Automobilių rinka, panašu, įžengė į naują etapą. Jeigu iki šiol, norėdami įsigyti transporto priemonę, pavyzdžiui, su šildomomis sėdynėmis, už tai sumokėdavote iš karto, dabar vairuotojams to daryti nebus būtina. Dalis gamintojų skelbia, kad tiesiog reikės užsisakyti prenumeratą, už kurią vėliau tektų sumokėti atitinkamą mokestį.

Orbitoje įrengti didžiuliai saulės energijos ūkiai nebėra tik mokslinė fantastika. Šią savaitę Europos kosmoso agentūra tikriausiai patvirtins trejus metus truksiantį tyrimą, kuriuo siekiama išsiaiškinti, ar tokie ūkiai galėtų veikti ir būti ekonomiškai efektyvūs. 

Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau kaip 600 viešų elektromobilių įkrovimo stotelių. Susisiekimo ministerija siekia, kad iki 2030 metų jų skaičius padidėtų dešimt kartų – iki 6 tūkst., pavesdama tai įgyvendinti savivaldybėms kartu su privačiais vystytojais. Šie tokius siekius vertina teigiamai, tačiau sako, kad svarbu ne tik pati įkrovimo stotelių tinklo plėtra, bet ir tai, kad šis tinklas būtų tvarus bei veiktų efektyviai.

Nepaisant pandemijos sukeltų iššūkių, atsinaujinančios energijos šaltinių pajėgumai 2021-aisiais pasiekė naują rekordą – padidėjo 6 proc. iki beveik 295 GW. Tuo tarpu energetikos krizė tik paspartino perėjimą prie švarios energijos ir dar kartą pabrėžė itin svarbų jos vaidmenį. Tačiau pasaulyje vystomi ir kitokie alternatyvūs energijos gavimo būdai – pavyzdžiui, energija iš bangų, vibracijų ar bakterijų.

Stebint elektros energijos kainų kadrilį „Nord Pool“ biržoje, daug vilčių dedama į atsinaujinančią energetiką: įsismarkavus vėjams Skandinavijos šalyse, iškart pastebimas teigiamas efektas elektros kainai biržoje. Kad Lietuva pati apsirūpintų pigesne elektros energija, reikia ne tik daugiau ir galingesnių vėjo elektrinių parkų, bet ir jiems tinkamų sąlygų.

Lietuvos pramonės įmonėse vandenilio gavyba ir panaudojimas iš atsinaujinančios energijos kiekvienais metais leistų sukurti iki 120 mln. eurų pridėtinės vertės šalies mastu, 2020–2030 metų laikotarpiu – iki 3740 naujų darbo vietų, taip pat kasmet iki 203 tūkst. tonų sumažintų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Žmonėms leidžiantis į tolimąjį kosmosą reikia daugybės funkcijų, kad erdvėlaivis ir įgula viduje būtų saugūs. Tiek atstumas, tiek trukmė reikalauja, kad erdvėlaivyje būtų sistemos, kurios galėtų patikimai veikti toli nuo namų, galėtų išlaikyti astronautus gyvus kritiniais atvejais ir būtų pakankamai lengvos, kad raketa galėtų pakilti į kosmosą.

50 proc. Lietuvos šeimų turi vieną automobilį, o kiek mažiau negu pusė (42 proc.) – du ir daugiau. Lietuvoje populiariausi yra dyzeliniai automobiliai, toliau rikiuojasi benzininiai, o elektromobiliai ir hibridiniai automobiliai dar nėra plačiai paplitę, tačiau daugelis žmonių norėtų, kad tai būtų kitas jų automobilis.

Iš visų Baltijos šalių gyventojų, lietuviai labiausiai linkę rinktis tvaresnes transporto priemones bei būstus, kuriuose būtų galimybė įkrauti elektromobilius, atskleidė atliktos apklausos rezultatai. Artimiausioje ateityje į elektrinę transporto priemonę norėtų persėsti 19 proc. lietuvių.

Tai, ką iki šiol stebėjome fantastiniuose filmuose – jau realybė: iki šiol įspūdingus virtualios realybės vaizdus kūrusiai įmonei pavyko sukurti holografinę atvaizdavimo sąsają, valdomą ore. Ateityje ji galėtų pakeisti liečiamus ekranus, o, pasak bendrovės vadovo, tokią valdomą hologramą galima naudoti įvairiausiomis sąlygomis,.

Elektromobiliai, nors ir sparčiai užkariauja rinką, gatves ir stovėjimo aikšteles, vis dar yra savotiška naujovė, apipinta pačiais keisčiausiais mitais. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad jaučia didėjantį susidomėjimą elektra varomais automobiliais. Pirkėjai vis daugiau sužino apie elektrines transporto priemones, o jų priežiūros paprastumas turėtų sužavėti tuos, kuriuos nuo minties apie apsilankymą remonto dirbtuvėse net purto.

Nors šiuolaikiniai automobiliai aprūpinti įvairiausiomis saugumo sistemomis, jie vis tiek dažnai patenka į avarijas. Įdomu tai, kad kai kurios automobilių markės į eismo įvykius patenka dažniau nei kitos. Atliktas tyrimas atskleidė, kurios markės turi didžiausią tikimybę patekti į avariją ir kokią žalą vidutiniškai patiria automobilis.

Elektromobiliams vis srauniau įsiliejant į Lietuvos vairuotojų kasdienybę, ne vienam, svarstančiam iš tradicinės vidaus degimo varikliu varomos transporto priemonės persėsti į naująją elektrinę, kyla galybė klausimų. Vienas iš svarbiausių – ar elektromobiliai tokie pat saugūs kaip ir tradiciniai modeliai? Ar jų ir mums labiau įprastų automobilių saugumą lemia tos pačios priežastys?

Dauguma išmaniųjų įrenginių gamintojų jau kurį laiką parduoda įrenginius su USB-C įkrovimo jungtimi, kuri netrukus turėtų tapti vyraujančiu pasauliniu standartu. Iki šiol nuosavą technologiją naudojo daugiausiai tik „Apple“, tačiau pokyčiai palies ir praktiškai visus jos gaminamus įrenginius. Ar naujas standartas taps pasauliniu, o jei taip – kada?

Šiuo metu Europa ir pasaulis skiria itin daug dėmesio atsinaujinantiems energijos šaltiniams. Atsinaujinančios energetikos vartojimas gali padėti sumažinti šiltnamio efektą sukeliančias dujų emisijas, taip pat mažinti energetinę priklausomybę nuo iškastinio kuro. Pažvelkime, kokios šalys šiuo metu pirmauja atsinaujinančių energijos šaltinių srityje, ir kaip tarp jų atrodo Lietuva.