AB „Kelių priežiūra“ praneša apie naujovę, kuri padės dar efektyviau užtikrinti saugumą Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose. Bendrovė atliko integraciją su vis labiau Lietuvoje populiarėjančia nemokama navigacine programa „Waze“.

VU tyrėjai sukūrė ir leidinyje „Palaeontology“ pristatė mašininiu mokymusi paremtą novatorišką metodą ir jo programinę įrangą. Šis metodas ir jo programinė įranga sukurti optimizuojant lankstumą, dėl to gali būti taikomi nagrinėjant labai įvairią mokslinę problematiką, pasitelkiant įvairios kilmės, tipo ir struktūros duomenis ir peržengiant numatytą metodo taikymo nišą paleontologijoje ir biogeografijoje.

Lietuvoje pradedama vystyti nauja mokslo sritis – duomenų saugojimas DNR. Pagrindinis projekto DNAMIC vykdytojas bendrovė „Genomika“ kartu su KTU ir kitais partneriais siekia sukurti autonominį duomenų archyvavimo DNR struktūrose sprendimą.

Lietuvos švietimo ir mokslo institucijos, dirbančios su Lietuvos akademinės elektroninės bibliotekos informacine sistema, tarp jų ir Vilniaus universitetas, pradėjo naudoti vieną populiariausių pasaulyje ir efektyviausiai veikiančių rašto darbų sutapties tikrinimo sistemų „Turnitin“, skirtą plagiato atvejams reikšmingai sumažinti.

CPO LT, nacionaliniu mastu veikianti centrinė perkančioji organizacija, gavo finansavimą projektui „Inovatyvaus produkto – dirbtinio intelekto (DI) integracija į viešųjų pirkimų objekto kainos analizės, prognozavimo ir centralizuotų viešųjų pirkimų sutaupymų nustatymo procedūras“. Šiuo projektu CPO LT siekia dar labiau efektyvinti viešųjų pirkimų procedūrą pasitelkiant dirbtinį intelektą, kuris atliktų kainų analizę bei sutaupymų skaičiavimus.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kartu su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos įgyvendinamas projektas „Kultūros paveldo informacinių sistemų konsolidavimas ir modernizavimas“ siekia modernizuoti ir sukurti šiuolaikinius vartotojų poreikius atitinkančias informacines sistemas, kurios palengvintų darbą paveldosaugos specialistams ir patraukliai pristatytų kilnojamojo ir nekilnojamojo Lietuvos kultūros paveldo vertybes plačiajai visuomenei.

Siekdama sklandžiai įgyvendinti nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusius teisinio reguliavimo pokyčius, susijusius su Žemės įstatymo ir kitų susijusių įstatymų pakeitimais, Nacionalinė žemės tarnyba tobulins Žemės informacinę sistemą ir plės jos funkcionalumus.

UAB „Aispeco“ lietuvių įmonė, kartu su partneriu „eSmart Systems“ AS, kurio pagrindinė būstinė yra įsteigta Norvegijoje, įgyvendino autonominės duomenų rinkimo platformos projektą „Smart Falcon“.

Lietuvos gyventojai elektroniniuose receptuose išrašytus receptinius vaistinius preparatus jau gali įsigyti ir užsienyje – pirmiausiai kaimyninėse Latvijoje ir Lenkijoje, o visai netrukus ir kitose Europos Sąjungos valstybėse.

Lietuvos skaitmeninių technologijų įmonės „Terra IT“ ir „Synergy Effect“ su Vilniaus universitetu ir prof. Tomo Krilavičiaus vadovaujama mokslininkų komanda per ateinančius du metus įgyvendins ambicingą logistikos technologijų projektą.

Lietuvos kosmoso verslo sektorius ir toliau veržiasi į priekį – radarinius palydovų duomenis apdorojančios ir panaudojančios įmonės UAB „Geomatrix“ ir UAB „Coetus“ tapo Europos kosmoso agentūros inicijuojamo projekto, skirto Baltijos jūros regionui kovoti su klimato kaitos iššūkiais, konsorciumo dalimi.

Išmanūs sprendimai tvariai miškininkystei – vienas prioritetų, į kuriuos šiandien fokusuojasi agromaisto ir susijusių sektorių technologinę raidą skatinantys ART21. Baltijos šalyse ir už jos ribų novatoriškas idėjas realizuojanti įmonė drauge su patyrusiais partneriais ėmėsi naujos ForestTech iniciatyvos: kuria 5G ryšiu ir nuotoliniu stebėjimu grįstą miškų ir jų kelių informacinę sistemą.

Atvira duomenų bazė, kurioje daugiau nei pusė milijono įrašų, o joje esantys duomenys gali būti naudojami medžiagotyroje ir vaistų kūrime. Skamba neįtikėtinai? Tokia unikalia kristalografine duomenų baze, vadinama COD Vilniaus universiteto mokslininkai rūpinasi jau nuo 2007 m. Kaip vyksta darbas su tokia duomenų baze ir ar visi gali ja naudotis?

Ieškodama, kaip efektyvinti gydytojų darbą ir sumažinti duomenų vedimo į kompiuterines sistemas naštą, Alytaus poliklinika diegia išmanaus šnekos atpažinimo sistemos įrankį.

Kauno technologijos universiteto Biomedicinos inžinerijos institutas startuoja su nauju projektu „ThrombUS+“, kurio pagrindinis tikslas – giliųjų venų trombozės nuolatinė stebėsena, galimų rizikų vertinimas ir prevencija. Projektą vykdys 18 partnerių iš 7 Europos šalių ir JAV, koordinuos tyrimų organizacija „Athina“.