Populiariausios kriptovaliutos – bitkoino kaina nuo šių metų pradžios išaugo dvigubai, nors ir buvo keletą kartų smuktelėjus, tačiau ji vis dar išlieka populiariausia skaitmenine valiuta visame pasaulyje. Nuosekliai auga ir gerbėjų, norinčių prisijungti prie kriptovaliutos tinklo skaičius, tačiau atsiranda vis daugiau nuogąstaujančių tiek dėl didėjančios bitkoino sukeltos žalos aplinkai, tiek ir dėl augančių sukčiavimo rizikų.

Frazė „kvantinis pranašumas“ pastaruoju metu dažnai mirga naujienų antraštėse. Kelios laboratorijos jau paskelbė pasiekusios šį riboženklį, kuomet nuostabiąsias kvantinio pasaulio savybes panaudojantys kompiuteriai problemas sprendžia sparčiau nei kada nors galėtų klasikiniai kompiuteriai.

Naujosios technologijos atveria neregėtas galimybes visuomenei, tačiau kiekviena inovacija ar naujovė dažnai apipinama įvairiausiais mitais, kartais net ir nepagrįstomis baimėmis. Ar reikia nerimauti dėl naujojo išmaniojo pirkinio? O kada susimąstyti dėl savo asmeninės informacijos saugumo?

Savaitgalį nutekėjus 533 mln. feisbuko vartotojų duomenų iš 106 šalių, tarp jų, ir Lietuvos, IT ekspertai sako, kad gyventojams reikėtų pasisaugoti. Pasak jų, duomenys gali būti panaudoti sukčių, todėl gyventojai gali sulaukti keistų skambučių, kurių metu bus bandoma juos apgauti, išvilioti pinigus ar išgauti daugiau informacijos, kuri gali būti panaudota prieš žmogų.

Jūsų asmeniniai duomenys internete – bene jautriausia, naudingiausia ir dėl to gana paklausi informacija juodojoje interneto rinkoje. Kiek plačiau pasidomėjus, savo asmeninei informacijai apsaugoti galima rasti įvairių priemonių. Vis dėlto, kur kas sudėtingiau prižiūrėti duomenų saugumą po to, kai užsiregistruojate vienoje ar kitoje įstaigoje ar svetainėje – įdedate savo duomenis į didesnį duomenų katilą, kuris kibernetiniams nusikaltėliams gali virsti visu aukso puodu.

Valstybės saugumo departamentas, neseniai visuomenei pristatęs grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, teigia, kad 2020 m. netrūko kibernetinių atakų, ne kartą įsilaužta į institucijų interneto puslapius, o siuntinėjant suklastotus laiškus platinta melaginga informacija. VU ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad per COVID-19 pandemiją išaugo kibernetinio šnipinėjimo grėsmė.

Automatizacija šiandien jau yra tapusi neatsiejama verslo dalimi – tokie sprendimai palengvina ir pagreitina daugybę veiklos procesų. Nors automatizuoti sprendimai plačiai naudojami ir finansų sektoriuje, pastebima, kad klientai į juos vis dar žvelgia atsargiai ir dažniau pageidauja žmogiškojo ryšio, o patys specialistai kartais nerimauja, ar nebus pakeisti tokių technologijų.

Kino filmo scenarijų primenanti realybė vis labiau tampa kasdienio gyvenimo dalimi. Klientus aptarnaujantys ir konsultuojantys pokalbių robotai, balso atpažinimo, vaizdo ir garso paieškos technologijos – tokie išmanūs sprendimai pasitelkiami įmonių, siekiančių pagerinti darbo procesus.

Prasidėję nuo stalo ar lauko žaidimų kopijų, „gyvatėlių“, kompiuteriniai žaidimai išaugo iki kūrinių, prilygstančių kino filmams ar net juos pralenkiančių ne tik savo biudžetais, bet ir siužeto linijomis bei sukuriamomis patirtimis. Bet ar kartais už įtraukiančio siužeto ir daugybės specialiųjų efektų neslypi tai, ką analitikai vadina švelniosios galios instrumentais?

Nuotolinis mokymasis išryškino technologijų svarbą ugdymo procese, o nuo mokymuisi naudojamų įrenginių patogumo ir techninių galimybių didele dalimi priklauso efektyvus mokinių ir studentų darbas virtualioje erdvėje. Visgi, mokiniams ir studentams neretai kyla įvairių problemų naudojantis turimais įrenginiais mokslui.

KTU mokslininkų komanda pirmieji Lietuvoje pradėjo taikyti dirbtinio intelekto metodus žmogiškųjų embrionų vystymosi inkubatoriuose duomenims vertinti. Įdiegtas algoritmas kas penkias minutes fotografuoja embrionus ir padeda nustatyti, kaip jie vystosi – tai leidžia padidinti tikimybę pasirinkti gyvybingiausią ir sveikiausią ankstyvos stadijos embrioną.

Jau dešimtmetį tobulinami virtualūs balso asistentai vis dar atrodo kaip naujovė. Nors jie „nekalba“ lietuviškai, o ir ne visos funkcijos jau prieinamos mūsų šalyje, tačiau paslauga tikrai gali palengvinti namų buitį, padėti lengviau planuoti darbotvarkę ar paprasčiausiai pralinksminti.

Pastarųjų metų pandemijos atvėrė nemažai spragų ir problemų sveikatos sektoriuje. Jos parodė, kad, norėdami tapti tikrai pažangia valstybe, privalome tobulinti medicinos sritį, įveikti pandemijos padarinius ir pasirūpinti tvaresne, mažiau pažeidžiama ateities ekonomika.

Mokslininkai sukūrė duomenų perdavimo sistemą, kuri informaciją gali perduoti 10 kartų greičiau nei USB. Ji sujungia aukšto dažnio silicio mikroschemą su plonu, plauko storio polimeriniu kabeliu.

Sužinokite kaip atsirado išradimas, be kurio dabar neįmanoma įsivaizduoti darbo kompiuteriu: „cut“ (iškirpti), „copy“ (kopijuoti) ir „paste“ (įklijuoti) komandos. Šios komandos dabar yra tokios visur, kad beveik sunku įsivaizduoti, jog jas reikėjo sugalvoti.