Šiemet jau 30-ą kartą vykusio prestižinio tarptautinio „Press ralio“ organizatoriai pasirūpino, kad šios varžybos taptų švente ne tik benzingalviams, bet ir elektrinius automobilius vairavusiems dalyviams. Tokių susirinko rekordiškai daug – net 14 ekipažų. Dalyvių entuziazmas varžytis elektrinėmis transporto priemonėmis išryškino ir kitą tendenciją – sparčiai besiplečianti elektros įkrovimo infrastruktūra Lietuvoje jau leidžia be rūpesčių keliauti įvairiausiais maršrutais.

Mokslininkai iš Sario universiteto žengė reikšmingą žingsnį pažangesnių ir aplinkai draugiškesnių baterijų technologijos srityje. Jie sukūrė ličio anglies dioksido „kvėpuojančią“ bateriją, kuri gali pakeisti dabartinę situaciją. Teigiama, kad naujoji baterija ne tik efektyviai kaupia energiją, bet ir sugeria anglies dvideginį, taip prisidėdama prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo.

Šiais metais stebima nauja tendencija: jau keletą mėnesių Baltijos šalyse sparčiai auga iš tinklo įkraunamų hibridinių automobilių populiarumas. Naujų automobilių pardavimų rezultatai rodo, kad tokie hibridai pirmą kartą lenkia grynuosius elektromobilius.

Nors ši technologija skamba lyg iš mokslinės fantastikos filmo, ji jau veikia realybėje. Kinijos tyrėjai sukūrė vaizdo fiksavimo sistemą, kuri geba perskaityti vos 3 mm dydžio tekstą net iš 1,3 kilometrų atstumo. Ir tai dar ne viskas – ji veikia net tada, kai vaizdą iškreipia atmosferos sluoksniai.

Reiškinys, kuomet elektros energijos šalyje iš atsinaujinančių šaltinių pasigaminama tiek, kiek jos reikia, tampa vis dažnesnis. Tai reiškia, kad elektros energija biržoje pinga, o tam tikromis valandomis kaina tampa net neigiama. Pinga ir privačių vartotojų pagaminta bei į bendrą elektros tinklą perduodama elektra, keldama klausimą – ar saulės elektrinė vis dar yra finansiškai naudinga?

Kol vieni žmonės stovi prie bankomato galvodami apie sąskaitos likutį ar PIN kodą, kiti pastebi mažytę akutę virš ekrano – kamerą, kuri filmuoja jų veidą. Tai kelia klausimų: kam to reikia? Ar tai legalu? Ir ar tokia priežiūra neperžengia ribų tarp saugumo ir privatumo?

Vilniaus universiteto ir Fizinių ir technologijos mokslų centro tyrėjai pagreitino atominės jėgos mikroskopą ir išplėtė jo skenuojamą plotą iki milimetrinio dydžio. Mokslininkų atradimas, aprašytas žurnale „Measurement“, gali būti plačiai taikomas medžiagų moksle, biotechnologijų ar puslaidininkių tyrimuose.

Kai įvyksta insultas, kiekviena minutė lemia, kiek smegenų audinio pavyks išsaugoti. Tačiau net ir sėkmingai suteikus pagalbą ūminio etapo metu, būtina ilgalaikė stebėsena – tada prasideda ilgas ir sudėtingas sveikimo procesas. Tam, kad būtų atlieptas šis stebėsenos poreikis, lietuvių mokslininkai sukūrė sistemą, kuri vienu metu matuoja širdies veiklą, kraujotakos pulsaciją, fizinį aktyvumą ir smegenų audinių kraujotakos pokyčius.

Moksliniai tyrimai – ilgas ir kruopštus procesas, kai žmogiška klaida ne tik brangiai kainuoja, bet ir gali sugadinti siekiamus rezultatus, todėl mokslininkai ieško būdų, kaip tyrimams pasitelkti robotus. Prie proveržio šioje srityje neseniai reikšmingai prisidėjo Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininkai.

Mažiau nei sekundė – tiek šiandien trunka atsiskaitymas parduotuvėje. Bekontaktės kortelės tapo vienu iš tų patogumų, prie kurių pripranti labai greitai. Jos siūlo greitį, paprastumą, mažiau kontakto su paviršiais, o kai kuriais atvejais ir mažiau akių, kurios seka, ką ir kiek perki. Bet kartu su patogumu atsiranda klausimas: o kur pavojus?

Įspūdingas pagreitis vos nuspaudus akceleratoriaus paminą ir per keletą akimirkų be sunkumų išvystomas didžiausias kelyje leidžiamas greitis. Anksčiau tuo galėjo mėgautis tik pačių galingiausių automobilių vairuotojai, o dabar tokius pojūčius patirti gali kone kiekvieno, net ir visiškai į dinamiško spartuolio vardą nepretenduojančio elektromobilio savininkai. Kodėl elektros energija varomi modeliai pasižymi tokia įspūdinga trauka ir kokia iš to nauda kasdienėmis aplinkybėmis?

Sėdi sau viešajame transporte, traukinyje ar tiesiog darbe, ir tie mazgai kišenėje vėl veliasi, erzina, vėl reikia tempti laidą iš po šaliko ar megztinio. Ausinės įsivelia į paltą, trukdo pasukti galvą, o vos truputį patempi – vienas ausinukas iškrenta. Tokiose situacijose esame atsidūrę ir mes. Ir būtent čia įžengia belaidžių ausinių idėja – paprasta, estetiška, patogi. Jokio chaoso su laidais.

Kai tik atsirado pirmieji belaidžiai ausinukai, socialiniuose tinkluose ir forumuose iškart pasipylė įvairios teorijos. Vieni šaukė, kad tai „maži mikrobangų pečiai“ ausyje, kiti gąsdino vėžio grėsme, treti skelbė, kad tai dar vienas žingsnis į technologinę priklausomybę. Bet realybė, kaip dažnai būna, daug paprastesnė ir ne tokia dramatiška. O visgi – ar ausinukai be laidų tikrai gali pakenkti klausai?

Nėra kitos tokios transporto sektoriaus organizacijos, kuri taip nuosekliai ir kryptingai diktuotų saugumo standartus, kaip tai daro „Euro NCAP“. Jos nuolat evoliucionuojanti Europos naujų automobilių vertinimo programa yra varomoji jėga, verčianti gamintojus tobulėti. Siekiamybė – penkios žvaigždutės – tampa realybe tik tiems prekių ženklams, kurie savo automobiliuose harmoningai suderina efektyviai veikiančias pasyviojo ir aktyviojo saugumo sistemas.

Ar savivaldžiai automobiliai taps realybe? Ir kaip turės pasikeisti žmonių požiūris, kad autonominius automobilius priimtų plačioji visuomenė? Šiuos ir kitus klausimus nagrinėja „Audi“ tyrimas „SocAlty“, parengtas bendradarbiaujant su 19 šios srities ekspertų.