Nors geriausi šiuolaikiniai natūralios kalbos modeliai jau lenkia žmogų kai kuriais aspektais, pavyzdžiui, kalbų mokėjime, jie vis dar nesiekia eksperto lygio visose srityse. Tačiau būtent toks siekis yra visų didžiųjų DI įmonių tikslų sąraše. Spėliojama, kad bendrasis dirbtinis intelektas gali būti pasiektas artimiausiu metu, o numatomos datos svyruoja nuo 2025 iki 2030 metų.

Saugumo užtikrinimas įvairiose kasdienio gyvenimo srityse tampa vis labiau susijęs su aukštosiomis technologijomis. Karinis konfliktas Ukrainoje dar aiškiau parodė, kad kibernetinės atakos yra neatsiejama šiuolaikinio karo dalis. Lietuvoje kasdien fiksuojami dažnėjantys bandymai įsilaužti į vietinius tinklus.

Įsivaizduokite darbuotoją, kuris niekada nemiega, nedaro klaidų ir apdoroja kalnus duomenų per kelias sekundes. Tokia yra dirbtinio intelekto (DI) galia. Tai burtininkas, kuris gali nustatyti paslėptas tendencijas, išversti sudėtingą finansinį žargoną į paprastą kalbą ir leisti itin tiksliai apdoroti duomenis. Skamba grėsmingai? O gal kaip tik įgalina?

Gyvename dirbtinio intelekto psichozės laikais – stebime lenktynes, kuriose neaiškios nei taisyklės, nei starto ir finišo linijos. Nežinome, kada jos baigsis, tačiau aišku viena – šiandien svarbiausia pasirinkti strategiją ir judėti kryptingai.

Iki 2026 m. daugiau nei 100 milijonų žmonių kasdieniuose darbuose pasitelks dirbtinį intelektą ir taip prisidės prie organizacijų augimo. Šios įmonės, manoma, kad pasieks net 50 % geresnių rezultatų. Kaip paskatinti darbuotojus nebijoti dirbtinio intelekto ir motyvuoti jį integruoti atliekant kasdienius darbus?

Iš visų technologijų, šiandien antraštėse dažniausiai mirga vadinamasis dirbtinis intelektas ir jo pagrindu kuriami technologiniai sprendimai. Pabandykime panagrinėti, kaip dirbtinis intelektas gali pakeisti mūsų informacijos paieškos internete įpročius. Visgi, „Google“ paieška šiandien yra beveik neatsiejama nuo naudojimosi internetu.

Tamsiajame internete rasta daugiau nei 54 mlrd. slapukų, atskleidžia naujausias tyrimas. Net 77 mln. – iš Lietuvos. Nors slapukai labiau žinomi tiesiog kaip naršymo įrankis, paaiškėjo, kad programišiams jie padeda vogti duomenis ir gauti prieigą prie įvairių sistemų.

Europoje ir Pasaulyje ilgą laiką vyravusi teisinė ir reguliacinė Dirbtinio intelekto (DI) naudojimo ir taikymo tuštuma pastaruoju laikotarpiu įgauna vis didesnį pagreitį – dar 2023 metų gale Europos Parlamentas ir Taryba pasiekė politinį susitarimą dėl ES dirbtinio intelekto akto projekto.

Dirbtinis intelektas pastaraisiais metais tapo galingu įrankiu didinant darbuotojų produktyvumą. Naudodami dirbtinio intelekto sprendimus, darbuotojai gali supaprastinti užduotis, automatizuoti pasikartojančius procesus ir atrasti daugiau galimybių sutelkti dėmesį į strateginę bei kūrybinę veiklą.

Europos Parlamentas patvirtino taisyklių rinkinį, kuris reguliuos dirbtinio intelekto (DI) įrankius. Pirmuoju pasaulyje tokio tipo reglamentu siekiama apsaugoti ES piliečių teises, užtikrinti demokratiją bei užkirsti kelią DI naudojimui pačiose jautriausiose srityse. Ekspertai paaiškina, kaip vadinamasis DI aktas pasitarnaus kiekvienam iš mūsų ir kokios pareigos lauks modernių DI produktų kūrėjų.

Pastarųjų metų viso pasaulio technologijų žvaigždė – dirbtinis intelektas. Greta daugybės galimybių, dirbtinio intelekto panaudojimas kelia pavojų kibernetiniam saugumui, ypač finansų srityje. Todėl, pasak „Tietoevry Create International Baltic Market“ vadovės Valērijos Vārnos, liko mažiau nei metai pasiruošti veiklos rizikos valdymo pokyčiams.

Paskutiniais Nacionalinio kibernetinio saugumo centro duomenimis, Lietuvoje per mėnesį užfiksuojama virš 400 įvairaus dydžio kibernetinių išpuolių. Programišiai taikosi pasipelnyti ne tik iš pavienių asmenų, bet ir įvairių verslo įmonių – kaip jiems, patys to nežinodami, padeda darbuotojai?

Programišiai darosi vis kūrybingesni – per pastarąjį dešimtmetį kibernetinio saugumo ekspertai liudijo ne vieną atvejį, privertusį aiktelėti iš nuostabos. Pranešime išskirtos pačios netikėčiausios kibernetinio saugumo atakos. Tarp jų – ir lietuvio surengta sukčiavimo ataka prieš technologijų gigantes „Google“ ir „Facebook“.

Ekspertai pastebi, kad vadinamajame tamsiajame internete atsiranda vis daugiau nutekintų duomenų iš įvairių pasaulio valstybių – kartu ir iš Lietuvos. Dalis parlamentarų remiasi programuotojų pastebėjimais ir pažymi, kad ten yra net ir tokių duomenų, kuriais naudojantis būtų galima prisijungti prie tam tikroje vietoje esančių šviesoforų ar vandens sistemų.

Apsipirkimas elektroninėse parduotuvėse daugeliui jau tapo patogiu įpročiu, padedančiu sutaupyti laiko ar praleisti laisvalaikį. Vis dėlto, ekspertai pastebi, kad gyventojai dažnai atsiskaitymo būdą pasirenka automatiškai, labiausiai atsižvelgdami į asmeninį patogumą ir taip praleidžia galimybę nemokamai pasinaudoti papildomais privalumais.