Kai įvyksta insultas, kiekviena minutė lemia, kiek smegenų audinio pavyks išsaugoti. Tačiau net ir sėkmingai suteikus pagalbą ūminio etapo metu, būtina ilgalaikė stebėsena – tada prasideda ilgas ir sudėtingas sveikimo procesas. Tam, kad būtų atlieptas šis stebėsenos poreikis, lietuvių mokslininkai sukūrė sistemą, kuri vienu metu matuoja širdies veiklą, kraujotakos pulsaciją, fizinį aktyvumą ir smegenų audinių kraujotakos pokyčius.

Moksliniai tyrimai – ilgas ir kruopštus procesas, kai žmogiška klaida ne tik brangiai kainuoja, bet ir gali sugadinti siekiamus rezultatus, todėl mokslininkai ieško būdų, kaip tyrimams pasitelkti robotus. Prie proveržio šioje srityje neseniai reikšmingai prisidėjo Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininkai.

Mažiau nei sekundė – tiek šiandien trunka atsiskaitymas parduotuvėje. Bekontaktės kortelės tapo vienu iš tų patogumų, prie kurių pripranti labai greitai. Jos siūlo greitį, paprastumą, mažiau kontakto su paviršiais, o kai kuriais atvejais ir mažiau akių, kurios seka, ką ir kiek perki. Bet kartu su patogumu atsiranda klausimas: o kur pavojus?

Įspūdingas pagreitis vos nuspaudus akceleratoriaus paminą ir per keletą akimirkų be sunkumų išvystomas didžiausias kelyje leidžiamas greitis. Anksčiau tuo galėjo mėgautis tik pačių galingiausių automobilių vairuotojai, o dabar tokius pojūčius patirti gali kone kiekvieno, net ir visiškai į dinamiško spartuolio vardą nepretenduojančio elektromobilio savininkai. Kodėl elektros energija varomi modeliai pasižymi tokia įspūdinga trauka ir kokia iš to nauda kasdienėmis aplinkybėmis?

Sėdi sau viešajame transporte, traukinyje ar tiesiog darbe, ir tie mazgai kišenėje vėl veliasi, erzina, vėl reikia tempti laidą iš po šaliko ar megztinio. Ausinės įsivelia į paltą, trukdo pasukti galvą, o vos truputį patempi – vienas ausinukas iškrenta. Tokiose situacijose esame atsidūrę ir mes. Ir būtent čia įžengia belaidžių ausinių idėja – paprasta, estetiška, patogi. Jokio chaoso su laidais.

Kai tik atsirado pirmieji belaidžiai ausinukai, socialiniuose tinkluose ir forumuose iškart pasipylė įvairios teorijos. Vieni šaukė, kad tai „maži mikrobangų pečiai“ ausyje, kiti gąsdino vėžio grėsme, treti skelbė, kad tai dar vienas žingsnis į technologinę priklausomybę. Bet realybė, kaip dažnai būna, daug paprastesnė ir ne tokia dramatiška. O visgi – ar ausinukai be laidų tikrai gali pakenkti klausai?

Nėra kitos tokios transporto sektoriaus organizacijos, kuri taip nuosekliai ir kryptingai diktuotų saugumo standartus, kaip tai daro „Euro NCAP“. Jos nuolat evoliucionuojanti Europos naujų automobilių vertinimo programa yra varomoji jėga, verčianti gamintojus tobulėti. Siekiamybė – penkios žvaigždutės – tampa realybe tik tiems prekių ženklams, kurie savo automobiliuose harmoningai suderina efektyviai veikiančias pasyviojo ir aktyviojo saugumo sistemas.

Ar savivaldžiai automobiliai taps realybe? Ir kaip turės pasikeisti žmonių požiūris, kad autonominius automobilius priimtų plačioji visuomenė? Šiuos ir kitus klausimus nagrinėja „Audi“ tyrimas „SocAlty“, parengtas bendradarbiaujant su 19 šios srities ekspertų.

Nuo pat atsiradimo elektromobiliai buvo apipinti daugybe mitų ir klausimų. Vairuotojų spėlionės aprėpė įvairialypį spektrą: nuo svarstymų apie iš tikrųjų galimus nuvažiuoti atstumus iki nuogąstavimų, kad sugedę elektriniai modeliai yra nepataisomi. Tuo metu skeptikai kėlė elektra varomo transporto koncepcijos pamatus drebinantį klausimą – ar tikrai elektromobiliai yra tokie ekologiški, kad galėtų tvariai pakeisti vidaus degimo varikliais pagrįstą susisiekimo modelį? Kaip yra iš tikrųjų?

Lengvųjų automobilių pramonė skirtinguose regionuose tai greičiau, tai lėčiau, tačiau užtikrintai juda viena kryptimi – nuo vidaus degimo variklių prie elektrifikuotos ar visiškai elektrinės pavaros. Tradiciniai gamintojai plečia naujų elektromobilių asortimentą: į vėl įsibėgėjantį traukinį nori spėti įšokti visi – tiek rinkos senbuviai, tiek ir naujokai, tad vyksta bekompromisė konkurencinė kova. Ką joje laimės vairuotojai?

Ar išmanieji laikrodžiai gali tiksliai sekti mūsų fizinį aktyvumą? Šis klausimas kyla vis dažniau, nes daugybė žmonių remiasi laikrodžių pateikta informacija planuodami treniruotes, stebėdami progresą ar net vertindami sveikatos rodiklius. Įrenginių gamintojai žada, kad jų laikrodžiai tiksliai matuoja bėgimą, vaikščiojimą, netgi plaukimą ar kalnų žygius. Tačiau ne viskas taip paprasta.

Lietuva aeronautikos srityje žengia didelį žingsnį, kuris gali pakeisti požiūrį į skrydžių našumą. Dvigubos paskirties lietuvių aeronautikos įmonė „Airvolve“ sukūrė horizontalios ašies rotorių, kuris pasižymi išskirtiniu efektyvumu, tylumu ir manevringumu.

Įsigijus naują išmanųjį laikrodį, dėmesį patraukia ryškus užrašas ant pakuotės ar korpuso – „atsparus vandeniui“. Iš pirmo žvilgsnio tai gali reikšti, kad jūs galite su juo maudytis ar plaukioti baseine. Tačiau toks pasitikėjimas dažnai virsta nusivylimu, kai ant riešo kabojęs laikrodis staiga ima rodyti keistas valandas arba ekranas išvis užgęsta. Ar iš tiesų gamintojų teiginiai apie atsparumą vandeniui yra pažadas be išimčių?

Išvydę policijos automobilį, išmanųjį greitai nusviedėte sau ant kelių? Deja, Australijoje tokia greita reakcija jau nebeapsaugo nuo baudos. Budri dirbtinio intelekto kamerų akis ten fiksuoja net menkiausią vairuotojų prisilietimą prie elektronikos įrenginio. Nekeisdami įpročių, panašių sprendimų greičiausiai sulauksime ir Lietuvoje, nes šiai pagundai už vairo neatsispiria didžioji visuomenės dalis.

Pastaruoju metu, bent kartą per savaitę vis išgirstame su lėktuvų avarijomis ar skrydžių nesklandumais susijusias naujienas. Vokietijos oro eismo pramonės asociacijos duomenimis, pernai civilinės aviacijos avarijos visame pasaulyje nusinešė iš viso 334 žmonių gyvybes. Palyginti, 2023 m. lėktuvų avarijose žuvo vos 80 žmonių. Tad kokios yra priežastys?