Sprogmenų mokslas prasidėjo nuo dūminio parako, kurį prieš maždaug 1000 metų išrado kinai. Jis buvo naudojamas ne tik užburiantiems fejerverkams sukurti, bet lėmė ir šaunamųjų ginklų tobulėjimą. Dūminiam parakui degant išsiskiria dujos, užimančios net 3000 kartų didesnį tūrį nei dar nesudegęs parakas. Tai milžiniškas slėgis, kuris ir sukuria sprogimo efektą.

Ne per seniausiai Lietuvoje įkurtas kosmoso biuras. Neturėdami nė vieno piliečio, tapusio astronautu ar garsiu mokslininku, dirbančiu NASA, norom nenorom keliame klausimą, ar mūsų valstybė turi kosmoso sektorių? Nūdienos kosmoso erdvės aktualijomis domėjosi „IT+“ laidos vedėjai Saulius Jeruslanovas ir Elita Citovičiūtė.

Vilniaus universiteto pirotechnikos doktoranto Dominyko Juknelevičiaus pasakojimu, naujausi fejerverkai yra kuriami pasitelkiant kompiuterius. „Kompiuterinės programos atlieka termodinaminius skaičiavimus ir optimizuoja pirotechninio mišinio sudėtį taip, kad jam degant tam tikroje temperatūroje būtų didžiausias kiekis tų medžiagų, kurios reikalingos norimam efektui išgauti“, – sako D. Juknelevičius.