Ar kada susimąstėte, kiek mūsų kasdienės veiklos tapo susiję su internetu? Nuo el. pašto, socialinių tinklų ir apsipirkimo iki sveikatos ar bankininkystės paslaugų bei verslo sistemų naudojimo. Dėl to kibernetinis saugumas tampa nebe papildoma, o būtina kasdienės veiklos dalimi tiek individualiems vartotojams, tiek organizacijoms.

Karantino laikotarpiu ir prasidėjus karui Ukrainoje, „force majeure“ sąvoka tapo įprasta verslo sutarčių ir teisinių ginčų dalimi. Tačiau šiandien geopolitinės ir technologinės grėsmės kelia naujų klausimų: ar dronų ataka galėtų būti laikoma nenugalimos jėgos aplinkybe, atleidžiančia sutarties šalį nuo atsakomybės už įsipareigojimų nevykdymą?

Vieną savaitgalį regiono kavinė pilna turistų, kitą – darbuotojai beveik neturi ką veikti. Šiandien tokius lankytojų srautų svyravimus galima prognozuoti gerokai tiksliau – duomenų analizė leidžia matyti, kada atvyksta turistai, iš kur jie atvažiuoja ir kaip keičiasi jų įpročiai.

Pirmosios pavasarinės perkūnijos Lietuvoje jau pasirodė ir žymi ne tik audrų sezono pradžią, bet ir laiką, kuomet namuose dažniau „sudega“ elektronika. Specialistai perspėja, kad net ir kelių sekundžių įtampos šuolis gali sugadinti televizorius, kompiuterius, šildymo sistemas ir išmaniuosius įrenginius, o kai kuriais atvejais nuostoliai siekia dešimtis tūkstančių eurų.

Daugelis elektros gedimų prasideda nuo iš pirmo žvilgsnio nereikšmingų ženklų – mirksinčios lemputės, įkaitusio telefono ar spragsinčio ilgintuvo. Vis dėlto ekspertai įspėja, kad ignoruojami tokie signalai gali baigtis ne tik sugadinta technika, bet ir gaisru.

Siekiant tvaresnės kasdienybės ir mažesnių sąskaitų už elektrą, gyventojams svarbu žinoti, kur slypi didžiausios jos sąnaudos namuose. Pagrindiniai elektros vartotojai įprastai yra skalbimo ir džiovinimo technika, šaldymo įranga bei maisto gaminimo prietaisai, tačiau galutinę sąskaitą lemia ne tik patys įrenginiai, bet ir jų naudojimo įpročiai.

Dirbtinis intelektas (DI) šiandien ne tik palengvina kasdienybę, bet ir tyliai augina elektronikos gamybos sąnaudas. Nors gamintojai stengiasi šį šuolį amortizuoti ir pastebimai kainų nekelia, pirkėjai jaučia pasekmes – rinkoje sparčiai tirpsta didelės nuolaidos. Ekspertai siūlo išeitį – du populiarėjantys sprendimai padės pergudrauti rinką ir atsinaujinti įrenginį nepermokant.

Trumpi savaitgalio pabėgimai ar poilsis gamtoje – vasarą daugelio žmonių kelionės neapsieina be išmaniojo telefono pagalbos. Specialios programėlės šiandien padeda ne tik rasti maršrutą ar pasitikrinti orų prognozes, bet ir atrasti mažiau žinomas vietas, klausytis audiogidų bei patogiau planuoti sustojimus kelyje.

Eilė vienetukų ar septynetukų – anksčiau tokie išskirtiniai telefono numeriai buvo kone kiekvieno taksi, picerijos ar skelbimų verslo vizitinė kortelė. Vienodų skaitmenų sekos ant automobilių ar reklaminių lankstinukų padėdavo klientams numerį lengviau atsiminti. Nors šiandien vis daugiau kontaktų išsaugome telefone, išskirtinių telefono numerių paklausa niekur nedingo.

Dirbtinio intelekto (DI) įrankiai daugeliui jau tapo kasdienio darbo ir laisvalaikio dalimi: padeda greičiau parašyti tekstą, surasti informaciją ar apibendrinti dokumentus. Vis dėlto, dažnai vartotojams tenka susidurti su vadinamosiomis DI „haliucinacijomis“.

Grįžus iš kelionės telefone dažnai lieka šimtai nuotraukų ir vaizdo įrašų, kurių taip ir neperžiūrime. Trumpi „c“ formato vaizdo įrašai leidžia tai pakeisti – kelias akimirkas sujungti į vieną istoriją, kurią lengva ne tik peržiūrėti, bet ir išsaugoti kaip prisiminimą.

„Nejaugi mane palieki?“, „Ar norėtum sužinoti nuoširdų mano patarimą?“ – manipuliuoja dirbtinio intelekto (DI) pokalbių programėlės. Pastaruoju metu jos pradėjo užtempti pokalbius, vietoje aiškaus atsakymo siūlo „anonsinius masalus“, o tai primena toksiškus žmonių santykius, kai viena pusė subtiliai manipuliuoja emocijomis, kad kita liktų.

Ar kada susimąstėte, kiek mūsų kasdienės veiklos tapo susiję su internetu? Nuo el. pašto, socialinių tinklų ir apsipirkimo iki sveikatos ar bankininkystės paslaugų bei verslo sistemų naudojimo. Dėl to kibernetinis saugumas tampa nebe papildoma, o būtina kasdienės veiklos dalimi tiek individualiems vartotojams, tiek organizacijoms.

Augant kibernetinių incidentų skaičiui, verslas vis dar linkęs apie kibernetinius nusikaltimus galvoti pirmiausia per baudžiamosios teisės prizmę – įsilaužėlius, tyrimus, teisėsaugą ir nusikaltėlių paiešką. Tačiau praktika rodo, kad didelė dalis realių pasekmių verslui persikelia visai į kitą lauką – civilinius ginčus tarp paslaugų teikėjo ir kliento.

„Apple Intelligence“ nėra vienintelės naujovės atsiradusios „iOS“ 18.2 operacinėje sistemoje. Vienas naudotojai jau spėjo pastebėti, tačiau yra naujovių slypinčių giliau nustatymuose ir jų daugelis naudotojų neaptiko. Manau, kai kurios jų vertos dėmesio ir išties gali būti naudingos.

Biuruose nebenaudojami kompiuteriai, planšetės ar telefonai dažnai atrodo kaip nekaltas technikos užmaršties kampelis. Pasenusios operacinės sistemos ar netinkamai laikomi skaitmeniniai dokumentai gali tapti vartais kibernetiniams įsilaužėliams.

Vienas netyčinis paspaudimas, sugedęs telefonas ar kietasis diskas – ir metų metus kauptos nuotraukos, dokumentai bei prisiminimai akimirksniu gali dingti visam laikui. Nors gyvename technologijų amžiuje, duomenų praradimas išlieka viena dažniausių ir skaudžiausių skaitmeninių patirčių, nes daugelis vis dar nežino, kaip saugiai ir atsakingai saugoti duomenis.

Tinkamai parinktas monitorius gali turėti reikšmingos įtakos kasdieniam darbui, žaidimų kokybei ar pramogoms. Renkantis monitorių, svarbu įvertinti ne tik technines charakteristikas, bet ir tai, kokiomis sąlygomis bei kokiam tikslui ekranas bus naudojamas.

Karantino laikotarpiu ir prasidėjus karui Ukrainoje, „force majeure“ sąvoka tapo įprasta verslo sutarčių ir teisinių ginčų dalimi. Tačiau šiandien geopolitinės ir technologinės grėsmės kelia naujų klausimų: ar dronų ataka galėtų būti laikoma nenugalimos jėgos aplinkybe, atleidžiančia sutarties šalį nuo atsakomybės už įsipareigojimų nevykdymą?

Vieną savaitgalį regiono kavinė pilna turistų, kitą – darbuotojai beveik neturi ką veikti. Šiandien tokius lankytojų srautų svyravimus galima prognozuoti gerokai tiksliau – duomenų analizė leidžia matyti, kada atvyksta turistai, iš kur jie atvažiuoja ir kaip keičiasi jų įpročiai.

Turbūt daugelis bent kartą vos spustelėję mygtuką „siųsti“ suprato, kad žinutė nukeliavo ne tam žmogui. Taip neretai nutinka ir su pinigų pervedimais – kone kasdien gyventojai sumaišo gavėjų sąskaitas ar vardus, suklysta nurodydami sumas, ir pinigai nukeliauja ne ten ar ne taip, kaip planuota. Tad ką tokiu atveju daryti ir kaip tuos pinigus susigrąžinti?