Naujas Kauno technologijos universiteto mokslininkių tyrimas parodė, kad sveikatos startuoliams Lietuvoje neužtenka geros idėjos – sėkmę lemia priėjimas prie duomenų, gydymo įstaigų ir finansavimo. Be to, trūksta sistemos, kuri leistų inovacijas ne tik sukurti, bet ir įdiegti.
Naujas Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkių tyrimas parodė, kad sveikatos startuoliams Lietuvoje neužtenka geros idėjos – sėkmę lemia priėjimas prie duomenų, gydymo įstaigų ir finansavimo. Be to, trūksta sistemos, kuri leistų inovacijas ne tik sukurti, bet ir įdiegti.
Asociatyvi nuotr.
Tyrimas rodo, kad skaitmeninės sveikatos startuolių sėkmę lemia ne partnerių gausa, o gebėjimas per strategines partnerystes gauti kritinių išteklių – duomenų, klinikinės ekspertizės, finansavimo ir prieigos prie realios sveikatos sistemos.
„Sveikatos rinka ypatinga tuo, kad yra stipriai reglamentuota, o klientų pasirinkimas joje labai siauras. Nepaisant to, kad sveikatos sritis imli inovacijoms, galimybės šias inovacijas komercializuoti yra apribotos“, – teigia Asta Pundzienė, KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) profesorė.
Naujas KTU EVF mokslininkių grupės tyrimas parodė, kad sveikatos technologijų srityje startuoliui praktiškai neįmanoma vienam pačiam sukurti, ištestuoti ir į rinką išvesti inovacijos, todėl atvirosios inovacijos čia tampa būtinybe.
Didžiausia kliūtis – ne technologijos, o finansavimas
Iš viso Lietuvoje veikia apie 100 sveikatos technologijų startuolių, iš kurių 12 – skaitmeninės sveikatos platformos. Pasak KTU mokslininkių, tai yra pakankamai daug ir rodo gana aukštą Lietuvos inovacijų potencialą.
Deja, komercinės sėkmės sulaukia mažuma sveikatos startuolių. Sveikatos technologijų srityje viešosios sveikatos įstaigos yra ne tik partneriai, bet ir technologijų įsisavinimo bei pirkimo kanalai – būtent per jas inovacija virsta pajamomis ir realiu naudojimu.
Prof. A. Pundzienės teigimu, pagrindinė lėto sveikatos startuolių diegimo į rinką priežastis yra finansavimo reglamentavimas, neleidžiantis sveikatos įstaigoms padengti skaitmeninių paslaugų kaštų.
„Kitaip tariant, jeigu sveikatos įstaiga norėtų pirkti tam tikras sveikatos paslaugų licencijas ar programinę įrangą, tokiam pirkimui nėra numatyto mechanizmo, per kurį ligonių kasos galėtų tai finansuoti“, – teigia KTU profesorė.
Pasak jos, tokia situacija lemia, kad sveikatos įstaigos skaitmeninius produktus įsigyja per projektinį finansavimą, kuris yra laikinas ir turi kitų apribojimų. Todėl gyvybiškai svarbių inovacijų vystymas ir diegimas vyksta nenuosekliai, o Lietuva Europos inovacijų švieslentėje atsilieka.
Prof. A. Pundzienė atkreipia dėmesį į tokias Europos šalis kaip Prancūzija, Belgija ir Vokietija, iš kurių galima pasimokyti, kaip diegti technologijas sveikatos sektoriuje.
„Pavyzdžiui, Vokietijoje galioja tvarka, pagal kurią skaitmeninės sveikatos programėlės turi būti akredituotos nacionaliniu lygiu, kad jas būtų galima naudoti sveikatos įstaigose. Jeigu technologija gauna šią akreditaciją, ji automatiškai įtraukiama į finansuojamųjų sąrašus, o gydytojai gali laisvai rinktis ir rekomenduoti ją savo pacientams“, – paaiškina KTU profesorė.
Sėkmę lemia ne pažinčių gausa, o prieiga prie išteklių
Siekdama atrasti būdus, kaip paspartinti naujų sveikatos technologijų diegimą į rinką, KTU EVF mokslininkių komanda ne pirmus metus analizuoja šios srities startuolius. Naujausias jų tyrimas rodo, kad sveikatos sektoriuje startuoliui vienam, be partnerių, inovaciją sukurti praktiškai neįmanoma.
Todėl reikėtų orientuotis į atvirąsias inovacijas, tai yra tokias, kurios kuriamos bendradarbiaujant su kitais ekosistemos dalyviais.
„Šiandien verslo aplinka yra ypač dinamiška, technologijos nuolat keičiasi ir tobulėja. Be to, sveikatos sektoriaus kompleksiškumas lemia, kad bet kokiai technologinei inovacijai šioje srityje sukurti būtina bendradarbiauti su duomenų tiekėjais, sveikatos priežiūros sektoriumi, taip pat reikalingos ekspertinės žinios“, – teigia Aurelija Vijūnienė, KTU EVF tyrėja.
Pasak jos, identifikuojant vertingus partnerius reikėtų atsižvelgti į tuos, kurie veikiančioje ekosistemoje turi ryšių su daugeliu veikėjų – vadinamuosius „vartų sargus“. Ji priduria, kad svarbi ne tik pati partnerystė, bet ir papildomųjų išteklių integravimas – kitaip tariant, ne vien prieiga prie partnerio, bet ir gebėjimas jo teikiamą naudą įlieti į produkto vystymą.
KTU mokslininkės pabrėžia, kad ekosistemos dalyviams kartu kuriant inovaciją, dalijamasi ir jos kuriama grąža. „Atvirosios inovacijos gimsta iš strateginės partnerystės, kurioje partneriai ne tik suneša išteklius, reikalingus inovacijai sukurti, bet ir dalijasi pajamomis“, – pabrėžia prof. A. Pundzienė.
KTU ekspertės sako, kad būtų naivu įsivaizduoti, jog startuolis, pradedantis veiklą sveikatos technologijų srityje, pats vienas turės visas tam reikalingas technologines žinias, klinikinę ekspertizę ir kitas kompetencijas.
„Turbūt pačioje veiklos pradžioje startuoliui reikėtų sau tiksliai atsakyti į klausimą – ko mums, kaip organizacijai, šiandien labiausiai trūksta, kad galėtume įgyvendinti savo inovaciją ir augti? Atsakius į šį klausimą bus lengviau identifikuoti vertingiausius partnerius“, – teigia dr. Jurgita Giniūnienė, KTU EVF tyrėja.
Sėkmę lemia duomenys, finansavimas ir ekspertizė
Išanalizavusios 12 Lietuvoje veikiančių skaitmeninės sveikatos platformų, KTU mokslininkės nustatė, kad platus partnerių ar pažinčių tinklas negarantuoja geresnių rezultatų – daug svarbiau, ar startuolis geba partnerystes paversti konkrečia nauda verslui. Tyrime išryškėjo, kad startuolio sėkmei ypač svarbūs ankstyvosios stadijos finansavimas, prieiga prie duomenų, išorinių ekspertų paslaugos ir produktų vystymo kompetencijos.
Vis dėlto mokslininkės pabrėžia, kad gali būti daugiau nei vienas startuolio kelias į sėkmę – skirtingi partnerių ir papildomųjų išteklių deriniai gali vesti į panašius finansinius rezultatus.
„Nors startuolio plėtrai reikalingos kompetencijos labai priklauso nuo to, kuriame organizacijos augimo etape jis yra, vis dėlto sveikatos srities startuoliams didžiausias kompetencijų papildymas ateina per bendradarbiavimą su sveikatos įstaigomis, universitetais ir finansuojančiomis institucijomis“, – teigia dr. Rima Sermontytė-Baniulė, KTU EVF tyrėja.
Pasak jos, tarp analizuotų startuolių nėra nė vieno atvejo, kai inovacija būtų sukurta vien įmonės vidiniais ištekliais, be bendradarbiavimo. „Kuriant sveikatos technologijas būtina įtraukti platesnį visų suinteresuotų šalių ratą – nuo gydymo įstaigų ir pačių medikų profesionalų iki pacientų. Idėja dažnai būna puiki, neretai net ir pagrįsta asmenine patirtimi ar motyvacija, tačiau visas reikalingų kompetencijų rinkinys jos sėkmingam įgyvendinimui yra daug svarbesnis“, – sako KTU mokslininkė.
Mokslininkės atkreipia dėmesį ir į skirtingą sveikatos startuolių prigimtį – jie gali būti tiek didelių organizacijų atžalinės įmonės, tiek savarankiški startuoliai. Tyrimas parodė, kad startuoliai, turintys stiprų organizacijos užnugarį, turi daugiau išteklių, greičiau auga ir dažniau būna finansiškai sėkmingi. Savarankiški startuoliai turi platesnį partnerių tinklą, kreipiasi valstybės paramos ir šiek tiek rečiau bei vėliau tampa finansiškai sėkmingi.
„Inicijuojant sveikatos technologijų srities startuolį verta apsvarstyti galimybę jį kurti prisišliejus prie brandžios įmonės – atrasti tokią, kuri jau veikia analogiškų produktų rinkoje ir būtų suinteresuota kuriama inovacija. Taip pradžioje galima užsitikrinti stabilesnį finansavimą“, – rekomenduoja prof. A. Pundzienė.
Pacientai tampa inovacijų kūrėjais
Beje, mokslininkės teigia, kad strateginiais partneriais sveikatos technologijų srityje tampa ne tik universitetai ar gydymo įstaigos, bet ir galutiniai naudotojai. Pasak jų, sveikatos sektoriuje vartotojo patirties testavimas yra ypač svarbus – jeigu galutiniams naudotojams produktą naudoti bus nepatogu, jie tiesiog grįš prie įprasto būdo gauti sveikatos paslaugas.
„Pavyzdžiui, viena iš mūsų tirtų įmonių pasakojo, kad siekdama padaryti įrankį kuo patogesnį galutiniam naudotojui, būtent į naudotoją ir kreipėsi dėl reikalingų duomenų. Suteikęs tuos duomenis, galutinis naudotojas galiausiai gavo produktą, kuriuo patogu naudotis. Šiandien šis startuolis – vienas sėkmingiausių sveikatos technologijų rinkoje“, – pasakoja A. Vijūnienė.
Pasak J. Giniūnienės, ankstyvas galutinių naudotojų įtraukimas į kuriamas sveikatos technologijas ir lemia tai, kad jos galiausiai naudojamos praktiškai, o ne lieka tik „dar viena nauja platforma“, kuri tiesiog egzistuoja, nebūdama naudinga.
Prof. A. Pundzienė priduria, kad bendravimas su galutiniais naudotojais atveria ir naują požiūrį į kuriamos technologijos funkcionalumus.
„Vienos sveikatos technologijų įmonės komanda, bendradarbiaudama su naudotojais, nusprendė išjungti priminimų funkciją sergantiems sunkiomis ligomis naudotojams, nes buvo nustatyta, kad jiems tokie priminimai kelia stresą“, – pasakoja A. Pundzienė.
Pasak mokslininkių, jų jau nebestebina tai, kad sveikatos inovacijų galutiniai naudotojai yra ir inovacijų kūrimo partneriai – šioje gyvybiškai svarbioje visuomenei srityje tai tampa savotišku standartu.
