Lietuvos kosmoso verslo sektorius ir toliau veržiasi į priekį – radarinius palydovų duomenis apdorojančios ir panaudojančios įmonės UAB „Geomatrix“ ir UAB „Coetus“ tapo Europos kosmoso agentūros inicijuojamo projekto, skirto Baltijos jūros regionui kovoti su klimato kaitos iššūkiais, konsorciumo dalimi.

Išmanūs sprendimai tvariai miškininkystei – vienas prioritetų, į kuriuos šiandien fokusuojasi agromaisto ir susijusių sektorių technologinę raidą skatinantys ART21. Baltijos šalyse ir už jos ribų novatoriškas idėjas realizuojanti įmonė drauge su patyrusiais partneriais ėmėsi naujos ForestTech iniciatyvos: kuria 5G ryšiu ir nuotoliniu stebėjimu grįstą miškų ir jų kelių informacinę sistemą.

Atvira duomenų bazė, kurioje daugiau nei pusė milijono įrašų, o joje esantys duomenys gali būti naudojami medžiagotyroje ir vaistų kūrime. Skamba neįtikėtinai? Tokia unikalia kristalografine duomenų baze, vadinama COD Vilniaus universiteto mokslininkai rūpinasi jau nuo 2007 m. Kaip vyksta darbas su tokia duomenų baze ir ar visi gali ja naudotis?

Ieškodama, kaip efektyvinti gydytojų darbą ir sumažinti duomenų vedimo į kompiuterines sistemas naštą, Alytaus poliklinika diegia išmanaus šnekos atpažinimo sistemos įrankį.

Kauno technologijos universiteto Biomedicinos inžinerijos institutas startuoja su nauju projektu „ThrombUS+“, kurio pagrindinis tikslas – giliųjų venų trombozės nuolatinė stebėsena, galimų rizikų vertinimas ir prevencija. Projektą vykdys 18 partnerių iš 7 Europos šalių ir JAV, koordinuos tyrimų organizacija „Athina“.

Per praėjusius metus Policijos departamento Informacijos teikimo skyrius gavo daugiau nei 40 tūkst. elektroninių laiškų ir beveik 200 tūkst. skambučių, kuriuose buvo prašoma atsakyti į įvairius, su policijos veikla susijusius klausimus. Esant tokiam užklausų skaičiui nemažadalis elektroninių laiškų liko neatsakyti, nespėta atsiliepti į visus skambučius, tad ieškant galimybių padidinti informacijos teikimo apimtis, į pagalbą buvo pasikviesti VDU mokslininkai.

Prieš dvejus metus Vilniuje buvo pradėtas kurti virtualus miesto judumo žemėlapis, kuris padės dar tiksliau stebėti miesto pulsą ir atlikus duomenų analizes, spręsti miesto infrastruktūros problemas. Visomis sistemos galimybėmis Vilniaus miesto planuotojai ir viešojo transporto administratoriai pradės naudotis jau šiemet.

D) sparčiai besiskverbiant į visas gyvenimo sritis, KTU mokslininkai jį pritaikė diagnozuojant melanomą. KTU profesoriaus Vido Raudonio, LSMU profesorės Skaidros Valiukevičienės, projekto partnerio bendrovės „Dts solutions“ ir komandos pastangomis sukurta programinė įranga geba ne tik pasiekti net 95 proc. tikslumą diagnozuojant šią ligą, bet jau yra išbandyta ir klinikinėje praktikoje.

MRU prof. dr. Agota Giedrė Raišienė kartu su studentais sukūrė inovatyvų e. produktą – multisensorinės mokomosios knygos prototipą, skirtą klausos negalią turintiems asmenims, kurie susiduria su skaitymo sunkumais ir mieliau renkasi audio knygas bei vaizdo įrašus.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ baigė Automatinio generacijos valdymo sistemos diegimo projektą. Tai vienas svarbiausių pasiruošimo sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais projektų. Ši programinė įranga prisidės prie šalies elektros sistemos stabilumo užtikrinimo ir rinkos dalyviams atvers papildomas galimybes užsidirbti teikiant balansavimo paslaugas.

Reabilitacijai po insulto šiuo metu naudojami pažangūs metodai, taikomos išmaniosios technologijos. Viena naujausių reabilitacijos tendencijų – virtualios realybės naudojimas pažinimo funkcijoms atkurti ir negaliai sumažinti. Taip, taip, teisingai pagalvojote, kad čia panašu į kompiuterinį žaidimą. Kaip tai veikia?

Klaipėdos universitetas kartu su partneriais iš Latvijos ir Estijos pasirašė sutartį su Europos Kosmoso agentūra dėl Žemės stebėjimo duomenų Baltijos platformos viešajam sektoriui kūrimo. Projektas ilgainiui padės teikti efektyvesnes palydoviniais Žemės stebėjimo duomenimis grįstas viešąsias paslaugas ir taupyti valstybės lėšas.

Kauno rajone veikianti kosmetikos gamintoja „Cosmoway“ pradėjo kurti dirbtiniu intelektu (DI) grįstą sprendimą „JP Beauty Discipline“. Priklausomai nuo odos ir plaukų būklės jis padės kiekvienam žmogui individualiai parinkti labiausiai tinkančias kosmetikos priemones ir prižiūrės jų naudojimo programą.

Neseniai viešojoje erdvėje pasirodė žinia apie naują pradėtą tyrimą dėl Valstybinės miškų tarnybos tarnautojos išduotų leidimų plynai iškirsti griežtai saugomą mišką. Leidimai, privačiai įmonei iškirsti Šimonių girioje esančią Europinės svarbos buveinę, kurioje tokie kirtimai draudžiami, papiktino visuomenę, todėl Lietuvos mokslininkai siūlo naujoves, padėsiančias miškus valdyti skaidriai.

Daugiau kaip keturiasdešimt Lietuvos švietimo ir mokslo institucijų pradeda diegti naujos kartos bibliotekos paslaugų platformą, kurią sudaro tarptautinės kompanijos „Ex Libris“ bibliotekiniai produktai „Alma“ ir „Primo VE“.