Mūsų skaitmeniniuose prietaisuose tiksinčius lustus gamina vos kelios didelės kompanijos, bet atvirojo kodo pritaikymas dizainui galėtų užbaigti jų dominavimą – ir tai padarytų įtaką visiems.

Hidetoshi Yatori ir Jun Ye laimėjo 2022 m. proveržio premiją fundamentaliosios fizikos srityje „už išskirtinį indėlį išrandant ir kuriant optinį tinklinį laikrodį, kuris leidžia tiksliai patikrinti pagrindinius gamtos dėsnius“. Duetas dirbo nepriklausomai ir pasidalys 3 mln. dolerių premiją.

„BJARKE Ingels Group“, pripažinta architektūros įmonė, sukūrusi „Virgin“ „Hyperloop Passenger Pods“, „VIA 57 West“ ir „O-Tower“, bendradarbiaudama su giliavandenės kasybos bendrove „The Metals Company“ sukūrė povandeninius robotus, kurie iš jūros dugno rinks akumuliatorių baterijoms reikalingus metalus.

NASA pradėjo testuoti pirmąjį oro taksi prototipą, kurio tikslas – gabenti krovinius ir žmones judriuose miestuose, taip prisidedant prie spūsčių mažinimo. Visiškai elektrinis vertikalaus kilimo ir tūpimo orlaivis, sukurtas Kalifornijos startuolio „Joby Aviation“, yra šešių rotorių varomas sraigtasparnis.

Daiktų interneto (IoT) technologija įgalino daugelį mus supančių prietaisų keistis informacija tarpusavyje ir internetu, su debesijos serveriais. Tačiau dauguma ekspertų įsitikinę, jog IoT technologija netrukus žengs dar vieną žingsnį ir realybe pavers anksčiau tik fantastiniuose filmuose matytą utopiją – mūsų keliais riedančius automobilius, kuriuose nesėdi joks vairuotojas.

Kinija tiria, kaip sukurti itin didelius kosminius laivus, kurių ilgis siektų iki 1 km. Projektas gali skambėti kaip mokslinė fantastika, tačiau buvęs NASA vyriausiasis technologas Masonas Peckas sakė, kad idėja nėra visiškai iš piršto laužta, o iššūkis yra labiau inžinerijos, o ne fundamentalaus mokslo klausimas. Tačiau ar ši idėja įgyvendinama ir kokia būtų tokio didžiulio erdvėlaivio paskirtis?

Pirmą kartą „Lietuvos metų automobilio“ rinkimų istorijoje pergalė atiteko elektra varomai transporto priemonei. Elektromobiliai šiuo metu vis dar tesudaro mažiau nei 1 procentą šalies transporto priemonių parko ir atrodytų, kad dar gali tekti gerokai luktelėti, kol elektromobiliai įsitvirtins ne tik rinkimuose, bet ir keliuose bei kiemuose. Tad kada gi galime tikėtis proveržio?

Nors išmaniųjų įrenginių nauda ir efektyvumu retas drįstų abejoti, dar pasitaiko naujausias technologijas neteisingai nušviečiančių prietarų. Vieni teigia, kad išmanieji įrenginiai pritraukia žaibą, kiti kalba apie įrenginių skleidžiamas sveikatai kenksmingas bangas, o treti ginčijasi, kad planšetinių kompiuterių turėtojai negali mėgautis įdomiausiais žaidimais. Tad kaip, norint sėkmingai naudotis išmaniaisiais įrenginiais, žinoti, kurie faktai yra tiesa, o kurie – tik nepagrįsti mitai?

Save vairuojantys sunkvežimiai, sudėtingas nuotolines operacijas padedančios atlikti robotinės chirurginės sistemos – tik pora robotizacijos pavyzdžių, kurie šiandien mus vis dar stebina, tačiau be jų neįsivaizduojama ne tik žmonių, bet ir pramonės ateitis.

Pasaulinio Ekonomikos Forumo duomenimis, iki 2025 metų 85 milijonai darbo vietų išnyks ir 97 milijonai naujų darbo vietų bus įsteigta dėl kintančio darbo pobūdžio, kai organizacijose dirba tiek žmonės, tiek robotai bei algoritmai. Tarptautinė Robotikos Federacija skelbia apie didėjančius pardavimus pramoninių bei paslaugų robotų, kurie diegiami įvairiose srityse, pradedant logistika ir baigiant sveikatos sektoriumi.

Dirbtinis intelektas (DI) šiuo metu neabejotinai yra vienas karščiausių diskusijų objektų technologijų industrijoje. DI vis plačiau taikomas ne tik virtualioje erdvėje, bet ir mus supančioje buityje. Visgi šiuo atveju kyla klausimas, ar tikrai ši tendencija nesukels papildomų rūpesčių, užuot suteikusi rimtą pagalbą, kaip tikisi šių sprendimų autoriai.

Lietuvoje prasidėjus bulviakasiui, laukuose ir akmuo kruta, o netolimoje ateityje arimuose darbuosis robotai: „Telia“ Švedijoje atliko pirmuosius bandymus su robotu-ūkininku „Ekobot“, kuris, jungdamasis prie 5G tinklo, gali pats vienas, veikdamas autonomiškai, išravėti daržą. Toks sprendimas leistų ūkininkams automatizuoti kenkėjų šalinimą ir sumažinti pesticidų naudojimą žemės ūkyje.

Vairuotojo pagalbinės sistemos ir savivaldžio važiavimo funkcijos populiarėja visame pasaulyje. Vairuotojai Kinijoje ir Japonijoje yra ypač atviri automatizuoto vairavimo teikiamiems privalumams, tuo metu kai Vokietijoje, Prancūzijoje ir JAV žmonėms reikia daugiau laiko pasitikėti šiomis naujovėmis.

Iš tranzistorių sukurtos smegenys ir dirbtinis intelektas – taip galima apibūdinti šiuolaikinius pažangius robotus. Kompiuteriai ir robotai keičia mus supantį pasaulį vis sparčiau ir efektyviau, dažnai netgi pakeisdami kai kurių profesijų darbuotojus žmones. Tačiau dirbtinis intelektas kelia didelę nuostabą ir galimas problemas ateityje.

Netylantis automobilių gaudimas, kurtinantys koncertai ir diskotekos, triukšmingi darbai statybų aikštelėse turi savo pasekmes. Su klausos problemomis susiduria vis daugiau žmonių. Tai lemia negrįžtamus procesus. Negydomas klausos nusilpimas gali tapti ir kitų problemų priežastimi – pradedant socialine atskirtimi, stresu ar nerimu, baigiant depresija ar net demencija. Yra ir gera žinia: šiuolaikinės technologijos siūlo veiksmingą išeitį. Kokia ji?