Daugiau nei 100 metų Lietuvoje veikę taksofonai iškeliauja į istoriją. Birželio 20-ąją Vilniaus autobusų stotyje išjungtas paskutinis taksofonas šalyje. Viena pagrindinių nuotolinio bendravimo priemonių buvę taksofonai pastarąjį dešimtmetį tapo visiškai nebenaudojami ir užleido savo vietą pažangesnėms interneto bei mobiliojo ryšio technologijoms.

Vartotojų itin laukiamas 5G ryšys atvers dar platesnes interneto ryšio galimybes – ypač greitą didelių failų atsisiuntimą ar itin sklandžią žaidimų patirtį. Įmonėms šis ryšys bus naudingas ir dėl privataus tinklo, dar kitaip vadinamo „tinklo dalijimo“. Ši technologija suteiks verslams ir gamykloms atskirus 5G tinklo resursus, kurie lyg atskira eismo juosta kelyje, padės išvengti trikdžių.

Tai, ką kadaise matėme tik filmuose, šiandien virsta realybe – 5G ryšys padeda vystyti technologijas, dėl kurių keisis žmonių patirtis, o miestai taps dar išmanesni. Daugybė kasdienių gyvenimo džiaugsmų gali persikelti į virtualią realybę, tarp jų net ir tokie kaip artimųjų prisilietimai.

Lietuva jau netrukus galutinai atsisveikins su taksofonais, kurie daug dešimtmečių buvo viena pagrindinių viešai prieinamų ryšio priemonių. Vyresni gyventojai dar atsimena ne tik taksofonus, į kuriuos metė monetas ar kišo magnetines korteles, bet ir įvairias gudrybes, kurios leisdavo skambinti nemokamai.

Lėktuvo režimo įjungimas išmaniuosiuose įrenginiuose prieš kiekvieną skrydį keliautojams yra įprasta, bet toli gražu ne pati maloniausia procedūra. Kadangi ilgos valandos lėktuvo salone atrodo kaip idealus laikas pažiūrėti „Netflix“ ar atsakyti į susikaupusius elektroninius laiškus, daugeliui kyla klausimas, kodėl iki šiol skrydžio metu negalime visavertiškai naudotis internetu.

Iš Ukrainos Melitopolio miesto Rusijos kariai privogė žemės ūkio techniką, bet nusigabenę ją į Čečėniją suvokė jos panaudoti negalintys – gamintojai atsekė traktorius pagal GPS ir juos nuotoliniu būdu užblokavo. Tuo tarpu ukrainietis savo „Apple“ paskyroje stebėjo, kaip su iš jo pavogtomis „AirPods“ ausinėmis rusų kariai išvyko į Baltarusiją. Tai tik du pavyzdžiai, primenantys opų klausimą – ar tikrai visada žinote, kokią informaciją apie jus kaupia ir perduoda jūsų turima technika?

Kinijos karo tyrėjai teigė, kad „Starlink“ palydovai gali kelti grėsmę Kinijos nacionaliniam saugumui. Mokslininkai atkreipė dėmesį į „Starlink“ „didžiulį karinio pritaikymo potencialą“ ir į tai, kad Kinija turi sukurti atsakomąsias priemones, kuriomis būtų galima stebėti, išjungti ar net sunaikinti augančią palydovų megastruktūrą.

Kaunas tapo pirmuoju miestu Lietuvoje sėkmingai įdiegusiu inovatyvų daiktų interneto tinklą „LoRa“ (IoT). Nuotolinis skaitiklių duomenų nuskaitymas, atliekų konteinerių užpildymo, automobilių stovėjimo aikštelių užimtumo, medžių augimo stebėjimas, gaisrų prevencija – tai tik keletas iš labai plačių IoT pritaikymo galimybių

Lietuva buvo viena pirmųjų šalių pasaulyje, 2018 m. pradėjusi 5G technologijos bandymus, tačiau 5G ryšio dažnių aukcionas Lietuvoje prasidėjo tik šį pirmadienį. Tad kodėl šios technologijos diegimas taip strigo ir praėjus ketveriems metams 5G vis dar nėra plačiai naudojamas?

Pasaulinės telekomunikacijų ir informacinės visuomenės dienos proga pristatome svarbiausius faktus apie Lietuvos gyventojus netrukus pasieksiantį 5G ryšį. Pasak ekspertų, penktosios kartos ryšių tinklas bus galingesnis ir spartesnis nei 4G, o tai naudotojams užtikrins greitesnes bei sklandesnes patirtis. Ši inovatyvi technologija suteiks didesnę duomenų perdavimo spartą ir patikimumą, trumpesnį vėlavimo laiką bei didžiulę tinklo talpą.

„Kalbėjomės apie akinius nuo saulės, o po pusvalandžio naršant telefone pasirodė pirmosios įvairių akinių reklamos“ – panašių istorijų apie tai, kad „telefonai mūsų klausosi“ turbūt kiekvienas esame girdėję ne kartą. 15min pasidomėjo, kas gi slypi už taip tiksliai atitaikytų reklamų ir ar viską girdintys telefonai iš tiesų yra tik dar vienas išplitęs mitas.

Prieš porą savaičių „Google“ tyliai pristatė „Play“ programėlių parduotuvės naujovę – duomenų saugos etiketes, kuriomis pastarosiomis dienomis jau „pasipuošė“ pirmosios aplikacijos. Ši funkcija vartotojams, dar prieš atsisiunčiant programėlę, leis paprastai matyti, kaip ir kokią jų asmeninę informaciją ji tvarkys.

Naujoje ataskaitoje teigiama, kad nedidelė, bet aktyvi išmaniųjų telefonų įsilaužėlių grupė gali mesti iššūkį labiausiai skaitmenines technologijas ribojančiam režimui pasaulyje.

Rusijos užpulta Ukraina per beveik du mėnesius trunkantį karą visam pasauliui parodė, kad jie gali atsilaikyti prieš daug didesnį agresorių. Savo herojiškumą ir sumanumą šiame kare aiškiai demonstruoja Ukrainos kariuomenė, šalies vadovybė ir susitelkusi visuomenė. Tačiau daug kam pro akis galėjo praslysti didelį vaidmenį ukrainiečių pasipriešinime turėję šalies mobiliojo ryšio operatoriai.

Rusijoje vis stiprėjant cenzūrai ir intensyvėjant kibernetinėms atakoms, interneto vartotojų poreikis apeiti apribojimus labai išaugo – rusai masiškai ieško VPN paslaugų. Tačiau padidėjus VPN besidominčių asmenų kiekiui, greitai gali būti ribojami VPN paslaugų tiekėjai.