Įsitvirtinus pavasariui, į miestų gatves sugrįžo elektriniai paspirtukai, dviračiai ir kitos mikromobilumo priemonės. Balandžio pradžioje sostinėje surengtas reidas parodė, kad net 99 proc. sustabdytų vairuotojų važiavo be šalmo, nors nuo šių metų jo dėvėjimas yra privalomas. Vis dėlto saugumas – ne vienintelė šių transporto priemonių problema.

Namuose sulėtėjęs „Wi-Fi“ ryšio greitis ar prasčiau veikiantis internetas gali būti požymis, kad jūsų belaidžiu internetu naudojasi kaimynai. Technologijų ekspertas atskleidė, kad yra paprastas būdas pasitikrinti, ar prašalaičiai „nesiskolina“ jūsų interneto ir ką daryti tokiu atveju.

Kiekvienas norime namų internetu naudotis nepatirdami jokių ryšio trikdžių – valandų valandas su artimaisiais kalbėtis per „FaceTime“ ar per televizorių nepertraukiamai stebėti krepšinio varžybų transliaciją. Vis dėlto, jei esame dideliame name ar sodyboje, ar jei būsto sienos itin storos – gali reikėti pasirūpinti papildoma įranga, kad internetas patalpose būtų paskirstytas tolygiai.

Įsitvirtinus pavasariui, į miestų gatves sugrįžo elektriniai paspirtukai, dviračiai ir kitos mikromobilumo priemonės. Balandžio pradžioje sostinėje surengtas reidas parodė, kad net 99 proc. sustabdytų vairuotojų važiavo be šalmo, nors nuo šių metų jo dėvėjimas yra privalomas. Vis dėlto saugumas – ne vienintelė šių transporto priemonių problema.

Artėjant Velykoms, namuose daugėja veiklos – ruošiami šventiniai patiekalai, dažniau naudojama buitinė technika, ilgiau veikia orkaitės. Energetikos ekspertai pastebi, kad būtent šventiniu laikotarpiu elektros suvartojimas natūraliai išauga, o kartu gali padidėti ir sąskaitos.

Šiuolaikinį žmogų ausinės lydi bene kiekviename žingsnyje: dirbant, sportuojant, keliaujant ar net ilsintis. Augant ausinių naudojimui, kartu kyla ir klausimas, kaip išlaikyti balansą tarp patogumo, kokybiško garso ir sveikatos.

Namuose sulėtėjęs „Wi-Fi“ ryšio greitis ar prasčiau veikiantis internetas gali būti požymis, kad jūsų belaidžiu internetu naudojasi kaimynai. Technologijų ekspertas atskleidė, kad yra paprastas būdas pasitikrinti, ar prašalaičiai „nesiskolina“ jūsų interneto ir ką daryti tokiu atveju.

Kiekvienas norime namų internetu naudotis nepatirdami jokių ryšio trikdžių – valandų valandas su artimaisiais kalbėtis per „FaceTime“ ar per televizorių nepertraukiamai stebėti krepšinio varžybų transliaciją. Vis dėlto, jei esame dideliame name ar sodyboje, ar jei būsto sienos itin storos – gali reikėti pasirūpinti papildoma įranga, kad internetas patalpose būtų paskirstytas tolygiai.

Išmaniuosiuose telefonuose saugome ne tik nuotraukas ar žinutes, bet ir atliekame mokėjimus, kaupiame jautrią darbo informaciją, dokumentus. Tačiau kol daug dėmesio skiriame kibernetinėms grėsmėms, vis dažniau pamirštame kur kas paprastesnę, bet ne mažiau pavojingą riziką – tai, kad mūsų ekranus gali matyti aplinkiniai.

„Apple“ išleido savo operacinių sistemų 26.4 versijas su naujomis funkcijomis ir saugos patobulinimais. Kompanija taip pat išleido atnaujinimus ir savo įrenginiuose naudojantiems senesnes „iOS“, „iPadOS“, „macOS“ ir „watchOS“ operacinių sistemų versijas.

Ar jums pažįstamas tas slegiantis jausmas, kai atsitiktinai žvilgtelite į savo produktų puslapius ir tikite, kad jie galėjo būti daug geresni? Jums nereikia samdyti brangaus dizainerio, kad atliktumėte reikšmingus patobulinimus. Galite paversti savo produktų puslapius konversijų mašinomis pasitelkę keletą gudrių triukų ir tinkamus nemokamus įrankius.

Neretai net ir ilgiau „Mac“ kompiuterius naudojantiems pro akis praslysta naujos „macOS“ galimybės ir jie jų nenaudoja, ar net klausia ar kartais nežinau kokios aplikacijos kuri tai daro, nors ta galimybė jau yra sistemoje.

Kibernetinio saugumo ekspertai nustatė naują sukčiavimo ataką, nukreiptą prieš „Mac“ naudotojus per suklastotus CAPTCHA puslapius. Ši ataka, žinoma kaip „ClickFix“, nurodo naudotojams, kad jie privalo patvirtinti savo tapatybę. Tačiau užuot išsprendus paprastą testą, aukos prašomos vykdyti komandas savo įrenginiuose.

Populiariausios socialinių tinklų platformos nuolat šalina didelius kiekius netikrų paskyrų ir šlamšto turinio. Tyrimas atskleidžia stulbinantį valymo mastą: „Facebook“, „TikTok“, „X“ ir „LinkedIn“ kartu pašalina 6,3 mlrd. netikrų paskyrų per metus.

Kuriant el. pašto dėžutę jaunystėje, mažai kas susimąsto ar solidžiai jos pavadinimas atrodys po dešimtmečio. Žinoma, galima susikurti naują paštą, tačiau prie senojo būna pririšta dešimtys paskyrų, todėl daugelis yra priversti juo naudotis toliau, gėdingai slėpdami adresą viešumoje. Laimei, „Google“ nusprendė išspręsti šią problemą.

Biuruose nebenaudojami kompiuteriai, planšetės ar telefonai dažnai atrodo kaip nekaltas technikos užmaršties kampelis. Pasenusios operacinės sistemos ar netinkamai laikomi skaitmeniniai dokumentai gali tapti vartais kibernetiniams įsilaužėliams.

Vienas netyčinis paspaudimas, sugedęs telefonas ar kietasis diskas – ir metų metus kauptos nuotraukos, dokumentai bei prisiminimai akimirksniu gali dingti visam laikui. Nors gyvename technologijų amžiuje, duomenų praradimas išlieka viena dažniausių ir skaudžiausių skaitmeninių patirčių, nes daugelis vis dar nežino, kaip saugiai ir atsakingai saugoti duomenis.

Tinkamai parinktas monitorius gali turėti reikšmingos įtakos kasdieniam darbui, žaidimų kokybei ar pramogoms. Renkantis monitorių, svarbu įvertinti ne tik technines charakteristikas, bet ir tai, kokiomis sąlygomis bei kokiam tikslui ekranas bus naudojamas.

Šiuolaikinių tėvų kasdienybė dažnai neatsiejama nuo technologijų, o vakarinis animacinis filmukas daugelyje šeimų tapo savotišku „nusiraminimo“ ritualu. Kas tėvams atrodo kaip nekalta pramoga, vaiko organizmui gali tapti rimtu fiziologiniu stresu – „miego vagys“ šiandien slepiasi ne po lova, o ryškiuose ekranuose.

Augant degalų kainoms, gyventojai ieško būdų, kaip valdyti savo išlaidas. Tai ypač aktualu jautriausioms visuomenės grupėms, pavyzdžiui, gaunantiems socialinę paramą, šalpos senatvės pensiją, šalpos kompensaciją, arba asmenims su negalia. Pažeidžiami vartotojai turi galimybę už elektrą mokėti mažiau. Tereikia atlikti keletą paprastų veiksmų, kad sąskaitos už elektros energiją reikšmingai sumažėtų.

Ekspertai teigia, kad kibernetinis smurtas santykiuose tampa vis aktualesne problema, tačiau dažnai lieka nepastebėtas ar neatpažintas. Naujas tyrimas rodo, kad daugiau nei vienas iš trijų žmonių Lietuvoje yra patyrę kibernetinį smurtą santykiuose. Ekspertai paaiškina, kaip atpažinti šią smurto formą ir ką daryti ją patyrus.