Klaipėdos uoste žengtas svarbus žingsnis kuriant švaresnį ateities uostą. Užbaigus montuoti elektros tiekimo nuo kranto įrangą, pereita prie jos išbandymo. Jau greitai į uostą atplaukę laivai galės išjungti variklius ir prisidėti prie taršos mažinimo. 
Klaipėdos uoste žengtas svarbus žingsnis kuriant švaresnį ateities uostą. Užbaigus montuoti elektros tiekimo nuo kranto įrangą, pereita prie jos išbandymo. Jau greitai į uostą atplaukę laivai galės išjungti variklius ir prisidėti prie taršos mažinimo.
„Elektrifikacija šalies susisiekimo infrastruktūroje jau yra gerokai pažengusi į priekį. Daug nuveikta kelių transporto srityje – visoje šalyje sparčiai plečiasi elektromobilių įkrovimo stotelių tinklas. Finišo tiesiojoje – ir geležinkelio maršruto nuo sostinės iki pajūrio elektrifikavimas: dar šiemet juo turėtų pradėti kursuoti nauji elektriniai traukiniai. Džiugu matyti, kad šia kryptimi žengia ir vandens transportas. Klaipėdos uoste įgyvendinami pokyčiai – tai investicija į ateitį, kurioje uosto plėtra dera su aplinkosauga“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Klaipėdos uosto direkcija nuosekliai investuoja į sprendimus, mažinančius veiklos pėdsaką aplinkoje. Krantinių elektrifikacija – tarp svarbiausių šiuo metu įgyvendinamų aplinkosauginių projektų.
„Klaipėdos uosto siekį tapti vis draugiškesniu gamtai įrodo realūs darbai – dviejuose terminaluose jau sumontuota ir pradedama bandyti elektros tiekimo nuo kranto įranga. Krantinių elektrifikacija yra tam tikras lūžis uosto veikloje, leidžiantis mažinti stovinčių laivų skleidžiamą triukšmą bei anglies dvideginio emisijas. Baigiant pirmąjį krantinių elektrifikacijos etapą kartu žengiame ir į antrąjį – jau įsibėgėjo projektavimas. Renkamės kryptį, kuria juda pažangūs pasaulio uostai“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Elektros tiekimo nuo kranto įranga sumontuota ir pradedama bandyti Centriniame Klaipėdos terminale ir Klaipėdos konteinerių terminale. Pastarajame veiks vienas toks įrenginys, galintis tiekti elektrą laivams, o Centriniame Klaipėdos terminale – trys. Visi jie bus skirti tarptautiniais maršrutais plaukiojantiems keltams, kuriais plukdomi ir įvairius krovinius gabenantys automobiliai. Vienu metu prie įrenginių galės prisijungti 4 laivai, kurie, stovėdami prie krantinių, išjungs variklius ir naudos nuo kranto tiekiamą elektrą.
Europos komisijos finansavimas Klaipėdos uosto krantinių elektrifikavimo projektui numatytas pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) Transporto programą. Projektui, kurio vertė siekia apie 10 milijonų eurų, įgyvendinti numatytas 8,6 milijono eurų siekiantis ES finansavimas.
Dar vienas elektros tiekimo nuo kranto įrenginys Klaipėdos uoste, Laivyno bazėje, atsirado praėjusių metų rugsėjį. Uosto direkcijos lėšomis sumontuota įranga yra skirta naujajam vandeniliu ir elektra varomam atliekų surinkimo laivui ir neseniai pastatytiems locmanų kateriams.
Artimiausiais metais tokius įrenginius ketinama pastatyti ir kituose terminaluose, kur jais galėtų pasinaudoti kruiziniai ir konteineriniai laivai. Jau pradėti rengti šios įrangos projektai. Planuojama, kad antrasis krantinių elektrifikacijos etapas Klaipėdos uoste bus įgyvendintas iki 2030 m.
Skaičiuojama, kad prie kranto stovintys laivai sukuria 41 proc. visų emisijų uoste. Ateityje visiškai elektrifikavus krantines, emisijos turėtų sumažėti net apie 33 proc. Galimybės laivams tiekti elektrą nuo kranto bus naudingos siekiant mažinti Klaipėdos uosto veiklos pėdsaką aplinkoje ir iškastinio kuro naudojimą bei tiesiogiai prisidės prie klaipėdiečių gyvenimo kokybės gerinimo.
