Lietuvos oro uostai skelbia, kad Palangos oro uoste įdiegta nauja pažangi bepiločių orlaivių (dronų) aptikimo sistema. Naujoji įranga įdiegta oro uostui kasmet sutinkant rekordinius keleivių srautus bei didėjant aptarnaujamų skrydžių skaičiui.

Lietuvoje diegiamos elektroninės kelių rinkliavos sistemos projektas įgauna pagreitį – sistema oficialiai vadinsis „Via Toll“. Projektą įgyvendinanti „Via Lietuva“ taip pat atskleidžia daugiau informacijos, kaip veiks nuo 2027 m. sausio 1 d. startuosianti pažangi sistema, pakeisianti šiuo metu naudojamą elektroninių vinječių sistemą.

Inovacijų agentūra pastebi, kad Lietuvos įmonės vis aktyviau įsitraukia į Europos gynybos inovacijų projektus. Viena iš tokia galimybe pasinaudojusių bendrovių „IT logika“, kuri su savo autonominių dronų sistemų sprendimu „Dbox“ dalyvauja daugiau nei 20 įmonių ir mokslo institucijų vienijančiame 28 mln. eurų vertės projekte DART.

Lietuvoje į baigiamąjį etapą žengia ambicingas projektas „Misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų įgyvendinimas“, kuris per trejus metus iš esmės pakeitė šalies inovacijų kryptį. Inovacijų agentūros koordinuojamos programos, kurioms skirta daugiau nei 88 mln. eurų, suvienijo mokslo ir verslo lyderius bendram tikslui – kurti realius sprendimus svarbiausiems visuomenės iššūkiams.

Nacionalinis plėtros bankas ILTE ir tarptautinė atsinaujinančios energetikos bendrovė „Green Genius“ pasirašė paskolos sutartį biometano jėgainės vystymui Pakruojo rajone. Peleniškių kaime planuojama pastatyti 30 GWh energijos ir iki 3 mln. kubinių metrų biometano gaminsiančią jėgainę.

Lietuvos oro uostai skelbia, kad Palangos oro uoste įdiegta nauja pažangi bepiločių orlaivių (dronų) aptikimo sistema. Naujoji įranga įdiegta oro uostui kasmet sutinkant rekordinius keleivių srautus bei didėjant aptarnaujamų skrydžių skaičiui.

Inovacijų agentūra pastebi, kad Lietuvos įmonės vis aktyviau įsitraukia į Europos gynybos inovacijų projektus. Viena iš tokia galimybe pasinaudojusių bendrovių „IT logika“, kuri su savo autonominių dronų sistemų sprendimu „Dbox“ dalyvauja daugiau nei 20 įmonių ir mokslo institucijų vienijančiame 28 mln. eurų vertės projekte DART.

Nacionalinis plėtros bankas ILTE ir tarptautinė atsinaujinančios energetikos bendrovė „Green Genius“ pasirašė paskolos sutartį biometano jėgainės vystymui Pakruojo rajone. Peleniškių kaime planuojama pastatyti 30 GWh energijos ir iki 3 mln. kubinių metrų biometano gaminsiančią jėgainę.

Šių metų pavasarį pradėjęs veikti beveik 30 MW galios vėjo parkas Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje žymi ne tik atsinaujinančios energetikos plėtrą, bet ir augantį skaitmeninių sprendimų vaidmenį. Projekte buvo įdiegti lietuvių technologijų įmonės „Inion Software“ energijos valdymo sprendimai, kurie leis realiu laiku stebėti, analizuoti ir optimizuoti parko veiklą.

Į „Ignitis gamyba“ valdomos Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės teritoriją pristatyta pirmoji elektros energijos kaupimo sistemos (EEKS) įrangos siunta. Beveik 47 mln. eurų vertės projektą planuojama visiškai užbaigti 2027 metais.

Lietuvoje diegiamos elektroninės kelių rinkliavos sistemos projektas įgauna pagreitį – sistema oficialiai vadinsis „Via Toll“. Projektą įgyvendinanti „Via Lietuva“ taip pat atskleidžia daugiau informacijos, kaip veiks nuo 2027 m. sausio 1 d. startuosianti pažangi sistema, pakeisianti šiuo metu naudojamą elektroninių vinječių sistemą.

Generatyvinis dirbtinis intelektas (DI) šiandien gali beveik identiškai atkurti profesionalaus fotografo ar tapytojo kūrinį, tačiau kartu su vaizdu jis „išplauna“ ir teisinę jo apsaugą. VDA Klaipėdos fakulteto studento atliktas eksperimentas parodė, kaip viena iteracija, naudojant populiariausią DI įrankį, panaikina autorystės pėdsakus ir paverčia kūrinį „niekieno“ nuosavybe.

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje pristatyta nauja interaktyvi ekspozicija, kurioje šiuolaikinės raiškos formos kviečia lankytojus ne tik stebėti, bet ir aktyviai įsitraukti į pažinimo procesą. Šią patirtį papildo kartu su ekspozicija pristatytas eksperimentinis dirbtinio intelekto gidas „Pasikalbėkime apie muziejų“.

KTU Informatikos fakulteto mokslininkai kartu su Lietuvos energetikos instituto tyrėjais sukūrė integruotą fizikinės elgsenos ir dirbtinio intelekto modelį, skirtą lygumų upių hidromorfologinėms savybėms tirti.

Lietuvos mokslininkai kuria metodus, kurie gali padėti anksčiau ir tiksliau nustatyti paveldimus klausos sutrikimus. KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Taikomosios matematikos katedros docento dr. Tomo Iešmanto kartu su komanda vykdomas projektas siekia sujungti genetinius duomenis, vidinės ausies vaizdus ir dirbtinio intelekto analizę, kad gydytojai galėtų priimti labiau individualizuotus sprendimus.

Efektyvaus, patikimo ir saugaus ryšio infrastruktūros kosmose ir Žemėje sukūrimas yra vienas didžiausių šiandienos technologinių iššūkių. Svarbų žingsnį jį įveikiant padės žengti pažangius optinio ryšio sprendimus vystanti Lietuvos kosmoso ir gynybos sektoriaus bendrovė „Astrolight“.

AB „Oro navigacija“ ir aviacijos technologijų gamintoja „Indra“ pasirašė 6,7 mln. Eur vertės sutartį, kuria numatytas naujos kartos radiolokacinių sistemų įsigijimas ir diegimas Lietuvoje. Atnaujinimas užtikrins didesnį oro erdvės stebėjimo patikimumą, stiprins skrydžių saugą.

Įgyvendintas projektas „Inovatyvių skaitmeninių technologinių sprendimų vystymas, panaudojant 5G ryšio technologijas“. Projektas buvo orientuotas į praktinių, rinkai parengtų sprendimų kūrimą, pasitelkiant 5G ryšio technologijas ir autonomines sistemas, kurios leistų iš esmės pakeisti logistikos infrastruktūros stebėsenos, duomenų surinkimo ir kontrolės procesus.

„Bitė“ baigė vieną didžiausių tinklo plėtros etapų bendrovės istorijoje. Į vieno moderniausių mobiliojo ryšio tinklų regione statybas bendrovė investavo daugiau kaip 100 mln. eurų. Tai leido ne tik diegti naujos kartos 5G ryšį, bet ir sustiprinti žmonių apsaugą nuo nuotolinių sukčių skambučių ir žinučių bei pagerinti ryšio kokybę visoje Lietuvoje.

Viešoji įstaiga „Plačiajuostis internetas“, įgyvendinanti projektą „Itin spartaus ryšio infrastruktūros plėtra“, pasirašė 60 ryšio bokštų projektavimo ir statybos sutarčių, kurių bendra vertė siekia 20 mln. Eur (su PVM). Darbus atliks UAB „Enersense“ ir UAB „Connecto Lietuva“.

Lietuvoje į baigiamąjį etapą žengia ambicingas projektas „Misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų įgyvendinimas“, kuris per trejus metus iš esmės pakeitė šalies inovacijų kryptį. Inovacijų agentūros koordinuojamos programos, kurioms skirta daugiau nei 88 mln. eurų, suvienijo mokslo ir verslo lyderius bendram tikslui – kurti realius sprendimus svarbiausiems visuomenės iššūkiams.

Visose 60 savivaldybių sėkmingai įgyvendintas nacionalinis projektas „Prisijungusi Lietuva“, kurio metu gyventojai mokėsi naudotis viešosiomis e. paslaugomis. Jo vykdytojai ragina gyventojus nesustoti mokytis, nes valstybės teikiamos skaitmeninės paslaugos toliau tobulėja.

Skaitmeninės technologijos šiandien keičia ne tik pramonę ar energetiką, bet ir tai, kaip rengiami būsimi inžinieriai. Aukštasis mokslas susiduria su iššūkiu – kaip DI integruoti į studijų procesą taip, kad jis stiprintų mokymąsi, išlaikytų akademinę kokybę ir padėtų ugdyti atsakingus, kritiškai mąstančius specialistus. Būtent į šį klausimą siekia atsakyti KTU koordinuojamas tarptautinis „Nordplus“ programos partnerių tinklas ENERGYCOM

KTU vysto Kibernetinio saugumo kompetencijų centrą, kurio tikslas – sukurti aplinką, kurioje moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir partnerystės virstų realiais sprendimais valstybės, verslo ir visuomenės kibernetiniam atsparumui stiprinti.

Kuo daugiau mūsų gyvenimo persikelia į skaitmeninę erdvę, tuo dažniau tenka susidurti ir su pavojais, tokiais kaip finansiniais sukčiavimais, nutekintais asmens duomenimis ar klaidinančia informacija socialiniuose tinkluose. Technologijos vystosi greitai, o kartu su jomis tobulėja ir piktadarių metodai, tad reaguoti privalu greitai, visos šalies mastu. Atsaką šioms grėsmėms kuria KTU suburtas konsorciumas.