Saugumo ekspertai perspėja, apie didėjančias grėsmes išmaniųjų telefonų savininkams, naudojantiems duomenų apsikeitimo programėles, taip pat keliantiems informaciją į socialinius tinklus. Vis dažniau aptinkamos saugumo spragos, kurios leidžia kibernetiniams įsilaužėliams pasisavinti prisijungimo duomenis ir stebėti bei pasinaudoti iš telefono keliaujančiu informacijos srautu.

Vykdydama Elektroninių ryšių įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) iš elektroninių ryšių operatorių ir paslaugų teikėjų surinko duomenis apie jų vykdytą veiklą 2011 m. ketvirtąjį ketvirtį.

Saugumo ekspertai perspėja apie sparčiai augantį kibernetinių atakų prieš išmaniųjų telefonų naudotojus skaičių. Ilgą laiką prognozuotos kaip potencialios, dabar atakos vykdomos nuo keliolikos iki kelių tūkstančių kartų per dieną. Programišiai didžiausią dėmesį skiria ir pelno tikisi pasinaudoję tradiciniais naudotojų įpročiais – skambinti, siųsti trumpąsias žinutes, ieškoti pramogų internete.

Tikriausiai neatsiras daug tokių, kurie nesirūpina kompiuterių apsauga nuo virusų. Na, jei juose neįdiegia gerai įvertintos mokamos antivirusinės sistemos, tuomet susiranda bent jau nemokamą alternatyvą. Tuo tarpu išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių vartotojams saugumo klausimas dažnai yra vis dar „terra incognita“.

Technologijų milžinai pirmyn žengia septynmyliais žingsniais ir spėti paskui juos sunku ne tik paprastiems mirtingiesiems, bet ir ištisoms valstybėms. Lietuva – viena tokių, kuriai sunku pasivyti nuolat pasauliui naujoves siūlančius technologijų gamintojus. Nusipirkę ir atsivežę naujausių įrenginių iš JAV, o kartais – ir iš greta esančių Europos šalių lietuviai lieka nusivylę, kai nusipirktieji prietaisai nebetenka dalies funkcijų ir savitumo.

2011 metais daugiau kaip 6 kartus padaugėjo kenkėjiškų mobiliųjų įrenginių programų. Tokią išvadą tradicinėje ataskaitoje „Mobilioji virusologija“ padarė „Kaspersky Lab“ analitikai, o antivirusų ekspertas Denisas Maslenikovas detaliai pasakoja apie mobiliųjų įrenginių grėsmių vystymosi tendencijas, naujus kenkėjiškų programų plitimo būdus, 2012 metų prognozes ir pateikia išsamią statistiką.

Tarptautinei kompanijai „TeliaSonera“ paskelbus planus apmokestinti interneto telefonijos (angl. voice over IP, „VoIP“) paslaugas, tokias kaip „Skype“ skambučiai, vartotojai sujudo: kodėl reikia mokėti už skambučius internetu, jei jau sumokama už duomenų perdavimą? Pirmasis „TeliaSonera“ grupės narys, įdiegsiantis naujovę gegužės mėnesį, yra Ispanijos mobiliojo ryšio operatorius „Yoigo“.

Dar visai neseniai ketvirtosios kartos (4G) mobiliojo ryšio technologijų galimybės atrodė neišsemiamos. Pasirodo, tai, ką šiuo metu siūlo mobilieji operatoriai, yra tik tarpinė pakopa į tikrąjį 4G. O gal dešimtis kartų didesnę interneto spartą siūlančias technologijas galima pakrikštyti 5G vardu?

Kai kurie telefonų gamintojai negarantuoja, kad jų įrenginiai tinkamai veiks šaltu oru, o kiti tikina, kad jų telefonai sklandžiai veikia net spaudžiant -20 laipsnių pagal Celsijų šaltukui. Taigi kokie telefonai yra ištvermingiausi, o kurių žiemą lauke verčiau netraukti iš kišenės?

Lietuviams mobilusis telefonas vis dar reikalingas tik skambučiams ir SMS žinutėms, todėl jie neskuba pirkti kur kas didesnes galimybes atveriančių išmaniųjų telefonų. Iš viso Lietuvoje pernai parduota apie 852 tūkst. mobiliųjų telefonų, iš jų apie 225 tūkst. – išmanieji. Taigi vos ketvirtadalis parduotų telefonų buvo išmanieji.

Didieji Lietuvos nacionaliniai televizijos kanalai ir retransliuotojai sutinka, kad aukštos raiškos (angl. high definition, HD) televizija yra šios rinkos ateitis, tačiau artimiausiais metais lūžio laukti neverta. Kol paklausa maža, lietuviški kanalai nemato poreikio investuoti į brangią įrangą, o retransliuotojai HD kanalus siūlo veikiau iš azarto.

Vykdydama Elektroninių ryšių įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) iš elektroninių ryšių operatorių ir paslaugų teikėjų surinko duomenis apie jų vykdytą veiklą 2011 m. trečiąjį ketvirtį. Parengta apžvalga apie elektroninių ryšių sektorių yra paskelbta RRT tinklalapyje.

Išmanieji telefonai išlieka viena iš didžiausią potencialą augti turinčių technologijų sričių, o pagrindinis šių įrenginių traukos objektas – programėlės. Koks pasirinkimas bus virtualiose parduotuvių vitrinose priklauso nuo programuotojų noro ir motyvacijos kurti programėles.

Didžioji dalis, t. y. 83 proc., šalies gyventojų, besinaudojančių mobiliaisiais telefonais, yra lojalūs vienam jų gamintojui. Lietuvoje šios srities lyderio pozicijas išlaiko skandinavų prekės ženklas „Nokia“ – prie šių telefonų yra prisirišę beveik du trečdaliai, t. y. 62 proc., mobiliuosius įsigyjančių gyventojų. Kiti du daugiausiai lojalių vartotojų Lietuvoje turintys mobiliųjų telefonų prekių ženklai yra „Samsung“ ir „SonnyEricsson“.

Noras trumposiomis žinutėmis bendrauti lietuviškai gali brangiai kainuoti. Vilnietė Aušrinė už 15-metės dukters SMS rugsėjį iš bendrovės „Omnitel“ gavo daugiau nei 670 Lt sąskaitą. Po ilgų aiškinimųsi buvo prieita prie išvados, kad to priežastis – lietuvių kalba rašomos žinutės. Specialistai tvirtina, kad nieko pakeisti negalima, o norintys SMS bendrauti lietuviškai, turėtų jas siųsti gerokai trumpesnes nei be lietuviškų ženklų.