Pastaruosius kelerius metus DI lenktynės dažniausiai buvo apibūdinamos per pajėgumus. Kuris modelis geriau programuoja? Kuris tiksliau analizuoja dokumentus? Kuris geriau sprendžia matematines užduotis, supranta vaizdus ar gali dirbti su ilgu kontekstu? Tačiau naujausias „Anthropic“ atvejis parodė kitą šių lenktynių pusę.

Postkvantinis saugumas dažnai laikomas ateities problema, susijusi su kvantiniais kompiuteriais, galinčiais įveikti šiandien naudojamus duomenų šifravimo metodus. Tačiau naujausios diskusijos verčia sunerimti – problemos prasideda gerokai ankščiau nei kvantiniai kompiuteriai taps pakankamai galingi laužyti šiuo metu plačiai naudojamus viešojo rakto algoritmus.

Elektra gali dingti ne tik tada, kai audra pažeidžia linijas ar sugenda įranga. Vis dažniau energetikos saugumas priklauso ir nuo kur kas mažiau pastebimų veiksnių: kas turi prieigą prie valdymo sistemų, ar elektrinė apsaugota nuo nepageidaujamų prisijungimų iš interneto, ir ar organizacija žino, kaip elgtųsi įvykus incidentui.

Pastarųjų savaičių kibernetiniai incidentai dar kartą priminė, kad tokios krizės gali paliesti ne tik technologijų įmones ar valstybės registrus. Po incidentų Registrų centre ir Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje vis daugiau organizacijų vadovų nebekelia klausimo: ar tai gali nutikti ir mums? Vis dažniau klausiama: kada tai nutiks ir ar organizacija tam pasirengusi?

„Anthropic“ pristatė naują DI modelį „Claude Fable 5“. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip dar viena įprasta DI lenktynių naujiena: stipresnis modelis, geresni rezultatai testuose, daugiau galimybių programuojant, analizuojant dokumentus ar dirbant su vaizdine informacija. Tačiau įdomiausia šio modelio dalis slypi ne tik jo pajėgumuose. Kur kas svarbiau yra tai, kaip šis modelis išleidžiamas.

Naujausias tyrimas atskleidžia: darbas su DI pagrindu sukurtais įrankiais darbo vietose vis dar išlieka fragmentuotas. Situacija su DI panaudojimu – toli gražu ne pati idealiausia: nemažai dirbančiųjų asmeniškai naudojasi nemokamais įrankiais, tačiau nėra jokių taisyklių, kurios reglamentuotų tokių įrankių naudojimą, o ir patys darbuotojai nėra apmokami jais naudotis.

Įsivaizduokite, kad valstybė kuria modernų, išmanų ir efektyvų miestą. Pastatai nauji, paslaugos skaitmenizuotos, procesai automatizuoti, o gyventojai vis daugiau kasdienių reikalų tvarko internetu. Tačiau svarbiausios šio miesto sistemos priklauso ne pačiai valstybei, o kelioms užsienio bendrovėms. Panašus klausimas vis dažniau kyla ir kalbant apie dirbtinį intelektą.

DI jau nebėra vien technologijų entuziastų tema. Jis tampa kasdieniu įrankiu švietimo sistemoje, pramonėje, sveikatos priežiūroje ir net viešajame valdyme. Todėl vis dažniau kyla klausimas: ar DI taps nauju ekonomikos augimo varikliu, ar sukels tokį darbo rinkos sukrėtimą, kuriam visuomenė dar nėra pasirengusi?

Programišiams nebereikia laužtis pro sudėtingas apsaugos sistemas – pakanka tiesiog paprašyti ir DI pats gali atiduoti jūsų paskyrą sukčiams į rankas. Būtent tai neseniai įvyko su „Meta“ dirbtinio intelekto valdomu „Instagram“ pagalbos robotu, kai programišiai vos per kelias minutes užvaldė ypač vertingas paskyras, lengvai apeidami dviejų žingsnių patvirtinimą (2FA).

Žmogaus emocijos yra subjektyvios ir priklauso nuo įvairių aplinkybių, tačiau mokslininkai ieško būdų, kaip šį sudėtingą reiškinį perteikti kompiuteriams. Vienas jų – Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkas dr. Modestas Motiejauskas, sėkmingai apgynęs disertaciją ir sukūręs modelius, padedančius atpažinti vizualines emocijas.

Šiandien riba tarp fikcijos ir realybės tampa vis trapesnė. BBC serialas „The Capture“, dar prieš kelerius metus atrodęs kaip įtemptas technologinis trileris apie manipuliuojamą tiesą, šiuo metu vis dažniau primena realių geopolitinių ir kibernetinių grėsmių scenarijų. Vaizdo klastotės, dirbtinio intelekto (DI) generuojama dezinformacija, slaptos stebėjimo sistemos ir algoritmų priimami sprendimai jau nebeapsiriboja televizijos ekranais.

Kvantinių technologijų tema daugeliui yra suprantama maždaug tiek, kiek kiekvienas supranta mokslinę fantastiką. Tačiau šiandien tai jau nebėra tema iš mokslinės fantastikos skyriaus. Tai – realybė, galinti iš esmės pakeisti ne tik technologijų pasaulį, bet ir visą kibernetinio saugumo sistemą.

Išmaniosios sistemos vis dažniau ne tik reaguoja į vartotojo komandas, bet ir pačios imasi veiksmų – jungiasi prie skirtingų programų, perkelia duomenis, planuoja procesus ir užbaigia užduotis be nuolatinės žmogaus priežiūros. Neseniai praūžusioje „Google I/O 2026“ konferencijoje pristatyta nauja kryptis: dirbtinis intelektas (DI) pradeda apsipirkinėti už jus.

Kompanija „Microsoft“ paskelbė 2026 m. pasaulinį darbo tendencijų indeksą – išsamią analizę, kaip dirbtinis intelektas (DI) ir virtualūs DI asistentai keičia darbo organizavimo principus. Pagrindinė tyrimo išvada – kad didžiausia kliūtis proveržiui jau nebėra atskiras DI naudotojas, o bendras organizacijos veiklos modelis.

Ar įmanoma pastebėti, kad gyvūnas serga dar prieš pasireiškiant akivaizdiems simptomams? Mokslininkai įsitikinę, kad taip – tam tereikia išmanios sistemos ir duomenų. Daiktų interneto sprendimais grįsta duomenų valdymo platforma, analizuojanti gyvūnų elgseną ir fiziologinius rodiklius, atveria galimybes ne tik anksčiau nustatyti esančias sveikatos problemas, bet ir tokiu būdu užtikrinti kokybiškesnį maistą vartotojams.