„Aura“ – tai kelių Jungtinės Karalystės kompanijų kūrinys. Tai – elektrinis prototipas, savo forma primenantis klasikinius britiškus automobilius. Tačiau „Aura“ kūrėjai siekė ne pačių geriausių dinaminių charakteristikų.

Didžiausia Lietuvoje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ eksploatuojamiems vandentiekio tinklams sukūrė ir jau sėkmingai naudoja skaitmeninį „dvynį“. Keli šimtai vamzdyne įrengtų specialių jutiklių ne tik leidžia į skaitmeninę erdvę perkelti visą Vilniaus miesto vandentiekį, realiu laiku vertinti vandens tiekimo situaciją sostinėje, bet ir spręsti netipines situacijas.

Nyderlandų startuolis „Lightyear“ paskelė pritraukęs 110 milijonų dolerių investicijų. Ir tai dar ne pabaiga. „Lightyear“ žada rinkai pasiūlyti ypatingą elektromobilį. „Lightyear One“ – tai elektrinis sedanas su didžiule saulės jėgaine ant stogo.

Klaipėdos LEZ veikiančios kompanijos – UAB „Gren Klaipėda“, UAB „NEO GROUP“ ir „Dancer“ autobusų kūrėja UAB „Vėjo projektai“ – dalyvavo kasmetiniame Baltijos gimnazijos universitetinių inžinerinio ugdymo klasių mokinių projekte. Į temines grupes pasiskirstę moksleiviai pristatė realius verslo iššūkius sprendžiančius baigiamuosius darbus.

1 MW galios ir 1 MWh talpos baterija yra pirmasis pilotinis projektas Baltijos šalyse, kurio metu „Litgrid“ specialistai testuos tokio įrenginio teikiamas galimybes veikti perdavimo tinkle ir klos pagrindus ateities energetikos sprendimams.

Klaipėdos universiteto mokslininkai iš senos valties sukonstravo elektra varomą laivą. Jis jau bandomas vandenyje, o ateityje, planuojama, tokiais moderniais laivais galės būti paversta ir daugiau taršių laivų.

Vilniaus ir Klaipėdos universitetų mokslininkai kartu su verslininkais sukūrė dirbtinio intelekto valdomo krovininio laivo maketą, o realizuoti idėjai ir laivui sukonstruoti paprašė paramos. Nepriklausomi ekspertai projektui skyrė aukštus balus ir pripažino, kad projektas nusipelno finansavimo. Bet projektas finansavimo negavo.

Elektromobilumo plėtra darys didelę įtaką elektros skirstomojo tinklo pajėgumams, todėl bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ jau dabar aktyviai ruošiasi šiai transporto ir viso energetikos sektoriaus transformacijai plečiant elektromobilių įkrovimo stotelių tinklą šalyje.

Stratosferinės platformos specialistų yra vertinamos kaip alternatyva palydovams. Tai yra perspektyvus Europos gynybos fondo projektas galintis sustiprinti nacionalinių gynybos pramonės kompanijų, mokslo ir tyrimo institucijų kompetencijas bei prisidėti prie Lietuvos kariuomenės efektyvesnio užduočių vykdymo ateityje.

Du pastatus į vieną sistemą sujungę ir saulės elektrines ant Kauno technologijos universiteto stogų įrengę mokslininkai skaičiuoja efektyvumą. Saulės energija naudojama serveriams aušinti, o šiluma – auditorijoms šildyti. Vasarą išskirta šiluma šildymo sezonui kaupiama įrengtame požeminiame rezervuare.

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ įsirengė 450 kilovatų (kW) galios saulės elektrinę ir pradėjo gaminti žaliąją elektros energiją dujų tinklo reikmėms. Iš viso iki metų pabaigos „Amber Grid“ įmonės teritorijoje turės beveik 1,5 megavatų (MW) galios nuosavų saulės jėgainių, kurios padės sutaupyti apie 50 proc. įmonės išlaidų už elektrą.

Baltijos jūroje, pietų Švedijos Hano įlankoje, įvyko antroji projekto „Ocean 2020“ demonstracija, kurios metu buvo išbandomos naujausios bepiločių sistemų technologijos jūrinės aplinkos stebėjimui ir kontrolei.

Pietų Korėjos pramonės milžinės „Hyundai“ automobilių padalinys „Hyundai Mobis“ ketina vykti įMiuncheno automobilių parodą su „M.Vision X“ modelio koncepcija, kuri žada puikiai derėti su naujos parodos mobilumo tema.

Sumanių energetikos sprendimų bendrovė „Ignitis“ ir Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ kartu su Estijos startuoliu „Fusebox“ pradėjo įgyvendinti pirmąjį mūsų šalyje bandomąjį projektą, kurio metu aiškinsis elektromobilių įkrovimo stotelių tinklo panaudojimo galimybes elektros sistemos balansavimui, stabilumui ir saugumui užtikrinti.

„Virgin Hyperloop“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame iliustruojami kompanijos planai sukurti magnetinę levitaciją naudojančias keleivių kapsules, kuriomis vamzdžiais būtų galima važiuoti didesniu nei 1000 km/val. greičiu.