Žinome, kad dažniausiai magų triukų paslaptis – tiesiog rankų miklumas. Nepaisant to, daugeliui iš mūsų vis tiek įdomu, kas bus toliau, žiūrint „stebuklingą“ fokusą. Pasirodo, tokį magišką pasirodymą gali atlikti ne tik žmonės, bet ir „Google“. Na gerai, tai ne visai magiški triukai, o slaptos išmaniosios funkcijos, kurios neabejotinai pralinksmins paiešką didžiausioje pasaulio paieškos sistemoje.

Lietuviai įgyvendina pirmąjį dyzelinio hibridinio dviejų elektrinių variklių bagio „Krampus“ kūrimo etapą. Antrajame etape bagis taps distanciniu būdu valdoma mašina, o trečiajame – dirbtinio intelekto valdomu visiškai autonominiu automobiliu be sėdynių keleiviams. „IT+“ laidos vedėjai Saulius Jeruslanovas ir Elita Citovičiūtė apžiūrėjo unikalią transporto priemonę iš arti ir pakalbino jos kūrėjus.

Europos branduolinių tyrimų organizacijos CERN pasididžiavimas – didžiausias pasaulyje dalelių greitintuvas – yra įrengtas 100 metrų gylyje Prancūzijos ir Šveicarijos teritorijoje. Greitintuvo ilgis siekia net 27 kilometrus, tačiau fizikų tyrinėjamos subatominės dalelės per sekundę jį apskrieja daugiau nei 11 tūkstančių kartų.

Lietuviai įgyvendina pirmąjį dyzelinio hibridinio dviejų elektrinių variklių bagio „Krampus“ kūrimo etapą. Antrajame etape bagis taps distanciniu būdu valdoma mašina, o trečiajame – dirbtinio intelekto valdomu visiškai autonominiu automobiliu be sėdynių keleiviams. „IT+“ laidos vedėjai Saulius Jeruslanovas ir Elita Citovičiūtė apžiūrėjo unikalią transporto priemonę iš arti ir pakalbino jos kūrėjus.

Europos branduolinių tyrimų organizacijos CERN pasididžiavimas – didžiausias pasaulyje dalelių greitintuvas – yra įrengtas 100 metrų gylyje Prancūzijos ir Šveicarijos teritorijoje. Greitintuvo ilgis siekia net 27 kilometrus, tačiau fizikų tyrinėjamos subatominės dalelės per sekundę jį apskrieja daugiau nei 11 tūkstančių kartų.

Katiną primenantis robotas paglostytas murkia, be to, padeda vienos Maskvos kavinės padavėjams aptarnauti klientus. Tokiu inovatyviu ir mielu būdu kavinės vadovybė siekia ne tik džiuginti kavinės lankytojus, bet ir mažinti tiesioginį kontaktą.

Žinome, kad dažniausiai magų triukų paslaptis – tiesiog rankų miklumas. Nepaisant to, daugeliui iš mūsų vis tiek įdomu, kas bus toliau, žiūrint „stebuklingą“ fokusą. Pasirodo, tokį magišką pasirodymą gali atlikti ne tik žmonės, bet ir „Google“. Na gerai, tai ne visai magiški triukai, o slaptos išmaniosios funkcijos, kurios neabejotinai pralinksmins paiešką didžiausioje pasaulio paieškos sistemoje.

„Hack4Vilnius“ hakatoną, skirtą Vilniaus miesto išmaniosioms idėjoms, laimėjo komanda „Mywonderbird“, pasiūliusi sprendimą, kaip sumaniai bei produktyviai surasti ir apžiūrėti Vilniaus lankytinas vietas. „IT+“ laidos svečiai pasidalino mintimis apie tikslus užkariauti pasaulinę rinką ir pristatė programėlės demonstracinę versiją, kuri maršrutą lankytojams suplanuoja „Tinder“ principu.

Specialioje Helovino „IT+“ laidoje Saulius Jeruslanovas ir Elita Citovičiūtė apžvelgs 5 atvejus, kai dirbtinis neuronų tinklas savo neprognozuojamu elgesiu šiurpino net visko mačiusius žmones. Griebkite popkornus ir nerkite į šį kartą mistika kvepiantį aukštųjų technologijų pasaulį.

70 kilogramų sveriantis palydovas buvo paleistas su „Long March-6“ nešančiąja raketa, jo tikslas – išbandyti daugiau nei šimtą kartų už 5G spartesnę technologiją, teigia Kinijos valstybinis transliuotojas CGTN.

Nors 5G ryšys dar tik diegiamas, Vilniaus universiteto mokslininkai jau dabar vieni iš pirmųjų pasaulyje kuria 6G duomenų perdavimo sistemas. Šios terahercų bangomis veikiančios linijos sparta galimai pasieks sunkiai suvokiamus skaičius – nuo kelių šimtų gigabaitų iki vieno ir daugiau terabaitų per sekundę. Nacionaliniame fizinių ir technologijų mokslų centre lankėsi ir 6G ryšio technologijas iš arti apžiūrėjo „IT+“ laidos vedėjai Saulius Jeruslanovas ir Elita Citovičiūtė.

Ruošiantis diegti naujos kartos 5G ryšio technologijas, vis pasigirsta kalbų apie tariamą jų poveikį sveikatai. Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininko dr. Sergejaus Orlovo teigimu, su elektromagnetine spinduliuote „bendraujame“ jau daugiau nei 100 metų. Turėjome pakankamai laiko įsitikinti, kas kelia pavojų sveikatai, o kas ne.

Mokslas ieško atsakymo ar yra skirtumai tarp vyrų ir moterų smegenų veiklos. Neuronų jungčių tyrimai rodo, kad statistiniai skirtumai tarp vyrų ir moterų smegenų veiklos vis tik yra. Mokslas tiria ar tai tik matematinė paklaida, ar ne.

Ar žinojote, kad Vilniaus mieste, netoli Vingio parko yra įsikūrusi Vilniaus universiteto meteorologijos stotis? Ši automatinė stotis pradėjo veikti 2012 m. kovo 23 d., kuri simboliškai sutapo su pasauline meteorologijos diena. Stotis skirta stebėti specifines, tik miestui būdingas orų sąlygas ir miesto klimatą, o taip pat mokslo tikslais - rengiant meteorologus ir hidrologus Vilniaus universitete.

Jeigu domėtis mokslo naujienomis, tai yra didelė tikimybė, kad puikiai žinote, kas yra dr. Karlas Kruszelnicki. Dr. Karlas – vienas garsiausių pasaulyje mokslo populiarintojų, tam paskyręs jau beveik 40 metų. Ir jis sutiko atsakyti į Delfi skaitytojams labiausiai rūpimus klausimus: kokia tikimybė, kad gyvename kompiuterinėje simuliacijoje, kiek reikėtų vandens, kad užgesintume Saulę ir daugybę kitų.