„Energijos skirstymo operatorius“ šiemet investuos 28 mln. eurų į modernaus elektros tinklo infrastruktūrą Utenos apskrityje. Už šias lėšas bus rekonstruojamas ir plečiamas elektros tinklas: nutiesta 340 km kabelinių linijų, pastatytos ir atnaujintos 56 transformatorinės.
„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) šiemet investuos 28 mln. eurų į modernaus elektros tinklo infrastruktūrą Utenos apskrityje. Už šias lėšas bus rekonstruojamas ir plečiamas elektros tinklas: nutiesta 340 km kabelinių linijų, pastatytos ir atnaujintos 56 transformatorinės.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Į Utenos apskritį ESO šiemet nukreipė dešimtadalį visų suplanuotų investicijų Lietuvoje ir tai aiškiai parodo prioritetą – investuojame ten, kur tinklo modernizavimas sukurs didžiausią kokybinį pokytį klientams. Miškingose teritorijose elektros tinklas labiausiai pažeidžiamas stichijų, todėl kabeliavimas ir automatizavimas čia tampa ne papildomu sprendimu, o būtinybe. Įgyvendinus projektus, patikimesnį elektros tiekimą pajus dešimtys tūkstančių klientų – gyventojų ir verslo klientų“, – sako ESO vadovas Renaldas Radvila.
Kabeliavimas didina tinklo patikimumą
Per šiuos metus Utenos apskrityje ESO toliau plės infrastruktūrą naujų vartotojų prijungimui ir įgyvendins rekonstrukcijos projektus. Iš visos 28 mln. eurų investicijų sumos modernizavimui skiriama didžioji lėšų dalis – apie 17,3 mln. eurų.
Planuojama rekonstruoti beveik 260 km elektros linijų, iš jų 225 km – miškingose vietovėse, kuriose fiksuojama daugiausia avarinių atjungimų. Oro linijų perkėlimui po žeme miškuose ESO skirs apie 13,2 mln. eurų. Prie visų rekonstruoti numatytų linijų šiuo metu prijungta daugiau kaip 28 tūkst. ESO klientų.
Didžioji rekonstrukcijų dalis vyks miškinguose Zarasų ir Molėtų rajonuose, atlikti darbai tiesiogiai pagerins elektros tiekimo patikimumą atitinkamai 5,6 tūkst. ir 7 tūkst. vietos verslų ir gyventojų. Zarasų rajone tinklo rekonstrukcija numatyta Zarasų, Dusetų, Turmanto ir Imbrado seniūnijose. Molėtų rajono savivaldybėje tinklas bus modernizuojamas Alantos, Balninkų, Dubingių, Giedraičių, Joniškio, Mindūnų ir Suginčių seniūnijose.
ESO vadovas R. Radvila pažymi, kad kabelinių linijų plėtra yra viena svarbiausių tinklo modernizavimo krypčių, reikšmingai didinanti tinklo atsparumą.
„Kabelinis tinklas reiškia paprastą dalyką – mažiau nutrūkusių laidų, mažiau atjungimų, greitesnį atstatymą. Todėl kiekvienas po žeme perkeltas kilometras tiesiogiai didina tinklo atsparumą. Matome aiškų rezultatą: kabelinio tinklo dalis Lietuvoje per metus išaugo nuo 36 iki 39 proc., o kartu mažėja ir sutrikimų skaičius“, – sako R. Radvila.
Tai pagrindžiama skaičiais: vieną pagrindinių tinklo patikimumo rodiklių, vidutinę elektros tiekimo sutrikimų trukmę vienam klientui per metus, ESO per metus sumažino daugiau kaip keturis kartus. Vidutinė elektros tiekimo sutrikimų trukmė vienam klientui per pastaruosius metus sumažėjo nuo 399 iki 75 minučių.
Tinklo plėtra atveria galimybes regionui
Dar apie 10,8 mln. eurų Utenos apskrityje planuojama investuoti į naujų klientų prijungimą bei esamų vartotojų galios didinimą. Šiam tikslui bus nutiesta apie 83 km kabelinių linijų ir pastatyta apie 45 transformatorinės.
Šios investicijos leis sparčiau prijungti naujus gyvenamuosius namus, verslo objektus, gaminančius vartotojus bei užtikrins pakankamą galią augantiems elektros poreikiams regione.
Didesnė gyvenamųjų teritorijų, taigi ir elektros tinklo, plėtra šiuo metu vyksta vakarinėje Utenos miesto dalyje, šalia magistralinio kelio į Kauną, kur sparčiau vystomos individualių gyvenamųjų namų teritorijos. Prognozuojama, kad artimiausiais metais šioje zonoje gali atsirasti keli šimtai naujų elektros vartotojų, taip pat gyvenamųjų kvartalų plėtra vyksta Kupi6kio kryptimi – Gaspariškių ir Bokšto gatvių teritorijose.
Stambiausi projektai – sisteminiams pokyčiams
Tarp svarbiausių ESO regione įgyvendinamų rekonstrukcijos projektų – 10 kV oro linijos iš Zarasų transformatorių pastotės modernizavimas Zarasų rajone. Jo vertė siekia daugiau kaip 523 tūkst. eurų, o miškingose vietovėse po žeme bus perkelta 11 km oro linijų. Per pastaruosius penkerius metus ši linija dėl virstančių medžių buvo atjungta 11 kartų. Prie jos prijungti 207 klientai.
Reikšmingi darbai vyksta ir Zarasų rajone rekonstruojant 10 kV oro liniją iš Antalieptės transformatorių pastotės. Projekto metu bus pakeistos penkios transformatorinės ir rekonstruota dalis oro linijų miškingose teritorijose. Projekto vertė siekia beveik 460 tūkst. eurų. Per pastaruosius penkerius metus šioje linijoje fiksuota 13 atsijungimų, iš jų 9 – dėl išvirtusių medžių.
„Mūsų rajone nemaža dalis žmonių gyvena atokesnėse, miškingose vietovėse, todėl patikimas elektros tiekimas čia itin svarbus – ypač vyresnio amžiaus žmonėms, šeimoms, ūkininkams. Tokios investicijos reiškia ne tik mažiau sutrikimų, bet ir didesnį saugumo jausmą žmonėms, kurie gyvena toliau nuo didžiųjų miestų. Tai labai svarbi sąlyga tam, kad regionai išliktų gyvybingi ir patrauklūs gyventi“, – sako Zarasų rajono merė Nijolė Guobienė.
Vienas stambiausių projektų taip pat įgyvendinamas Molėtų rajone, kur rekonstruojama 10 kV oro linija iš Dubingių transformatorių pastotės. Ši linija per pastaruosius penkerius metus buvo atjungta net 20 kartų – vidutiniškai po keturis kartus per metus. Projekto metu planuojama pakeisti 8,5 km oro linijų miške, o investicijų vertė siekia daugiau kaip 503 tūkst. eurų. Prie šios linijos prijungti 568 klientai.
Kabeliavimas spartinamas visoje Lietuvoje
ESO primena, kad iki 2028 metų visoje Lietuvoje planuojama po žeme perkelti apie 2 tūkst. kilometrų oro linijų miškingose teritorijose.
Paspartinus kabeliavimo tempą, per artimiausius kelerius metus patikimesnis ir atsparesnis elektros tinklas bus užtikrintas apie ketvirčiui milijono ESO klientų visoje šalyje.
Oro linijų keitimas kabelinėmis ne tik didina tinklo patikimumą ir atsparumą stichijoms, bet yra reikšmingas ir klimato kaitos kontekste – mažina poveikį aplinkai: apsaugo gyvūnus ir paukščius nuo pavojų.
Kabeliuojant oro linijas, apsaugos zonos plotis sumažėja nuo 21,5 iki 2 metrų. Skaičiuojama, kad 2 tūkst. kilometrų oro linijų kabeliavimas sudarytų galimybes miško plėtrai grąžinti apie 4 tūkst. hektarų ploto.
