Nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuvoje pradėsianti veikti elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“ taps reikšmingu žingsniu kuriant veiksmingesnį ir tvaresnį kelių infrastruktūros finansavimo modelį. Įgyvendinus efektyvesniam rinkliavos surinkimui numatytas priemones ir pradėjus veikti „Via Toll“ sistemai, per 2027 metus kelių infrastruktūros gerinimui prognozuojama surinkti apie 110 mln. eurų.

Daugiau kaip 30 mln. eurų vertės investicija Raseinių rajone virsta vienu didžiausių energijos kaupimo projektų Lietuvoje. UAB „Zakaras Holding“ ir AB „Miesto gijos“ valdoma bendrovė „Future Energy“ pradeda aktyvų baterijų parko statybų etapą, kurį pirmadienį, birželio 15 dieną, pažymėjo simboline kapsulės įkasimo ceremonija.

Lietuvoje baigtas kurti Didysis lietuvių kalbos garsynas LIEPA-3. Vilniaus universiteto ir kitų įstaigų mokslininkai surinko ir anotavo 10 tūkst. valandų lietuvių kalbos įrašų, kurie sudaro daugiau nei vienerius metus nenutrūkstamos šnekos. Tai didžiausias iki šiol lietuvių kalbos šnekos duomenų rinkinys, skirtas dirbtinio intelekto technologijoms.

ESO šiemet į modernų tinklą Telšių apskrityje investuoja beveik 12 mln. eurų. Iš viso bus nutiesti 107 km kabelinių linijų bei įrengtos arba atnaujintos 38 transformatorinės. Reikšmingos investicijos nukreiptos į miškingas vietoves, kur dėl lūžtančių medžių pažeistų linijų fiksuojama daugiausiai avarinių atjungimų.

Įsivaizduokite augalą, kuris pats gali pasakyti, kada jam trūksta vandens, šviesos ar tinkamų sąlygų augti. Tokią idėją įgyvendina „LapAI“ – Kauno technologijos universiteto studentų kuriama išmanioji augalų priežiūros sistema, jungianti dirbtinį intelektą, realaus laiko aplinkos duomenis ir sužaidybintą patirtį.

Daugiau kaip 30 mln. eurų vertės investicija Raseinių rajone virsta vienu didžiausių energijos kaupimo projektų Lietuvoje. UAB „Zakaras Holding“ ir AB „Miesto gijos“ valdoma bendrovė „Future Energy“ pradeda aktyvų baterijų parko statybų etapą, kurį pirmadienį, birželio 15 dieną, pažymėjo simboline kapsulės įkasimo ceremonija.

ESO šiemet į modernų tinklą Telšių apskrityje investuoja beveik 12 mln. eurų. Iš viso bus nutiesti 107 km kabelinių linijų bei įrengtos arba atnaujintos 38 transformatorinės. Reikšmingos investicijos nukreiptos į miškingas vietoves, kur dėl lūžtančių medžių pažeistų linijų fiksuojama daugiausiai avarinių atjungimų.

Klaipėdos uostas atidarė pirmąją Lietuvoje žaliojo vandenilio stotį. Novatoriškas projektas žymi naują etapą Lietuvos energetiniame gyvenime ir atvers galimybes aplinkai draugiškais degalais pildyti lengvuosius automobilius ir sunkųjį transportą. Šis projektas – naujos, aplinkai draugiškesnės transporto ekosistemos pradžios taškas.

Didžiausią šalyje greitojo elektromobilių įkrovimo tinklą valdanti bendrovė „Ignitis“ strategiškai svarbioje vietoje – magistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda pusiaukelėje, netoli Raseinių, – oficialiai atidarė naujos kartos „Ignitis ON“ įkrovimo parką.

Lietuvos oro uostai skelbia, kad Palangos oro uoste įdiegta nauja pažangi bepiločių orlaivių (dronų) aptikimo sistema. Naujoji įranga įdiegta oro uostui kasmet sutinkant rekordinius keleivių srautus bei didėjant aptarnaujamų skrydžių skaičiui.

Nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuvoje pradėsianti veikti elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“ taps reikšmingu žingsniu kuriant veiksmingesnį ir tvaresnį kelių infrastruktūros finansavimo modelį. Įgyvendinus efektyvesniam rinkliavos surinkimui numatytas priemones ir pradėjus veikti „Via Toll“ sistemai, per 2027 metus kelių infrastruktūros gerinimui prognozuojama surinkti apie 110 mln. eurų.

Lietuvoje baigtas kurti Didysis lietuvių kalbos garsynas LIEPA-3. Vilniaus universiteto ir kitų įstaigų mokslininkai surinko ir anotavo 10 tūkst. valandų lietuvių kalbos įrašų, kurie sudaro daugiau nei vienerius metus nenutrūkstamos šnekos. Tai didžiausias iki šiol lietuvių kalbos šnekos duomenų rinkinys, skirtas dirbtinio intelekto technologijoms.

Įsivaizduokite augalą, kuris pats gali pasakyti, kada jam trūksta vandens, šviesos ar tinkamų sąlygų augti. Tokią idėją įgyvendina „LapAI“ – Kauno technologijos universiteto studentų kuriama išmanioji augalų priežiūros sistema, jungianti dirbtinį intelektą, realaus laiko aplinkos duomenis ir sužaidybintą patirtį.

Lietuvoje diegiamos elektroninės kelių rinkliavos sistemos projektas įgauna pagreitį – sistema oficialiai vadinsis „Via Toll“. Projektą įgyvendinanti „Via Lietuva“ taip pat atskleidžia daugiau informacijos, kaip veiks nuo 2027 m. sausio 1 d. startuosianti pažangi sistema, pakeisianti šiuo metu naudojamą elektroninių vinječių sistemą.

Generatyvinis dirbtinis intelektas (DI) šiandien gali beveik identiškai atkurti profesionalaus fotografo ar tapytojo kūrinį, tačiau kartu su vaizdu jis „išplauna“ ir teisinę jo apsaugą. VDA Klaipėdos fakulteto studento atliktas eksperimentas parodė, kaip viena iteracija, naudojant populiariausią DI įrankį, panaikina autorystės pėdsakus ir paverčia kūrinį „niekieno“ nuosavybe.

Efektyvaus, patikimo ir saugaus ryšio infrastruktūros kosmose ir Žemėje sukūrimas yra vienas didžiausių šiandienos technologinių iššūkių. Svarbų žingsnį jį įveikiant padės žengti pažangius optinio ryšio sprendimus vystanti Lietuvos kosmoso ir gynybos sektoriaus bendrovė „Astrolight“.

AB „Oro navigacija“ ir aviacijos technologijų gamintoja „Indra“ pasirašė 6,7 mln. Eur vertės sutartį, kuria numatytas naujos kartos radiolokacinių sistemų įsigijimas ir diegimas Lietuvoje. Atnaujinimas užtikrins didesnį oro erdvės stebėjimo patikimumą, stiprins skrydžių saugą.

Įgyvendintas projektas „Inovatyvių skaitmeninių technologinių sprendimų vystymas, panaudojant 5G ryšio technologijas“. Projektas buvo orientuotas į praktinių, rinkai parengtų sprendimų kūrimą, pasitelkiant 5G ryšio technologijas ir autonomines sistemas, kurios leistų iš esmės pakeisti logistikos infrastruktūros stebėsenos, duomenų surinkimo ir kontrolės procesus.

„Bitė“ baigė vieną didžiausių tinklo plėtros etapų bendrovės istorijoje. Į vieno moderniausių mobiliojo ryšio tinklų regione statybas bendrovė investavo daugiau kaip 100 mln. eurų. Tai leido ne tik diegti naujos kartos 5G ryšį, bet ir sustiprinti žmonių apsaugą nuo nuotolinių sukčių skambučių ir žinučių bei pagerinti ryšio kokybę visoje Lietuvoje.

Viešoji įstaiga „Plačiajuostis internetas“, įgyvendinanti projektą „Itin spartaus ryšio infrastruktūros plėtra“, pasirašė 60 ryšio bokštų projektavimo ir statybos sutarčių, kurių bendra vertė siekia 20 mln. Eur (su PVM). Darbus atliks UAB „Enersense“ ir UAB „Connecto Lietuva“.

Jūs einate koridoriumi, jus užfiksuoja video kamera, o ekrane pasirodo užrašas: „Jūsų veidas tapo mūsų dirbtinio intelekto mokymo dalimi. Ačiū už jūsų indėlį“. Šią nejaukią situaciją Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulteto erdvėse patyrę lankytojai susidūrė su realybe, kuri skaitmeniniame pasaulyje vyksta kas sekundę, tik giliai užkulisiuose.

Lietuvoje į baigiamąjį etapą žengia ambicingas projektas „Misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų įgyvendinimas“, kuris per trejus metus iš esmės pakeitė šalies inovacijų kryptį. Inovacijų agentūros koordinuojamos programos, kurioms skirta daugiau nei 88 mln. eurų, suvienijo mokslo ir verslo lyderius bendram tikslui – kurti realius sprendimus svarbiausiems visuomenės iššūkiams.

Visose 60 savivaldybių sėkmingai įgyvendintas nacionalinis projektas „Prisijungusi Lietuva“, kurio metu gyventojai mokėsi naudotis viešosiomis e. paslaugomis. Jo vykdytojai ragina gyventojus nesustoti mokytis, nes valstybės teikiamos skaitmeninės paslaugos toliau tobulėja.

Skaitmeninės technologijos šiandien keičia ne tik pramonę ar energetiką, bet ir tai, kaip rengiami būsimi inžinieriai. Aukštasis mokslas susiduria su iššūkiu – kaip DI integruoti į studijų procesą taip, kad jis stiprintų mokymąsi, išlaikytų akademinę kokybę ir padėtų ugdyti atsakingus, kritiškai mąstančius specialistus. Būtent į šį klausimą siekia atsakyti KTU koordinuojamas tarptautinis „Nordplus“ programos partnerių tinklas ENERGYCOM

KTU vysto Kibernetinio saugumo kompetencijų centrą, kurio tikslas – sukurti aplinką, kurioje moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir partnerystės virstų realiais sprendimais valstybės, verslo ir visuomenės kibernetiniam atsparumui stiprinti.