Programišiams nebereikia laužtis pro sudėtingas apsaugos sistemas – pakanka tiesiog paprašyti ir DI pats gali atiduoti jūsų paskyrą sukčiams į rankas. Būtent tai neseniai įvyko su „Meta“ dirbtinio intelekto valdomu „Instagram“ pagalbos robotu, kai programišiai vos per kelias minutes užvaldė ypač vertingas paskyras, lengvai apeidami dviejų žingsnių patvirtinimą (2FA).

Žmogaus emocijos yra subjektyvios ir priklauso nuo įvairių aplinkybių, tačiau mokslininkai ieško būdų, kaip šį sudėtingą reiškinį perteikti kompiuteriams. Vienas jų – Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkas dr. Modestas Motiejauskas, sėkmingai apgynęs disertaciją ir sukūręs modelius, padedančius atpažinti vizualines emocijas.

Šiandien riba tarp fikcijos ir realybės tampa vis trapesnė. BBC serialas „The Capture“, dar prieš kelerius metus atrodęs kaip įtemptas technologinis trileris apie manipuliuojamą tiesą, šiuo metu vis dažniau primena realių geopolitinių ir kibernetinių grėsmių scenarijų. Vaizdo klastotės, dirbtinio intelekto (DI) generuojama dezinformacija, slaptos stebėjimo sistemos ir algoritmų priimami sprendimai jau nebeapsiriboja televizijos ekranais.

Kvantinių technologijų tema daugeliui yra suprantama maždaug tiek, kiek kiekvienas supranta mokslinę fantastiką. Tačiau šiandien tai jau nebėra tema iš mokslinės fantastikos skyriaus. Tai – realybė, galinti iš esmės pakeisti ne tik technologijų pasaulį, bet ir visą kibernetinio saugumo sistemą.

Išmaniosios sistemos vis dažniau ne tik reaguoja į vartotojo komandas, bet ir pačios imasi veiksmų – jungiasi prie skirtingų programų, perkelia duomenis, planuoja procesus ir užbaigia užduotis be nuolatinės žmogaus priežiūros. Neseniai praūžusioje „Google I/O 2026“ konferencijoje pristatyta nauja kryptis: dirbtinis intelektas (DI) pradeda apsipirkinėti už jus.

Kompanija „Microsoft“ paskelbė 2026 m. pasaulinį darbo tendencijų indeksą – išsamią analizę, kaip dirbtinis intelektas (DI) ir virtualūs DI asistentai keičia darbo organizavimo principus. Pagrindinė tyrimo išvada – kad didžiausia kliūtis proveržiui jau nebėra atskiras DI naudotojas, o bendras organizacijos veiklos modelis.

Ar įmanoma pastebėti, kad gyvūnas serga dar prieš pasireiškiant akivaizdiems simptomams? Mokslininkai įsitikinę, kad taip – tam tereikia išmanios sistemos ir duomenų. Daiktų interneto sprendimais grįsta duomenų valdymo platforma, analizuojanti gyvūnų elgseną ir fiziologinius rodiklius, atveria galimybes ne tik anksčiau nustatyti esančias sveikatos problemas, bet ir tokiu būdu užtikrinti kokybiškesnį maistą vartotojams.

Dirbtinio intelekto (DI) sugeneruotas turinys dar visai neseniai atrodė kaip technologinis stebuklas. Socialiniuose tinkluose pradėjo plisti DI kurtos iliustracijos, tekstai, reklamos ir net neegzistuojantys influenceriai. Verslai puolė eksperimentuoti, nes pažadas buvo labai paprastas: daugiau turinio, greičiau ir pigiau. Vis dėlto komunikacijos ekspertė įspėja – kliautis šiuo įrankiu reikėtų ne visada.

Prie dirbtinio intelekto (DI) jau pripratom. Šiandien be jo – nei buityje, nei darbe. Naudojam ir paprasčiausiom užduotims ar klausimams, ir sudėtingiausiems procesams. DI kūrėjai jį toliau tobulina, o galimybės vis sparčiau plečiasi. Tik ar tikrai mūsų naudai? Ar nelipame patys ant grėblio, jį matydami po kojomis?

Ar mokėtumėte nusikaltėliui, kuris ką tik apšvarino jūsų namus, tikėdamiesi, kad jis grąžins šeimos nuotraukas? Būtent tai kasdien daro gausybė įmonių, pakliuvusių į kibernetinių atakų spąstus – moka išpirkas tikėdamosi atgauti prarastus duomenis. Kibernetinės saugos ekspertai rėžia tiesiai: išpirka yra blogiausia įmanoma investicija.

IT sistemų spragos šiandien išnaudojamos per kelias dienas, o kartais – ir per keliolika valandų nuo jų atsiradimo, todėl organizacijos dažnai nespėja net tiksliai įvertinti, kad yra pažeidžiamos. Situaciją apsunkina ir tai, kad realus saugumo vaizdas neretai skiriasi nuo to, kaip jį mato pačios įmonės. Būtent ši „nematoma zona“ šiandien kelia didžiausią riziką, ir paaiškina, kokia yra viena efektyviausių priemonių jai mažinti.

Naujausi „Apple“ mašininio mokymosi tyrimai, regis, patvirtina tai, ką dauguma mūsų jau intuityviai jaučia. Jie rodo, kad nors žmonės yra atviri dirbtinio intelekto (DI) naudojimui, jie taip pat nori išlaikyti savo asmeninę kontrolę ir siekia, kad šios išmanios technologijos sprendimų priėmimo procesai būtų skaidrūs.

Viešojoje erdvėje vis pasirodo diskusijų apie Europos Centrinio Banko (ECB) kuriamą skaitmeninį eurą. Vieni jį vadina banko kortelių pakaitalu, kiti kuria konspiracijos teorijas apie visuotinį sekimą. Nepaisant to, projektas juda įgyvendinimo link, ir jau 2029 m. daugelis Europoje turės galimybę naudotis skaitmeniniu euru.

Įsivaizduokite kasdienę situaciją: pamiršote kolegos gimtadienį. Skubiai atidarote „ChatGPT“ ar kitą dirbtinio intelekto (DI) asistentą ir per kelias sekundes sugeneruojate šmaikštų sveikinimą. Jums tai nieko nekainuoja, o procesas atrodo tarsi magija, veikianti kažkur virtualiame „debesyje“. Juk skaitmeninis pasaulis neturi nei svorio, nei formos, tiesa?

Dirbtinis intelektas (DI) sparčiai transformuoja informacinių technologijų (IT) sektorių. Didžiosios pasaulio kompanijos pranešė apie dešimtis tūkstančių programuotojų atleidimus. Apie IT sektoriaus darbuotojų skaičiaus mažinimą skelbė ir kelios Lietuvos įmonės. Ar tai reiškia, kad dar neseniai vieną perspektyviausių ir dideles pajamas garantuojančių profesijų išstums DI?