Daugelis esame girdėję patarimų, kaip apsisaugoti nuo įžūlių sukčių ir piktavalių internete, tačiau, nepaisant visų prevencinių priemonių, kibernetinių nusikaltėlių aukų skaičius nemažėja – kone kasdien viešojoje erdvėje pasirodo pranešimų apie nutekintus asmens duomenis, išviliotus pinigus ar perimtas paskyras.

Kas geriau žino, kaip jaučiatės – jūs patys ar jūsų išmanusis įrenginys? Šiandien vis daugiau žmonių savo dieną pradeda ne nuo kavos puodelio, o peržiūrėdami išmaniojo laikrodžio duomenis, kurie leidžia įsivertinti miego kokybę. Technologijos padeda geriau suprasti savijautą, tiksliai fiksuoja fizinius rodiklius ir net įspėja apie pavojingas ligas.

Keliaujant telefonas tampa mūsų dešiniąja ranka – juo planuojame maršrutus, fiksuojame įspūdžius ir bendraujame su pasauliu. Tačiau būtent atostogų metu atsipalaiduojame ne tik nuo darbų, bet ir nuo įpročio akylai saugoti savo asmeninius duomenis mobiliajame įrenginyje. Keliaujant grėsmės sukčiams nutekinti jūsų asmeninius duomenis tyko kiekviename žingsnyje.

Kas geriau žino, kaip jaučiatės – jūs patys ar jūsų išmanusis įrenginys? Šiandien vis daugiau žmonių savo dieną pradeda ne nuo kavos puodelio, o peržiūrėdami išmaniojo laikrodžio duomenis, kurie leidžia įsivertinti miego kokybę. Technologijos padeda geriau suprasti savijautą, tiksliai fiksuoja fizinius rodiklius ir net įspėja apie pavojingas ligas.

Perkūnija – natūralus reiškinys, kurio dažnai nesureikšminame, kol jis neįvyksta visai šalia. Vienas populiariausių mitų – kad mobilieji telefonai traukia žaibus. Bet ar tai tiesa? Ką daryti, jei esate lauke ir griaudi?

Šaldytuvas, kuris nebeatšaldo maisto. Mikrobangų krosnelė, kuri šildo netolygiai. Skalbimo mašina, kuri veikia vis garsiau ir vis dažniau genda. Šie kasdieniai požymiai gali atrodyti nereikšmingi, tačiau ilgainiui jie sukelia nepatogumus, didesnes išlaidas ir netgi kelia pavojų saugumui.

Keliaujant telefonas tampa mūsų dešiniąja ranka – juo planuojame maršrutus, fiksuojame įspūdžius ir bendraujame su pasauliu. Tačiau būtent atostogų metu atsipalaiduojame ne tik nuo darbų, bet ir nuo įpročio akylai saugoti savo asmeninius duomenis mobiliajame įrenginyje. Keliaujant grėsmės sukčiams nutekinti jūsų asmeninius duomenis tyko kiekviename žingsnyje.

Nors daugelis vartotojų vis dar vadovaujasi mitu, kad išmanųjį telefoną būtina įkrauti iki 100 proc. ir retkarčiais visiškai iškrauti, ekspertai sako – tai pasenusi praktika, kuri šiuolaikiniams telefonams ne tik nereikalinga, bet ir gali būti žalinga.

Šiandien sunku rasti žmogų, kuris nebūtų bent kartą ieškojęs laido ar įkroviklio vidury dienos, net ir tada, kai jo išmanusis prieš kelias valandas buvo prijungtas prie rozetės. Būtent todėl gamintojai vis dažniau siūlo greito įkrovimo technologiją, galimybę per keliasdešimt minučių pilnai įkrauti bateriją. Tačiau kartu su greičiu atsiranda ir nerimas, ar toks spartus įkrovimas nekenkia baterijai?

Populiarios el. parašo platformos vis dažniau tampa kibernetinių sukčių įrankiu, o neatsargus mygtuko paspaudimas gali sukelti didelių nuostolių. Tad kaip atpažinti pavojų bei apsaugoti save ir organizaciją?

DI įrankių dauguma jau neįsivaizduoja kasdienės veiklos. Visgi, 2024 metais Stanfordo universiteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad 27 proc. „ChatGPT“ atsakymų apie įmones ir jų veiklą yra netikslūs ar visiškai klaidingi. Ir tik apie 15 proc. tokių atvejų yra atpažįstami. Tad kokioms temoms DI apskritai reikėtų vengti, o kur jis visgi nepakeičiamas?

Gegužės 5 d. viena pirmųjų vaizdo skambučių ir susirašinėjimo programėlių – „Skype“ bus išjungta visiems laikams. „Microsoft“ oficialiai nutraukia programos veikimą ir ragina žmones pereiti prie kitų nemokamų sprendimų.

Daugelis esame girdėję patarimų, kaip apsisaugoti nuo įžūlių sukčių ir piktavalių internete, tačiau, nepaisant visų prevencinių priemonių, kibernetinių nusikaltėlių aukų skaičius nemažėja – kone kasdien viešojoje erdvėje pasirodo pranešimų apie nutekintus asmens duomenis, išviliotus pinigus ar perimtas paskyras.

Fotografuojantiems „Mac“ ekraną „macOS“ priemonėmis kartais tenka žaisti „ar spėsi“ žaidimą stengiantis pagriebti už mažos ekrano vaizdo kopijos paveikslėlio esančio ekrano kampe, kol šis neišnyko.

NKSC reaguoja į vieną didžiausių iki šiol fiksuotų duomenų nutekėjimo atvejų. Pasak kibernetinio saugumo tyrėjų, viešai paskelbta net 16 milijardų aktyvių naudotojų paskyrų duomenų. Tarp paveiktų platformų – „Apple“, „Google“, „Facebook“, „Telegram“, „GitHub“, „Microsoft“ ir kitos.

Kompiuterio monitorius yra tarsi langas į visą virtualų pasaulį. Nuo jo priklauso ne tik tai, kaip aiškiai matysime tekstą ar vaizdus, bet ir kaip jausimės po ilgos darbo ar pramogų dienos. Nekokybiškas ekranas gali varginti akis, apsunkinti užduotis ir net slopinti kūrybiškumą.

Ar gali jūsų 3000 eurų vertės garsaus prekės ženklo kompiuteris dirbti lėčiau nei kolegos įrenginys, kainavęs 800 eurų? Deja, bet gali. Ir dėl to kalta ne technologinė įranga, o mūsų blogi įpročiai.

Renkantis naują kompiuterį, sprendimas tarp nešiojamo ir stacionaraus įrenginio gali atrodyti paprastas tik iš pirmo žvilgsnio. Iš tiesų tai priklauso nuo daugybės faktorių, pradedant darbo pobūdžiu, baigiant gyvenimo būdu. Netinkamai pasirinktas įrenginys gali vėliau kelti daugiau nepatogumų nei džiaugsmo.

Nors didesnė dalis gyventojų banko kortelių PIN kodus prisimena mintinai, vis dar netrūksta ir tokių, kurie šią jautrią asmeninę informaciją yra užsirašę. Dešimtadalis gyventojų užrašytus PIN kodus nešiojasi su savimi, nors ekspertai ragina to nedaryti ir primena pagrindines taisykles, kaip išvengti sukčių atakų ar vagysčių.

Gavote nuorodą į įtartiną svetainę? Patyrėte kibernetinė incidentą? Radote IT sistemos saugumo spragą, o galbūt aptikote žalingą turinį internete? Neignoruokite to, tačiau ir nepradėkite panikuoti. Naujajame Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatyme aiškiai apibrėžiama, kokių veiksmų kibernetinio incidento metu įmonės turi imtis.

Atostogų sezonas – vienas aktyviausių laikotarpių ne tik keliautojams, bet ir sukčiams, ieškantiems galimybių pasipelnyti iš žmonių neatidumo. Ekspertai praneša, kad jau gegužės pabaigoje pastebimas ypač suaktyvėjęs sezoninis sukčiavimas. Būtent atostogų laikotarpiu poilsiautojai susiduria su fiktyviomis paslaugomis, apgaulingais apgyvendinimo skelbimais ar nepalankiais valiutos keitimo pasiūlymais.