„Avia Solutions Group“ priklausanti komercinių orlaivių nuomos, prekybos ir administravimo paslaugas teikianti bendrovė „AviaAM Leasing Service Centre“ netrukus užbaigs pirmąkart istorijoje įgyvendinamą projektą – orlaivio „Boeing 777-300ER“ konversiją iš keleivinio į krovininį.

Lietuvos energetinio savarankiškumo link – dar vienas reikšmingas žingsnis. Ramonaičiuose (Pakruojo raj.), atsinaujinančios energetikos bendrovių grupė „Acme Solar Group“, priklausanti „Acme grupei“ oficialiai atidarė saulės parką, kuris nacionaliniu mastu išsiskiria tiek apimtimi, tiek technologiniu lygiu.

Prie bibliotekos įkrauti telefoną, prie muziejaus pasiklausyti krašto istorijos, o prie mokyklos – naudotis nemokamu „Wi-Fi“. Tokia realybė vis dažniau pasitinka ne tik didmiesčiuose, bet ir nedideliuose Lietuvos miesteliuose, kuriuose gyvena keletas tūkstančių žmonių. Per pastaruosius kelerius metus čia sparčiai daugėja išmaniųjų suoliukų, paslaugų stotelių ir kitų technologinių sprendimų viešosiose erdvėse.

„Ignitis grupė“ pradeda elektros energijos kaupiklių sistemų parkų projektų įgyvendinimą Lietuvoje. Energijos kaupiklių parkai bus įrengti Kelmės, Mažeikių ir Kruonio apylinkėse. Projektų bendra galia sieks 291 megavatus (MW), o talpa – 582 megavatalandes (MWh) – tai vieni pirmųjų tokio masto energijos kaupimo technologijų projektų šalyje.

„Via Lietuva“, siekdama kokybiškai prižiūrėti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūrą, diegia inovacijas, padėsiančias efektyviau valdyti procesus. Pasitelkiant inovatyvius sprendimus – specialiai dangos būklei vertinti sukurtą mobilią aplikaciją – planuojama per keletą metų įvertinti visą pėsčiųjų ir dviračių takų, esančių prie valstybinės reikšmės kelių, tinklą.

Prieš beveik metus prestižinę Europos mokslo tarybos 2,5 mln. eurų dotaciją, skirtą įsteigti savo laboratoriją, gavęs VU FF Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų instituto mokslininkas prof. Mantas Šimėnas kartu su komanda jau pradėjo įgyvendinti projektą. Ateinančius penkerius metus savo laiką bei žinias skirs mokslinei idėjai, kuria patikėjo ir tarptautinė komisija.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentai kartu su Aalto universiteto studentais Suomijoje išsprendė pasaulinės aviacijos ir gynybos įmonės „Saab“ iššūkį – tiksliai ir saugiai identifikuoti iš plastiko pagamintas minas, sukurdami būtent šioms minoms aptikti skirtą droną.

Pasiektas svarbus etapas kuriant didžiausią energijos baterijų parkų kompleksą kontinentinėje Europoje. Birželio viduryje bendrovės „Baltic Storage Platform“ komanda sėkmingai atgabeno 126 tonų transformatorių į Kysos (Kiisa) aikštelę Estijoje, taip pažymėdama reikšmingą žingsnį šio strateginio energetikos objekto paleidimo link.

Išmaniųjų skaitiklių naudojimas plečiamas visose Europos Sąjungos (ES) šalyse. Taip modernizuojami elektros tinklai, stiprinamos klientų galios bei sudaromos sąlygos efektyviau vartoti elektros energiją. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) savo klientams visoje Lietuvoje jau įdiegė 1 mln. 170 tūkst. naujos kartos išmaniųjų prietaisų, kurie yra vieni moderniausių Europoje.

Tyrimai rodo, kad Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos jau daugelį metų išlieka pagrindine mirties priežastimi. Tarp šių ligų – miokardo infarktas, kuriai ankstyva diagnostika gali padėti išvengti rimtų komplikacijų ar net mirčių. KTU doktorantė kuria dirbtinio intelekto sprendimus išmaniajai apyrankei, kuri padėtų laiku pastebėti pirmuosius miokardo infarkto požymius ir paskatintų laiku kreiptis į medikus.

Trečiadienį Neries transformatorių pastotėje pažymėtas trijų kertinių sinchronizacijos projektų užbaigimas: trečiojo sinchroninio kompensatoriaus įjungimas, atlikta Neries pastotės rekonstrukcija ir pastatyta nauja elektros perdavimo linija Vilnius–Neris.

Karo sąlygose kartais svarbiausi tampa ne dideli technologiniai proveržiai, o labai konkretūs, praktiški dalykai. Vienas tokių – sulankstoma antena, kurią galima neštis kuprinėje, padedanti palaikyti radijo ryšį skirtingomis sąlygomis: apkasuose, atvirose vietose ar stacionarioje pozicijoje. Tokį sprendimą sukūrė Lietuvos įmonė „Info S“.

Stiklo pramonė yra viena iš daugiausiai energijos naudojančių ir didžiausią CO₂ pėdsaką paliekančių industrijų. Pagrindinė to priežastis – stiklo lydymui naudojamos gamtinės dujos, kurių degimo metu išskiriama daug anglies dvideginio. Spręsti šią problemą siekia Lietuvos mokslininkai kartu su partneriais iš Vokietijos ir Švedijos – jie kuria inovatyvius plazmos degiklius, galinčius iš dalies pakeisti iškastinį kurą ir sumažinti stiklo gamybos poveikį klimatui.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre, Bioanalizės skyriuje, mokslininkai kuria naują technologiją – miniatiūrinius elektrocheminius jutiklius, kurie gali ne tik atpažinti DNR sekas, bet ir nustatyti, kokios jos yra, siekiant įvertinti galimą jų poveikį sveikatai.

Turto bankas plečia sąrašą objektų, kuriuose moderni valdymo sistema ne tik leis operatyviai fiksuoti gedimus, bet ir pasitelkdama pažangius, artimus dirbtiniam intelektui, algoritmus, galės iš anksto priderinti pastato valdymą prie meteorologinių sąlygų.