Kaip susiplanuoti pasirengimą egzaminams, kad nereikėtų visko palikti paskutinei dienai, ir kaip rasti kiekvienam mokiniui ar studentui įdomiausius popamokinius užsiėmimus – šias problemas turėtų išspręsti dviejų Pabradės „Ryto“ gimnazijos dešimtokių Anastasijos Mitrofan ir Evelinos Lisovskajos sugalvota išmanioji programėlė „Smart Student“.

KTU Informatikos fakulteto mokslininkai drauge su užsienio kolegomis sukūrė pirmąjį kompiuterinį žaidimą, skirtą demencija sergančių pacientų slaugytojams. Žaidimas suteikia galimybę virtualiai patirti kasdienes situacijas, spręsti jose kylančius iššūkius ir tokiu būdu įgyti reikalingų įgūdžių ir žinių darbui su demencija sergančiais pacientais.

Smulkus ir vidutinis verslas lengvai prieinamų galimybių valdyti su klientų reputacija, mokumu, mokesčių vengimu susijusių rizikų, deja, neturi, kadangi individualūs sprendimai yra brangūs. KTU mokslininkai, bendradarbiaudami su verslu, kurs naują, analogų rinkoje neturintį prekybinių procesų rizikos vertinimo modelį, paremtą dirbtiniu intelektu ir didžiaisiais duomenimis.

Internetinio mokymosi kursų baigimo vidurkis siekia vos 5 proc. Šią problemą, suvieniję jėgas, spręs Vilniaus universiteto mokslininkai bei internetinio mokymosi startuolio „BitDegree“ specialistai.

Neretai inovacijos dienos šviesą išvysta vien dėl nedidelio entuziastų būrelio užsidegimo ir tikėjimo savo idėja. To pavyzdys – keturi Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto antrakursiai, sukūrę programėlę, kuri ateityje gali gerokai palengvinti policijos darbą ieškant dingusių žmonių ar nusikaltėlių.

Jau netrukus populiariojo kompiuterinio žaidimo „Minecraft“ gerbėjai visame pasaulyje galės pasivaikščioti po istorinį Vilnių ir savo akimis pamatyti, kaip keitėsi erdvė aplink Valdovų rūmus bėgant amžiams.

Siekiant palengvinti vairuotojų rūpesčius ieškant tinkamiausių remonto dirbtuvių, Lietuvoje startuoja nauja paieškos sistema „Motointegrator“. Šioje paieškos sistemoje vairuotojai galės keliais paprastais žingsniais lengvai sužinoti teikiamas autoservisų paslaugas.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras kartu su partneriais iš Belgijos, Italijos ir Vengrijos įgyvendina „Copernicus“ programos „European health“ projekto antrąjį etapą, kurio tikslas – teikti naujausią ir lengvai suprantamą su klimato kaita ir sveikata susijusią informaciją sveikatos ir aplinkos specialistams Europos regione.

Valstybinė mokesčių inspekcija pasirašė Europos Sąjungos finansavimo sutartį dėl „Išmaniųjų elektroninių kasos aparatų posistemio (i.EKA) sukūrimo ir įdiegimo“, projekto tikslas – techniniais ir programiniais sprendimais mažinti administracinę naštą verslui.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Skaitmeninių medijų laboratorijos mokslininkai ėmėsi unikalios iniciatyvos ir šį pavasarį kartu su Lietuvos bibliotekomis vykdydami projektą „KomiksLaB“ sukūrė ir išbandė edukacinę skaitmeninio komiksų skaitymo programą.

Įgyvendinant šį projektą bus vykdomi moksliniai tyrimai: žmogaus elgsenos prognozavimo technologijos koncepcijos vystymas ir tinkamumo pripažinimas. Taip pat vykdomos eksperimentinės plėtros veiklos, kurių metu bus kuriamas žmogaus elgsenos prognozavimo technologijos prototipas.

Lietuvos paštas toliau gerina vartotojų patirtį – įdiegus naują bandomąją pašto logistikos sistemą, dalis neregistruotų vilniečių siuntų iš Kinijos bus nukreipiamos ne į pašto skyrius, bet į LP EXPRESS siuntų savitarnos terminalus.

Kaip vilniečiai ir miesto svečiai vertina miesto viešąsias erdves, kaip kinta jų emocijos skirtingais metų laikais, lankantis skirtinguose renginiuose? Tokius klausimus sau kelia Vilniuje įgyvendinamo tarptautinio projekto ROCK dalyviai.

Lietuva, diegdama vieningą duomenų talpinimo ir apsikeitimo platformą, semsis gerosios praktikos pavyzdžių iš Šiaurės šalių. Prie šio projekto intensyviai dirba „Energijos skirstymo operatorius“. Platforma leis operatoriams, tiekėjams ir klientams lengviau keistis duomenimis.

Informacinių technologijų bendrovė „Sekasoft“ Lietuvos pašte baigia diegti dokumentų ir procesų valdymo informacinę sistemą. Planuojama, kad dėl šio technologinio sprendimo bus eliminuota rizika pamesti svarbius dokumentus, popieriaus bus sunaudojama iki 40 proc. mažiau.