Nors saulės elektrinių statybos Lietuvoje auga, dėl sudėtingo saulės elektrinių įrengimo ant skliautinių stogų, didelė dalis įmonių ir privačių namų savininkų neturi galimybės prisidėti prie švarios energijos generavimo. Iki šiol saulės elektrinės būdavo statomos ant šlaitinių ir lygaus paviršiaus stogų.

„Vilniaus vandenys“ pirmieji regione įdiegia vieningą išmanųjį vandentiekio tinklą. Vilniuje bendrovė į daiktų interneto tinklą prijungs daugiau nei 8 tūkst. pastatų įvadinių šalto vandens skaitiklių ir nuotoliniu būdu seks jų rodmenis.

„Energy Observer“ yra revoliucinis aplinkos neteršiantis laboratorinis laivas, energiją gaunantis iš saulės, vėjo ir vandenilio, kurį pagamina pats kelionės metu. Laivo įgulos tikslas – pirmai apiplaukti aplink pasaulį laivu, kurį varo energija, gaminama iš atsinaujinančių šaltinių.

Kaip jaučiatės atėję į Vilniaus miesto savivaldybę ir kokios nuotaikos išeinate – nuo šiandien savivaldybės svečių emocijų pokyčius matuoja Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto ROCK projekto komanda.

Skaičiuojama, kad šiuo metu pasaulyje yra beveik 19 milijonų vaikų, turinčių regos sutrikimų. Mokslininkai yra nustatę, jog net 70 proc. iš jų būtų išvengę regėjimo pablogėjimo, jei minėtoji problema būtų buvusi aptikta laiku.

Tartu universitetas, bendradarbiaudamas su pavėžėjimo platforma „Bolt“, atidarė savivaldžio vairavimo laboratoriją. Joje pristatyta inovatyvi transporto priemonė, kuri bus naudojama kaip technologinių bandymų platforma.

Pirmas žingsnis siekiant mažinti oro taršą – tyrimai, kurie padėtų geriau suprasti taršos šaltinius ir kaitą. 2019 m. Panevėžio miesto savivaldybė skyrė finansavimą Panevėžio mechatronikos centro (PMC) mokslininkų komandai, kad ši sukurtų unikalią sistemą – taršą matuojantį droną.

„Ignitis saulės parkų“ platformoje gyventojams pristatytas dar vienas nutolusių saulės elektrinių projektas – jau antrasis per savaitę. Naujasis 1 MW galios saulės parkas bus vystomas Šiaulių rajone, Kuršėnuose.

Uostamiesčio inžinieriai pristatė autonominio elektra varomo kelto dizaino prototipą. Projektas kursto didelius lūkesčius Klaipėdai turėti visame Baltijos jūros regione išskirtinį, aplinkai draugišką laivą, reguliariai kursuojantį Kuršių mariose.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras įsigijo STED technologijos superskyros mikroskopą. Pasak VU GMC dirbančios dr. Urtės Neniškytės, šis mikroskopas pasitarnaus naujiems Lietuvos mokslininkų tyrinėjimams.

KTU studentų komanda „BeltaMom“ sukūrė diržą nėščiosioms, kuris seka vaisiaus būklę nuo 2 nėštumo trimestro. Jo pagalba galima sekti dar įsčiose esančio kūdikio širdies ritmą, judesių skaičių, svorį ir vandenų kiekį.

KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto mokslininkai, kurdami neatspindinčias dangas, siekia rasti nišą jų taikymui kosmose. Pavyzdžiui, padėti pagrindą inovacijoms, kurios leistų teleskopais registruoti ir labiausiai nutolusius šviesos šaltinius.

Elektros tiekimas – tai vienas svarbiausių sklandaus valstybės funkcionavimo faktorių, todėl nepertraukiamo elektros energetikos sistemos darbo užtikrinimas yra valstybinės reikšmės prioritetas. Dėl šios priežasties privalu investuoti į modernų, diversifikuotą ir pajėgų elektros energijos sektorių.

Lietuvoje vieši pasienio kontrolės specialistai ir inovacijų kūrėjai iš Vokietijos, Airijos, Suomijos ir Graikijos. Susitikimo metu aptariamos šiuo metu kuriamos technologijos, kurios jau artimiausiu metu leis ne tik Lietuvos, bet ir kituose Europos Sąjungos pasienio punktuose padidinti keliautojų patikros patikimumą ir patogumą.

Lietuvos ir Lenkijos perdavimo sistemų operatorių vadovai pasirašė sutartį dėl 10 mln. eurų ES paramos jūrinės elektros jungties „Harmony Link“. Lietuvai šia sutartimi skirta 4 mln. eurų.