Per pastaruosius kelis dešimtmečius telekomunikacijų pasaulyje įvyko net keletas revoliucinių pokyčių, o vieni svarbiausių yra susiję su balso technologijomis. Gali būti, kad jomis naudojatės to net nežinodami, tačiau „VoLTE“ ir „VoWiFi“ pakeitė anksčiau įprastus bendravimo telefonu būdus.

Nors polifoninėmis melodijomis pypsintis senutėlis „Nokia“ ir iš titano nukaldintas „iPhone 15 Pro“ skiriasi kaip diena ir naktis, jie abu neapsieina be tos paties elemento – SIM kortelės. Tačiau šis ne vieną dešimtmetį gyvuojantis komponentas nėra toks paprastas kaip gali pasirodyti – tai visas kompiuteris su nuosavu procesoriumi ir operacine sistema.

Kai policijos pareigūnai pričiumpa pažeidžiant tam tikras taisykles, būna nemalonu. Dar nemaloniau, jei apkaltinę paskiria baudą, nors iš tiesų pažeidimo nepadarei. Tokiu atveju nutarimą galima apskųsti, bet ne visuomet pavyksta įrodyti tiesą.

Pernai išjungtas 3G ir pamažu artėjantis 2G atsisakymas daiktų interneto (IoT) sprendimus naudojančius verslus pamažu skatina dairytis į naujesnes tinklo technologijas. Nors esami įrenginiai dar veiks kurį laiką, tačiau naujų įrenginių, kurie palaiko tik 2G arba 3G technologijas, vertėtų nebediegti ir iškart pereiti prie naujos kartos technologijų užsitikrinant ilgametį jų palaikymą ir veikimą.

Gyventojai piktinasi, kad už visas paslaugas tenka susimokėti, nors ir skelbiama, kad jos nemokamos. Pavyzdžiui, užsisakius telekomunikacijų bendrovės planą asu neribotais interneto duomenimis, staiga paaiškėja, kad jie vis tik yra riboti. Todėl tenka susimokėti papildomai.

Elektroninių ryšių sektorius yra inovacijų ir pažangos variklis, kurio reglamentavimas turi atliepti jam keliamus tikslus ir prisitaikyti prie rinkos tendencijų, teigiama Europos Komisijos įžvalgose, parengtose apibendrinus konsultacijos metu gautas daugiau nei 400 nuomonių.

Jeigu jums atrodo, kad pastaraisiais metais išmaniųjų telefonų gamintojai iš esmės nieko naujo nepristatė, tai visai netrukus tai gali pasikeisti. Savaime užsigydantis ekranas, per nuotolį kraunama baterija ar holograminis vaizdas iš telefono jau yra ne fantazijos, o plėtojamos technologijos, kurios artimiausiais metais jau turėtų papildyti fotografuojančius ir filmuojančius įrenginius, kuriuos mes vis dar iš inercijos vadiname telefonais.

Atsiversti telefonų knygą, eiti į biblioteką arba skambinti konsultantui – tai keli būdai, kuriais žmonės rasdavo reikiamą informaciją iki prasidedant interneto erai. Būtent ši technologija pakeitė tai, kaip ieškome informacijos ir kokiu greičiu gauname užklausų rezultatus. Įrankiai, kuriais ieškome informacijos, keičiasi ir toliau – jaunoji karta vis dažniau aktualių atsakymų ieško ne „Google“, o „TikTok“ platformoje.

Spėjimų, kaip prasidėjus 5G erai miestus pakeis daiktų internetas, buvo daugybė. Nuo gatvėmis zujančių autonominių automobilių iki savaime pirkinius užsakančio šaldytuvo. Nors fantastinius filmus primenantys scenarijai ir neišsipildė, 5G greitis išplėtė įprastas daiktų interneto galimybes. Pagrindiniu privalumu tapo duomenų analizė realiuoju laiku. Kokie inovatyvūs daiktų interneto sprendimai tapo įmanomi dėl 5G?

Prancūzijos institucijoms sustabdžius „iPhone 12“ išmaniųjų telefonų pardavimus dėl to, kad jie esą kenkia sveikatai ir skleidžia per didelį elektromagnetinės spinduliuotės kiekį, kiti Europos ir Lietuvos vartotojai taip pat sunerimo: ar tai reiškia, kad visi „iPhone 12“ telefonai gali būti išimti iš prekybos ir turimų telefonų teks atsisakyti?

Didžioji dalis visuomenės nuomonės tyrime dalyvavusių respondentų pripažino, kad vairuodami naudojasi telefonu. Nors neretai tai daroma nepažeidžiant taisyklių, pavyzdžiui, telefoną įstačius į laikiklį ar naudojant laisvų rankų įrangą, vis dar neatsispiriama pagundai ir atrašyti į SMS žinutes ar net naršyti.

Nors jau kitais metais lietuviškus mobiliojo ir fiksuotojo ryšio numerius prasidedančius 8 keisime į 0, apie tai žino ir tam ruošiasi toli gražu ne visi šalies gyventojai. Šių metų rugpjūtį atliktas tyrimas atskleidė, jog apie artėjančius numeracijos pokyčius žino tik pusė Lietuvos gyventojų.

Beveik 1,7 mln. lietuvių naudojasi „TikTok“ programėle, rodo praėjusių metų statistikos bendrovės „Statista“ duomenys, tačiau jau artimiausiu metu daugeliui žmonių gali tekti ištrinti savo paskyras populiariame soc. tinkle. Programėle jau draudžiama naudotis įvairių šalių institucijų darbuotojams. Ekspertė įvertino tokio sprendimo galimybes Lietuvoje.

Besikeičiantis klimatas Lietuvoje įmones verčia ieškoti nestandartinių sprendimų, leidžiančių skaitmeniniu būdu stebėti temperatūros ar drėgmės pokyčius bei skubiai reaguoti į galimą stichijų poveikį.

Lietuviai yra treti pasaulyje pagal internetinio privatumo ir kibernetinio saugumo išmanymą. Lietuviai geriausiai pasirodė klausimuose, susijusiuose su internetinėmis grėsmėmis ir būdais jų išvengti (73 proc.), prasčiausiai – klausimuose apie kasdienių saugumo įrankių naudojimą bei internetinius įpročius (51 proc.).