Devyni deniai, 9000 tonų keliamoji galia, milžiniška ritė, du išmanūs povandeniniai robotai, 16 mazgų plaukimo greitis – tokia trumpa charakteristika laivo, kuris ties „NordBalt“ kabelį Baltijos jūros dugnu. Šiuo kabeliu tekės elektra tarp Lietuvos ir Švedijos.

Tikintiems viešųjų ryšių peršama mintimi, kad Lietuva kosmine valstybe taps, kai tik Žemės orbitoje atsiras pirmasis lietuviškas palydovas, JAV bendrovės „Interorbital Systems“ naujovė suteiks dar daugiau optimizmo.

Ko būtų verta mokslinė fantastika be lazerio spindulių? Nuo nešiojamų spindulinių ginklų iki kosminiuose laivuose montuojamų turbolazerių – populiariausias futuristinis ginklas privalomai svaidysis ryškiais, spalvotais energijos pliūpsniais. Visgi XXI a. pradžioje kulkos vis dar yra auksinis žalojimo per atstumą standartas.

Jungtinių Valstijų karinio jūrų laivyno Antvandeninės ginkluotės centre Dahlgrene maksimalaus galingumo režimu pradėti elektromagnetinio pabūklo prototipo bandymai. Šis ginklas nenaudoja sprogstamųjų medžiagų ir įprastinių artilerinių sviedinių: pabūklas šaudo kinetine energija taikinius naikinančiais sviediniais, naudodamas laivo jėgainės generuojamą elektros energiją.

Būna jog žmogus nusiperka fotoaparatą ir juo naudojasi taip, kaip jam atrodo geriausia, nepaskaitęs nei instrukcijos, nei kažkokių nuomonių internete, nenumanydamas, jog nuolat verčia fotoaparatą kovoti su jo baisiausiais priešais. Nenuostabu, kad kartais tas pasibaigia kelione pas fotoaparatų meistrą. Šįkart apžvelgsiu tai, kas fotoaparatui yra baisiausia, kad laiku perskaitę šį straipsnį išvengtumėte apsilankymo fotoservise.

Leiskite, atspėsiu. Robotai jums „kažkoks dirbtinis daiktas, kurio kontūrai primena žmogų ir kuris juda labai koordinuotais ir apskaičiuotais žingsniais“.

Mokslininkai jau ne vieną dešimtmetį ieško Higgso bozono – vadinamosios dieviškosios dalelės – egzistavimo požymių. Bet kam visa tai reikalinga? Higgso bozonas yra subatominė dalelė, kuri teoriškai yra viena iš fundamentaliausių Visatos sudėtinių dalių.

Norite sumažinti elektros sąskaitas, pasikinkydami plačiausiai prieinamą, nemokamos energijos šaltinį, Saulę? Dabar jums tektų pakloti nemažai šlamančiųjų specialistui, kuris ateitų į namus ir neefektyvių fotoelementų skydeliais užklotų stogą. O dabar įsivaizduokite saulės pažabojimą be specialisto, be tuščių kišenių ir skydelių.

Ne per seniausiai fizikų bendruomenėje kelią ėmė skintis idėja, pagal kurią, kvantiniame vakuume esantys gravitaciniai krūviai gali atstoti tamsiąją medžiagą. Ši mintis yra paremta hipoteze, esą dalelės ir antidalelės pasižymi priešingais gravitaciniais krūviais, todėl virtualiosios tokių dalelių ir antidalelių poros kvantiniame vakuume suformuoja gravitacinius dipolius (teigiamo ir neigiamo gravitacinio krūvio sistemas).

Vario dienos elektronikos pramonėje yra suskaičiuotos – šią tendenciją darkart patvirtina visai neseniai Renselerio politechnikos institute (JAV) atlikti tyrimai. Tai nebloga žinia technofilams, siekiantiems, kad jų elektronikos įtaisai būtų kuo mažesni ir spartesni.

Pabandykite įsivaizduoti mobilųjį telefoną, kurį intensyviai naudojus daugiau nei savaitę būtų galima vėl įkrauti per... 15 minučių. Tokia įrenginio baterija jau nebėra neįgyvendinama svajonė. Bent jau taip teigia Šiaurės vakarų universiteto (JAV) tyrėjai.

Europos branduolinių tyrimų centre (CERN) dirbanti tarptautinė fizikų grupė, užfiksavusi, kad eksperimentuojant su neutrinų pluoštais šių dalelių greitis viršijo šviesos greitį, pranešė kruopščiai patikrinusi tyrimų rezultatus ir atlikusi papildomą bandymą. Rezultatai dar kartą patvirtino šviesos greičio viršijimo faktą.

Mokslininkai net dvigubai sugebėjo sumažinti temperatūrą, kurios reikia norint pagaminti aukštos kokybės grafeną. Naujasis metodas atveria iki šiol neregėtas grafeno panaudojimo galimybes. Anokia čia paslaptis, jog šis nanodarinys laikomas „stebuklingąja“ XXI a. medžiaga.

Kalifornijos universiteto Riversaide (JAV) tyrėjams buvo atseikėta 1,85 milijono dolerių, kad šie sukurtų naujus skaičiavimo metodus, apie kurių egzistavimą net nenutuokė įprastinės silicio pagrindo elektronikos kūrėjai. Pagrindinis projekto tikslas yra paspartinti didelių duomenų kiekių, su kuriais neišvengiamai susiduriama glaudinant, atpažįstant vaizdinę informaciją bei atliekant paiešką internete, apdorojimą.

Raiso universiteto (JAV) fizikams pavyko sukurti mažytį „elektronų greitkelį“, kuris, kaip manoma, vieną gražią dieną bus panaudotas konstruojant kvantinį kompiuterį – įrenginį, savo sparta gerokai pralenksiantį dabartines skaičiavimo mašinas.