Viešai pripažįstama, kad autonominiai (savavaldžiai) automobiliai padarys mūsų kelius saugesniais ir kelionių metu mums suteiks daugiau laisvo laiko. Tačiau energijos taupymo ir taršos mažinimo privalumai taip pat yra labai svarbūs. Naujas tyrimas rodo, kad visos šios autonominių automobilių naudos gali būti ir ne tokios jau didelės, kaip manoma.

Akivaizdu, kad esminis lūžis elektrinio transporto rinkoje įvyks tuomet, kai elektra varomos transporto priemonės taps pigesnės už įprastinius benzinu ar dyzeliu varomus automobilius. Atsižvelgiant į mažėjančią įkraunamų bateriją kainą, keičiasi ir prognozės, kada tai gali įvykti.

Didėjantis pasipriešinimas sausumoje esančioms vėjo ir saulės elementų jėgainėms skatina atsinaujinančios energijos pramonę ieškoti alternatyvių galimybių. Olandų inžinieriai stato didžiausią pasaulyje salyną, kurį sudarys atskiros saulės elementų salos. Šie saulės elementai „patys seks saulę ir taip užtikrins maksimalų gaminamos energijos efektyvumą.“

Automobiliai su vandenilio kuro elementais turi daugybę privalumų. Jie neteršia gamtos, juos galima papildyti degalais vos per kelias minutes, o ir vandenilio šioje planetoje niekada nepritrūks. Tai kodėl jie neįsitvirtina? Iš tikrųjų, jie turi kelias rimtas problemas, bet Vaterlu universiteto mokslininkai mano, kad vieną iš jų jau galima išspręsti.

Biotechnologijų rinkos augimas yra neišvengiamas, ir tai reikėtų priimti kaip natūralų žmogaus evoliucijos etapą, teigia bioprogramišius, vienas iš Švedijos bioprogramišių asociacijos „BioNyfiken“ įkūrėjų Hannesas Sjöbladas. „Login“ konferencijoje viešėsiančio specialisto nuomone, technologijų potencialas yra milžiniškas, tad naivu tikėtis, kad žmonija nebandys jų visapusiškai pritaikyti biologiniams savo poreikiams.

Dešimtadalio Žemę iš Saulės pasiekiančios energijos galios lazeris oficialiai debiutavo kovą, kai tyrėjai iš Rumunijos atliko pirmąjį sėkmingą 10 petavatų (PW) bandymą. Šis lazeris – vienas iš trijų, dayvaujančių tarptautiniame projekte „Extreme Light Infrastructure“. Kol kas tai pats galingiausias kada nors sukurtas lazeris, ir jame galia labiausiai koncentruota.

„Tesla“ generalinis direktorius Elonas Muskas teigia, kad automobilių gamintojas dirba prie naujos baterijų sistemos, kuri pasirodys jau kitais metais ir ji yra sukurta taip, kad galėtų dirbti 1 mln. mylių (1,61 mln. kilometrų).

Snieguotos vietovės tikrai nėra geriausia vieta vystyti saulės energetiką. Saulės panelės gali būti padengtos sniego ir negaminti reikalingos energijos. Bet UCLA mokslininkų komanda sukūrė naują prietaisą, kuris gali gaminti energiją iš krentančio sniego.

Saulės energijos skydai pasižymi vienu kritiniu trūkumu: tam, kad jie generuotų elektros energiją, reikalinga Saulės šviesa. Todėl kažkam kilo tuo pačiu metu ir beprotiška, ir geniali mintis: sukurti į kosmoso tuštumą atgręžtą įrenginį, kuris, išnaudojant tuos pačius optinės elektronikos principus, rinktų iš Žemės į kosmoso tamsą sklindančią elektrą.

Procesų automatizacija ir išmaniųjų skaitmeninių technologijų taikymas pastaruoju metu sparčiai keičia Lietuvoje veikiantį transporto sektorių. Šalia šių pokyčių ne mažiau svarbios ekologijos ir aplinkosaugos idėjos, kurios vis labiau veikia ir mūsų šalies transporto sektorių.

Miestų gatvėse vis dažniau išvysime ne dviračius, riedlentes ar riedžius, o ant populiarumo bangos esančius paspirtukus. Jei vieni supranta, kaip reikia naudotis šia transporto priemone, kiti paspirtukais nori pasiekti kuo didesnį greitį, kartais ir nelegaliomis priemonėmis. Kelių policija primena, kad ir vairuojantys paspirtukus privalo žinoti, kokios taisyklės jiems galioja, kitaip grės baudos.

Praėjusį mėnesį bendrovės „SpaceX“ bandymas, kurio metu siekta įsitikinti žmonių gabenimui skirtos kapsulės „Crew Dragon“ gebėjimu atsiskirti nuo anomaliją patyrusios raketos-nešėjos baigėsi, anot oficialaus to meto pranešimo, „anomalija“. Dabar išaiškėjo, kad visa kapsulė sunaikinta.

Išmanūs matuokliai, naudojami energetinių resursų suvartojimui stebėti, leidžia vartotojams efektyvinti savo energetinius ūkius, taupyti energiją ir prisidėti ne tik prie savo išlaidų mažinimo, bet ir prie priemonių kovojant su globaliu atšilimu, teigia KTU EEF profesorius dr. Žilvinas Nakutis. Pasak jo, pasaulinis daiktų interneto tinklas pradeda apimti ir milžinišką energijos matuoklių sektorių, o tai gera žinia vartotojams.

Prasidedantis saulėtas sezonas kaskart didina susidomėjimą atsinaujinančia energija. Ekspertai pastebi, kad susidomėjusiųjų skaičius šokteli iki 80 proc., lyginant su rudens laikotarpiu, tačiau didelė žmonių dalis vis dar menkai išmano apie energijos gamybą iš saulės ir rizikuoja įsigyti ne tai, ko jiems iš tiesų reikia. Siūlome susipažinti su 7 mitais, kuriais dažnai gyvena svarstantieji apie saulės jėgainių įsirengimą.

Augantys energijos poreikiai – viena aktualiausių šių laikų problemų. Kiek atpigus naftai ir žinant, kad po žeme glūdi dar du trečdaliai iškastinio kuro, galima pagalvoti, jog galbūt ši problema ne tokia ir opi. Tačiau pigesnė nafta tik skatina jos naudojimą ir lėtina kitų energijos šaltinių plėtrą. Branduoliniam kurui tinkamų sunkiųjų elementų ištekliai riboti, termobranduolinės sintezės panaudojimo energetikai perspektyvos kol kas labai miglotos, todėl vienintelis patikimas energijos šaltinis yra Saulė.