Vidaus reikalų ministerijoje vyko Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos organizuotas konsultacinis seminaras, skirtas Dokumentų valdymo bendrąjai informacinei sistemai ir planuojamiems pokyčiams aptarti.

Ar galėtų DI praturtinti žmogaus kūrybiškumą? Tokį DI galima stebėti eksperimentinėje laboratorijoje „Pelkių mokykla“, kurią VDU kuruoja MIT tyrėjai, VDU vizituojantys profesoriai Nomeda ir Gediminas Urbonai. Naujausias mokslininkų projektas laboratorijoje – „Pelkių intelektas“.

„Kaunas 2022“ organizuotas „Istorijų festivalis. Neprijaukintos istorijos“ kauniečius ir miesto svečius pakvietė į pažintį su išnykusiu Aleksotu. Jį virtualios realybės technologijomis atgaivino Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto Virtualiosios realybės laboratorijos komanda.

Netgi ekonomiškai pažengusiose šalyse kultūros paveldo sektoriui trūksta žmogiškųjų, technologinių ir finansinių išteklių, kurie yra gyvybiškai svarbūs norint sėkmingai įgyvendinti kultūros paveldo apsaugą. Tokia situacija skatina poreikį kurti pažangias, efektyvias ir sąlyginai nebrangias technologijas, kurios padėtų efektyviai stebėti ir analizuoti kultūros paveldo būklę ir jos pokyčius.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos įsidiegė naują įrangą. Ji skirta tiksliau nustatyti kibernetines atakas, įsilaužimus ir kitokio kenkėjiško programinio kodo apraiškas Lietuvos internetinėje erdvėje.

Lietuviai pasitelkė dirbtinį intelektą, kad sukurtų e. vertyklę, pranokstančią „Google“ vertėją. Vilniaus universiteto mokslininkai kartu su partneriais kuria sistemą, sugebančią automatiškai versti tekstus iš (į) 5 kalbų poras.

Lietuvos prop-tech startuolis „CityNow“ gyventojams atvėrė aktualiausius Lietuvos NT rinkos duomenis, tad nuo šiol bus galima pamatyti, kokiuose rajonuose ir už kokią vidutinę kvadratinio metro kainą perkami naujos statybos butai.

Automatinis sakytinės kalbos pavertimas į tekstą (transkripcija), santraukų formavimas, įžeidžios kalbos atpažinimas naujienų portalų komentaruose ir socialiniuose tinkluose – tai tik keletas iš dirbtinio intelekto (DI) sprendimų, kuriuos įgyvendina VDU tyrėjai, bendradarbiaujantys tarpdisciplininiame lietuvių kalbos technologijų projekte „Semantika2“.

Lietuvos mokslininkai kuria dirbtinio intelekto technologiją, kuri padės sumažinti gydytojų atliekamą mechaninį darbą, taip pat padidins įvairių tyrimų tikslumą. Pirmiausia naujovę planuojama pritaikyti automatizuojant širdies ultragarso tyrimo procesą, vėliau – ir kitose medicinos srityse.

Meno institucijoms vis dažniau pasitelkiant išmaniąsias technologijas, šiemet aštuntus metus iš eilės „Tieto Lietuva“ organizuota talentų ugdymo programa „Mėnuo su IT“ nusprendė kurti išmaniąją platformą bendradarbiaujant su MO muziejumi Vilniuje.

Lietuvos banko organizuojamoje konferencijoje „LBChain progress: midway to success“ susitiko Lietuvos ir užsienio blokų grandinės technologijos ekspertai. Renginys, skirtas blockchain vystymui ir pritaikymui Lietuvoje, sujungė Lietuvos ir Europos Centrinio Banko atstovus ir įmones, dalyvaujančias konkurse dėl „LBChain“ įgyvendinimo.

Lietuvoje kuriamas naujas atvirų duomenų portalas. Kokie duomenys jame bus skelbiami, pagal kokius kriterijus atrenkami, kokia projekto nauda? Į šiuos ir kitus klausimus portalui Alfa.lt atsakė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) specialistai.

Keturi verslūs Vilniaus universiteto Verslo mokyklos studentai sukūrė įrankį, leisiantį darbdaviams lengvai identifikuoti su perdegimu ar kitais psichologiniais iššūkiais susiduriančius darbuotojus, kad būtų galima jiems laiku suteikti pagalbą.

Lietuvos verslo paramos agentūros administruojami priemonės „Smart FDI“ projektai įsibėgėja. Belgijos kapitalo įmonė UAB „Sentiance Baltics“ inicijavo Europos Sąjungos investicijų projektą „Žmogaus elgsenos prognozavimo technologijos sukūrimui skirti moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra“.

Prieš porą metų, kai daugelis valstybių kovojo dėl „Tesla“ investuotojų dėmesio, Lietuvos kompiuterinių žaidimų gerbėjams tai padaryti pavyko unikaliu būdu – didžiausiomis virtualiomis gamyklos statybomis. Jos ne tik buvo įvertintos pasaulyje, bet ir įnešė naujovių į šalies mokyklas. Pamokas su „Minecraft“ jau išbandė 100 Lietuvos pirmokų klasių, o jų turėtų tik daugėti – socialinio verslo įmonė savo veiklą žada plėsti.