Dirbtinio intelekto (DI) sprendimai vis aktyviau skinasi kelią į darbo aplinką: nuo automatizuotų atrankos sistemų, personalizuotų mokymų iki klientų aptarnavimo analizės ar net emocijų atpažinimo. Kartu su pažanga ateina ir atsakomybė suprasti, kiek, kur ir ar teisėtai darbo santykiuose naudojame DI.

Dirbtinis intelektas tapo mūsų darbo kasdienybės dalimi – greitas, patogus ir visada pasiekiamas. Tačiau ar kada susimąstėte, kas vyksta su informacija, kurią jam patikime? Kai produktyvumas ima lenkti atsargumą, o DI įrankiai tampa „tyliais kolegomis“, dažnai pamirštame, kad jie nėra nei neutralūs, nei saugūs iš prigimties.

Sparčiai vystantis technologijoms ir augant transporto bei logistikos sektoriaus poreikiams, vis didesnis dėmesys skiriamas pažangių skaitmeninių sprendimų diegimui. Viena iš sričių, kurioje inovacijos daro esminį pokytį, yra maršrutų planavimas ir valdymas. Pasak VDU mokslininkės dr. R. Juozaitienės, nors dirbtinio intelektoinovacijos stipriai keičia logistikos industriją, paskutinis pristatymo etapas vis dar išlieka vienu sudėtingiausių ir brangiausių logistikos grandinės elementų.

Naršymo privatumo tema pastaraisiais metais sulaukė vis daugiau dėmesio – tiek iš vartotojų, tiek iš technologijų kompanijų ir valdžios institucijų. Interneto naudotojai vis dažniau kelia klausimus apie tai, kiek informacijos apie juos yra renkama, kam ji perduodama ir kaip tai veikia jų kasdienybę internete. Tuo metu tokios gigantės kaip „Google“ yra priverstos ieškoti kompromiso tarp saugumo, privatumo ir savo verslo modelio pagrindo – reklamos.

Kiek daugiau nei kas trečias (37 proc.) verslas pasaulyje pernai sklandžiam klientų aptarnavimui užtikrinti pasitelkė dirbtiniu intelektu (DI) paremtus pokalbių robotus, rodo turimi duomenys. Atskleidžiama ir tai, kad šiais robotais praėjusiais metais pasinaudojo beveik 1 mlrd. pasaulio gyventojų, ir tikėtina, jog ši dalis ateityje – tik augs.

Organizacijoms visame pasaulyje žengiant į kitą darbo vietos transformacijos etapą, penktojoje „Microsoft“ metinėje darbo tendencijų indekso ataskaitoje išryškėja naujo tipo įmonės – „Frontier Firm“, t. y., įmonės pionierės. Siekdamos didesnio efektyvumo ir inovacijų, šios įmonės veikia naudodamos momentinę intelekto prieigą, maksimaliai išnaudoja mišrias žmonių ir DI agentų komandas.

Balandžio 17 d. buvo terminas, kai dalis šalies verslų gavo žinią iš Nacionalinio kibernetinio saugumo centro, kad jie įtraukti į Kibernetinio saugumo subjektų registrą ir turės atitikti naujus reikalavimus. Ką daryti, jei įmonė buvo į tokį sąrašą įtraukta?

Dirbtinis intelektas (DI) nepastebimai keičia kasdienį žmogaus gyvenimą ir tampa neatsiejama šiuolaikinių technologijų dalimi. DI neaplenkė ir medicinos srities, kurioje pamažu įsitvirtina pagalbininko vaidmenyje. Apie pokyčius medicinoje pasakoja KTU profesorius, DI srities ekspertas Vidas Raudonis.

Šiuolaikinės technologijos tapo neatsiejamu įrankiu, palengvinančiu informacijos paiešką ir bendravimą. Tačiau naudojimasis šiais privalumais turi savo kainą. Technologijos nuolat renka informaciją apie kiekvieną mūsų veiksmą, todėl svarbūs ir jautrūs duomenys – nuo buvimo vietos ar balso iki atvaizdo ir sveikatos – nebepriklauso tik mums. Kaip tapti savo duomenų šeimininkais?

Dirbtinio intelekto (DI) era jau prasidėjo, ir ji neabejotinai pakeis mūsų kasdienį gyvenimą bei visuomenės sandarą. „Accenture“ atliktas svarbiausių technologijų tendencijų tyrimas „Technology Vision 2025“ išskiria keturias pagrindines kryptis, kaip toliau plėtosis dirbtinis intelektas.

Gilusis mokymasis vis atkakliau skverbiasi į kasdienes žmogaus veiklas – pradedant suasmeninta konkrečių dalykų paieška internete ir baigiant sudėtingais įrankiais, padedančiais medikams pastebėti patologijas ankstyvose susirgimų stadijose. Straipsnyje – apie giliojo mokymosi metodų kūrimą ir jų etišką taikymą įvairiose gyvenimiškose situacijose.

Dirbtinis intelektas (DI) jau tapo neatsiejama šiuolaikinių paslaugų dalimi – ne išimtis ir bankininkystė. Tačiau skirtingai nei kitose srityse, čia DI paliečia tai, kas ypač jautru – mūsų finansus, pasitikėjimą, asmeninę atsakomybę. Todėl kalbėdami apie DI vis dažniau grįžtame prie esminio klausimo: kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp technologijų siūlomo efektyvumo ir žmogiško ryšio, kurio vis dar taip laukia klientas?

Vis dažniau greta įprastų paieškos sistemų atsiranda ir dirbtinio intelekto sprendimai – „ChatGPT“, „Google SGE“ ar balsu valdomi asistentai. Kaip šie pokyčiai keičia mūsų santykį su informacija? Kaip elgiasi ir kokias rinkodaros naujoves išbando verslai, norintys išlikti vartotojų akiratyje?

„Microsoft“ švenčiant 50 metų jubiliejų, bendrovė apmąsto savo transformuojantį vaidmenį dirbtinio intelekto evoliucijoje. Nuo pirmųjų MS-DOS ir „Windows“ dienų, sukėlusių revoliuciją asmeninių kompiuterių srityje, iki žaidimų inovacijos „Xbox“, debesų kompiuterijos ateities „Azure“, dirbtinio intelekto transformacijos „Copilot“ ir naujausio kvantinės kompiuterijos proveržio – „Majorana 1“ lusto – „Microsoft“ nuolat buvo technologijų pažangos priešakyje.

Kasdien bendraujame su dirbtinio intelekto (DI) sistemomis, tačiau ne visi žinome, kokias ribas peržengti pavojinga. Panašiai kaip šeimos susitikimuose dažnai vengiame kalbėti apie politiką ar religiją, taip ir DI asistentams egzistuoja „raudonosios linijos“, kurių geriau vengti.