Kibernetinio saugumo rinka šalyse auga kaip ant mielių, todėl verslas diena iš dienos turi kovoti su vis naujais iššūkiais. Kompiuterinių technologijų bendrovės „Oracle“ pardavimų vadovas Dimitris Theodoropoulos IQ apžvalgininkei Kotrynai Tamkutei pasakojo, kad jie ne ką nemažesni nei problemos, su kuriomis susiduria valstybės, gindamos savo informacinio saugumo erdvę.

Prisisekite saugos diržus, nes laukia netikėta kelionė į praeitį, kuri gali lengvai šokiruoti. Ar galėtumėte šiandien įsivaizduoti, kad kažkada ieškoti geriausio maršruto į kitą šalį ar miestą reikėdavo storose, toną sveriančiose žemėlapių knygose? Arba skolintis iš draugų GPS navigaciją ir mokytis ja naudotis?

Nors Lietuvos apeliacinis teismas įpareigojo paslaugų tiekėjus uždrausti savo klientams pasiekti „Linkomanijos“ interneto svetainę, toks sprendimas internautų nebaugina. Elektroninė erdvė lūžta nuo komentarų, kaip apeiti draudimus ar kitais nelegaliais būdais gauti nemokamą turinį.

Sveiki atvykę į 2019 m. – šiemet dar didesnė dalis žmonių socialiniuose tinkluose praleis vis daugiau laiko. Viena populiariausių socialinių platformų, kurioje dalinamės savo gyvenimo akimirkomis, yra „Instagram“. Įdomu, kaip sukurti kitų akis traukiantį profilį?

2017 m. pavasarį atliktas tyrimas atskleidė, kad beveik visi 9–14 metų vaikai turi įrenginius, kuriais gali prisijungti prie interneto, o Lietuvoje net 9 iš 10 vaikų naudojasi internetu kasdien. Kokia veikla jie ten užsiima, sukontroliuoti gali turbūt retas suaugęs. Ar kada susimąstėte, jog internetas vaikams gali būti nesaugus?

Kiekvienas suprantame, kad informaciją reikia saugoti, tačiau, ar dažnai susimąstome, kaip tinkamai ją prižiūrime, administruojame ir užtikriname jos apsaugą? Painiavos sukelia ir sąvokos: informacijos saugumas, sauga, apsauga, kibernetinis saugumas ir kibernetinis atsparumas. Jas girdime dažnai, bet apie jų svarbą, panašumus ir skirtumus susimąstome retai.

Rinkoje pasirodžius naujiems įrenginiams, dažnai pradedama svarstyti, ar jie negalėtų pakeisti prieš tai mūsų naudotų prietaisų. Taip nutiko ir su planšetėmis bei nešiojamais kompiuteriais: ištobulintos planšečių galimybės vis dažniau priverčia susimąstyti ar mums vis dar reikalingi nešiojamieji kompiuteriai.

Prieš metus kilo „Cambridge Analytica“ skandalas, kai paaiškėjo, jog ši įmonė be sutikimo perėmė milijonų „Facebook“ vartotojų asmeninius duomenis ir juos naudojo siekiant paveikti rinkėjų elgesį per JAV prezidento rinkimus 2016 m. Tai buvo lūžio taškas, kai imta suvokti „Facebook“ bei kitų gigantų, kaip „Google“ ar „Twitter“, renkamų duomenų svarbą.

Šiemet Lietuvoje ir toliau bus aktyviai plėtojami ir diegiami dirbtinio intelekto, debesų kompiuterijos, daiktų interneto ir kiti panašūs sprendimai. Specialistų teigimu, mažmeninė prekyba yra sritis, kurioje šios tendencijos bus matomos bene ryškiausiai. kokios trys pagrindines tendencijos, kurios šiemet vyraus lietuviškame mažmenos sektoriuje?

Naujausias „Dell Technologies“ tyrimas rodo, kad tik 5 proc. pasaulio įmonių priklauso skaitmeninių lyderių grupei, kuri įvairiomis formomis integruoja naujausias technologijas į pagrindinę verslo veiklą – tokia pati statistika buvo užfiksuota ir 2016 m. atlikto tyrimo metu.

Įmonėms ir organizacijoms nebeužtenka vien turėti įprastas kibernetinio saugumo priemones, tokias kaip antivirusai, ugniasienės ir brukalų filtrai – net tokie nekalti įrenginiai, kaip vaizdo kameros ar išmanieji termometrai, tampa kibernetinių įsilaužėlių landomis.

Kompanijos „Market Research Future“ atliktas tyrimas rodo, kad pasaulyje CRM lydere kol kas išlieka Šiaurės Amerika, dažniausiai ši technologija integruojama rinkodaros sektoriuje, o per ateinančius penkerius metus pasaulinė CRM rinka ir toliau augs. Tačiau, kas laukia Lietuvos?

VGTU Informacinių sistemų katedros vedėjas prof. dr. Dalius Mažeika atkreipia dėmesį, kad neretai sulaukia klausimo: kodėl Lietuvoje žmonės vis dar neuždirba tiek, kiek, pavyzdžiui, uždirba vokiečiai? „Atsakymas paprastas – mes dar nepasiekėme jų darbo našumo lygio. Kaip jį pasiekti? Naudoti daugiau IT technologijų ir automatizuotų sistemų“, – sako jis.

Sausio 28-ąją minima Europos duomenų apsaugos diena. Nors darbas kompiuteriu ir naršymas internete yra daugelio kasdienybė, žmonių įpročiai, kaip saugiai elgtis internete, metai iš metų nekinta: vis dar daromos tos pačios klaidos, kurios lemia, kad asmeniniams duomenims dažnai iškyla pavojus. Sukčių taikiniu gali tapti kiekvienas žmogus, kuris naudojasi internetu.

Grėsmės internete kyla kiekvienam iš mūsų. Norvegijos informacinio saugumo specialistas, profesionalus įsilaužėlis Carsten Maartmannas-Moe pabrėžia, kad skaitmeninėje erdvėje niekas negali būti visiškai saugus. Jis teigia, kad svarbiausi kibernetinio saugumo iššūkiai vis dar laukia ateityje.