Gyvybės paieškos už Žemės ribų intriguoja beveik kiekvieną mūsų planetos gyventoją. Gyvybės atradimas kitame dangaus kūne būtų bene didžiausias žmonijos pasiekimas ir galimai pakeistų gyvybės suvokimo ribas. Tačiau kur ieškoti? Nuo ko pradėti?

Specialistų teigimu, Ignalinos AE išmetimai yra labai menki. Radiacinės saugos centro atlikti tyrimai rodo, kad dirbtinės kilmės radionuklidų apšvita sudaro tik labai nedidelę dalį gyventojų gaunamos dozės. Beveik visą apšvitą lemia gamtinės kilmės radioaktyvūs izotopai.

„IT+“ laidoje viešėjo nedidelis Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto studentų entuziastų būrelis. Jiems pavyko sukurti programėlę, kuri, panaudojus veidų atpažinimo technologiją ir viešojo stebėjimo kamerų duomenis, leidžia automatiškai ieškoti dingusio ar besislapstančio žmogaus pagal jo nuotrauką.

Specialistų teigimu, Ignalinos AE išmetimai yra labai menki. Radiacinės saugos centro atlikti tyrimai rodo, kad dirbtinės kilmės radionuklidų apšvita sudaro tik labai nedidelę dalį gyventojų gaunamos dozės. Beveik visą apšvitą lemia gamtinės kilmės radioaktyvūs izotopai.

Ar patobulinta virtualiosios realybės akinių „Hololens 2“ versija visiškai pakeis mūsų kasdienį darbą? Ar netolimoje ateityje traukiniu keliausime greičiau nei lėktuvais? O gal neatnaujinę navigacijos programėlės nukeliausime į 1999 metus? Į šiuos klausimus bandysime atsakyti šioje „IT+“ laidoje.

„Independence“ dydis įspūdingas – laivo ilgis siekia 294 metrus, o tai beveik prilygsta Vilniaus televizijos bokšto aukščiui. Laivą Pietų Korėjoje statė didžiausia pasaulyje laivų statybos kompanija „Hyundai Heavy Industries“. Kad jis galėtų prisišvartuoti Klaipėdoje, reikėjo gilinti uosto akvatoriją, įrengti specialią krantinę, nutiesti 18 kilometrų vamzdynų, pastatyti matavimo stotį.

„IT+“ laidoje viešėjo nedidelis Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto studentų entuziastų būrelis. Jiems pavyko sukurti programėlę, kuri, panaudojus veidų atpažinimo technologiją ir viešojo stebėjimo kamerų duomenis, leidžia automatiškai ieškoti dingusio ar besislapstančio žmogaus pagal jo nuotrauką.

Ar žinojote, kad dirbtinis intelektas socialiniuose tinkluose mums parenka draugų įrašus ir įdomius vaizdelius? Jis gali pakeisti televizijos laidų vedėjus ir atmerkti mūsų užsimerkusias akis nuotraukose. Dirbtinio intelekto algoritmai net kuria paveikslus. Tai ir dar daugiau sužinosite pažintinėje „Mokslo sriubos“ laidoje.

Įsibėgėjant pavasariui didžiuosius miestus užplūs elektrinių paspirtukų banga, į džinsų kišenes netilps storiausias pasaulyje išmanusis telefonas „Energizer Power Max P18K Pop“, o dirbtinis intelektas „Zero Trust“ ir toliau kels įtarimus korumpuotiems Kinijos politikams ir pareigūnams.

Daugiau kaip 140 mobiliojo ryšio operatorių visame pasaulyje trečiadienį pradeda blokuoti vogtus, pamestus ar neteisėtai įsigytus mobiliuosius telefonus. Trys didieji Lietuvos operatoriai jau yra gavęs policijos prašymų užblokuoti apie 10 tūkst. įrenginių. Tiesioginės transliacijos įraše – pokalbis apie tai, kaip – „Bitės“ atstovas ryšiams su visuomene Antanas Bubnelis „Telia“ viešųjų ryšių vadovas Audrius Stasiulaitis ir „TGS Baltic“ jaunesnysis teisininkas Andrius Urniežius.

Kamščiamedis jau seniai yra nepamainoma žaliava, iš kurios gaminami vyro ir šampano butelių kamščiai. Dabar ja susidomėjo nauja rinka – mobiliųjų telefonų gamintojai. Lisabonoje veikianti bendrovė „Ikinomobile“ viena pirmųjų, pristatanti telefoną, kurio gamybai buvo panaudotas būtent kamščiamedis.

Ankstesnėje piliečių mokslo rubrikoje jau rodėme, kaip išmanieji įrenginiai gali tapti tikrais tyrimų įrankiais. Šį kartą papasakosime apie dar daugiau būdų stebėti savo aplinką pasitelkus programėles, kartu prisidedant prie tarptautinių mokslinių tyrimų!

Gyvybės paieškos už Žemės ribų intriguoja beveik kiekvieną mūsų planetos gyventoją. Gyvybės atradimas kitame dangaus kūne būtų bene didžiausias žmonijos pasiekimas ir galimai pakeistų gyvybės suvokimo ribas. Tačiau kur ieškoti? Nuo ko pradėti?

Visos Saulės sistemos planetos kartu sudėjus nesudaro nė 1 procento mūsų žvaigždės masės. Galime tik įsivaizduoti, kaip mokslininkams sunku aptikti aplink kitas žvaigždes skriejančias planetas. Jos vadinamos egzoplanetomis. Jei žvaigždės mums atrodo kaip nedideli taškeliai naktiniame danguje, tai egzoplanetos – tarsi dulkelės. Konstruojant vis didesnius teleskopus ir tobulėjant kitai įrangai, pirmosios už Saulės sistemos ribų esančios planetos buvo atrastos maždaug prieš du dešimtmečius.

Tyrėjai į Baltijos jūrą plaukia su Klaipėdos universiteto burlaiviu „Brabander“. Šio laivo ilgis yra 36 metrai, plotis – 6 m, o burių plotas – 440 m2. Tačiau šį kartą burės nebuvo naudojamos. Laivo bakuose telpa net 6 tonos dyzelino. Su tiek galima nuplaukti daugiau nei 4600 kilometrų!Taigi, kaip vyksta Baltijos jūros tyrimai? Kas jau yra žinoma?