Europos Sąjungos DI strategija verslo užkulisiuose apibūdinama metafora iš automobilių sporto: Bendrija pasirinko saugos automobilio režimą. Tai pozicija, kurioje svarbiausia stabilizuoti situaciją, sumažinti riziką ir suvienodinti tempą, kol trasoje bus saugu. Tačiau verslo ir technologijų bendruomenė vis garsiau abejoja, ar ši strategija iš tiesų padės išvengti katastrofų, ar tiesiog įtvirtins atsilikimą, kol JAV ir Kinija didina greitį.
Europos Sąjungos dirbtinio intelekto (DI) strategija verslo užkulisiuose apibūdinama metafora iš automobilių sporto: Bendrija pasirinko saugos automobilio režimą. Tai pozicija, kurioje svarbiausia stabilizuoti situaciją, sumažinti riziką ir suvienodinti tempą, kol trasoje bus saugu. Tačiau verslo ir technologijų bendruomenė vis garsiau abejoja, ar ši strategija iš tiesų padės išvengti katastrofų, ar tiesiog įtvirtins atsilikimą, kol JAV ir Kinija didina greitį.
Armidos Grosaitės nuotr.
Su skirtingomis pasaulio rinkomis dirbantys verslo atstovai pastebi, kad DI vystosi dviem skirtingais tempais. JAV ir Kinija daugiausia dėmesio skiria greičiui: sprendimai kuriami ir diegiami greitai, eksperimentavimas laikomas būtina progreso dalimi. Tuo metu Europa labiau orientuojasi į saugumą, reguliavimą ir taisyklių kūrimą.
ES reguliavimo centre – DI aktas. Tai yra pirmasis pasaulyje išsamus teisinis reguliavimas, kuris skirsto DI sistemas pagal riziką ir nustato griežtas taisykles jų kūrėjams bei naudotojams. Nors aktas įsigaliojo 2024 m. rugpjūtį, realūs reikalavimai verslui įsigalioja palaipsniui, todėl dalis įmonių vis dar gyvena laukimo ir neapibrėžtumo režime.Dėl šių priežasčių atsiranda įtampa: kol ES aiškinasi, kaip tinkamai reguliuoti technologiją, kitų šalių įmonės ją jau aktyviai diegia ir kuria ekonominę vertę.
Dviejų greičių modelis
Debesijos išlaidų optimizavimo produktą verslui vystanti bendrovė „Cast AI“ 2020 m. buvo įkurta JAV, bet veikia iš Vilniaus, teikia paslaugas ir Amerikos, ir Azijos rinkoms. Todėl įmonės vyresnysis inžinerijos vadovas Žilvinas Urbonas DI reguliavimo skirtumus mato kasdienėje praktikoje. Jo teigimu,skirtis tarp rinkų jau peržengė teorinių debatų ribas ir tapo labai konkrečiu verslo pasirinkimu.
„Amerikoje ir Kinijoje sprendimai jau veikia produkcijoje – ten nebeklausinėjama, ar galima, ten klausiama, kaip greičiau. Tuo metu Europoje dažnai dar bandome suprasti, kokios taisyklės galios po metų, kaip jas interpretuoti ir ar jos išvis nesikeis. Tokia nežinomybė verslui kainuoja ne tik laiką, bet ir prarastas galimybes. Dėl to realybėje matome paprastą dalyką: produktai kuriami Europoje, bet paleidžiami kitose rinkose“, – sako jis.
Ši situacija ypač sudėtinga startuoliams, kuriems svarbiausia greitai testuoti idėjas ir jas tobulinti. Tačiau ES aplinkoje tai dažnai tampa sudėtingiau dėl papildomų taisyklių ir nežinomybės, kaip jos keisis ateityje. Dėl to dalis inovacijų iš Europos tiesiog persikelia į kitas rinkas.
Vis dėlto vienareikšmiškai nurašyti Europos strategijos neskuba ir patys technologijų lyderiai. „Telia“ dirbtinio intelekto, duomenų ir analitikos vadovė Asta Bagdonavičienė pabrėžia, kad pernelyg supaprastintas požiūris – esą Europa tik stabdo – neatspindi viso paveikslo.
„Dažnai kalbame apie greitį, bet pamirštame, kad be pasiruošimo tas greitis gali kainuoti labai brangiai. Organizacijose veikia dviejų greičių logika: viena vertus, būtina turėti erdvę eksperimentams, vadinamuosius „garažus“, kur galima testuoti, klysti ir mokytis. Bet kai sprendimai pereina į produkciją, jie turi atitikti visus saugumo, teisinius ir etikos reikalavimus. Jei vieną iš šių dalių ignoruosime, ilgainiui tai atsisuks prieš patį verslą. Svarbu pabrėžti, kad europinis reguliavimas nestabdo ir nereguliuoja pačios technologijos, bet jos pritaikymo paskirtį“, – sako ji.
Šansas Lietuvai
Ekonomistas Marius Dubnikovas DI greičio ir saugumo dilemą mato kaip struktūrinę Europos problemą. Jo vertinimu, DI lenktynės jau seniai išėjo už technologijų sektoriaus ribų ir tapo visos ekonomikos konkurencingumo klausimu.
„Technologijų banga jau įvyko – dabar vyksta jos sklaida per visus sektorius. Ir šioje stadijoje Europa atsilieka labiausiai, nes per daug laiko skiriama reguliavimui, o ne pritaikymui. Jei pasižiūrėtume į pasaulio didžiausias kompanijas, matytume aiškų JAV įmonių dominavimą. Tai rodo ne tik technologinę, bet ir ekonominę realybę. Europa šiandien nėra ten, kur kuriamos pagrindinės vertės grandinės“, – teigia jis.
Tačiau, anot jo, būtent šiame kontekste atsiranda galimybė mažesnėms šalims, tokioms kaip Lietuva. Jos gali ne konkuruoti kuriant pačius didžiausius DI modelius nuo nulio, o uždirbti iš technologijų naudojimo. Diskusijoje M. Dubnikovas pabrėžė, kad Lietuva jau įrodė galinti augti greičiau nei Europos vidurkis, todėl svarbiausia – neįstrigti bendrame reguliavimo režime.
„Lietuva šiandien turi pasirinkimą: būti kartu su lėčiau judančia Europa arba išnaudoti savo tempą. Mes nebūtinai kursime didžiausius DI modelius, tačiau galime tapti tais, kurie juos efektyviausiai pritaiko. Tai reiškia labai aiškų fokusą – eksperimentavimą, greitą adaptaciją ir gebėjimą monetizuoti sprendimus tarptautinėse rinkose. Jei to nedarysime, liksime tarp tų, kurie technologiją naudoja, bet jos nekontroliuoja“, – sako jis.
