Neseniai paskelbti „Eurobarometro“ duomenys parodė, kad 50 proc. apklaustų lietuvių iš Europos Sąjungos (ES) pirmiausia tikisi, kad Bendrija užtikrins mažesnes energijos kainas. Visgi,galimybę mažinti energijos kainas turime čia, Lietuvoje.

2010 m. spalį Lietuvoje įregistruotas pirmasis elektromobilis buvo didelė naujovė, tačiau šiandien elektromobiliai jau tapo įprastomis transporto priemonėmis bei svarbia tvaraus susisiekimo dalimi. Kaip nuo pirmojo elektromobilio atsiradimo Lietuvoje keitėsi elektromobilių rinka, jų įkrovimo tinklas, ir ko galime tikėtis netolimoje ateityje?

Siekdami mažinti poveikį aplinkai ir sutaupyti, vis daugiau namus įsirenginėjančių gyventojų ieško išmanių sprendimų. Ant stogo įrengta saulės elektrinė, šilumos siurbliai ar mažesnes elektros kainas užtikrinantys energijos kaupikliai – šiandien prie poreikių prisitaikantys ir energijos vartojimą optimizuojantys namai yra nebe futuristinė svajonė, o dažnam pasiekiama realybė.

Technologijų gausa naujuose automobiliuose tiesiog stebina ir su kiekviena modelių karta jų daugėja. Tačiau ar dėl to automobilį valdyti lengviau ir patogiau? Vairuotojai linkę pasiginčyti. JAV automobilių pramonės analitikai išanalizavo vairuotojų pasitenkinimą technologijomis, inovacijomis ir jų reikalingumu naujuose automobiliuose. Kokias tendencijas jie pastebėjo?

Mažai kas žino, tačiau palydovinio ryšio, mūsų išmaniuosiuose esančių kamerų ir net belaidžių dulkių siurblių šaknys glūdi ne kur kitur, o kosmoso pramonėje. Penkios svarbiausios technologijos, kurios į mūsų gyvenimą „nusileido“ iš kosmoso ir be kurių šiandien sunkiai galėtume įsivaizduoti savo kasdienybę.

Elektromobiliai visada yra modernūs, aprūpinti naujausiomis technologijomis, kurios padidina vairavimo saugumą. Atrodytų, kad tokių automobilių vairuotojai turėtų rečiau patekti į avarijas. Tačiau tyrimai rodo priešingai – benzinu ir dyzelinu varomų automobilių vairuotojai rečiau tampa avarijų kaltininkais.

Iki 1890 metais garas tapo pagrindiniu traukinių, pramoninių įrenginių ir net retkarčiais keleivinių automobilių energijos šaltiniu. Asmeninis benzinu varomas transportas dar tik kūrėsi. Dauguma pirmenybę teikė elektra varomoms transporto priemonėms, nes joms nereikėjo pavojingos užvedimo nuo alkūninio variklio procedūros, jos neužsidegdavo ir neišsiliedavo visur alyvos, be to, jos buvo suvokiamos kaip tylios ir dinamiškos.

Amerikiečių tyrėjai trimituoja – šiemet, po dvejus metus trukusio beprecedenčio smukimo, savininkų pasitenkinimas naujais automobiliais vėl išaugo. Specialistai pažymi, kad daugiausia prie tokių rezultatų prisidėjo tradiciniai automobilių gamintojai ir jų naujausios kartos elektromobiliai.

Daugelio mūsų namams internetą tiekiantis šviesolaidis pastaruoju metu netikėtai prigijo dronų pramonėje. „Forbes“ žiniomis, Vokietijos bendrovė „HIGHCAT“ Ukrainoje jau kurį laiką testuoja nematytas bepilotes skraidykles, kurios valdomos per optinį kabelį ir yra atsparios signalo blokavimui. Kaip veikia šis išradingas ginklas ir kaip jis gali pasitarnauti šiuolaikiniame mūšio lauke.

Vaizdo stebėjimo kamerų montavimas šiomis dienomis tapo ypač populiariu reiškiniu. Natūralu, nes tai viena efektyviausių priemonių saugumui užtikrinti. Tad nenuostabu, kad ypatingai mokyklų teritorijose ir netgi klasėse, siekiant užkardyti, pavyzdžiui, narkotinių medžiagų vartojimą ir platinimą, jos yra itin naudojamos. Kyla klausimas – ar tai legalu?

„Po audros be elektros šalyje žmonės išbuvo septynias paras“. Tokiomis naujienomis stebėjomės šią vasarą, tačiau keičiantis klimatui tiek Lietuvą, tiek ir visą Europą, vis dažniau užklups gamtos stichijos. Vienbalsiai sutinkama, kad išvengti elektros tiekimo sutrikimų padėtų milžiniškos investicijos į elektros tinklus, tačiau energetiniu saugumu, su valstybės pagalba, galėtų pasirūpinti ir patys gyventojai.

Europos automobilių gamintojų asociacijos naujausia statistika rodo, jog elektromobilių pardavimai Europoje smunka jau keletą mėnesių iš eilės. Ne išimtis ir Lietuva, mat naujausiais „Regitros“ duomenimis, mūsų šalyje iki rugsėjo užregistruota 18 proc. mažiau elektromobilių negu pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Pastaruosius keletą metų itin didelį mokslininkų dėmesį traukia elektrocheminiai jutikliai, kuriuose reikšmingą darbą gali atlikti ir molekulių įspaudais modifikuoti polimerai (MIP), veikiantys tartum spynos ir atpažįstantys tik joms skirtus „raktus“ – molekules, žyminčias ligą, maisto kokybę ar kitokius parametrus. Ši technologija intensyviai vystoma ir Lietuvoje.

Bendraudamas su žiniasklaida, „Volvo“ techninis direktorius atskleidė, kad jam būtų sunku prisiversti mokėti už įrangą ar funkcijas automobilyje, žinant, jog jos ir taip yra turimoje transporto priemonėje, tačiau užrakintos. Švedijos automobilių gamintojas žino, kad vartotojai nekenčia nesibaigiančių prenumeratos paslaugų.

Jei vairuojant jūsų rankoje nors minutei atsidūrė išmanusis, grįžus namo gali laukti bauda. Tokią utopiją Jungtinėje Karalystėje (JK) pamažu pradeda įgyvendinti naujosios dirbtiniu intelektu (DI) paremtos eismo kameros. Tačiau šimtus pažeidėjų jau spėjusi pričiupti įranga vertinama nevienareikšmiškai.