Siekdami sumažinti spūstis ir pagerinti eismo pralaidumą vis labiau augančiame Vilniaus mieste, sostinės infrastruktūros planavimo specialistai nusprendė į pagalbą pasitelkti bepiločius orlaivius. Dronų renkamais duomenimis apie automobilių ir pėsčiųjų srautus bus sprendžiama, kur turėtų būti įrengtos naujos parkavimo vietos, atliekamos sankryžų korekcijos, pokyčiai, įgyvendinti kiti eismo pralaidumą gerinantys veiksmai.

Tikslą tapti pirmuoju žaliu kontinentu pasaulyje užsibrėžusios Europos šalys elektromobilių įkrovimo klausimu juda skirtingu greičiu. Jei Skandinavijos valstybės laikomos pirmūnėmis ir lyderėmis, kitų pasiekimai šioje srityje yra kuklesni. Lietuvos ekspertai perspėja: pasitempti reikės, o mūsų šaliai – ypač.

Prof. habil. dr. Eimutis Juzeliūnas – pasaulyje žinomas elektrochemikas, Lietuvos mokslo premijos laureatas, kuris šiandien darbuojasi Fizinių ir technologijos mokslų centre. Jis 2022-ųjų lapkričio pabaigoje išleido knygą, kuri ne tik praturtina mokslo visuomenės žinias apie silicį, bet ir garsina Lietuvą užsienio šalyse.

„Starship“ yra ne tik didžiausia ir galingiausia pasaulyje raketa, bet ir nepanaši į nieką, ką „SpaceX“ kada nors yra sukūrusi. Tiesą sakant, ji nepanaši į jokią kitą raketą pasaulyje. Tad kuo ji tokia išskirtinė?

Prognozuojama, kad 2030-aisiais Lietuvos keliais jau turėtų važiuoti apie ketvirtis milijono automobilių su elektriniu varikliu. Panašios tendencijos prognozuojamos ir Estijoje – ten siekiama, kad po mažiau nei 20 metų pusė automobilių Estijoje būtų varomi elektra. Natūralu, kad pasigirsta diskusijų, ar užteks infrastruktūros didėjantiems poreikiams patenkinti?

Jungtinės Valstijos gali turėti pažangiausius naikintuvus planetoje, tačiau šiandien jie į kovą kyla su ta pačia pagrindine raketų „oras-oras“ komplektacija, kuri buvo naudojama daugiau nei prieš du dešimtmečius. Tačiau visa tai netrukus pasikeis, rašo „Business Insider“.

Iki 2028 metų Baltijos jūroje turinčios pradėti veikti pirmosios jūrinio vėjo elektrinės turėtų patenkinti pusę Lietuvos elektros energijos poreikio ir užtikrinti didesnę Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Vyriausybei patvirtinus vėjo parko Baltijos jūroje konkurso sąlygas, vėjo energetikos projektų vystytojai siūlo siekti maksimalios naudos – atverti galimybes didesnėms investicijoms ir spartesniam šalies ekonomikos augimui, tačiau vis garsiau dvejojama, ar pavyks tai padaryti.

Pasaulyje plačiausiai paplitę saulės moduliai yra juodos ir melsvos spalvos. Tai nėra tiesiog estetinis gamintojų pasirinkimas. Modulio spalvą lemia ne tik jo medžiaga, bet ir gaminimo būdas. Didžioji dalis saulės elementų gaminami iš silicio, tačiau juodieji – iš monokristalinio silicio, o melsvieji – iš polikristalinio. Šie pavadinimai nusako ir vidinius jų skirtumus. Kokie jie ir ką lemia pastarųjų spalvos?

Vaizdiniai duomenys šiandien sudaro didžiąją interneto srauto dalį, bet vartotojai norėtų, jog į internetą persikeltų skonio ir uoslės jutimai. Tinklo technologijų bendrovės „Ericsson“ atlikto tyrimo duomenimis, jau 2030 metais žmonės tikisi, kad internetas jiems leis pajusti skonius bei kvapus, valdyti girdimus garsus ir netgi smegenims tiesiogiai keistis informacija su pasauliniu tinklu.

Naujausias, jau 60-tą kartą EY atliktas tarptautinis tyrimas RECAI rodo, kaip pasaulyje vyksta atsinaujinančios energetikos progresas. Iš indekso ataskaitos akivaizdu, kad didžiąsias permainas lemia stambiausių ekonomikų, tokių kaip JAV, Vokietijos ir kitų, užmojai. Bet krenta į akis ir tai, kad ir mažesnio ekonominio svorio valstybės gali smarkiai prisidėti prie žaliosios pažangos ir būti pavyzdžiu Lietuvai

Elektromobilių skaičius Lietuvoje auga kasmet, o prie jų populiarumo prisideda valstybės siūlomos subsidijos ir besiplečianti infrastruktūra. Įkrovimo stotelės statomos ne tik viešosiose vietose, bet ir privačių ar daugiabučių namų garažuose. Ekspertai pažymi, kad renkantis elektromobilį derėtų pasidomėti ir kur jis bus įkraunamas, nes ne visais atvejais baterijos įkrovimas gali būti sklandus ir saugus.

Gerai žinomas faktas, kad šaltu oru elektromobiliams gali būti sudėtinga viena įkrova nuvažiuoti tokį patį atstumą kaip vasarą. Taip nutinka dėl išaugančio energijos poreikio. Tačiau elektra varomoms transporto priemonėms tobulėjant, šis skirtumas pamažu blanksta. Už tai galima padėkoti šilumos siurbliams, kurie jau randami ne tik daugelio lietuvių namuose, tačiau ir tautiečiams įperkamuose elektromobiliuose.

Dronų naudojimo paskirtis Lietuvoje tampa vis įvairesnė: bepilotės skraidyklės pasitelkiamos ne tik pramogoms, bet ir saugai, inspektavimui ar skirtingų poreikių stebėsenai. Ateities vizija – dar drąsesnė: vizionieriai kalba apie dronų įtraukimą į prekių ar net keleivių transportavimą bei kitas inovatyvias jų naudojimo paskirtis. Todėl svarbu žinoti, kaip mūsų šalyje reglamentuojamas dronų skraidymas ir kokie leidimai jiems yra būtini.

Šiandien Lietuvoje gyventojų, turinčių individualias saulės elektrines, yra maždaug tris kartus daugiau nei besinaudojančių saulės parkais ar nutolusiomis saulės elektrinėmis. Tačiau šie skaičiai netrukus gali pradėti lygintis: 2021 metais gaminančių vartotojų skaičius augo 1,6 karto, o nutolusių gaminančių vartotojų – 3 kartus, pernai šie rodikliai atitinkamai siekė 2,3 karto ir 2 kartus.

Fantastiniuose filmuose viskas atrodo taip paprasta. Automobiliai darniomis gretomis važiuoja greitkeliais, o juose sėdintys žmonės žiūri televizorių, naršo mobilius telefonus ar užsiima kitais savo reikalais. Tikrovėje ne viskas taip paprasta, bet autonominis vairavimas iš lėto skinasi kelią į mūsų judrumo įpročius.