Naršydami internete, ieškodami prekių, skaitydami naujienų portalus dažnai net nesusimąstome, kad internetinėje erdvėje paliekame savo pėdsakų. „Jeigu „Google“ labai norėtų, galėtų identifikuoti visus interneto puslapius, kuriuos aplanko konkretus vartotojas“, – teigia Kazimieras Celiešius, dirbantis kibernetinio saugumo sprendimus kuriančioje įmonėje.

Elektrifikacija apėmė ne tik automobilių pramonę, bet ir kitas sritis. Daugybė gamintojų pirkėjams siūlo alternatyvias elektra varomas transporto priemones, kurios jau spėjo užkariauti ir Lietuvą. El. paspirtukai, el. mopedai ir panašios transporto priemonės spėjo tapti ne tik laisvalaikio praleidimo būdu, bet ir susisiekimo priemone. Tai liudija ir neseniai Vilniuje startavusi el. paspirtukų nuomos platforma.

Pasaulinio lygio IT ekspertai šiandien veiklos analitiką mato kaip vieną iš svarbiausių informacinių technologijų sričių. Prognozės vieningos – per artimiausius 5-10 metų veiklos analitika neišvengiamai taps sudėtine kompiuterinio raštingumo dalimi. Čia kyla iššūkis – kaip (iš)spręsti žinių apie veiklos analitiką stygiaus problemą, kuri stabdo technologijų diegimą ir jų efektyvų išnaudojimą versle.

Ketvirtadienį paaiškėjus, kad Vilniuje įsikūrė pasaulinis saugaus ir privataus elektroninio pašto paslaugų lyderis, A. Yen sutiko DELFI papasakoti, kodėl jis su talentinga komanda nusprendė mesti iššūkį „Gmail“, kodėl klystame manydami, kad „neturiu, ko slėpti“ ir ką galime padaryti jau šiandien, kad pakeistume situaciją.

Interneto milžinę „Facebook“ vienas po kito drebina kibernetinio saugumo skandalai. Netyla pranešimai apie nutekėjusią socialinio tinklo naudotojų tapatybės informaciją, todėl kyla natūralus klausimas, ką daryti. Kibernetinio saugumo ekspertai pataria, pirmiausiai, pasirūpinti savo duomenų saugumu patiems.

Vis didesnė žmogaus gyvenimo dalis persikelia į virtualiąją erdvę, o technologijos jau tapo neatsiejama organizacijų darbo dalimi, todėl ypač aktuali tampa kibernetinio saugumo problema. Ne tik nesaugios operacinės sistemos ar programinė įranga, bet ir žmogiškosios klaidos gali lemti įsilaužimo į privačią ar organizacijos sistemą sėkmę.

Jau trečią kartą globaliu mastu vykdyti duomenų apsaugos tyrimai atskleidė įspūdingą informacijos prieaugį: nuo 2016 m. verslo surenkamų duomenų kiekis išaugo net 569 proc., o aktyviai duomenų apsauga besirūpinančių įmonių skaičius – beveik 50 proc. 2016 m. verslo organizacijos vidutiniškai surinkdavo 1,45 PB, o 2018 m. – net 9,7 PB duomenų. Ir tendencijos rodo, kad šie skaičiai tik didės.

Socialinis tinklas „Facebook“ kai kurių savo vartotojų prašo ne tik prisijungimo prie tinklo slaptažodžio, bet ir prisijungimo prie el. pašto paskyros slaptažodžio. Saugumo ekspertai tokį žingsnį vertina kaip žalingą kibernetinio saugumo požiūriu ir kad tai gali pastūmėti žmones internete elgtis „rizikingai“.

Kas galėjo patikėti, kad būsime ta karta, kuri statistiškai turės ženkliai didesnę tikimybę tapti kibernetinio, o ne fizinio nusikaltimo auka? Nusikaltėliai vis sparčiau keliauja iš realaus pasaulio į virtualųjį – čia galima išsiruošti į didesnius „žygius“ su mažesniais „biudžetais“ bei stipriai mažiau rizikuojant. Tad ko saugotis skaitmeniniame pasaulyje?

Kiekviena įmonė turi kur nors saugoti daugybę įvairiausių sistemų ir jose esančių svarbių duomenų. Visa tai galima saugoti fiziniame serveryje pačioje įmonėje arba patikėti užsakomųjų IT paslaugų teikėjui. Išlaikyti ir prižiūrėti savo serverį ne IT srities įmonėms pernelyg sudėtinga ir brangu, todėl vis daugiau bendrovių ryžtasi nuomotis virtualų serverį. Štai tuomet pirmiausia prireikia atlikti visų įmonės išteklių duomenų migraciją.

Elektroninė komercija niekuomet nestovi vietoje, o metams bėgant pokyčių, prie kurių instinktyviai turi prisitaikyti tiek pirkėjai, tiek ir internetinių parduotuvių savininkai, vis daugėja. Šie metai žada būti įspūdingi bei nustebins ir jau visko mačiusius – atsivers plačios dirbtinio intelekto panaudojimo galimybės, stiprės ir glaudės ryšys su klientu, o virtualios realybės programėlių integracija vis stiprės.

„Jei mes gauname puikias nemokamas paslaugas, tinka klasikinis pasakymas: jeigu tu neperki, vadinasi – prekė esi tu. Štai tokie yra privatumo spąstai“, – taip Gytis Repečka, sistemų analitikas ir profesionalus programuotojas, apibūdina situaciją, kai žmonės, norėdami sutaupyti, naudojasi nemokamomis „nulaužtomis“ kompiuterio programomis.

Dirbtinis intelektas šiandien jau veikia ir lietuvių kalba. Jis gali būti pritaikomas ne tik sudėtingų techninių operacijų atlikimui, bet ir kasdienybėje. UAB „Tilde informacinės technologijos“ sukūrė programėlę, pasinaudojusi viešai prieinamais Vilniaus universiteto (VU) projekto „Lietuvių šneka valdomos paslaugos – LIEPA“ rezultatais – lietuvių natūralios šnekos garsynu ir teksto sintezatoriumi.

Britų žiniasklaida suskubo skelbti, kad rusų mokslininkų komanda sukūrė „laiko mašiną“. Tyrėjų teigimu, jiems pavyko priversti laiką suktis atgal. Iki kelionių laiku dar toli, tačiau mokslo pasaulyje kalbama apie tyrimo svarbą ir galimus fizikos teorijos papildymus.

Vis dažniau, kalbant apie modernias technologijas, girdime apie blokų grandinės technologiją. Beveik kasdien pasigirsta vis naujų pranešimų, apie šios technologijos pritaikymą naujose gyvenimo srityse. Ne išimtis ir švietimo sistemos visame pasaulyje – čia taip pat vis dažniau randama būdų, kaip panaudoti blokų grandinės technologiją.