Nuvilnijus svarbiausiai technologijų parodai pasaulyje „CES 2022“, kurioje pristatomos svarbiausios metų technologijų naujienos ir tendencijos, išmaniųjų namų rinka taip pat žengia į priekį – specialistai Lietuvoje diegia vis išradingesnius protingų namų sprendimus.

JAV Energetikos departamento (DOE) nacionalinės „Argonne“ laboratorijos ir Čikagos universiteto mokslininkai pasiekė proveržį, kuris turėtų padėti sėkmingai kontroliuoti vakansijų susidarymo silicio karbide (puslaidininkyje) procesą.

Pasaulinėje technologijų parodoje „CES 2022“ Vokietijos automobilių gamintojas BMW pademonstravo „BMW iX Flow“ elektromobilį su neįprastu kėbulu. Jis padengtas elektroninėse skaityklių ekranuose naudojama technologija – elektroniniu rašalu „E Ink“. Toks neįprastas sprendimas leidžia automobiliui keisti savo išorės spalvą iš baltos į juodą, sukurti įvairius šešėlius.

Turėdami išsamesnį vandenynų dugno vaizdą, galėtume saugiau valdyti laivus, kurti tikslesnius klimato modelius, tiesti telekomunikacijų kabelius, statyti jūroje vėjo jėgaines – visa tai yra vadinamosios mėlynosios ekonomikos, kurios vertė iki 2030 m. turėtų siekti 3 trilijonus JAV dolerių, dalis.

Nagrinėjant tolimesnes keliones elektromobiliais, vis rečiau abejojama pačių transporto priemonių galimybėmis ir vis dažniau vartotojams rūpestį kelia infrastruktūros patogumas. Geriau pažinti Baltijos šalis, įskaitant ir pačią Lietuvą, vairuojant elektromobilį – viliojanti galimybė, tačiau preciziškai suplanuoti tokios išvykos eigą ir netgi numatyti išlaidas nėra pats lengviausias uždavinys.

Žmonės telefonus atsinaujina vidutiniškai kas 2–3 metus. Senųjų, nebereikalingų įrenginių likimas būna įvairus: vieni dulka namų stalčiuje, kiti atitenka vaikams ar seneliams, o dalis grąžinami pardavėjams perdirbimui.

Vėjo energetikos plėtrai Lietuvoje įgaunant vis didesnį pagreitį, vėjo elektrinių parkų vystytojai sunerimę dėl jų ateities. Dalis šiuo metu naudojamų vėjo jėgainių po 10 metų bus techniškai pasenusios, tačiau šalies teisinė bazė dar nėra paruošta vėjo elektrinių parkų modernizavimui, kai senos vėjo elektrinės keičiamos naujomis moderniomis ir galingesnėmis vėjo elektrinėmis.

2021 metų rugpjūtį Elonas Muskas paskelbė, kad „Tesla“ sukurs humanoidą robotą, turėsiantį „eliminuoti pavojingas, pasikartojančias, nuobodžias užduotis“ ir suprasti balso komandas, ir žadėjo prototipą parodyti jau 2022-aisiais. Ar kompanijai pavyks įgyvendinti Musko pažadą?

Naujųjų metų naktį žmonėms reikia užburiančio reginio. Tačiau svarbu atminti, kad yra saugesnių, kūrybiškesnių būdų, kaip jį sukurti, į dangų neleidžiant fejerverkų bei nesukeliant pavojaus savo ir kitų žmonių gyvybei. Tad kuo galima juos pakeisti? Aplinkai draugiškesnė ir saugesnė alternatyva – šviečiančios nepilotuojamos skraidyklės, dar vadinamos dronais.

Startuolis „In Genes“ sukūrė unikalią DNR sekoskaitos technologiją, kuri iš seilių mėginio nustatys tikimybę sirgti tam tikromis ligomis. Technologijos pagalba sudaromos galimybės greitesniam, pigesniam ir veiksmingesniam įvairių būklių gydymui, užkertant kelią nepagydomoms ligoms dėl pernelyg vėlyvo jų diagnozavimo.

Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama išmaniosioms technologijoms, kurios ne tik palengvina mūsų gyvenimą, bet ir prisideda prie tvarios aplinkos kūrimo. Nuo išmaniųjų telefonų iki išmaniųjų miestų – valstybės visame pasaulyje siekia išnaudoti technologijų kuriamą potencialą. Tačiau ar jos išties išmanios, jei negali priimti sprendimų be žmogaus įsikišimo?

Saulės sistemoje knibžda robotų. Tai – žmonių paleisti zondai, tyrinėjantys viską nuo pačios Saulės iki jos pakraščių. Pirmojoje straipsnio dalyje supažindinau su vidinę sistemos dalį stebinčiais prietaisais, nuo Saulės iki Mėnulio. Dabar kviečiu judėti tolyn – už Žemės orbitos ribų, iki pat sistemos pakraščio ir net šiek tiek už jo.

Baterijos talpa – vis dar vienas svarbiausių rodiklių renkantis naują elektromobilį, tačiau panašiai, kaip ir vairuojant automobilį su vidaus degimo varikliu bei pilant į baką degalus, svarbu ne tik tai, kiek kilovatvalandžių galima įkrauti, bet ir tai, kiek jų prireikia norint nuvažiuoti 100 km.

Išsiųsti žmogų į kosmosą yra jei ne savižudiška, tai bent jau labai pavojinga misija. Visai kitokia situacija yra su robotais. Nors jie neturi žmogiško smalsumo ar improvizacijos gebėjimų, kurie labai reikalingi bet kokiame moksliniame tyrime, atsparumas kosminiams pavojams daro juos puikiais Saulės sistemos užkariautojais.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkas, Antano Gustaičio aviacijos instituto (AGAI) prodekanas, technologijos mokslų daktaras Ignas Daugėla sukūrė sprendimą, kaip pasitelkus bepiločius orlaivius galima greitai, tiksliai ir palyginti nebrangiai nustatyti esamus arba dar tik būsimus sąvartynų apsaugos pažeidimus ir sąvartyno dujų, o svarbiausia – metano nuotėkį.