetines korteles, bet ir įvairias gudrybes, kurios leisdavo skambinti nemokamai.

Lėktuvo režimo įjungimas išmaniuosiuose įrenginiuose prieš kiekvieną skrydį keliautojams yra įprasta, bet toli gražu ne pati maloniausia procedūra. Kadangi ilgos valandos lėktuvo salone atrodo kaip idealus laikas pažiūrėti „Netflix“ ar atsakyti į susikaupusius elektroninius laiškus, daugeliui kyla klausimas, kodėl iki šiol skrydžio metu negalime visavertiškai naudotis internetu.

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių pernai išviliojo 10,2 mln. Eur – dukart daugiau nei 2020-aisiais. Pagrindiniais sukčių taikiniais tapo trijų didžiausių šalies miestų gyventojai – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje užfiksuota 80 proc. visų sukčiavimo atvejų. Nors 96 proc. sukčiavimo atvejų buvo nukreipti į fizinius asmenis, beveik ketvirtis visų išviliotų pinigų – iš įmonių sąskaitų.

Lietuvių startuolio „TermsHub“ atliktas tyrimas rodo, kad net 89 % didžiausių Lietuvos svetainių neatitinka Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR). Galima drąsiai teigti, kad BDAR Lietuvoje vis dar nėra praktiškai įgyvendinamas. Kokių veiksmų pasigenda teisininkai?

Vėjo energetikos plėtrą Lietuvoje turintis paskatinti Energetikos ministerijos ruošiamas „Proveržio paketas“ šio sektoriaus dalyvių kol kas vertinamas kritiškai. Praėjus keliems mėnesiams po viešo pristatymo, ministerija vis dar negirdi vėjo energetikos verslo atstovų išsakytų pastabų, o atlikti minimalūs pakeitimai neatitinka rinkos poreikių.

Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, 2021 m. visame pasaulyje parduota 6,6 mln. elektromobilių – dvigubai daugiau nei 2020-aisiais. Labiausiai Lietuvos gyventojus įsigyti elektrinį automobilį motyvuoja mokesčių lengvatos, mažesni išlaikymo kaštai ir poveikis aplinkai – atskleidė atlikta apklausa.

Daugiau kaip pusė lietuvių naujienas sužino soc. tinkluose, bet jais pasitiki vos 9 proc. Nors net 76 proc. mano, kad nuomonės formuotojų įrašuose vyrauja per daug reklamos, daugiau kaip pusė lietuvių yra bent kartą pirkę soc. tinkluose reklamuojamą prekę, atskleidžia unikalus tyrimas apie lietuvių soc. tinklų vartojimo įpročius.

Mūsų gyvenimas be technologijų neįsivaizduojamas. Kasdien naudojamės naujausiais išmaniaisiais telefonais ir kompiuteriais, per kelias sekundes galime susijungti, būdami bet kurioje pasaulio vietoje. Technologijų taikymas suteikia daug pranašumų. Vienas iš jų, galbūt mažiau žinomas, yra tas, kad galima geriau apsaugoti laukinę gamtą.

Pasaulyje sparčiai tobulėjant naujausioms technologijoms kartu tobulėja ir tekstilės spaudos būdai. Nuo seno vienas iš patikimiausių būdų perteikti spaudams ant tekstilės buvo šilkografija. Tačiau šiandien audinius spaudai puošia begalės kitų, naujai atrastų, patobulintų, išsiskiriančių kokybe ir prisidedančių prie žemės tausojimo technologinių būdų. Vienas iš jų – sublimacinė spaudos technologija.

Vaikystėje svajojusi tapti architekte ar net chirurge, šiandien kaunietė Agnė Paulauskaitė-Tarasevičienė dirba visiškai kitoje, tačiau ne mažiau iššūkių keliančioje srityje – vysto karjerą mokslo srityje. Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto docentė, Dirbtinio intelekto centro vadovė Agnė gali pasigirti ne vienu mokslo pasiekimu.

Mokslininkai nustatė, kad tradicinius klinikinius duomenis papildžius informacija apie tinklainės kraujagyslių būklę, galima geriau nustatyti širdies priepuolio riziką, palyginti su įprastais modeliais, kuriuose analizuojami tik demografiniai duomenys.

Vienas garsiausių pasaulio fizikų ir kosmologų Stephenas Hawkingas turėjo intriguojančių ir kontraversiškų minčių ne tik apie mūsų pačių ateitį, bet ir nežemišką gyvybę, kuri, anot jo, greičiausiai visai nėra draugiška. S. Hawkingo įsitikinimu, turėtume nustoti Visatai siųsti informaciją apie savo buvimo vietą, ką jau ir taip darome metų metus.