Kaip iš vidaus atrodo Tarptautinės kosminės stoties Columbus modulio kopija? Ar kiekvienas ESA dirbantis specialistas gali savo akimis pamatyti ten kuriamus palydovus? Ar tikrai kosmoso tyrimų misijas gali vykdyti tik didžiosios valstybės? Į nuostabą keliantį ESA pasaulį toliau duris veria laida „Mokslo sriuba“.

Prieš beveik tris dešimtmečius atsiradęs lietuviškas internetas turėjo šiandien neįtikėtinai mažai atrodantį 9,6 Kb/s greitį. Dabar interneto greitis Lietuvoje gali pasiekti net 10 Gb/s. Kartu su „IT+“ laidos vedėjais Sauliumi ir Elita pasinerkime į nostalgiškus prisiminimus ir šviesos greičiu lėkime pajusti nūdienos interneto spartą.

„Ignalinos AE veikė galingiausi pasaulyje atominiai reaktoriai. Kaip buvo valdoma jų galia? Skylant urano branduoliams, susidarydavo vis daugiau neutronų. Jei jų nepašalintume, mums būtų blogai. Išsiskirianti energija didėtų geometrine progresija. Todėl neutronų kiekis reaktoriuje buvo valdomas naudojant juos sugeriančius strypus.“ – intriguojančią temą pradeda „Mokslo sriubos“ Ignas Kančys.

Kaip iš vidaus atrodo Tarptautinės kosminės stoties Columbus modulio kopija? Ar kiekvienas ESA dirbantis specialistas gali savo akimis pamatyti ten kuriamus palydovus? Ar tikrai kosmoso tyrimų misijas gali vykdyti tik didžiosios valstybės? Į nuostabą keliantį ESA pasaulį toliau duris veria laida „Mokslo sriuba“.

„Ignalinos AE veikė galingiausi pasaulyje atominiai reaktoriai. Kaip buvo valdoma jų galia? Skylant urano branduoliams, susidarydavo vis daugiau neutronų. Jei jų nepašalintume, mums būtų blogai. Išsiskirianti energija didėtų geometrine progresija. Todėl neutronų kiekis reaktoriuje buvo valdomas naudojant juos sugeriančius strypus.“ – intriguojančią temą pradeda „Mokslo sriubos“ Ignas Kančys.

Kiek saugi ar nesaugi buvo Ignalinos atominė elektrinė? Ar kada buvo kilusi reali grėsmė? Kaip buvo užtikrinamas šio giganto saugumas ir ko Lietuva pasimokė iš Černobylio avarijos? Pažintinės laidos „Mokslo sriuba“ kūrėjai kviečia iš arčiau susipažinti su Ignalinos atomine elektrine.

Prieš beveik tris dešimtmečius atsiradęs lietuviškas internetas turėjo šiandien neįtikėtinai mažai atrodantį 9,6 Kb/s greitį. Dabar interneto greitis Lietuvoje gali pasiekti net 10 Gb/s. Kartu su „IT+“ laidos vedėjais Sauliumi ir Elita pasinerkime į nostalgiškus prisiminimus ir šviesos greičiu lėkime pajusti nūdienos interneto spartą.

Beveik 40 metų Geoffas Hintonas bandė priversti kompiuterius mokytis taip, kaip tai daro žmonės. Visi jį laikė bepročiu ar, geriausiu atveju, svajotoju – iki tol, kai jam iš tiesų pavyko pasiekti proveržį. Šiame „Sveikas, pasauli“ vaizdo įraše Ashlee Vance'as iš „Bloomberg Businessweek“ susitinka su DI krikštatėviu.

Ar nebūtų nuostabu, jei jums tiesiog žingsniuojant gatve, kišenėje esantis išmanusis telefonas ieškotų gyvybės už Žemės ribų, modeliuotų naujus vaistus nuo vėžio ar spręstų kitas žmonijai svarbias problemas?

Daugiau kaip 140 mobiliojo ryšio operatorių visame pasaulyje trečiadienį pradeda blokuoti vogtus, pamestus ar neteisėtai įsigytus mobiliuosius telefonus. Trys didieji Lietuvos operatoriai jau yra gavęs policijos prašymų užblokuoti apie 10 tūkst. įrenginių. Tiesioginės transliacijos įraše – pokalbis apie tai, kaip – „Bitės“ atstovas ryšiams su visuomene Antanas Bubnelis „Telia“ viešųjų ryšių vadovas Audrius Stasiulaitis ir „TGS Baltic“ jaunesnysis teisininkas Andrius Urniežius.

Kamščiamedis jau seniai yra nepamainoma žaliava, iš kurios gaminami vyro ir šampano butelių kamščiai. Dabar ja susidomėjo nauja rinka – mobiliųjų telefonų gamintojai. Lisabonoje veikianti bendrovė „Ikinomobile“ viena pirmųjų, pristatanti telefoną, kurio gamybai buvo panaudotas būtent kamščiamedis.

Ankstesnėje piliečių mokslo rubrikoje jau rodėme, kaip išmanieji įrenginiai gali tapti tikrais tyrimų įrankiais. Šį kartą papasakosime apie dar daugiau būdų stebėti savo aplinką pasitelkus programėles, kartu prisidedant prie tarptautinių mokslinių tyrimų!

Didysis kosminis detektyvas tęsiasi. Laidoje – apie vykdomas ir būsimas misijas, ieškant planetų prie kitų žvaigždžių, apie naujausią NASA kosminį teleskopą TESS ir apie tai, kaip Lietuvos mokslininkai, stebėdami ryškias žvaigždes, viliasi atrasti Žemės tipo planetų, o jose – gyvybės pėdsakų

Šį kartą „Mokslo sriubos” kūrybinė komanda kviečia Jus drauge pradėti kelionę į Europos kosmoso agentūrą Nyderlanduose. Kaip ten dirbantys lietuviai jau šiandien prisideda prie kosminių misijų? Kokių futuristinių idėjų turi ten dirbanti lietuvė Živilė Dalikaitė? Ar Europa taip pat planuoja sukurti karines kosmines pajėgas? Tai ir dar daugiau sužinosite peržiūrėję laidą.

Prie piliečių mokslo prisidėti galite netgi žaisdami žaidimus. Bet tai – gerokai daugiau nei žaidimas. Tiesa sakant, jis gali tapti ir įrankiu rūpintis savo aplinka ir net daryti įtaką politiniams sprendimams.