Pradėdami naują verslą apskaičiuojame turimus finansus, numatome strategiją ir apgalvojame galinčias kilti rizikas. Smulkiam verslui itin svarbu nuo pat pirmos dienos rūpintis duomenų saugumu ir prieinamumu kritinėse situacijose, kadangi tokie verslai dažnai tampa kibernetinių nusikaltėlių taikiniu.

Savo metinėje skaitmeninės gynybos ataskaitoje, apimančioje tendencijas nuo 2023 m. liepos iki 2024 m. liepos mėn., „Microsoft“ pabrėžia nerimą keliantį kibernetinių atakų augimą gilėjant geopolitinei įtampai. Ataskaitoje atskleidžiama, kad „Microsoft“ klientai kasdien susiduria net su 600 mln. atakų iš kibernetinių nusikaltėlių. Taip pat pabrėžiama, kad kibernetinės operacijos yra glaudžiai susijusios su geopolitiniais konfliktais.

Kauno technologijos universitetas įgijo skaitmeninio prieinamumo tyrimo sertifikatą, tapdamas pirmąja ir kol kas vienintele aukštąja mokykla Lietuvoje, kuri kryptingai pradėjo įgyvendinti skaitmeninio prieinamumo principus.

Depresija – vienas iš dažniausiai pasitaikančių psichikos sveikatos sutrikimų. Pasaulyje net 280 milijonų žmonių yra paveikti šios diagnozės, todėl KTU tyrėjai sukūrė DI modelį, padedantį atpažinti depresiją remiantis tiek kalbos, tiek smegenų veiklos duomenimis.

DI programos jau pakeitė daugelį mūsų kasdienio gyvenimo aspektų, tačiau vienas aktualiausių klausimų išlieka dar neatsakytas – ar DI gali tapti tikru kūrybos partneriu? Ar jis tik įrankis, leidžiantis taupyti laiką atliekant techninius darbus, ar priemonė, padedanti atskleisti žmogaus kūrybiškumą?

Dirbtinis intelektas verslui žada daug: reikšmingai optimizuoti procesus, efektyviau analizuoti duomenis ir tobulinti klientų patirtį. Tačiau kaip įvertinti DI potencialą konkrečioms verslo problemoms spręsti? Būtent šiai temai buvo skirta NFQ ir DI startuolio „isLucid“ konferencija „Dirbtinis intelektas: nuo idėjos iki grąžos“.

Kad ir koks naudingas dirbtinis intelektas (DI) būtų mūsų kasdienybėje, mintis, kad kažkada turėsime paklusti jo kurtiems įstatymams, ne vienam kelia šiurpą. DI įsiskverbimas į teisėkūros procesus gąsdina šališkumu ir brangiomis klaidomis, jau neminint geopolitinių rizikų.

Statistika rodo, kad kas ketvirtas šuo ir kas penkta katė kažkuriuo savo gyvenimo laikotarpiu suserga onkologine liga, o viena dažniausiai diagnozuojamų – odos vėžys. KTU doktorantė, siekianti pritaikyti mašininį mokymąsi, diagnozuojant augintiniams onkologinį odos susirgimą, tiki, kad dirbtinis intelektas tampa vis aktualesnis daugelyje sričių, ne išimtis – veterinarija.

Automatizuotai aptinkamos saugumo spragos ir be žmogaus įsikišimo „ardomos“ programišių pinklės kažkada skambėjo kaip kibernetinio saugumo specialisto sapnas. Visa tai galėjo likti tolima utopija, jei to nebūtų priartinęs dirbtinis intelektas, pilna autonomija dar ateityje, bet netolimoje.

E. sportas sparčiai tampa vienu iš svarbiausių mūsų laikų kultūros fenomenų, pritraukdamas milijonus žaidėjų ir žiūrovų visame pasaulyje. Šiandien tai jau ne tik žaidimų forma – tai dinamiška arena, kurioje varžosi talentingiausi protai ir strategai. Dėl inovatyvių technologijų ir didelio susidomėjimo, e. sportas drąsiai žengia greta tradicinių sportų, siūlydamas unikalią patirtį ir naujas galimybes.

Energetikos sektoriuje šiuo metu vyksta ženkli transformacija – pereinama nuo iškastinio kuro prie anglies dioksido neišskiriančių energijos šaltinių. Transporto, šilumos ir kitų sektorių elektrifikacija kartu su didėjančia atsinaujinančios energijos gamyba kelia elektros tinklams naujų iššūkių.

Policija, savivaldybės, oro uostai, apsaugos paslaugų teikėjai ir net mokyklos – vaizdo stebėjimo kameras savo funkcijoms atlikti šiandien naudoja tiek subjektų ir tokiu mastu, kad dažnas į jas nė nebekreipia dėmesio. Vis dėlto, visuomenei turėtų rūpėti ne tik tai, kokiam tikslui ir laikui renkami asmens duomenys, bet ir kur jie nukeliauja.

„Google“ toliau teismuose sprendžia santykius su ES ir pavienėmis valstybėmis dėl savo veiklos atitikimo teisiniams reguliavimams. Bendrovė parengė daug klausimų keliantį atsaką – ji laikinai pašalins naujienų straipsnius iš ES įsikūrusių leidėjų. Šio testo rezultatus pajaus nedidelė dalis ES gyventojų. Tai parodys turinio kūrėjams, kiek daug jie prarastų be „Google“.

Išleistas šeštasis kasmetinis 200 populiariausių slaptažodžių tyrimas, kuriame atskleidžiami dažniausiai visame pasaulyje naudojami slaptažodžiai. Šiais metais taip pat patikrinta, kaip slaptažodžiai, kuriuos žmonės naudoja darbinėms paskyroms apsaugoti, skiriasi nuo jų asmeninių paskyrų slaptažodžių.

Kibernetiniai sukčiai, internetiniai vagys ir aferistai, bendrai tariant – nusikaltėliai, kurie taiko socialinės inžinerijos metodus, siekdami išvilioti asmeninius ar įmonių duomenis savo naudai. Tiek pavienės, tiek masinės jų atakos tampa vis aktyvesnės – kaip suprasti, su kuo galime turėti reikalų, ir kaip atpažinti, kai mus bando paveikti aferistai.