Daugelio pirmieji nešiojamieji telefonai buvo mygtukiniai, tačiau ilgainiui juos pakeitėme išmaniaisiais liečiamu ekranu. Nors šie išmanieji suteikia daugiau galimybių, ir šiandien dar yra žmonių besinaudojančių mygtukiniais telefonais. Kas juos žavi?

Telekomunikacijų sektorius nuolat turi plėstis, kad patenkintų didėjančią duomenų ir ryšio paklausą. Kritinė jo svarba itin išryškėjo pandemijos metu, kai beveik viskas persikėlė į skaitmeninę erdvę. Tačiau ar telekomunikacijų bendrovės gali plėsti savo veiklą, nedidindamos šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir socialinės atskirties?

Greitėjant gyvenimo tempui ir ekonomiką purtant dešimtmečius neregėtiems išbandymams, prekių ir paslaugų rinka darosi vis nepastovesnė. Kasmet trumpėjant produktų ir pačių verslų gyvavimo ciklui, gamybos ir su jomis susijusios bendrovės visame pasaulyje spaudžiamos mažinti veiklos išlaidas ir taikytis su kur kas mažesnėmis pelno maržomis. Ekspertų teigimu, dabartinės tendencijos įmonėms nepalieka kito kelio, kaip tik atsigręžti į 5G bei kitas modernias technologijas.

Atrodo, kad SIM kortelės yra neatskiriama telefonų dalis, tačiau tobulėjant technologijoms šių kortelių era gali pasibaigti, o jas pakeistų virtuali eSIM technologija. 15min pasidomėjo, kaip ši technologija veikia ir kokius pranašumus bei trūkumus ji turi.

Naujos kartos 5G mobilusis ryšys jau žengia į Lietuvą, tad vartotojams naudinga žinoti, kaip veikia ši technologija. Fizikos mokslų daktaro E. Stankevičiaus teigimu, 5G ryšys nėra revoliucija – iš esmės, tai gerokai patobulinta 4G ryšio versija. Specialistas paprastai aiškina, kaip veiks naujasis ryšys ir kokias naudas tai užtikrins žmonėms bei verslui.

Telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“, „Tele2“ ir „Bitė Lietuva“ praėjusią savaitę užbaigė aukcionų maratoną ir valstybei sumokėjusios per 43 mln. eurų pasidalino 5G ryšiui būtinas radijo dažnių juostas, tačiau liko nutylėta, jog naujos kartos ryšio plėtrai šalyje iškils papildomų iššūkių, kuriuos sukurs kariškiai – tiek Rusijos, tiek NATO.

Dažnai girdite apie „gilųjį internetą“ („Deep Web“) bei „tamsųjį internetą“ („Dark Web“). Šiems žiniatinklio kampams priskiriami narkotikai, mirtis ir ištvirkimai, bet kuo jie skiriasi? Ir ar jie tikrai tokie blogi?

Lietuvoje pasibaigę 5G dažnių aukcionai davė startą didelės apimties technologijos plėtrai ir skatina aktyviai ruoštis naujos kartos mobiliojo ryšio erai. Daugelis jau žino, jog 5G suteiks akimirksninę interneto spartą ir talpą, tačiau kai kurių svarbių penktos kartos tinklo galimybių didelė dalis žmonių dar gerai nežino. Viena jų – geresnės sveikatos priežiūra.

700 MHz ir 3500 MHz radijo dažnių blokai neatsiejami nuo naujos kartos 5G tinklo plėtros Lietuvoje. Fizikos mokslų daktaro E. Stankevičiaus teigimu, būtent ši technologija turės teigiamą poveikį ekonomikai ir atvers galimybes naujiems skaitmeniniams verslo modeliams. Specialistas aiškina, kodėl šie dažnių blokai tokie svarbūs operatoriams ir kokias naudas jie užtikrins vartotojams.

Pastaraisiais metais smarkiai išpopuliarėjus vaizdo turinio transliavimo paslaugoms, linijinės televizijos likimas atsidūrė didžiausioje kryžkelėje nuo pat jos atsiradimo. Nepaisant vis dar nemažo žiūrovų skaičiaus, prieš kelias savaites vykusiame susitikime su investuotojais „Netflix“ generalinis direktorius Reedas Hastingsas pareiškė, jog ši beveik šimtmetį skaičiuojanti turinio platforma išnyks jau po 5-10 metų.

Penktadienį Lietuvoje pasibaigė vieną pirmųjų 5G plėtros etapų žymintis aukcionas, kuriame mobiliojo ryšio operatoriai pasiskirstė tankiausiai apgyvendintoms vietovėms skirtą 3400-3700 MHz dažnių juostą. Nors artėjantį 5G paleidimą visoje šalies teritorijoje iki šiol gaubia nemažai mitų, atliktas tyrimas nustatė, jog nuo 2020 m. situacija Lietuvoje pastebimai pasikeitė – gyventojai neigiamu 5G poveikiu sveikatai yra susirūpinę kur kas mažiau.

Turbūt istorijoje nerastume kito daikto, kuris būtų taip pakeitęs žmonių gyvenimą kaip telefonas. Šis rankinis kompiuteris pakeitė kamerą, GPS prietaisus, skaičiuotuvus, adresų knygas ir daugybę kitų kasdienių dalykų. Mikliais pirštais galima pasiekti bet kokią informaciją. Vis dėlto, šios naudingos funkcijos gali būti nesunkiai atsuktos prieš mus pačius – tiek programišių, tiek įvairių kompanijų, besikėsinančių į mūsų privatumą.

Daugeliui žmonių internetas yra svarbi gyvenimo dalis, kuri padeda ne tik pramogauti, tačiau ir atlikti darbus. Be interneto – daugeliui nebūtų duonos, tad natūralu, jog norisi naršyti ne tik be ribų, tačiau ir greitai. Turbūt ne kartą teko girdėti, kad lietuviai gali didžiuotis turintys vieną greičiausių internetų visame pasaulyje. Tačiau ar tai tik statistika, ar tiesa?

Lietuvoje tik vykstant 5G ryšio komerciniams aukcionams, naujausia ryšio technologija pradeda užkariauti pasaulį. Naujausi „Ericsson Mobility Report“ tyrimo duomenys rodo, kad 5G plėtra vyksta daug greičiau, nei tikėtasi, o 2027 metais 5G bus pasiekiamas trims ketvirtadaliams planetos gyventojų.

Interneto šiais laikais reikia beveik viskam – nuo elementaraus kelio pasitikrinimo žemėlapiuose iki socialinių tinklų naudojimo. Kadangi ryšio prireikia ir tuomet, kai būname už namų ar nemokamo interneto zonų, jungiame mobiliuosius duomenis. 15min pasidomėjo, kam mobiliojo interneto gali prireikti daugiau, o kam – mažiau.