Gegužės 27 dieną NASA pirmą kartą nuo 2011 metų, kai paskutinėn kelionėn pakilo „Atlantis“, iš JAV teritorijos iškels astronautus. Šį kartą astronautai į Tarptautinę kosminę stotį skries ne NASA raketa, o priklausančia privačiai kosmoso kompanijai „SpaceX“: „Dragon 2“ kapsulė skries su „Falcon 9“ raketa.

Sparčiai vystantis visuomenei, augant jos lūkesčiams, atsiranda vis daugiau įvairių elektrinių prietaisų, kurie mums palengvina buitį ir darbą, tačiau ne visus juos vadiname robotais. Kartais net nesusimąstome, kodėl vienas ar kitas prietaisas atlieka tam tikras funkcijas, kas yra jo viduje, ir kaip gali atsiliepti jame užslėpta programinė klaida, kurią padarė žmogus.

Nuo pat pirmojo automobilio pasirodymo mechaninio įrenginio, kuris skirtas pasukti ratus, funkcija pasikeitė bene mažiausiai. Tačiau jis pats keitėsi daug kartų ir iš paprasto įrenginio ratams pasukti tapo daugiafunkciniu prietaisu, kuriuo galima valdyti kur kas daugiau automobilio funkcijų.

„Bentley“, „Mazda“, „Volkswagen“, „McLaren“ ir keletas kitų automobilių gamintojų investuoja į sintetinių degalų kūrimą. Idėja paprasta – net kai salonuose nebeliks vidaus degimo variklių, gatvėmis vis tiek važinės daug senamadiškų automobilių ir jie taip pat turėtų būti švaresni. Bet „Mercedes-Benz“ nenori prisijungti prie šio klubo. Kodėl?

Prieš kelerius metus paklajoti po kosminę erdvę buvo išsiųstas pirmasis automobilis, tačiau tai nėra vienintelis kartas, kai automobilių gamintojai pagalvojo ne vien apie Žemės kelius. Neseniai „Lexus“ pateikė keletą mėnuleigių idėjų.

„Proceedings of the National Academy of Sciences“ žurnale publikuotame straipsnyje aprašomas kalio pagrindu sukurtų baterijų proveržis. Kalio baterijos laikomos vienu iš geriausių potencialių ličio jonų baterijų konkurentų, nes kalio yra gerokai daugiau nei ličio, o baterijų našumas būtų panašaus lygio – kai tik bus pašalintos kelios kliūtys.

Išmanusis telefonas ant rankos, dvipusis ypatingos raiškos ekranas, televizoriaus monitorius ant sienos apmušalų – tai dėka organinių šviestukų, kuriems reikalingas didelis plotas ir lankstumas ir kurie atveria ypatingas jų pritaikymo galimybes praktiškai.

Tūkstančiai švedų jau kurį laiką eksperimentuoja su po oda implantuojamomis mikroschemomis, kurios galimai negrįžtamai pakeis mūsų visų gyvenimą. Ši technologija turėtų radikaliai pakeisti daugelį mūsų kasdienių veiksmų, tokių kaip prisijungimas prie išmaniojo telefono, piniginės turėjimas ar automatinių durų atidarymas.

Šiemet gegužės 16 d. sukako 60 metų, kai buvo paleistas pirmasis pasaulyje lazeris. Šio lazerio sukūrimo istorija yra labai savotiška ir dar kartą įrodo, kad net mokslo pasaulyje procesai dažnai vyksta nepaisant logikos dėsnių.

Šylant orams ir laisvėjant karantino apribojimams, vis dažniau žmonės renkasi pramogas lauke ir kelia bepiločius orlaivius, kitaip dar vadinamus dronais. Bepiločiai orlaiviai išties smagi pramoga, puiki galimybė fiksuoti įdomius kadrus ir, neretai, vertinga pagalba verslui. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad tai dar ir didžiulė atsakomybė.

Saulės elementų naudojimas patalpų viduje gali nuskambėti keistai, bet ir čia turime daug šviesos energijos, kurią galėtume panaudoti labai naudingai. Inžinierių komanda sugalvojo, kaip stebuklingąjį perovskitą panaudoti ultra plonų, lanksčių saulės elementų gamybai. Ir šie elektrą generuojantys elementai būtų naudojami patalpose.

Na štai ir atėjo laikai, kai gatvėmis patruliuoja robotai-policininkai. Singapūro parkuose lakstantis mechaninis keturkojis „Boston Dynamics“ sukurtas šuo „Spot“ užtikrina, kad žmonės vienas prie kito nesiartintų mažesniu nei metro atstumu.

Startuolio „Emobs“ elektromobilumo plėtros vadovas Tomas Taškūnas teigia, kad lūžis, vystant elektromobilumą Lietuvoje, įvyko: nuo gegužės 1 d. asmenys, įsigiję naują elektromobilį, gaus numatytas subsidijas. Tačiau būsimi elektromobilių vartotojai turi būti pasiruošę keisti ne tik transporto priemonę, bet ir požiūrį bei vairavimo įpročius.

Vėžys kasmet pareikalauja milijonų gyvybių visame pasaulyje. Ši liga negailestinga tiek vaikams, tiek suaugusiems. Norint išsaugoti kuo daugiau gyvybių, svarbus ne tik efektyvesnis gydymas, bet tikslesnė ir kuo ankstyvesnė diagnostika. Būtent prie to prisideda ir naujos kartos metodas, prie kurio sukūrimo dirba ir lazerininkai „Ekspla“.

Vertinant šalių karinį potencialą dauguma mielai pamiršta australus, nors ši valstybė taip pat ginkluojasi moderniais ginklais. Šįkart australiškasis „Boeing“ padalinys, aktyviai bendraudamas su karališkosiomis Australijos oro pajėgomis, pristatė naujovišką karinį droną – „Loyal Wingman“ pilną ateities sprendimų.