Skirtingose šalyse į verslo įmonių ir valstybinių institucijų el. pašto serverius praėjusią savaitę aktyviai pradėjo plisti pavojingas užkratas „GenScript.KLH trojan“. Lietuva pateko į labiausiai paveiktų šalių trejetuką – čia buvo užfiksuota net 15,3 proc. visų pažeidimų.

Šiandien dirbtinio intelekto panaudojimas įvairiose srityse yra labai platus – tai gali būti išmanūs asistentai, kurie geba vykdyti komandas, ištartas žmogaus. Jie gali surasti adresus, siųsti priminimus, reguliuoti buities prietaisus. DI, analizuodamas pirkinių istorijas, gali rekomenduoti jų sąrašus, mašinose gali puikiai veikti autopilotai.

Nūdienos pasaulis yra gana komplikuotas. Ir ne tik dėl finansinių krizių ar COVID-19 pandemijos, kuri drebina pasaulį bei Lietuvos socialinį, ekonominį bei psichologinį gyvenimą. Sudėtingas, iššūkių pilnas dėl įsigalėjančių reiškinių, tokių kaip dirbtinis intelektas, didieji duomenys, blokų grandinės ar daiktų internetas.

ESET tyrimų laboratorijos specialistai dalyvavo visuotinėje operacijoje, skirtoje sutrikdyti „Trickbot“ botnetą. Kenkėjiška programa pastaruoju metu buvo aptinkama ir Lietuvoje – IT specialistai perspėja, į ką atkreipti dėmesį, siekiant išvengti šios ir panašių programų atakų.

Šiandien dirbtinis intelektas tarp technologijų specialistų ir net plačiojoje visuomenėje yra itin populiari, tačiau kartu labai skirtingai suvokiama ir ginčų kelianti sąvoka. Nors Lietuvoje jau netgi galima studijuoti dirbtinio intelekto specialybę ar įsigyti „dirbtiniu intelektu grįstą vaizdo registratorių“, ši sritis tebėra mistifikuota, o terminas naudojamas daug plačiau nei mokslininkai pritartų.

Lietuvoje ir visame pasaulyje vėl pradėjus smarkiai augti COVID-19 užsikrėtimų skaičiui, šalys ieško sprendimų, kaip apsieiti be griežtų suvaržymų. Viena iš priemonių galėtų tapti išmaniojo telefono programėlė, įspėjanti apie turėtą artimą kontaktą su sergančiuoju.

Nemaža dalis visiems puikiai žinomų žaidimų pasižymi milžiniškais biudžetais. Natūralu, kad projektai, kurie yra vykdomi net kelerius metus kainuoja daug, tačiau neretai didelė dalis pinigų yra išleidžiama ne pačiam kūrimo procesui, bet kitiems tikslams.

Jei istorija būtų pasisukusi kita linkme, šiandien vietoje „Windows“ operacinės sistemos (OS) daugelyje kompiuterių galbūt naudotume „AmigaOS“ ar „OS/2“, o „Apple“ kompiuteriuose vietoje „macOS“ turėtume „BeOS“. Nieko apie jas negirdėjote? Nenuostabu – jų dienos jau seniai suskaičiuotos.

Nors per pastaruosius penkerius metus kibernetiniai išpuoliai iškilo į didžiausių verslui keliamų globalių rizikų sąrašo viršūnę, 3 iš 5 Lietuvos įmonių neturi aiškios kibernetinės grėsmės valdymo strategijos, o ekspertai įspėja, kad vien informacinių sistemų apsaugos gali nepakakti.

Negalite pasiekti interneto svetainės, o gal jungiantis prie elektroninės bankininkystės jus nukreipia į suklastotą banko svetainę? Gali būti, kad susidūrėte su kibernetiniais sukčiais. Kokios svetainės yra labiau pažeidžiamos ir kaip sumažinti dėl to patiriamus finansinius nuostolius?

NKSC įspėja, kad Lietuvoje nuolat augant registruojamų .lt domenų skaičiui, kuris jau perkopė 200 tūkst. ribą, didėja ir skaičius svetainių, turinčių saugumo spragas bei pažeidžiamumus.

Metai iš metų atliekami saugumo internete tyrimai rodo tą pačią bėdą – žmonės savo paskyroms apsaugoti naudoja apmaudžiai silpnus slaptažodžius, be to juos keičia – retai. Ši problema ypač suaštrėjo pandemijos metu, mat darbas iš namų padidino duomenų apsaugos ir privatumo grėsmes.

Prasidėjus pandemijai išaugo kibernetinio saugumo ir duomenų apsaugos svarba. Kibernetiniai sukčiai bandė užklupti įmones nepasiruošusias – ieškojo spragų IT sistemose ir naudojosi darbuotojų psichologine būsena dėl vykstančių pokyčių. Tai palietė įvairias institucijas ir įmones.

Lietuviai įsigytą nešiojamąjį kompiuterį naudoja iki 3 metų, o keisti imasi tik tada, kai šis sugenda arba jo veikimo kokybė nebetenkina, atskleidžia Baltijos šalių vartotojų tyrimas. Rinkdamiesi naują nešiojamąjį kompiuterį, lietuviai labiausiai vertina jo kainą ir spartą, o net 47 proc. respondentų svajoja apie mintimis valdomus ir savaitę be baterijos veikiančius kompiuterius.

Jei iki šiol nesinaudojote „TikTok“ ar net nežinote, kas tai yra, ir nesuprantate, kodėl viena programėlė kelia didžiules bangas JAV ir Kinijos santykiuose – jūs ne vieni. Tačiau šis naujas, į labai jauną auditoriją orientuotas socialinis tinklas prognozuoja permainas, kurios gali paliesti visus.