Kaskart prisijungdami prie naujos interneto svetainės, kuri prašo pateikti savo asmeninę informaciją, „Facebook“ profilio duomenis, ar pildydami naujos lojalumo kortelės anketą, mes savo asmeninius duomenis perduodame kitiems. Jie nesunkiai gali atsidurti netinkamose rankose ir staiga į savo elektroninio pašto dėžutę imame gauti „šlamštą“, reklaminius pasiūlymus ar net sulaukiame skambučių telefonu.

Intravertai, neturintys jokių socialinių įgūdžių, nuolat sukišę nosis į kompiuterio ekraną, apsikuitę trijų dienų senumo maisto pakuotėmis. Pagalvojote apie programuotojus? Šiuolaikinės pop kultūros, Holivudinių filmų ar muzikinių klipų įtaka sukūrė būtent tokį programuotojų amplua, bet kaip yra iš tikrųjų?

Naršydami internete, savo išmaniųjų įrenginių ekranuose matome tik savo paties veido atspindį, tačiau ar pagalvojame, kiek daug akių stebi mus kitų kompiuterių monitoriuose? Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto (KTU IF) dėstytojas ir doktorantas Šarūnas Grigaliūnas ne tik moko atpažinti programišių veiksmus.

Programinės įrangos inžinierius ir karštas „Sostų karų“ gerbėjas Zachas Thouttas suprogramavo tokią dirbtinio intelekto programą, kuri galėtų parašyti originalią „Sostų karų“ novelę, besiremdamasi ligšioline Vesteroso ir Septynių karalysčių gyventojų istorija – dirbtinis intelektas jau sugeneravo penkis naujus knygos skyrius, aprašančius įvykius, kurie nutinka po aprašytųjų pirmosiose penkiose knygose.

Planšetės nėra ir nebuvo mados reikalas: jos atrado savo vartotoją, ir pažangesni mobilieji telefonai ar lengvesni nešiojamieji kompiuteriai jų tikrai nepakeis. Taip LRT.lt sako informacinių technologijų ekspertas Džiugas Paršonis. Tuo metu planšetinius kompiuterius parduodančių įmonių atstovai teigia, kad jų pardavimai auga.

Daiktų interneto įrenginiai baigia užkariauti kasdienį gyvenimą – nuo lėlių Barbių iki kavos aparatų ar išmaniųjų šaldytuvų. Daugelis šių prietaisų gali būti valdomi mobiliaisiais telefonais. Tai itin patogu vartotojams, tačiau retas susimąsto, kad išmaniųjų telefonų saugumo pažeidžiamumai gali būti panaudoti atakuojant daiktų interneto įrenginius.

Kaip vertintumėte galimybę po mirties grįžti į gyvenimą kitu – skaitmeniniu – pavidalu? Pomirtinis gyvenimas skaitmeninėje realybėje. Skamba keistai – tarsi tai būtų epizodas iš satyrinio britų TV serialo „Juodas veidrodis“ – tačiau jau yra startuolių, į šio sumanymo įgyvendinimą investuojančių daug laiko ir pinigų.

Išmaniųjų įrenginių kamera – puiki priemonė bendrauti internetu, tačiau ji gali tapti ir tiesioginiu keliu svetimiems pasiekti asmeninius duomenis, teigia ekspertai. Kai kurie nuo šnipinėtojų gelbėjasi kameras užklijuodami, o internetinio saugumo ekspertai sako, kad susirūpinimas saugumu tik į naudą.

Parodoje lankytojai gali atrasti jaudinantį naują „Philips“ monitorių asortimentą, kuriame yra plati lenktų monitorių kolekcija, aukšto dinaminio diapazono (HDR) technologija geresniam nei kada nors kontrasto ir spalvų atkūrimui, ateities raiška (8K) ir įspūdingi monitorių sprendimai profesionalams.

Rugsėjo 1 d. Berlyne duris atvers viena didžiausių elektronikos parodų Europoje „IFA 2017“. Nors paroda dar tik artėja, didžiosios technologijų įmonės jau skelbia naujoves, kurios bus pristatytos Vokietijos sostinėje.

Kas naujo internetinėse parduotuvėse? Kas rašoma „Facebook`e“? Gal atsirado naujų pasiūlymų atostogoms? Ką daryti viršininkui, jei jo pavaldiniai darbo metu užsiima su darbu nesusijusiais dalykais, portale theconversation.com pataria Tasmanijos universiteto (Australija) psichologės, tyrimo autorės Emily Lowe-Calverley ir Rachel Grieve.

Vis dažniau įmonėse naudojami elektroniniai dokumentai, kurie lengvina vadovų bei darbuotojų kasdienybę, taupo jų laiką. Pasirinkus tokią dokumentų formą, nebereikia didelių spintų fizinių duomenų saugojimui, nes informacija pasiekiama iš serverio ar debesies.

Vienas svarbiausių komponentų bet kuriame kompiuteryje yra kietasis diskas ir šiuo metu geriausiai žinomi yra du kietųjų diskų tipai – SATA ir ATA (kuris dar vadinamas PATA). Tai yra du skirtingi tipai, kurie atstovauja skirtingoms technologijų kartoms. Nors jų pavadinimai yra labai panašūs, jie yra tarpusavyje tiesiog nesuderinami ir jie turi labai daug skirtumų.

Pirmieji nešiojami kompiuteriai buvo naudojami tik verslui ir darbui, visgi šiais laikais nešiojami kompiuteriai naudojami labai įvairiems tikslams – nuo žaidimų iki knygų skaitymo, naršymo internete ar filmų žiūrėjimo. Tačiau darbui nešiojami kompiuteriai naudojami iki šiol ir šiame straipsnyje papasakosime apie kelis nešiojamus kompiuterius, kurie tikrai puikiai tiktų darbui.

Artėja nauji mokslo metai, o tai reiškia, jog laikas ieškoti mokslams reikalingų prekių – sąsiuvinių, tušinukų ir, žinoma, kompiuterio. Jeigu kompiuteriais pernelyg nesidomite, išsirinkti gali būti ganėtinai sunku, nes kompiuteriai smarkiai tobulėja kasmet. Tačiau rinkoje yra keli populiarūs pasirinkimai mokslams, kuriuos įsigiję tikrai nesuklysite.