Dėka aukšto našumo skaičiavimo mašinų orų prognozės šiandien kaip niekada tikslios, o klimato kaitos tyrimų bei modeliavimo darbai sklandūs bei išsamūs. Kritinės IT infrastruktūros technologinių sprendimų įmonė BAIP įdiegs aukšto našumo skaičiavimo sprendimus keturiolikoje Afrikos šalių sostinių.

Turbūt didžiausia Las Vegase šiuo metu vykstančios parodos „CES 2020“ žvaigždė yra technologija, kurios nei pamatysi, nei pačiupinėsi. Iš tiesų, nors antraštėje yra „Samsung“ pavadinimas, tikrasis technologijos „Neon“ kūrėjas yra bendrovė „Star Labs“. O technologijos, kuria ji viešai didžiuojasi, realiai dar net nėra – niekam iš išorės neleidžiama ja pasinaudoti.

Vienas iš dvejus metus vykusio projekto rezultatų – rimtasis žaidimas. Kaip pasakoja KTU IF profesorius R. Maskeliūnas, žaidimo trukmė, sudėtingumas ir įtraukiamumas buvo modeliuojami ir nuo pat pradžių suprojektuoti atsižvelgiant į reikalavimus ir poreikius, kuriuos nurodė tiesioginės priežiūros darbuotojai, žmonės, sergantys demencija, šeimos globėjai ir demencijos ekspertai.

Mažmeninės prekybos tinklas „Rimi“ pirmasis Lietuvoje ir visose Baltijos šalyse prekių galiojimo monitoringui pasitelkė išmaniąją švedų startuolio sukurtą programėlę, kuri iki 20 proc. sumažina dėl pasibaigusio galiojimo nurašomų prekių kiekį.

Vidaus reikalų ministerijoje vyko Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos organizuotas konsultacinis seminaras, skirtas Dokumentų valdymo bendrąjai informacinei sistemai ir planuojamiems pokyčiams aptarti.

Ar galėtų DI praturtinti žmogaus kūrybiškumą? Tokį DI galima stebėti eksperimentinėje laboratorijoje „Pelkių mokykla“, kurią VDU kuruoja MIT tyrėjai, VDU vizituojantys profesoriai Nomeda ir Gediminas Urbonai. Naujausias mokslininkų projektas laboratorijoje – „Pelkių intelektas“.

„Kaunas 2022“ organizuotas „Istorijų festivalis. Neprijaukintos istorijos“ kauniečius ir miesto svečius pakvietė į pažintį su išnykusiu Aleksotu. Jį virtualios realybės technologijomis atgaivino Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto Virtualiosios realybės laboratorijos komanda.

Netgi ekonomiškai pažengusiose šalyse kultūros paveldo sektoriui trūksta žmogiškųjų, technologinių ir finansinių išteklių, kurie yra gyvybiškai svarbūs norint sėkmingai įgyvendinti kultūros paveldo apsaugą. Tokia situacija skatina poreikį kurti pažangias, efektyvias ir sąlyginai nebrangias technologijas, kurios padėtų efektyviai stebėti ir analizuoti kultūros paveldo būklę ir jos pokyčius.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos įsidiegė naują įrangą. Ji skirta tiksliau nustatyti kibernetines atakas, įsilaužimus ir kitokio kenkėjiško programinio kodo apraiškas Lietuvos internetinėje erdvėje.

Lietuviai pasitelkė dirbtinį intelektą, kad sukurtų e. vertyklę, pranokstančią „Google“ vertėją. Vilniaus universiteto mokslininkai kartu su partneriais kuria sistemą, sugebančią automatiškai versti tekstus iš (į) 5 kalbų poras.

Lietuvos prop-tech startuolis „CityNow“ gyventojams atvėrė aktualiausius Lietuvos NT rinkos duomenis, tad nuo šiol bus galima pamatyti, kokiuose rajonuose ir už kokią vidutinę kvadratinio metro kainą perkami naujos statybos butai.

Automatinis sakytinės kalbos pavertimas į tekstą (transkripcija), santraukų formavimas, įžeidžios kalbos atpažinimas naujienų portalų komentaruose ir socialiniuose tinkluose – tai tik keletas iš dirbtinio intelekto (DI) sprendimų, kuriuos įgyvendina VDU tyrėjai, bendradarbiaujantys tarpdisciplininiame lietuvių kalbos technologijų projekte „Semantika2“.

Lietuvos mokslininkai kuria dirbtinio intelekto technologiją, kuri padės sumažinti gydytojų atliekamą mechaninį darbą, taip pat padidins įvairių tyrimų tikslumą. Pirmiausia naujovę planuojama pritaikyti automatizuojant širdies ultragarso tyrimo procesą, vėliau – ir kitose medicinos srityse.

Meno institucijoms vis dažniau pasitelkiant išmaniąsias technologijas, šiemet aštuntus metus iš eilės „Tieto Lietuva“ organizuota talentų ugdymo programa „Mėnuo su IT“ nusprendė kurti išmaniąją platformą bendradarbiaujant su MO muziejumi Vilniuje.

Lietuvos banko organizuojamoje konferencijoje „LBChain progress: midway to success“ susitiko Lietuvos ir užsienio blokų grandinės technologijos ekspertai. Renginys, skirtas blockchain vystymui ir pritaikymui Lietuvoje, sujungė Lietuvos ir Europos Centrinio Banko atstovus ir įmones, dalyvaujančias konkurse dėl „LBChain“ įgyvendinimo.