Lietuva turi ambicingą tikslą – iki 2030-ųjų metų tapti viena lyderiaujančių gyvybės mokslų šalių regione. Tad siekiant prisidėti prie šio tikslo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra nuo spalio mėn. pradeda įgyvendinti naują iniciatyvą „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimas“.

Rugsėjo 17 d. Kauno technologijos universiteto (KTU) „Santakos“ slėnyje susirinko augiau nei 70 moksleivių, pasiryžusių be įprastų pamokų per metus suprojektuoti netradicinį viešbutį ir sudalyvauti projekte „Design. Engineer. Construct! LT“.

Šiandien bendravimas internete yra kiekvieno mūsų kasdienybė, o 9-12 klasėje besimokantys paaugliai jau gimė su telefonu rankose. Kompanijos „Samsung“ atliktas tyrimas parodė, kad 66 proc. 14-18 m. jaunuolių internete elgiasi visaip kitaip nei realybėje. Tačiau pasak technologijų ir švietimo ekspertų, etiketo taisyklės bendraujant virtualiai ir realiai neturėtų skirtis.

Švariai ir saugiai aplinkai neabejingos Lietuvos bendruomenės per metus surinko 65 tonas elektros ir elektroninės įrangos bei 0,56 tonas nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų. Tarp šalies bendruomenių daugiausia atliekų surinko Kretingos rajono Vydmantų kaimo bendruomenės centras „Vydmantai“.

Ar pamenate, kaip prieš kelerius metus Lietuvos mokinius buvo apėmusi „Lietuvos istorijos repo“ manija ir jie lengvai išmoko daug Lietuvos istorijos faktų? Pasaulyje yra kitų unikalių pavyzdžių, kai mokymosi procese sėkmingai pasitelkiami kūrybiški ir įtraukiantys sprendimai. Beje, jais pasinaudoti savo darbe gali ir Lietuvos pedagogai.

Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje visuomenei ir suinteresuotiems rinkos dalyviams pristatytas išmaniosios apskaitos, t. y. išmaniųjų elektros energijos apskaitos prietaisų diegimo projektas, kurį nuo 2020 m. pradės įgyvendinti AB „Energijos skirstymo operatorius“. Išmaniąją apskaitą yra įsidiegusios daugelis Europos Sąjungos šalių, tarp jų ir Latvija bei Estija.

Kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo to, kaip jam mokykloje sekasi šiandien, gali pagerinti savo pažymius – tuo įsitikinęs jaunas ir ambicingas fizikos korepetitorius bei socialinis verslininkas Eimantas Bekėža. Jis ne tik sukūrė unikalią mokymosi sistemą, bet ir ketina sugriauti mitą, kad papildomas individualizuotas mokymas turi būti brangus ir sunkiai prieinamas.

Kitais metais Klaipėdoje veiklą pradės bendrovės „Vėjo projektai“ dukterinės įmonės „Elektrinio transporto sistemos “ elektrinių autobusų laboratorija. Joje bus kuriami ir tobulinami elektriniai miesto autobusai „Dancer“.

„Erasmus+“ projekto „Kaip auginti išradėją“ dėka moksleiviai visus praėjusius mokslo metus mokėsi dirbti su įvairiais technologiniais įrankiais. Malūno sparnai iš „Lego“ kaladėlių, užprogramuoti išjudinti įmantrius mechanizmus, 3D projektuotos ir spausdintos detalės – tokius kūrybinius projektus sukūrė 12-13 m. vaikai!

Dirbtuvės su 3D spausdintuvais bei robotikos ir elektronikos rinkiniais, edukacinės programos, kūrybos erdvės – prieš dešimtį metų sunku būtų buvę patikėti, kad tokias galimybes ir veiklas siūlys ne kas kita, o bibliotekos. Jos šiandien jau nėra vien ramaus skaitymo ar knygų skolinimosi vietos.

Paskatinti moksleivius domėtis STEAM mokslo sritimis yra pasirengę ir Lietuvos verslo subjektai ir ne pelno siekiančios organizacijos. Šiais metais UAB „Maxima“ organizuojamame „Mūsų bendruomenė“ konkurse viena iš laimėtojų tapo VšĮ „Amici Art“ su projektu „Ateities kodas“, kuriame ugdys moksleivių gebėjimus ir žinias STEAM mokslų srityse.

Prieš kelias savaites oficialiai startavusi „GovTech“ laboratorija pradeda pirmąsias iniciatyvas – šiandien paskelbti pirmieji bandomieji viešojo sektoriaus iššūkiai, prie kurių sprendimo gali prisidėti visuomenė: startuoliai, akademinė bendruomenė, nevyriausybinės organizacijos.

Šią savaitę baigiasi du mėnesius trukusios kūrybinės dirbtuvės senjorams. Pasitelkdami 3D modeliavimo ir spausdinimo technologijas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybiškumo ir inovacijų centre „LinkMenų fabrikas“ sostinės senjorai kūrė šviestuvus, kurie taps išskirtiniu dekoro akcentu ir papuoš jų namų erdves.

Inovacijos – pagrindinis ekonomikos ir pažangos variklis. Dėl to Lietuvai neabejotinai reikia kuo daugiau tokių drąsių ir talentingų inovacijų kūrėjų, kaip dvidešimtmetė palangiškė Gabrielė Kalantaitė. Mančesterio universitete medžiagų mokslą ir inžineriją studijuojanti mergina jau dabar gali pasigirti savo pasiekimais.

Europos inovatyviųjų universitetų konsorciumui, kurio narys yra Kauno technologijos universitetas, Europos Komisija patikėjo diegti pilotinį inovatyvų aukštojo mokslo modelį Europoje.