„Pypt pypt, jūsų baterijos liko tik 15 %, prašome įkrauti įrenginį“. Išgirdę tokį pranešimą automatiškai ieškome elektros lizdo, kuris padėtų pakrauti besibaigiantį telefoną. Bet kas jei tokį pranešimą gaunate mūšio laukę ir tai tikrai nėra mobilusis telefonas?

15 metų – beveik tiek laiko Lietuvoje vyksta daugiabučių renovacijos procesas, kurio metu atnaujinta šimtai gyvenamųjų namų. Padidintas jų energinis efektyvumas, akį glosto pasikeitusi išorė, tačiau ar išaugo butų vertė ir gyvenimo juose kokybė?

Nors kompanija gamina transporto priemones, kurios yra pilnai parengtos nuvažiuoti 1 milijoną mylių, tačiau Elonas pripažįsta, kad esamos baterijų sistemos tiek neištvers. „Tesla“ baterijų tyrimų partneriai paviešino savo darbo rezultatus ir teigia, kad naujosios baterijos ištvers 1 milijoną mylių.

Tapo įprasta, kad naujos technologijos išeina taip pat greitai, kaip ir atėjo. Pasirodžius naujam išmaniajam prietaisui, apie jį plačiai kalbama, o kitą dieną visas dėmesys jau tenka kitam technologiniam stebuklui. Tačiau yra technologijų, kurios atsinaujina ir lieka aktualios ilgą laiką. Viena tokių – rašaliniai spausdintuvai.

Beveik per metus iki šių metų rugpjūčio elektros energiją gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje išaugo pustrečio karto ir priartėjo prie 2 tūkst. Jų artimiausioje ateityje ir toliau sparčiai daugės – prognozuojama, kad vien įsirengusiųjų saulės elektrines skaičius artimiausiais metais pasieks 10 tūkst. Kokia situacija kitose Baltijos šalyse? Ar pozityvūs rodikliai Lietuvoje reiškia, kad šiuo aspektu lenkiame Latviją ir Estiją?

Įmagnetintas ir trintį mažinančiu hidrogeliu išteptas robotas gali efektyviai slysti per „sudėtingą ir suvaržytą“ aplinką, pavyzdžiui, kraujagyslių struktūras kūne ir smegenyse. Kartu su naudojamomis endovaskulinėmis technologijomis jis gali leisti gydytojams greitai pasiekti ir gydyti smegenų kraujagyslių užsikimšimus ir pažeidimus.

Frankfurto automobilių parodoje „Ford“ tesi savo pažadą vartotojams: netolimoje ateityje gamintojas elektrifikuos daugumą savo modelių. Prognozuojama, kad iki 2022 m. pabaigos šios gausios „Ford“ šeimos modeliai pagal pardavimus aplenks benzininius ir dyzelinius „giminaičius“.

Pasaulio Sveikatos Organizacijos duomenimis net 2 milijardai pasaulio žmonių geria išmatomis užterštą vandenį. 785 milijonai neturi prieigos net prie paprasčiausio švaraus vandentiekio, o 144 milijonai geria paviršinį pačių surinktą vandenį. Ši padėtis gali pasikeisti šio prietaiso dėka – Kalifornijos universiteto Berklyje mokslininkai išrado ypatingą vandens surinkiklį.

Ličio jonų baterijos, laboratorijose ištobulintos per aštuntąjį praeito amžiaus dešimtmetį, šiandien naudojamos visur. Jos gali būti greitai įkraunamos ir saugo nemažą energijos kiekį. Tačiau jos nėra idealios ir dabar. Stanfordo universiteto mokslininkai galvoja, kad jas reikėtų pakeisti ličio metalo baterijomis.

Grūstyse dūsta ne tik automobilių vairuotojai. Artimiausioje Žemės kaimynystėje – mūsų planetos orbitoje – taip pat darosi ankšta. Ir niekas nenori užleisti kelio. Dėl to Europos kosmoso agentūros (EKA) Žemės stebėjimo palydovui „Aeolus“ teko imtis susidūrimo vengimo manevrų, kad neįvyktų nepageidaujamas kontaktas su „SpaceX Starlink 44“ palydovu.

Oru ir gatvėmis keliaujantys autonominiai prietaisai ir protingi, siuntinius rūšiuojantys krovininiai automobiliai – šios inovacijos, tikima, bent jau iš dalies pakeis kurjerius ir dabartinius siuntų savitarnos terminalus. Tokia ateitis piešiama siuntų pristatymo verslui, kuris jau greitu metu gali pasikeisti neatpažįstamai.

Ne tik NASA dairosi sugrįžti į Mėnulį – savo mėnuleigius ant blyškaus Žemės palydovo paviršiaus nutupdyti planuoja ir kelios privačios kompanijos. Iki šiol tik didžiųjų supervalstybių erdvėlaiviai ar zondai lietė Mėnulio paviršių – JAV, Kinijos ir Rusijos. O rugsėjį, tikėtina, į šį klubą įstos ir Indija.

Mokslininkų modeliavimas parodė, kad jei kiekviename vėjo energetikai vystyti tinkamame žemės plote būtų pastatyta po vėjo elektrinę, ES galėtų būti pagaminama 100 kartų daugiau elektros energijos, nei jos pagaminama šiandien. Skaičiavimai rodo, kad vien ES teritorijoje sausumoje galima būtų pastatyti apie 11 mln. naujų jėgainių.

Šiemet aviacijos sektoriui didelė šventė – praėjo šimtmetis nuo tos akimirkos, kai mūsų šalyje pradėjo skraidyti lėktuvai. Norėdami įprasminti šią sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos instituto atstovai savo sukonstruotu bepiločiu orlaiviu perskrido Lietuvą ir įveikė 397 km atstumą.

Iki šiol kompiuterių ir kitų įrenginių procesoriai tik mažėjo – įprastas procesorius primena didesnį pašto ženklą, o išmaniuose telefonuose ar planšetėse montuojami už nagą mažesni „čipai“. Tad „Cerebras“ sukurtas 22 centimetrų pločio silicio kvadratas yra didesnis už dalį planšečių – tai vienas didžiausių kada nors pagamintų kompiuterinių procesorių.