IT įmonės „Devbridge“ technologijų direktorius Rimantas Benetis yra įsitikinęs, kad kitais metais nepriekaištinga darbo kokybė ir gebėjimas klientams ne tik sukurti programinę įrangą, bet ir padėti išlaikyti aukštus verslo rezultatus bus svarbiausias faktorius IT įmonėms, norinčioms išlikti sulėtėjusioje rinkoje ir aktyviai konkuruoti dėl pasaulinių užsakymų.

Atakos, įsilaužimai, duomenų nutekinimai ir kiti incidentai virtualioje erdvėje gali neigiamai paveikti verslo veiklos procesus, sukelti finansinius nuostolius bei turėti ilgalaikių padarinių įmonės reputacijai. Metų sandūra – tinkamas metas įvertinti esamą situaciją ir ieškoti būdų, kaip sumažinti informacijos saugumo rizikas ateinančiais 2023-aisiais.

Balsas – tai įrankis, kuriuo naudodamiesi mes sėkmingai komunikuojame su išoriniu pasauliu: reiškiame savo mintis, idėjas, prašome pagalbos, dėkojame ir kuriame asmenybę. Siekdama pagerinti pacientų gyvenimo kokybę po gerklų pašalinimo operacijos, KTU ir LSMU mokslininkų komanda išrado naują „pakaitinio“ balso vertinimo indeksą – juo efektyviau ir greičiau aptiks patologijas pacientų balsuose.

2023 m. šešios Europos šalys – Lenkija, Vokietija, Italija, Pracūzija, Ispanija ir Čekija – pirmosios žemyne gaus kvantinius kompiuterius. Šie kompiuteriai padės greitai išspręsti problemas, kurioms įveikti net ir greičiausiems dabartiniams kompiuteriams prireiktų šimtų dienų.

Degalų brangimas prisidėjo prie daugelio prekių kainų augimo, nes jų logistikos kaštai neišvengiamai įtraukiami į prekės savikainą. Dirbtinis intelektas galėtų ne tik atpiginti kai kurias infliacijos paveiktas prekes ar paslaugas, bet ir sumažinti transporto keliamą taršą miestuose.

Naujausioje „Microsoft“ skaitmeninės gynybos ataskaitoje konstatuojama, kad per praėjusius metus IT bendrovės aptiktų, prieš kritinę infrastruktūrą nukreiptų kibernetinių atakų apimtys išaugo nuo 20 proc. iki 40 proc. visų atakų prieš nacionalines valstybes. Per metus slaptažodžių atakų skaičius per sekundę išaugo 74 proc.

Tyrimai rodo, kad per pastaruosius 12 mėnesių virtualioje erdvėje išleista beveik 2 mlrd. Tačiau iki galutinės metavisatos versijos, kaip vienos įtraukiančios internetinės erdvės, kurioje žmonės galėtų gyventi, dirbti ir žaisti, dar daug metų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siekdama mažinti neįgaliųjų diskriminaciją siūlo, kad kompiuteriai, bankomatai, transporto, banko ir kitos paslaugos turi būti prieinamos žmonėms su negalia. Negalios organizacijų atstovė teigia, kad dar ne visi turintys regos negalią gali, pavyzdžiui, įsigyti autobusų bilietų, jiems vis dar neprieinamos interneto svetainės informuojančios apie medicinines paslaugas.

Mykolo Romerio universiteto Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto Humanitarinių mokslų institutas rugsėjo 21–22 dienomis organizavo konferenciją. Renginio metu plenarinius pranešimus skaitė dr. Dagmara Gromann, Vienos universiteto Vertimo studijų centro docentė, bei dr. Jorge’ė Gracia, Saragosos universiteto Kompiuterių mokslo ir sistemų inžinerijos katedros vyriausiasis mokslo darbuotojas.

VMI sistemos veikia nestabiliai, prisijungti gali ir nepavykti, ligonių kasos atnaujina sistemas, bet negauna tam reikiamos įrangos, kartais stringa ir Sodros puslapis. Ekspertai sako, kad sistemas reikia stiprinti, atidžiau testuoti. Valstybės kontrolė ragina tobulinti kibernetinio saugumo užtikrinimo sistemą.

Tarptautinis žiniasklaidos konglomeratas „Thomson Reuters“ paliko atvirą duomenų bazę su slaptais klientų ir įmonių duomenimis, įskaitant trečiųjų šalių serverių slaptažodžius. Užpuolikai galėjo panaudoti šiuos duomenis tiekimo grandinės atakai, skelbia „CyberNews“.

Tikriausiai visi naršydami internete esame susidūrę su iššokančiais pranešimais, kurie skelbia, kad svetainėje yra naudojami slapukai. Dažniausiai leidimą slapukams suteikiame net nedvejodami – tačiau ar žinome, kokią funkciją slapukai atlieka ir ar visuomet yra saugu juos priimti?

Kad ir kokios plačiai naudojamos debesijos paslaugos bebūtų, jas vis dar supa klaidingos nuomonės apie svarbiausias šios technologijos funkcijas. Su debesų kompiuterijos galimybėmis dar nesusipažinę ar susipažinti tik pradedantys vartotojai turi klaidingų įsivaizdavimų apie tai, kaip ši technologija veikia bei kokie saugumo ir finansinio naudingumo aspektai yra aktualiausi.

Augančios elektros energijos kainos verčia už galvų griebtis nuosavą IT infrastruktūrą turinčius verslus. Anksčiau už nedidelio vietinio serverio suvartotą elektrą mokėję keliasdešimt eurų per mėnesį, dabar jau turi atriekti 100–150 Eur, tuo tarpu duomenų centro spinta gali suvartoti elektros ir už 2000–2500 Eur/mėn., kai anksčiau ji kainavo 600–800 Eur/mėn.

Kriptovaliutų bendruomenėje šiuo metu plačiai aptarinėjamas sėkmingas antros didžiausios kriptovaliutos „Ethereum“ technologinis atnaujinimas, vadinamas susijungimu. „Ethereum“ blokų grandinė susijungė su beveik dvejus metus testuota lygiagrečia grandine – šis susijungimas leido pereiti prie efektyvesnio metodo, kuris sumažino elektros energijos suvartojimą 99,9 proc.