Skaitmenizaciją galime vadinti šių dienų verslų našumo ir efektyvumo revoliucija. Į procesų skaitmenizavimą investuoja ne tik įmonės, bet ir valstybė, kuri ragina didinti skaitmenizacijos plėtrą. Nors skaitmenizacijos reikšmė ir svarba išaugo, daug organizacijų ir įmonių iki šiol dar tik planuoja įgyvendinti skaitmenizacijos procesus ir susiduria su teorinėmis, praktinėmis, technologinėmis ir personalo problemomis.

Niekam ne paslaptis, kad didieji duomenys yra daugelio šiuolaikinių bendrovių efektyvumo ir sėkmės priežastis. Pradedant rinkodara ir pardavimais, o baigiant logistika ar bankais, stebuklingasis žodžių junginys „didieji duomenys“, atrodo, yra raktas į turtingą rytojų.

Skaitmeniniame pasaulyje duomenys lengvai įgyjami ir lengvai prieinami. Popierinių dokumentų laikais norint gauti dominančią informaciją reikėdavo fiziškai būti pastate, o dabar ji pasiekiama iš bet kurio pasaulio kampelio. Paaukojus patogumą dėl saugumo, tenka prisiimti ir pasekmes.

Lietuvoje sparčiai auga tikslinės, didelio masto kibernetinės atakos, kurių aukos yra ne tik paprasti interneto vartotojai ir jų asmens duomenys – vis dažniau programišių taikiniais tampa ir įmonės. Dažniausios grėsmės internete per pastaruosius metus buvo Bankiniai Trojanai, o jų plitimas šalyje išaugo iki 92 procentų.

Praėjusiais metais pasaulį ir Lietuvą ištikusi koronaviruso pandemija išryškino ūkio sektorių sugebėjimą greitai prisitaikyti prie pokyčių arba nepaslankumą ir tragišką atsilikimą. Ekspertai prognozuoja, kad pokyčių svarbos nesupratusios ir prie naujų aplinkybių prisitaikyti nespėjusios kompanijos gali būti priverstos trauktis iš rinkos.

Praėjusiais metais pasaulį užklupusi pandemija turės įtakos ir ateities išmaniųjų įrenginių rinkai – gamintojai daugiau dėmesio skirs sveikatos sprendimams, patogiam nuotoliniam darbui ir 5G technologijos pritaikymui kasdienybėje. Kuo išmaniųjų įrenginių kūrėjai vartotojus gali nustebinti jau šiemet?

Nors COVID-19 sulėtino daugelį gyvenimo sričių, technologijų plėtros ir proveržio pasaulinė pandemija beveik visiškai nepalietė. Universitetai toliau vykdė mokslinius tyrimus, startuoliai – realizavo inovatyvias idėjas ir kūrė prototipus, o IT korporacijos – įgyvendino didelius ir sudėtingus projektus.

Kaip sąmokslo teoriją, gimusią ir išplitusią socialiniuose tinkluose, atskirti nuo tikro sąmokslo, kurio aprašymas pateko į socialinį tinklą? Pasirodo, tai yra įmanoma: mašininio mokymosi įrankis, gebantis „sujungti taškus“ tarp naratyvo elementų, iš tiesų geba atskirti sąmokslą nuo sąmokslo teorijos.

Metų pabaigoje prieš Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC) vykdyta kibernetinė ataka buvo vadinama „apmaudžia žmogiška klaida“, tačiau, specialistų manymu, ji gali bet kada pasikartoti, NVSC galimai netinkamai žvelgiant į kompiuterinį saugumą.

Sausio 4-oji – pasaulinė Brailio diena. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje yra beveik 300 milijonų regėjimo negalią turinčių žmonių. Net 90 proc. iš jų priklauso tik nedideles pajamas galinčioms užsitikrinti visuomenės grupėms, ir net 70 proc. yra bedarbiai, negalintys sau leisti brangesnių pagalbinių technologijų.

Neretai tiek įmonėse, tiek kasdieniniame gyvenime kibernetiniu saugumu susirūpinama tik susidūrus su nuostoliais, patirtais dėl įvykusių kibernetinių incidentų. Kaip atrodo kibernetinės atakos? Ką žinoti apie kibernetinį saugumą svarbiausia? Kokiomis kompetencijomis pasižymi kibernetinio saugumo specialistai?

Metų pabaiga nebuvo itin sėkminga technologijų milžinėms „Google“ ir „Amazon“ – Prancūzijos duomenų apsaugos tarnyba jų antrinėms bendrovėms skyrė atitinkamai 100 mln. eurų ir 35 mln. eurų baudas. To priežastimi tapo slapukai, kuriuos bendrovės be vartotojų sutikimo įrašydavo į jų kompiuterius ir nepateikdavo apie juos tinkamos informacijos.

Nors pastarosiomis dienomis žiniasklaidoje daug dėmesio tenka kibernetinei atakai, kuri, esą, įvykdyta prieš Jungtines Amerikos Valstijas bei šios šalies institucijas, tikrasis atakos mastas yra gerokai didesnis.

Pastaruoju metu sparčiai auga sudėtingų programišių atakų skaičius – jas itin sunku aptikti net ir technologiškai pažengusiems programišių taikiniams. Saugumo tendencijų ataskaita rodo, kad programišiai nevengia apsimesti Pasaulinės ir kitų sveikatos organizacijų atstovais bei toliau auga išpirkos reikalaujančių atakų skaičius.

Siekiant suvaldyti COVID-19 pandemiją, dalis Lietuvos mokyklų vėl pereina prie nuotolinio mokymo. Švietimo specialistai svarsto, kad pamokos virtualioje erdvėje netgi gali tapti ateities realybe – didelių šalčių, karščių ar net gripo epidemijų metu. Tačiau pavasario karantino praktika parodė, kad nuotolinis mokymasis kelia nemažai iššūkių.