Šiandien dirbtinis intelektas padeda gydytojams diagnozuoti ligas ir parinkti efektyvesnį gydymą, pilotams sėkmingai vykdyti skrydžius pasitelkiant išmaniąsias asistavimo paslaugas, miestų planuotojams – prognozuoti eismo srautus ir planuoti kelių infrastruktūrą. Tačiau kaip mokosi dirbtinis intelektas ir kuo jis gali būti naudingas visuomenei? Ir kodėl jis vis dar daugeliui kelia susirūpinimą ir baimę?

Savaeigiai mąstantys automobiliai, implantai, pranešantys apie žmogaus organizmo būseną ir įspėjantys, kada jau laikas kreiptis į gydytoją, protingi ir patys save tobulinantys mechanizmai ir t. t. Jeigu tai dar ne realybė, tuomet – labai netolima ateitis, neišvengiamai susijusi su dirbtiniu intelektu ir vadinamuoju mašininiu mokymusi.

Žmonija tūkstančius metų ginčijasi, kas buvo anksčiau, višta ar kiaušinis. Žaidėjų bendruomenėje gvildenamas dar sudėtingesnis klausimas: kas geriau, konsolė ar kompiuteris?

Vienas kompiuteris išsprendžia uždavinį per sekundes, o kitas – per tūkstantmečius. Pastarasis yra mūsų kasdien naudojamas kompiuteris, o pirmasis yra kvantinis, kurio galimybės mūsų protui kartais atrodo nesuvokiamos. Mokslininkai sako, kad tai mūsų ateitis.

Pastarosiomis dienomis technologijų pasaulyje netyla kalbos apie „metavisatą“ – viziją, pagal kurią internetas turėtų tapti alternatyvia realybe. Joje žmonės galėtų ne tik pramogauti, bet ir susitikti su draugais ar netgi dirbti. Į metaversą mus perkelti turėtų įvairūs virtualios realybės prietaisai, kurie bent jau kol kas gali simuliuoti tik vaizdinius ir garsinius dirgiklius, ko nepakanka vartotojui iki galo pasijausti esant virtualioje realybėje.

Milijonai žmonių visame pasaulyje kasmet nekantriai laukia Kalėdų. Kaip sužinoti, ko labiausiai trokšta jūsų antroji pusė? Kokioje parduotuvėje dovaną įsigyti? Ar nupirktos dovanos spės laiku atkeliauti? Pasirodo, į šiuos ir dar daug kitų šventinio maratono klausimų gali atsakyti dirbtinio intelekto technologijos.

Pandemija ne tik paskatino sparčią įmonių skaitmeninę plėtrą. Viešasis sektorius aktyviai diegė ir plėtojo įvairius e. sprendimus, kurių naudotojų skaičius gerokai išaugo, o didelė darbuotojų dalis ir toliau iš dalies arba visiškai dirba nuotoliniu būdu. Valstybinės institucijos dėl atsiradusio hibridinio darbo modelio tapo įdomesnės kibernetiniams nusikaltėliams, o saugumo rizika tapo panaši į verslo sektoriaus riziką.

Vykstant masiniam persikėlimui į internetinę erdvę atsiradusios kibernetinės grėsmės nejučia skatina versti naują lapą ir į programinę įrangą bei jos kokybę pasižiūrėti iš naujo taško. Sparčiai populiarėjančios „DevSecOps“ praktikos sistemos saugumą paverčia centrine jos kūrimo figūra ir taip padeda verslui lengviau diegti inovacijas bei taupyti.

Šiemet programišiai nutekino 475 tūkst. Lietuvoje registruotų interneto paskyrų. Nors šis skaičius didžiausias iš visų Baltijos šalių, Lietuvoje fiksuojamas ir ryškiausias duomenų vagysčių skaičiaus mažėjimas – šiemet čia nutekinta perpus mažiau interneto paskyrų.

Technologijų tyrimų bendrovės „Gartner“ neseniai išleistoje tyrimo ataskaitoje atskleidžiama, kad ateinančiais metais daugiausiai augs verslo investicijos į informacinių technologijų sprendimus. Jos augs 3,6 proc. daugiau nei buvo 2021 m. Tad kokios technologijų ir inovacijų tendencijos laukia verslo 2022 metais?

Kibernetiniai nusikaltėliai nuolat tobulėja ir jų organizuojamos atakos sukelia vis skaudesnius padarinius. Ir nors įmonių investicijos į kibernetinį saugumą auga, tačiau net 55 proc. jų dar nepajėgia efektyviai apsisaugoti nuo kibernetinių atakų, prevenciškai identifikuoti ir pašalinti galimas grėsmes.

Jeigu reikėtų sudaryti šiuo metu daugiausiai dėmesio susilaukiančių technologijų penketuką, blokų grandinė, dar vadinama „Blockchain“, tikrai galėtų rungtis dėl aukščiausių jo vietų. Specialistai pastebi, jog tai netrukus gali smarkiai transformuoti netgi tokius įprastus dalykus, kaip apsipirkimas ar netgi elektros tiekimas.

Didžiausi pasaulio gamintojai dėl gamyklinių įrenginių gedimo per metus praranda apie 1 milijardą dolerių. Problema slypi triukšmingoje gamyklų aplinkoje – veikiantys prietaisai, įvairūs ventiliatoriai sukelia daug triukšmo, todėl dažnu atveju įrenginių gedimai yra identifikuojami per vėlai, nes žmogui jie – negirdimi.

Pasaulis susiduria su duomenų problema. Kiekvieną dieną sukuriame apie 2,5 mln. gigabaitų naujų duomenų, o kiekvienais šis skaičius didėja eksponentiškai. Dėl to susiduriame su rimta problema: duomenų kūrimo sparta viršija mūsų galimybes juos saugoti. Kur ieškosime šio šventojo duomenų saugojimo gralio? Molekulėje, kurioje saugoma mūsų genetinė informacija: DNR.

Reklama internete remiasi slapukais – mažais failais, automatiškai įrašomais į kiekvieno iš mūsų naršyklę, kai tik jos lange suvedame tinklalapio adresą ir paspaudžiame „enter“. Tačiau jau labai greitai jų nebeliks. Ar esate tam pasiruošę?