Šiandien socialinės medijos yra tapusios viena pagrindinių bendravimo ir informacijos gavimo bei perdavimo priemonių. Aktyviausiai jomis naudojasi jaunimas – didžioji dalis jų turi savo profilius įvairiuose socialiniuose tinkluose ir be socialinių medijų neįsivaizduoja kasdienybės.

Sulig BDAR reglamento įsigaliojimu, „Google“, „Facebook“ ir kitos interneto kompanijos, kaupiančios jautrius vartotojų duomenis, atnaujino savo privatumo politikas. Saugumo ekspertai ragina išlikti budriems, mat stambiosios korporacijos kyla į nematomą kovą už mūsų privatumą pasitelkdamos psichologines manipuliacijas.

Būdami interneto vartotojais atiduodame nemažą dalį savo privatumo, o daugybę reikalavimų, asmeninių reklamų ir varnelių žymėjimą priimame kaip neišvengiamybę. Naujasis ES reglamentas užsimojo tai pakeisti.

Turime dvi žinias, gerą ir blogą: deja, vasaros liko jau mažiau nei mėnuo, tačiau pasimėgauti šiluma, jūros ošimu ar upės čiurlenimu dar galite, net jei išnaudojote visus atostogų likučius. Spartus mobilusis 4G internetas leidžia dirbti būnant bet kur: sodyboje, kavinėje, ant ežero kranto ar pajūrio kopose.

Mitas, kad rinkoje trūkstant informacinių technologijų (IT) specialistų, Lietuvoje veikiančios kompanijos vien tik atkakliai varžosi dėl kiekvieno talento. Suvienijusios jėgas jos perėmė specialistų rengimą į savo rankas – konkurenciją jau penktus metus keičia „Akademija.IT“ programa. Geriausi rinkos specialistai iš skirtingų įmonių 10 mėnesių kartu dirbs ir dalinsis žiniomis su jaunaisiais kolegomis.

„Bockchain“ technologija, kurią galima laikyti bene reikšmingiausia informacine inovacija nuo interneto atsiradimo laikų, turi milžinišką potencialą pačiose įvairiausiose srityse. Vienas iš potencialių „blockchain“ technologijos pritaikymo laukų yra logistikos sektorius, kuriame ši unikali technologija gali sukelti didelį proveržį.

Naujausių tyrimų duomenimis, iki 2024 m. programuotojų skaičius pasaulyje išaugs 17 proc., o Lietuvoje vien iki 2020 m. – 42 proc. Ar to pakaks? Kas dieną dešimtimis generuojami nauji IT darbo pasiūlymai išlieka paklausūs tarp programuotojų bei vis dažniau pritraukia ir norinčiųjų keisti profesiją – persikvalifikuoti.

Šiais laikais įvarius prietaisus ir technologijas vartotojai naudoja tiek asmeninėms veikloms, tiek darbui, todėl be kompiuterio ir interneto nebeapsieiname nė dienos. Tačiau dauguma mūsų vis dar nepagalvojame apie asmeninių duomenų saugumą ir jų praradimo riziką: esame tiek įpratę naudotis išmaniaisiais įrenginiais, kad įvairūs veiksmai tapo įpročiu, todėl dažnai savęs net nepaklausiame, kiek visa tai saugu.

Jeigu iš kompiuterio ištrauksite USB duomenų kaupiklį prieš tai nepaspaudę mygtuko „Eject“, kompiuteris su „MacOS“ sistema jus įspės: „Diskas pašalintas netinkamai“. Bet ar tikrai būtina tą kaupiklį šalinti „civilizuotu“ būdu prieš tai jį išjungiant programiškai?

Londone įkurtas fintech startuolis „Revolut“ šią savaitę pristato unikalų, automatinio mokymosi algoritmą, kuris padės keliasdešimt kartų greičiau ir tiksliau vykdyti pinigų plovimo prevenciją ir saugoti klientus nuo nusikaltimų.

Susirašinėjimo paslaugos „Skype“ istorija yra ganėtinai keista ir paini. Prikurta daugybė šią paslaugą gauti leidžiančių programų ir programėlių, pasižyminčių skirtingais funkcionalumais, o aiškios bendros visų šių programėlių krypties nebuvo. Bet nuo dabar viskas keisis.

Esate stambi korporacija, kurios sistemų veiklos sutrikdymas jums ir klientams sąlygotų reikšmingus nuostolius? Arba startuolis, vykdantis verslą žiniatinklyje? Jūsų paslaugų kokybė tiesiogiai priklauso nuo milžiniškų kiekių išsamių vartotojų duomenų? Jeigu bent į vieną klausimą atsakėte taip, laikas skirti didesnį dėmesį verslo kibernetiniam saugumui.

„Blockchain“ konferencijoje „The Pillar Unconference 2018“ vykusioje panelinėje diskusijoje apie Lietuvos ir „Blockchain“ ateitį ekspertai teigė, kad šis judėjimas skatina sugrįžti nutekėjusius protus, o šalis elektroninių rinkimų neturi ne dėl technologijų stygiaus, bet dėl politikų baimės.

Iš šiluminio pėdsako, liekančio ant paspausto klavišo, galima nustatyti įvestą slaptažodį ar kokią nors kitą žmogaus įvestą simbolių seką, teigia tyrėjai iš Kalifornijos universiteto Irvine. Per eksperimentą su įvairiais klaviatūrų modeliais, savanoriai sugebėjo nustatyti nuspaustus klavišus netgi praėjus kelioms dešimtims sekundžių nuo jų paspaudimo.

Korporacija „Google“ patvirtino, kad į jos tiekiamą el. pašto dėžutę „Gmail“ patenkančią privačią korespondenciją kartais gali perskaityti ne tik sistemos, bet ir žmonės – trečiųjų šalių programų kūrėjai, informuoja BBC. „Google“ patikino, kad prieiga prie el. laiškų suteikiama tik patikrintoms įmonėms ir tik tuo atveju, jei naudotojas aiškiai duoda leidimą pasiekti sau priklausančius el. laiškus.