Su „Google“ bendradarbiaujantys mokslininkai, pasinaudoję technologijų milžinės kvantiniu kompiuteriu, galbūt ką tik sukūrė visiškai naują materijos fazę – laiko kristalą. Laiko kristalai fizikams yra labai įdomūs objektai, nes jie iš esmės paneigia antrąjį termodinamikos dėsnį, vieną iš griežčiausių fizikos dogmų, teigiančių kad entropija visada didėja.

56 milijardai – tiek nuo 2020 m. rugsėjo iki šių metų gegužės mėnesio buvo užfiksuota bandymų atspėti prisijungimų duomenis prie nuotolinių įmonių darbalaukių. Kaip kibernetinė ataka sustabdė ligoninės darbą pačiame pandemijos įkarštyje ir kitomis saugumo istorijomis ekspertai dalijosi konferencijoje „Eset Security Day“.

Lietuvoje veikianti dirbtinio intelekto taikyme ir kibernetiniame saugume besispecializuojanti informacinių technologijų įmonė pasitelkdama dirbtinį intelektą, išanalizavo Vilniaus miesto transporto srautus ir paruošė infografikus, kurie padės pamatyti, kuriose sostinėse vietose transporto srautai piko metu yra didžiausi.

Ne viename leidinyje nuolatos mirga antraštės apie dirbtinio intelekto pasiekimus. Tai sudaro įspūdį, jog sparčiai žengiame į tikrą dirbtinio intelekto amžių, kuriame bus išspręstos didžiausios žmonijos problemos. Tik palyginti mažai daliai žmonių kyla klausimas, ar tikrai bus sukurtas vadinamasis bendrasis dirbtinis intelektas ir ko reikia tikram progresui šioje srityje?

Pusantrų metų besitęsianti pandemija daugelį verslo organizacijų privertė ieškoti greitų sprendimų, kurie padėtų lanksčiau prisitaikyti prie besikeičiančios padėties rinkose ir tiekimo grandinių sutrikimų. Verslo procesų skaitmenizacija tapo gelbėjimosi ratu, kuris padėjo daugeliui įmonių pasiekti saugų krantą, o kai kuriomis pavyko net aplenkti laiką įgyvendinus metų metus planuotus skaitmeninimo projektus vos per keletą mėnesių.

Vaizdo žaidimai jau tapo beveik penktadalio gyventojų pramoga. Kaip rodo „Kantar“ tyrimas, juos žaidžia toli gražu ne vien jaunimas: kone pusė žaidėjų yra vyresni nei 40 metų, o kas trečias – peržengęs penkiasdešimtmetį.

Dirbtinis intelektas jau seniai nėra mokslinės fantastikos objektas: aplink mus gausu išmaniųjų sprendimų, palengvinančių buitį ir kasdienius darbus. Dėl sparčios technologijų raidos ši kompiuterinė programa nuolat evoliucionuoja, todėl universitetai savo studijų programas kasmet formuoja taip, kad pritrauktų kuo daugiau gabių studentų, gebančių ją vystyti ir suvaldyti.

Lietuvos interneto žiniasklaida maksimaliai išnaudoja dirbtinio intelekto sprendimus, užtikrinančius savarankišką ir efektyvią reklamos sklaidą. Ruošiamasi ir naujam žingsniui – pritaikyti svetur pasiteisinusius dirbtinio intelekto algoritmus, kurie palengvintų redakcijų darbą ruošiant turinį, padėtų skaitytojams pasiūlyti tai, kas jiems įdomiausia.

Daugeliui vyriausybių dirbtinio intelekto pritaikymas tapo vienu iš pagrindinių tikslų. Iki 2018 m. mažiausiai 22 pasaulio šalys, taip pat ir ES, paskelbė didžiules nacionalines strategijas, kad dirbtinis intelektas taptų verslo plėtros dalimi, o daugelis kitų pasidalino etikos pagrindais, kaip turėtų būti leidžiama tai vystyti.

Kibernetinio saugumo ekspertų atliktame tyrime šalys buvo analizuojamos ir reitinguojamos pagal tokius veiksnius, kaip kibernetinių nusikaltimų poveikis, kibernetinio saugumo užtikrinimas, kenkėjiška programinė įranga, įsilaužimai į socialinę žiniasklaidą ir elektroninį paštą, tapatybės vagystės. Ataskaitoje nustatyta, kad Europoje Lietuva yra antroji šalis pagal saugumą internete.

Dar praėjusio amžiaus viduryje pradėta tyrinėti dirbtinio intelekto (DI) technologija šiuo metu išgyvena aukso amžių. Pastaraisiais metais įvykęs proveržis šioje srityje leido kompiuteriui ir jo programoms atlikti tas užduotis, kurios iki šiol reikalavo žmogaus mąstymo – dėl tol smarkiai išsiplėtė DI pritaikymo galimybės.

Iki šiol manyta, kad planšetiniai kompiuteriai savo aukso amžių jau išgyveno 2014 metais. Tuo metu rinkoje buvo daug pažangiausių planšečių, tais metais buvo pasiektas ir absoliutus šių įrenginių pardavimų pikas. Kita vertus, planšetiniai kompiuteriai nuo to laiko kiek prarado savo populiarumą, bet 2020 metai pažymėjo spartų šių įrenginių atgimimą.

Turbūt daug kas iš mokyklos suolo prisimena 3,14 skaičių derinį ir tai, tokia išraiška buvo tik suapvalinta begalinės matematinės konstantos pateiktis. Dabar Šveicarijos mokslininkai pasiekė tiksliausios π reikšmės rekordą pasitelkę superkompiuterį. Apskaičiavus garsųjį skaičių, gauta iki 68,2 trilijono skaitmenų.

Dirbtinis intelektas (DI) – žmogaus sprendimų priėmimą atkartojantys kompiuteriniai sprendimai – yra viena greičiausiai augančių technologijų sričių, be kurios šiais laikais neįsivaizduojama didelė dalis vartotojams ir verslui skirtų virtualių įrankių. Paradoksalu, tačiau šiandien vis plačiau pripažįstama, kad nors DI remiasi jį kuriančių žmonių ir požiūrių įvairove, moterų įsitraukimas į šios technologijos vystymą yra smarkiai per mažas, kas gali neigiamai paveikti DI ateitį.

Veikiausiai kiekvienas, kuriam yra tekę rašyti sudėtingą rašinį ar kitą įmantrų tekstą, yra pagalvojęs: „kaip būtų gerai, jei tą nelemtą rašinį kas nors imtų ir parašytų už mane?“. O jei kažkas pasakytų, kad tai iš tiesų įmanoma? Jei dirbtinio intelekto (DI) parašytas tekstas būtų toks pat profesionalus, kaip rašytas žmogaus? O gal dar geresnis?