„Vilniaus vandenys“, siekdama dar labiau didinti tinklo efektyvumą ir mažinti vandens nuostolius, pradeda bendradarbiavimą su aukštųjų technologijų įmone „SAR Projects“. Naudojant iš kosmoso gaunamus palydovinius duomenis bei dirbtinio intelekto technologijas bus galima tiksliau nustatyti požeminius vandentiekio nuotėkius ir greičiau reaguoti į galimus tinklo pažeidimus.

Nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuvoje pradėsianti veikti elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“ taps reikšmingu žingsniu kuriant veiksmingesnį ir tvaresnį kelių infrastruktūros finansavimo modelį. Įgyvendinus efektyvesniam rinkliavos surinkimui numatytas priemones ir pradėjus veikti „Via Toll“ sistemai, per 2027 metus kelių infrastruktūros gerinimui prognozuojama surinkti apie 110 mln. eurų.

Lietuvoje baigtas kurti Didysis lietuvių kalbos garsynas LIEPA-3. Vilniaus universiteto ir kitų įstaigų mokslininkai surinko ir anotavo 10 tūkst. valandų lietuvių kalbos įrašų, kurie sudaro daugiau nei vienerius metus nenutrūkstamos šnekos. Tai didžiausias iki šiol lietuvių kalbos šnekos duomenų rinkinys, skirtas dirbtinio intelekto technologijoms.

Įsivaizduokite augalą, kuris pats gali pasakyti, kada jam trūksta vandens, šviesos ar tinkamų sąlygų augti. Tokią idėją įgyvendina „LapAI“ – Kauno technologijos universiteto studentų kuriama išmanioji augalų priežiūros sistema, jungianti dirbtinį intelektą, realaus laiko aplinkos duomenis ir sužaidybintą patirtį.

Lietuvoje diegiamos elektroninės kelių rinkliavos sistemos projektas įgauna pagreitį – sistema oficialiai vadinsis „Via Toll“. Projektą įgyvendinanti „Via Lietuva“ taip pat atskleidžia daugiau informacijos, kaip veiks nuo 2027 m. sausio 1 d. startuosianti pažangi sistema, pakeisianti šiuo metu naudojamą elektroninių vinječių sistemą.

Generatyvinis dirbtinis intelektas (DI) šiandien gali beveik identiškai atkurti profesionalaus fotografo ar tapytojo kūrinį, tačiau kartu su vaizdu jis „išplauna“ ir teisinę jo apsaugą. VDA Klaipėdos fakulteto studento atliktas eksperimentas parodė, kaip viena iteracija, naudojant populiariausią DI įrankį, panaikina autorystės pėdsakus ir paverčia kūrinį „niekieno“ nuosavybe.

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje pristatyta nauja interaktyvi ekspozicija, kurioje šiuolaikinės raiškos formos kviečia lankytojus ne tik stebėti, bet ir aktyviai įsitraukti į pažinimo procesą. Šią patirtį papildo kartu su ekspozicija pristatytas eksperimentinis dirbtinio intelekto gidas „Pasikalbėkime apie muziejų“.

KTU Informatikos fakulteto mokslininkai kartu su Lietuvos energetikos instituto tyrėjais sukūrė integruotą fizikinės elgsenos ir dirbtinio intelekto modelį, skirtą lygumų upių hidromorfologinėms savybėms tirti.

Lietuvos mokslininkai kuria metodus, kurie gali padėti anksčiau ir tiksliau nustatyti paveldimus klausos sutrikimus. KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Taikomosios matematikos katedros docento dr. Tomo Iešmanto kartu su komanda vykdomas projektas siekia sujungti genetinius duomenis, vidinės ausies vaizdus ir dirbtinio intelekto analizę, kad gydytojai galėtų priimti labiau individualizuotus sprendimus.

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Rytų Europos žydų istorijos tyrimų centras pristato „VILNISH“ – naują paslaugą, skirtą rankraštiniams ir istoriniams spausdintiems tekstams jidiš ir hebrajų kalbomis atpažinti.

Intymi moterų sveikata – vis dar nepakankamai dėmesio sulaukianti tema, apie kurią kalbėti nedrąsu, o tai trukdo moterims gauti savalaikę pagalbą ir tinkamai pasirūpinti savo sveikata. Šią situaciją siekia keisti startuolis „Muuza“ – dirbtiniu intelektu grįstas skaitmeninis įrankis, padedantis moterims geriau suprasti savo organizmo signalus.

Baltijos regione pradedamas projektas „Latvijos–Lietuvos tarpvalstybinės kvantinio ryšio infrastruktūros sukūrimas ir pilotinis diegimas“, kuris prisidės prie skaitmeninės infrastruktūros stiprinimo ir saugesnio duomenų perdavimo.

Vilnius išbandė pasaulyje dar nenaudotą lietuvių sukurtą inovaciją – dirbtiniu intelektu paremtą kultūros paveldo vertingųjų savybių pokyčių stebėsenos modelį. 3D technologijomis bei dronais skaitmenizuota 15 ha Senamiesčio dalis, kurioje dirbtinio intelekto pagalba identifikuota daugiau nei 10 tūkst. vertingųjų savybių.

Šiuo metu Lietuvos ūkiuose auginama daugiau kaip 13 mln. gyvulių bei paukščių, o jų sveikatos sutrikimai, pavyzdžiui, paukščių gripas, gali sukelti rimtus nuostolius ūkiams. KTU doktorantas, atsižvelgdamas į naujų gyvulių ir paukščių diagnostikos priemonių poreikį, kuria sistemą, kuri padės stebėti jų sveikatos būklę dirbtinio intelekto pagalba.

Įgyvendindamas strateginį inovacijų plėtros planą, prekybos tinklas „Senukai“ pradeda vieną didžiausių technologinių atnaujinimų Baltijos šalių mažmeninėje prekyboje. Įmonė diegia išmaniuosius kainų ir prekių likučių valdymo sprendimus bendrovės parduotuvėse Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.