Norint greitai ir patogiai surasti informaciją internete, dauguma mūsų neabejodami renkasi „Google“ paieškos sistemą. Per daugelį metų „Google“ nuolat atnaujino savo sprendimus, kad paieška būtų ne tik išsamesnė, bet ir patogesnė kiekvienam naudotojui. Vis dėlto, paieškos galimybės, kurias ilgą laiką laikėme savaime suprantamomis ir nemokamomis, gali keistis.

Visada išklausys, patars, paguos ir leis pasijusti teisiu. Kai kažkada taip buvo galima apibūdinti tik terapeutus, šiandien taip nesuklysite kalbėdami ir apie dirbtinio intelekto (DI) modelius. Naujausių tyrimų duomenimis, populiarūs DI įrankiai geriau atlieka empatijos testus nei realūs žmonės. Vis daugiau žmonių ieško emocinės paramos bendraudami su DI, tačiau toks atvirumas gali turėti nenumatytų pasekmių.

Dirbtinis intelektas (DI) jau gali prakalbinti bet kurį veidą ir tai kelia neišgalvotą, o realų pavojų. Vos kelių sekundžių balso įrašas ar viena nuotrauka – tiek užtenka, kad būtų sukurtas įtikinamas vaizdo įrašas, kuriame žinomas žmogus kalba tai, ko niekada nesakė. DI vaizdo įrašų kūrėjas, ragina ne tik kritiškai vertinti tai, ką matome internete, bet ir patiems išbandyti nemokamai prieinamus įrankius.

Dirbtinio intelekto lenktynėse kiekvienas žingsnis gali turėti milžinišką poveikį rinkai. Todėl naujiena, jog „OpenAI“, „ChatGPT“ kūrėja, nutarė bendradarbiauti su viena didžiausių savo konkurentų „Google“, sukėlė tikrą nuostabą technologijų sektoriuje.

Per paskutinius porą metų greičiausiai ne vienas esame girdėję frazę, kad dirbtinis intelektas jūsų nepakeis darbo vietoje, bet jus pakeis žmonės, mokantys juo naudotis. Tačiau vis dažniau pasirodo požymių, kad šis pranašautas eksponentinis augimas gerokai prilėtėjo. Tad kaip generatyvinio dirbtinio intelekto industrija atrodo įpusėjus 2025-iesiems?

Vis daugiau žmonių ima eksperimentuoti su dirbtinio intelekto sugeneruotais vaizdais – vieni iš smalsumo, kiti siekdami greito rezultato socialiniams tinklams, darbui ar net verslui. Atrodo patogu: įvedi kelis žodžius ir po akimirkos turi nuotrauką. Tačiau ar kada susimąstėte, ką iš tiesų darote – kuriate, kopijuojate ar tiesiog naudojatės kitų sukurtomis idėjomis?

Kas vakarą, prieš miegą, įjungi telefoną krautis. Tiesiog įpročiu tapęs veiksmas, atrodo, net negalvoji: įkiši laidą, padedi ant spintelės, pasuki veidą į pagalvę ir viskas. Ryte telefonas šimtu, o tu?

2025-ieji oficialiai paskelbti Tarptautiniais kvantiniais metais. Valstybės į šią techno-logiją jau dabar investuoja milijardus eurų. Europos tikslas – 2025-aisiais turėti pirmąjį superkompiuterį su kvantiniu pagreičiu, o iki 2030-ųjų – pirmauti kvantinių pajėgumų srityje. Lietuva taip pat ruošiasi.

Kibernetinės grėsmės šiandien tapo viena didžiausių rizikų bet kokiam verslui. Tai ne tik pasaulinių korporacijų ar finansų įstaigų problema – net ir smulkios įmonės tampa taikiniais dėl silpnų saugumo vietų. Paradoksalu, tačiau daugelis verslų apie saugumą pradeda galvoti tik po incidento, kai žala jau padaryta.

Lietuvoje pradėjo veikti viena galingiausių Vidurio bei Rytų Europos regione DI platforma, kurios pagrindas – NVIDIA DGX B200 serveris. „Vilnius Tech“ Skaitmeninės gynybos kompetencijų centre įdiegta 1 mln. eurų kainavusi platforma yra skirta vystyti mokslinius tyrimus bei inovacijas DI, skaitmeninės gynybos ir duomenų mokslo srityse.

Šiuolaikinės technologijos keičia ir mokslininkų darbą – jį pagreitina ir palengvina. VU mokslininkai, taikydami skaitmeninės humanitarikos priemones, jau analizuoja rankraštinius šaltinius ir apdoroja didelės apimties duomenis. Pavyzdžiui, istorikė doktorantė per pusdienį suskaitmenino tiriamus žurnalus, kad galėtų tirti juose esančius vaizdus ir brėžinius.

Dirbtinio intelekto (DI) sprendimai vis aktyviau skinasi kelią į darbo aplinką: nuo automatizuotų atrankos sistemų, personalizuotų mokymų iki klientų aptarnavimo analizės ar net emocijų atpažinimo. Kartu su pažanga ateina ir atsakomybė suprasti, kiek, kur ir ar teisėtai darbo santykiuose naudojame DI.

Dirbtinis intelektas tapo mūsų darbo kasdienybės dalimi – greitas, patogus ir visada pasiekiamas. Tačiau ar kada susimąstėte, kas vyksta su informacija, kurią jam patikime? Kai produktyvumas ima lenkti atsargumą, o DI įrankiai tampa „tyliais kolegomis“, dažnai pamirštame, kad jie nėra nei neutralūs, nei saugūs iš prigimties.

Sparčiai vystantis technologijoms ir augant transporto bei logistikos sektoriaus poreikiams, vis didesnis dėmesys skiriamas pažangių skaitmeninių sprendimų diegimui. Viena iš sričių, kurioje inovacijos daro esminį pokytį, yra maršrutų planavimas ir valdymas. Pasak VDU mokslininkės dr. R. Juozaitienės, nors dirbtinio intelektoinovacijos stipriai keičia logistikos industriją, paskutinis pristatymo etapas vis dar išlieka vienu sudėtingiausių ir brangiausių logistikos grandinės elementų.

Naršymo privatumo tema pastaraisiais metais sulaukė vis daugiau dėmesio – tiek iš vartotojų, tiek iš technologijų kompanijų ir valdžios institucijų. Interneto naudotojai vis dažniau kelia klausimus apie tai, kiek informacijos apie juos yra renkama, kam ji perduodama ir kaip tai veikia jų kasdienybę internete. Tuo metu tokios gigantės kaip „Google“ yra priverstos ieškoti kompromiso tarp saugumo, privatumo ir savo verslo modelio pagrindo – reklamos.