Iš perovskito pagaminti saulės elementai efektyvumo požiūriu greitai pasiekė silicio pirmtakus, tačiau viena sritis, kurioje jie ir toliau atsilieka, yra gamybos greitis. Stanfordo universiteto mokslininkai sukūrė naują metodą, kaip pagaminti perovskitinius saulės elementus greičiau nei gaminti elementus iš silicio.

Vis dažniau prie interneto jungiami ne tik kompiuteriai, bet ir įvairūs buitiniai prietaisai, kaip šaldytuvai ar šviestuvai, gamyklose naudojami prie interneto prijungiami jutikliai, atsiranda vadinamieji išmanūs asistentai. Skaičiuojama, kad šiuo metu prie interneto prijungta nuo keliolikos iki 30 mlrd. daiktų, neįskaitant kompiuterių.

KTU Cheminės technologijos fakulteto profesorius Vytautas Getautis labiausiai žinomas už pasiektą pasaulinį saulės elementų efektyvumo rekordą – kartu su kitais mokslininkais sukurtas saulės elementas net 29,15 proc. krintančios šviesos paverčia elektros energija. Jo išradimą priėmė ir bene žymiausias pasaulyje mokslinis žurnalas „Science“.

Įsijunkite savo išmaniojo telefono klaviatūrą. Ne, ne tą, kuria rašote žinutes, o tą, kuria surenkate telefono numerį. Kokius skaičius matote viršutinėje eilutėje? 1, 2 ir 3. Dabar pažvelkite į savo kompiuterio ar kokio kalkuliatoriaus skaičių mygtukyną – viršuje pamatysite 7, 8 ir 9. Kodėl taip yra?

Švari energija, žinoma, yra siektinas tikslas, tačiau ji dažnai siejama su elektra. Problema ta, kad yra gamyklų, kurių veikimui būtinas didelis karštis. Jį galima kurti ir elektra, tačiau tai yra neefektyvu, nepatogu ir brangu. Išeitis? Nyderlandų mokslininkai siūlo deginti geležį – šis kuras yra tarsi baterija, kurią galima įkrauti vėjo ir saulės jėgainėse.

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Terahercų elektronikos grupė, vadovaujama prof. Alvydo Lisausko, jau kelerius metus tiria ir gamina terahercų elektroninius įrenginius Europos kosmoso agentūros užsakymu. Jų sukurti prietaisai išbandomi kosmoso tyrimo laboratorijose.

Daugiau kaip dešimtadalį Lietuvoje pernai sunaudotos elektros energijos pagamino šalyje veikiančios vėjo jėgainės ir tarp žaliosios energijos gamybos išteklių nusileido tik kietajam biokurui. Nors vėjo jėgainių šalyje įrengiama vis daugiau, tačiau bijant neigiamo poveikio gamtai bei asmeninei savijautai jų kaimynystė ne visuomet sutinkama draugiškai.

Sietle įsikūrusi „Ultra Safe Nuclear Technologies“ kompanija sukūrė naujo branduolinio šiluminio variklio variklio koncepciją ir pristatė ją NASA. Ši techninis sprendimas galėtų padėti įgyvendinti tikslą kosminėse kelionėse naudoti branduolinę varomąją jėgą, taip sumažinant kelionės į Marsą laiką tik iki trijų mėnesių.

Sparčiai vystantis naujoms technologijoms, robotai žengia į mūsų kasdienybę – juos sutikę buityje, darbe, moksle jau nebesistebime. Tačiau užsukę į banką, parduotuvę ar viešbutį vis dar tikimės išvysti darbuotojus žmones, nors robotai humanoidai šiose verslo srityse jau aptarnauja klientus ir tai nieko nestebina.

Elektromobilių konstrukcija gali būti pakankamai paprasta. Nors daug kas kalba apie baterijas kaip apie didelį ir sunkų daiktą, jas galima paskleisti automobilio dugne. Elektros varikliai irgi neužima daug vietos, todėl visa automobilio platforma gali būti visai kompaktiška – būtent taip atrodo dabar naudojamos „riedlentės“. Tik „Tesla“ nori atsisakyti tokios konstrukcijos.

Fotonika pagrįsti atradimai skatina mokslo ir technologijų pažangą įvairiose srityse, pavyzdžiui, informacinėse technologijose, energetikoje, metrologijoje, pramonėje, medicinoje ir net sprendžiant ekologijos problemas.

Lietuvai siekiant jau po kelių dešimtmečių visą reikalingą elektros energiją gaminti iš atsinaujinančių šaltinių, itin reikšmingą vaidmenį vaidins vėjo energetika. Sąlygos vystyti šią energetikos rūšį mūsų šalyje iš tiesų palankios – vėjo elektrines galima statyti beveik visoje Lietuvos teritorijoje. Taigi kaip projektų vystytojai nusprendžia, kur iškils naujas vėjo elektrinių parkas?

Ateityje greičiausiai nuosavo automobilio neturėsime, o naudosimės vieninga dalinimosi platforma, kurioje lengvai rinksimės ir keisime transporto priemones pagal savo poreikius. Būtent tokias transporto sektoriaus tendencijas pateikia Vilnius Tech mokslininkas.

„BAE Systems Tempest“ – tai naujos kartos STEALTH naikintuvas, šiuo metu kuriamas Jungtinės Karalystės ir Italijos pajėgoms. Šis naikintuvas turėtų imtis tarnybos tik kito dešimtmečio viduryje, tačiau jau dabar aišku, kad jis turės kone stebuklingų galimybių – paskaitykite, ką galės jo radaras!

Per pastarąjį dešimtmetį belaidžių ausinių populiarumas pasiekė aukštumas – tai lėmė rinkoje atsiradusi didesnė technologijų įvairovė. Vis dėlto nepaisant jų nepaprasto populiarumo, belaidės ausinės vis dar neatsikrato aplink jas sklandančių klaidingų prielaidų. Kurie faktai yra tiesa, o kurie – tik nepagrįsti mitai?