Leiskite, atspėsiu. Robotai jums „kažkoks dirbtinis daiktas, kurio kontūrai primena žmogų ir kuris juda labai koordinuotais ir apskaičiuotais žingsniais“.

Mokslininkai jau ne vieną dešimtmetį ieško Higgso bozono – vadinamosios dieviškosios dalelės – egzistavimo požymių. Bet kam visa tai reikalinga? Higgso bozonas yra subatominė dalelė, kuri teoriškai yra viena iš fundamentaliausių Visatos sudėtinių dalių.

Norite sumažinti elektros sąskaitas, pasikinkydami plačiausiai prieinamą, nemokamos energijos šaltinį, Saulę? Dabar jums tektų pakloti nemažai šlamančiųjų specialistui, kuris ateitų į namus ir neefektyvių fotoelementų skydeliais užklotų stogą. O dabar įsivaizduokite saulės pažabojimą be specialisto, be tuščių kišenių ir skydelių.

Ne per seniausiai fizikų bendruomenėje kelią ėmė skintis idėja, pagal kurią, kvantiniame vakuume esantys gravitaciniai krūviai gali atstoti tamsiąją medžiagą. Ši mintis yra paremta hipoteze, esą dalelės ir antidalelės pasižymi priešingais gravitaciniais krūviais, todėl virtualiosios tokių dalelių ir antidalelių poros kvantiniame vakuume suformuoja gravitacinius dipolius (teigiamo ir neigiamo gravitacinio krūvio sistemas).

Vario dienos elektronikos pramonėje yra suskaičiuotos – šią tendenciją darkart patvirtina visai neseniai Renselerio politechnikos institute (JAV) atlikti tyrimai. Tai nebloga žinia technofilams, siekiantiems, kad jų elektronikos įtaisai būtų kuo mažesni ir spartesni.

Pabandykite įsivaizduoti mobilųjį telefoną, kurį intensyviai naudojus daugiau nei savaitę būtų galima vėl įkrauti per... 15 minučių. Tokia įrenginio baterija jau nebėra neįgyvendinama svajonė. Bent jau taip teigia Šiaurės vakarų universiteto (JAV) tyrėjai.

Europos branduolinių tyrimų centre (CERN) dirbanti tarptautinė fizikų grupė, užfiksavusi, kad eksperimentuojant su neutrinų pluoštais šių dalelių greitis viršijo šviesos greitį, pranešė kruopščiai patikrinusi tyrimų rezultatus ir atlikusi papildomą bandymą. Rezultatai dar kartą patvirtino šviesos greičio viršijimo faktą.

Mokslininkai net dvigubai sugebėjo sumažinti temperatūrą, kurios reikia norint pagaminti aukštos kokybės grafeną. Naujasis metodas atveria iki šiol neregėtas grafeno panaudojimo galimybes. Anokia čia paslaptis, jog šis nanodarinys laikomas „stebuklingąja“ XXI a. medžiaga.

Kalifornijos universiteto Riversaide (JAV) tyrėjams buvo atseikėta 1,85 milijono dolerių, kad šie sukurtų naujus skaičiavimo metodus, apie kurių egzistavimą net nenutuokė įprastinės silicio pagrindo elektronikos kūrėjai. Pagrindinis projekto tikslas yra paspartinti didelių duomenų kiekių, su kuriais neišvengiamai susiduriama glaudinant, atpažįstant vaizdinę informaciją bei atliekant paiešką internete, apdorojimą.

Raiso universiteto (JAV) fizikams pavyko sukurti mažytį „elektronų greitkelį“, kuris, kaip manoma, vieną gražią dieną bus panaudotas konstruojant kvantinį kompiuterį – įrenginį, savo sparta gerokai pralenksiantį dabartines skaičiavimo mašinas.

Jau ne vienerius metus mokslininkai kaip įmanydami bando padidinti saulės elementų efektyvumą ir sumažinti jų gamybos kainą. Dabar tyrėjams į galvą šovė šis bei tas įdomaus – pabandyti saulės elementuose surinktai šviesai sukelti „užmaršumą“.

Jeigu sugerdami šviesą saulės elementai pajėgtų sukurti aukštesnes įtampas, šio įrenginiai pagamintų kur kas daugiau elektros energijos. Jau daugiau kaip 50 metų mokslininkai žino, jog feroelektrikai – medžiagos, kurių atominė sandara joms leidžia pasižymėti visišku elektriniu poliarizuotumu – gali sugeneruoti itin aukštas fotoįtampas. Iki pat dabar niekas nesugebėjo išaiškinti, kaip tiksliai vyksta šis fotovoltinis procesas.

Kartais suvaldyti nanodalelių elgesį gali būti lygiai taip pat sudėtinga kaip bandyti susitvarkyti su grupele paauglių. Vis dėlto naujausiame darbe JAV Energijos departamento Argono nacionalinės laboratorijos mokslininkai pateikia įžvalgų, kaip gerinant dominančias nanodalelių elektronines savybes galima sukurti tvarkingus „superdalelių“ darinius.

Vokietijos mokslininkai perėjo į naują kuriamo automobilių autopiloto bandymų etapą – po sėkmingų testų nenaudojamuose aerodromuose bei aplinkiniuose keliuose autonomiškai valdomas automobilis persikėlė į judrias Berlyno gatves. Technologijos.lt primena, jog testuojamas autopilotas pirmą kartą visuomenei pristatytas 2010 metų spalį.

Bandydami sužinoti savo karinių pasiekimų praktinę vertę, karinių priemonių gamintojai nusprendė išsiaiškinti, ką apie jų gaminius mano žmonės, kurių gyvenimas yra neatsiejamas nuo kasdienio naudojimosi įvairia ginkluote. Tad į Aberdeeno bandymų poligoną (Marylando valstija) buvo sukviesti patyrę pėstininkai, kurių buvo paprašyta išbandyti ir įvertinti naujausias karines priemones.