Biologiniai valymo įrenginiai sujungia technologijas ir gamtą tam, kad būtų efektyviai išvalomos nuotekos. Norint suprasti, kaip jie veikia, reikia žinoti, kas yra aktyvusis dumblas ir kaip vyksta biologinis valymas. Būtent tai aptarsime šiame straipsnyje.

​​​​​​​Lietuvos mažųjų palydovų kūrėja „NanoAvionics“ pirmą kartą istorijoje kosmose mažajame palydove įmontuota kamera užfiksavo aukštos raiškos vaizdo medžiagą – aplink Žemės orbitą skriejančio palydovo asmenukę. Naudojant komercinę kamerą bendrovė padarė MP42 palydovo 4K raiškos vaizdo įrašą ir nuotraukas.

Degalų rinkos specialistai beda į paradoksą: nors Lietuvoje yra galimybė įkrauti net ypač galingus super klasės automobilius, eksploatuojama vos keli tūkstančiai elektromobilių ir jų įkrovimo tinklas dar „skylėtas“. Prognozuojama, kad šalies automobilių parkas pasikeis po dešimtmečio, tuomet ir elektra degalų segmente pradės užimti svarbią vietą.

Neįtikėtinu greičiu tobulėjančios šiuolaikinės technologijos ir inovatyvūs sprendimai keičia Lietuvos agrosektoriaus veidą. Pasitelkdami dronus, naudodami tiksliąsias technologijas Lietuvos ūkininkai eina Europos Sąjungos Žaliojo kurso iškeltų tikslų įgyvendinimo link. Racionaliai naudojami resursai – ne tik mažiau žalos gamtai, bet ir dar kokybiškesnis produktas galutiniam vartotojui.

Ar sutiktumėte žiemos metu naktį keletui valandų sustabdyti šilumos siurblį, šildantį Jūsų namą, ir už tai gauti tiek pinigų, kiek užtektų vėliau, nieko nemokant, pastatą šildyti visa dieną?

Kuro kainoms gerokai išaugus elektriniai automobiliai sulaukia vis daugiau susidomėjimo, bet kyla klausimas, per kiek laiko toks automobilis atsipirks ir kiek jo įkrovimo kaina skiriasi nuo degalų kainų. Lygindami elektrinius ir vidaus degimo automobilius žinovai atskleidė, kad tokį automobilį įsigyti apsimoka ne visiems – tai priklauso nuo nuvažiuojamo atstumo, įkrovimo stotelių ir elektros kainos.

Naujas proveržis leido fizikams sukurti atomų spindulį, kuris elgiasi taip pat kaip lazeris ir teoriškai gali veikti „amžinai“. Tai gali reikšti, kad technologija netrukus bus praktiškai pritaikyta, nors vis dar susiduriama su tam tikromis kliūtimis.

Žinia, kad Lietuva už žmonių suaukotas lėšas nusprendė Ukrainai nupirkti bepilotį droną „Bayraktar“, netruko apskrieti visą pasaulį ir sukelti nuostabą. Ką galima nuveikti su šiuo ginklu ir kokie didžiausi jo privalumai, LRT.lt paaiškino Lietuvos karo akademijos dėstytojas Arturas Plokšto.

Per pastaruosius keletą metų Lietuvos kosmoso pramonė stipriai išaugo. Prie šio augimo prisidėjo „Vilnius Tech“ Antano Gustaičio aviacijos institutas, kuris vykdo kosmoso tyrimus, kuria ir plėtoja kosmoso technologijas bei ruošia šios srities specialistus. Praėjusiais metais Lietuvai tapus Europos kosmoso agentūros asocijuota nare, atsivėrė naujos galimybės šaliai, padidėjo susidomėjimas kosmoso sritimi.

Net 70 proc. verslų į tvarius sprendimus investuotų dėl gaunamos valstybės paramos ir tik 22 proc. – dėl noro sumažinti CO₂ pėdsaką, rodo SEB banko atlikta Lietuvos mažų ir vidutinių įmonių vadovų bei finansų vadovų apklausa.

Giliai po bangomis yra energijos šaltinis, nepanašus į jokį kitą. Japonų inžinieriai sukonstravo tikrą leviataną – monstrą, galintį atlaikyti stipriausias vandenyno sroves ir paversti jų srautą praktiškai neribotu energijos šaltiniu.

Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi Kauno rajone gyvenantis Jonas ir jo žmona Nijolė (tikrieji vardai ir pavardės redakcijai žinomi – aut. past). Ant stogo saulės elektrinę norėjusi pasistatyti šeima sako esantys apgauti visuomeninio elektros energijos ir dujų tiekėjo ESO („Elektros skirstymo operatorius“).

Per tris dienas Lietuvos ir užsienio gyventojai paaukojo per pusšešto milijono eurų naujajam Turkiškos gamybos bepiločiui orlaiviui „Bayraktar TB2“. Dėmesys dronui kelia ir daug klausimų, pavyzdžiui, kokia jo specifikacija, ar Lietuva galėtų savarankiškai gaminti karinėms misijoms skirtus panašius bepiločius orlaivius?

Ar savivaldžiai automobiliai taps realybe? Ir kaip turės pasikeisti žmonių požiūris, kad autonominius automobilius priimtų plačioji visuomenė? Šiuos ir kitus klausimus nagrinėja tyrimas, parengtas bendradarbiaujant su 19 šios srities ekspertų. Jis aprėpia tokias temas, kaip teisė, etika ir duomenys, o taip pat paneigia plačiausiai pasklidusius mitus apie autonominį vairavimą.

Statistika rodo, kad transporto sektoriuje išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis Europos Sąjungoje pastaraisiais metais didėjo. Aviacijos ir aplinkosaugos specialistai tikina, kad nors oro transportas nėra taršiausia transporto priemonė, imamasi veiksmų, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo skaičius siektų 0.