Informacinės technologijos (IT) mūsų gyvenime jau apsigyveno seniai ir trauktis nežada. Su informatika susijusių specialybių populiarumas vis dar auga, nors galima išgirsti nuomonių, kad šioje srityje specialistų turime daug, bet šią sferą profesionaliai išmanančių – trūksta.

Pažiūrėjote „Vienas namuose“ nelegalią kopiją? Visai tikėtina, kad po to jūs jau ne vienas namuose, nes jūsų kompiuteryje apsigyveno kenkėjiška programa, kurios pagalba galima valdyti ir naudoti ne tik jame esančią informaciją, bet ir, pavyzdžiui, kompiuterio kamerą.

Socialinė inžinerija – menas išnaudoti žmogaus psichologiją, o ne naudojimasis techninėmis įsilaužimo metodikomis, siekiant patekti į pastatą ar gauti prieigą prie sistemų ar duomenų, todėl labai svarbu mokėti tokį meną atpažinti.

Skaitmeninė transformacija – vienas iš dviejų reiškinių (antrasis – klimato kaita), artimiausiais metais turėsiančių didžiausios įtakos tiek visuomenei ir joje vykstantiems pokyčiams, tiek ir verslui bei naujų paslaugų formavimuisi. Neatpažįstamai pasikeis ir draudimo sektorius bei jame veikiančių kompanijų vaidmuo.

Nuo klaidų, susijusių su Y2K problema, nukentėjo stovėjimo automatai, kasos aparatai ir profesionalių imtynių vaizdo žaidimas. Y2020 kliauda, sutrikdžiusi daug mokėjimo ir kompiuterinių sistemų veikimą yra ilgai snaudęs bandymo pataisyti Y2K problemą, pasekmė.

Kvantinei kompiuterijai ir komunikacijai be teleportacijos apsieiti nepavyktų. Prognozuojama, kad informacijos apdorojimo technologijų, pagrįstų kvantinės fizikos dėsniais, raida smarkiai paveiks dabartinę visuomenę.

Keičiasi metai, keičiasi dešimtmečiai, o saugumui internete koją kiša ta pati sena problema – apmaudžiai prasti žmonių slaptažodžiai. Anonimiškai atliktos internetinės apklausos rodo, kad daugybė žmonių naudoja skaičius 12345 ar tiesiog žodį „password“. Kas patenka tarp prasčiausių interneto slaptažodžių ir ar įmanoma susikurti tokį, kurio nenulauš niekas?

Įkliuvus į internetinių sukčių spąstus galima lengvai jiems perleisti tiek svarbius asmeninius duomenis, tiek ir sukauptas pinigines lėšas. Neseniai tyrimą atlikę ekspertai nustatė, kad tokia grėsmė kyla daugiau nei 400 virusais užkrėstų lietuviškų interneto svetainių lankytojams. Ką turėtų daryti svetainių savininkai, kad į jas nepasikėsintų piktavaliai?

Tėvai dažnai nerimauja dėl to, jog vaikai per daug laiko praleidžia prie kompiuterio ar telefono ekrano, tačiau nesupranta, ką vaikai veikia ir kas juos taip įtraukia. Atliktos apklausos duomenimis, vaikų veikla prie kompiuterio neapsiriboja žaidimais.

Tai, kad fizinis saugumas yra svarbus, žmonėms įkalta su kuoka, tačiau tokio pat atsakingo požiūrio kibernetikoje sulauksime dar negreitai, mano bendrovės „TeraSky Baltic“ Kibernetinio saugumo paslaugų ir operacijų vadovas Giedrius Meškauskas. Jis pasakojo apie kibernetinio saugumo padėtį šalyje ir atskleidė, kodėl šią sritį verslas dažnai linkęs pamiršti.

Pasak vieno garsiausių šių dienų technologijų išradėjo ir futuristo Ray Kurzwail, 2030 metais viršutinis mūsų smegenų žievės sluoksnis bus sujungtas su debesų kompiuterijos viršutiniu sluoksniu ir mūsų biologinis intelektas susilies su nebiologiniu. Taip žmogus taps savo išmanaus kompiuterio programėle. Ar jūs tam pasiruošę?

Įsivaizduokite, asmuo vedžioja šunį, o jam timptelėjus pavadėlį nutrūksta antkaklis. Pavadėlio galas pataiko į akinių stiklą. Jis sudūžta, o šukės pažeidžia žmogui akį. Sužalojimas toks rimtas, kad asmuo praranda regėjimą. Kas kaltas: šuo, pavadėlis, antkaklis ar akiniai? Bet dar didesnį galvosūkį sukels dirbtinio intelekto atsiradimas mūsų kasdienybėje, tai yra neišvengiama.

250-ųjų vokiečių kompozitoriaus Ludwigo van Beethoveno gimimo metinių proga dienos šviesą išvys visas jo taip ir nepabaigtos 10-osios simfonijos variantas, kurį turėtų užbaigti specialiai tam sukurtas kompiuterinis algoritmas. Planuojama, kad ji bus atlikta artėjantį balandį.

Valstybės įstaigų kibernetinis saugumas yra svarbi nacionalinio saugumo sudedamoji dalis. Tačiau apie tai daugiau kalbama, nei daroma. Spalio viduryje imituojant Užsienio reikalų ministerijos elektroninį paštą žiniasklaidai buvo išplatinta melaginga žinutė ir netikra naujiena akimirksniu atsidūrė portaluose. Tai tapo dar viena proga susirūpinti viešojo sektoriaus kibernetiniu saugumu.

Šiais metais sparčiai populiarėjo naujausios technologijos: prie melagingų naujienų prisijungė „deepfake“ vadinamos nuodugniosios klastotės, vartotojai masiškai spjovė į privatumą ir savo noru sendinosi su programėle „FaceApp“, o į išmanumo lenktynes įsitraukė net miestai. Ką atneš ateinantys 2020-ieji?