Pasibaigus vasaros sezonui, didmiesčių keliuose pagausėja transporto priemonių, susidaro spūstys. Ne paslaptis, kad tai į studijas grįžę studentai. Vis dėlto problemų su ilgomis eilėmis turi ir patys studentai. Tiesa, tai susiję su internetiniu ryšiu.

Kai „Microsoft“ pristatė operacinę sistemą „Windows 10“, kartu buvo pasiūlytas ir visiškai naujas požiūris į operacinės sistemos atnaujinimus: „Windows“ tapo nebe produktu, o paslauga, o „Microsoft“ vartotojams pažadėjo nenutrūkstamą atnaujinimų srautą į tuos pačius kompiuterius, kuriuose niekada nebereikės diegti naujos operacinės sistemos.

Plika akimi atskirti, ar ekrane kalba tikras žmogus, ar tai tėra kompiuterio sugeneruota tarpusavyje nesusijusių garsų ir vaizdų samplaika, netrukus gali tapti praktiškai nebeįmanoma. Su neseniai amerikiečių tyrėjų sukurta technologija supažindina žurnalo „The Atlantic“ žurnalistė Adrienne LaFrance.

Lietuva dažnai patenka tarp aukščiausių pozicijų pasaulyje, kai kalbama apie interneto greitį, belaidžio ryšio aprėptį ir sklaidą ar informacinių technologijų infrastruktūrą. Tačiau technologinė pažanga turi savo kainą – kai ji plečiasi sparčiau, nei auga tipinių vartotojų sąmoningumas, piktavaliai gali sukelti daug žalos.

„Google“ dirbtinio intelekto vystymo komanda „DeepMind“ mokė dirbtinio intelekto pagrindo robotą vaikščioti ir bėgioti virtualioje erdvėje. Iš pirmo žvilgsnio šių mokymų rezultatai yra labai juokingi – tokia eisena gatvėje patrauktų jeigu ne tam tikros specializacijos medikų, tai bent jau praeivių dėmesį. Kita vertus, tai yra iš tiesų unikalus, kompiuterio galimybes parodantis eksperimentas.

Remiantis „Kaspersky Lab“ ir „B2B International“ ataskaitos „Žmogiškasis faktorius IT saugume: kaip darbuotojai daro įmones pažeidžiamas iš išorės“ duomenimis, darbuotojai sukelia 40 proc. IT saugumo incidentų viso pasaulio įmonėse. Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienais metais 46 proc. IT saugumo incidentų kyla dėl įmonių darbuotojų, šis verslo pažeidžiamumas turi būti sprendžiamas įvairiais lygmenimis, ne tik IT saugumo departamentų.

Išmaniuoju telefonu darytas nuotraukas, kitą skaitmeninę informaciją vis drąsiau keliamės į „Google Drive“, „OneDrive“, „DropBox“ ir kitus gerai žinomus virtualius serverius. Tačiau BaCloud.com duomenų centro pardavimų vadovas Andrius Petkus atkreipia dėmesį – debesų kompiuterija pastaruoju metu aktyviau domisi ir lietuvių verslininkai. „Ypač populiarėja buhalterinei apskaitai skirti virtualūs privatūs serveriai“, – pastebi serverių nuomos ir internetinių svetainių talpinimo paslaugas teikiančios įmonės specialistas.

Antradienio vakarą DELFI žurnalistai aptiko rimtą interneto milžinės „Facebook“ susirašinėjimo programėlės „Messenger“ spragą, kuri leidžia prisijungti prie kito žmogaus paskyros ir skaityti visą jo susirašinėjimo istoriją. IT ekspertas, tarptautinio saugumo klasterio direktorius Marius Pareščius spėjo, kad tai – programuotojų klaida, kurios šie nepastebėjo paleisdami programėlės atnaujinimą.

Ar gali būti, kad socialiniame tinkle „Facebook“ sulauksime kvietimo žiūrėti serialus, sporto rungtynes, laidas ir įprastus televizijos žaidimus? Taip! Šią savaitę paaiškėjo, kad „Facebook“ traukia sunkiąją artileriją – jau vasaros pabaigoje „eterį“ turėtų išvysti pirmieji TV produktai.

Interneto amžius leidžia apie žmones sužinoti labai daug, net jei jų nepažįstate: naršymo istorija, bankinių atsiskaitymų informacija, priimti bei gauti skambučiai, ieškoma informacija GPS ir daugybė kitų duomenų gali būti pasiekiami kitiems. Ką daryti, kad šie duomenys nebūtų panaudoti blogiems tikslams ir kokių naujovių galima tikėtis artimiausiu metu pasakoja „Microsoft“ vadovas Centrinės ir Rytų Europos regionui Michaelis Kogeleris.

Dauguma bendrovių darbuotojų sutinka, kad technologijos padeda dirbti produktyviau. Tačiau daugiau nei pusė jų teigia, jog jų darbovietė naudoja senesnius nei 3 metų įrenginius, o trečdalis – kad neskiria pakankamai lėšų IT infrastruktūrai. Tokius rezultatus parodė Europos smulkių ir vidutinių bendrovių darbuotojų apklausa.

Praėjusią savaitę iš Ukrainos Lietuvą pasiekė kibernetinė ataka, tačiau nukentėjusieji vis dar dirba šalindami padarinius. Aiškėja, kas nukentėjo Lietuvoje ir kokie yra žalos padariniai. „Iš viso buvo fiksuoti 3 atvejai, kai dėl šio viruso ir jo atmainų nukentėjo organizacijos, kurios nėra mažos. Tai – tarptautinį verslą vykdančios organizacijos, – kalbėjo Ryšio reguliavimo tarnybos atstovas Rytis Rainys. – Viruso modifikacijų buvo keletas.“

Informacinės technologijos – viena populiariausių studijų sričių tarp stojančiųjų į aukštąsias mokyklas. Tačiau visuomenėje apie jas sklando daug įvairių mitų: ar tikrai šios studijos skirtos tik vyrams, o vos tik pradėjus studijuoti – rikiuojasi darbdavių eilė, kurie nori mokėti 1000 Eur atlyginimus? Į dažniausiais sutinkamus mitus atsako asociacijos „Infobalt“ švietimo ekspertė Monika Simaškaitė.

Išpirkos reikalaujančių virusų platintojai daugiausia dėmesio skiria turtingoms šalims. Išsivysčiusiose rinkose ne tik aukštesnis pajamų lygis, bet ir pažangesnė mobiliojo ir elektroninio mokėjimo infrastruktūra. Pagal „Kaspersky Lab“ 2016–2017 m. išpirkos reikalaujančių virusų plėtros ataskaitą, šios rinkos patrauklios nusikaltėliams, nes jie gali sulaukti išpirkos vos po kelių klavišų paspaudimų.

Šiandien su savo klientais bendraujame per duomenų valdymo sistemas, internetinius paštus, apmokėjimo sistemas, elektronines parduotuves ir kitas panašias paslaugas. Įmonės į tai investuoja nemažas sumas, norint pritraukti kuo didesnį vartotojų skaičių, padaryti paslaugas kuo patrauklesnes vartotojui. Tačiau tai nėra vien patogus būdas tvarkyti kasdienius reikalus, pasiekti savo vartotojus, bet ir didelė atsakomybė už jų duomenis.