Spalio 9 d. Europos Sąjungos šalys kartu su Europos Komisijos ir Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra paskelbė bendrą ES rizikos, naudojant penktosios kartos (5G) tinklus, ataskaitą. Ji parengta remiantis visų ES šalių narių nacionaliniais kibernetinio saugumo rizikų vertinimais.

Klysta tie, kurie mano, kad vien tik geru atlyginimu galima prisivilioti bet kurį darbuotoją. Pinigai lemia daug ką, bet ne viską. JAV atliktas tyrimas parodė, kad darbo kultūra yra antrasis svarbus faktorius lemiantis sprendimą, ar pretendentas ateis į siūlomą darbo vietą.

Įmonė „Huawei“, išleisdama savo naujuosius „Huawei Mate 30“ serijos flagmanus, vartotojams pasiūlė nesudėtingą aplinkkelį, leidusį greitai ir paprastai įsidiegti „Google Play Store“ ir kitas įprastas „Google“ programėles. Tačiau tokios galimybės staiga nebeliko.

Lygiai prieš 18 metų Japonijoje pradėjo veikti pirmasis komercinis 3G tinklas. Lietuvą 3G pasiekė dar po penkerių metų, 2006 m. vasarį. Ir nors planuotos vaizdo skambučių revoliucijos jis nesukėlė, 3G turėtume dėkoti už kur kas svarbesnį pasiekimą – išmaniuosius telefonus. Tačiau šis pranešimas yra ne tik apie 3G nuopelnus, bet ir apie artėjančią jo pabaigą.

Visi žinome, kad tiek kompiuterių, tiek telefonų virusai gali pridaryti rimtų bėdų. Tačiau tai teorija. Žiūrint iš praktinės pusės, telefonų virusai šiais laikais tapo netgi pavojingesni. O pagrindine jų pavojingumo priežastimi tapo vien tai, kad šiandien savo išmaniesiems telefonams patikime itin svarbią informaciją – prieigą prie banko sąskaitos, svarbias žinutes, konfidencialias nuotraukas ir kt.

Jei reikėtų užsieniečiui pristatyti Lietuvą, tikriausiai papasakotumėte apie Vytautą Didįjį, sovietų trėmimus, cepelinus ir tai, kad turime vieną iš sparčiausių interneto ryšių pasaulyje. Tad kaip nutiko, kad tokia maža šalis turi itin spartų internetą? Turime tam tinkamą geografiją, o po Sovietų Sąjungos griūties, sugebėjome įsidiegti geriausias technologijas.

Visi vartotojai puikiai žino dvi pagrindines operacines sistemas – „Android“ ir „iOS“. Už jų nugarų stovi milžiniškos kompanijos, joms sukurti milijonai programėlių, kiekviena iš jų turi išskirtinių savybių, o jų ateitis atrodo itin šviesi. Tačiau dar ne taip seniai pasirinkimo buvo gerokai daugiau. Kur dingo visiems puikiai pažįstamos operacinės sistemos?

Pekino „Daxing“ tarptautinio oro uosto lankytojų laukia didžiulės naujovės. „Huawei“, „China Easter Airlines“ bei „China Unicom Beijing“ suvienijo jėgas tam, kad minėtame oro uoste įdiegtų 5G išmaniųjų kelionių paslaugų sistemą. Ši inovatyvi sistema itin pagerins keleivių patirtį ir, tikimasi, taps nauju oro uostų standartu visame pasaulyje.

Kol vieni sako, kad Žemė apvali, kiti įsijuosę tikina, kad ji – plokščia. Taip pat galime sutikti tų, kurie tiki, kad lėktuvai mus nuodija chemtreilais. Tikriausiai didžiausia Lietuvoje egzistuojanti sąmokslo teorija teigia, kad skiepai žaloja žmones. Tačiau šiai moksliškai nepagrįstai nuomonei atsirado konkurentė – 5G mobiliojo ryšio baimė. Yra net tų, kurie teigia, kad tai – mirtinas ginklas.

Išmaniųjų telefonų gamintojai nuolatos stengiasi pasiūlyti kažką naujo ar geresnio tam, jog patenkinti pirkėjų poreikius. Tačiau pastarųjų metų statistika rodo, kad žmonės pradeda vis rečiau atsinaujinti savo įrenginius, o tuo pačiu ir stengiasi išleisti jiems kuo mažiau.

Ekspertai pripažįsta, kad 5G technologija ne tik sudaro pagrindą naujų pramonės šakų atsiradimui, bet ir lemia papildomų darbo vietų sukūrimą. Neabejojama, kad ilguoju laikotarpiu minėta technologija taip pat darys įtaką valstybių BVP augimui.

Plius trys septyni nulis – kone kiekvienas lietuvis puikiai žino šį kodą, kurį visuomet reikia surinkti skambinant į Lietuvą iš kitos užsienio valstybės. Tačiau kodėl Lietuvos telefono kodas yra būtent +370, o ne koks nors kitas? Atsakymas į šį klausimą slypi Šaltojo karo istorijoje.

Dauguma tikriausiai sutiks, jog išmanusis telefonas tampa vis labiau neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Kiekvienas iš mūsų turi telefoną, o pasiūla rinkoje yra tiesiog neįtikėtinai didelė. Tačiau naujausia statistika rodo, jog paklausa su kiekvienais metais tampa vis mažesnė ir mažesnė. Jeigu anksčiau žmonės mėgdavo atsinaujinti dažnai, tai šiai dienai situacija yra kiek kitokia.

Europos energetikos sistema pasiekė kryžkelę. Siekiant suvaldyti klimato kaitos iššūkį teks rinktis vieną iš dviejų galimų scenarijų. Vienam kol kas stinga ambicijų, kitam – efektyvumo. Tačiau viena aišku – keičiant iškastinį kurą atsinaujinančiais energijos šaltiniais, vėjo energetika atliks svarbiausią vaidmenį.

Lietuvoje siekiama pakeisti SIM korteles, tačiau tai kelia diskusijas. Lietuvoje siūloma pradėti naudoti integruotus mobiliojo ryšio abonento identifikavimo modulius eSIM, jie pakeistų įprastas SIM korteles.