Tai vienas iš klausimų, kuriuos LATGA specialistų komanda pateikė savo asociacijos nariams, kviesdama užpildyti anoniminę anketą apie dirbtinį intelektą (DI). Autorių taip pat buvo klausiama, ar jie patys kūryboje naudoja DI įrankius, ar jų manymu DI naudojimas turės tiesioginės įtakos autorių pajamų iš jų kūrybos mažėjimui, ar autoriai turėtų gauti atlyginimą už jų kūrinių naudojimą apmokant DI įrankius ir pan.

Viso pasaulio įmones sukrėtė informacinių technologijų (IT) sutrikimai, kuriuos sukėlė kibernetinio saugumo technologijų bendrovės „CrowdStrike“ išleistas programinės įrangos atnaujinimas, o pasėkmes pajuto visi „Microsoft“ vartotojai. Ekspertai teigia, kad šios situacijos buvo galima išvengti, jei įmonės būtų teisingai apsibrėžusios ir vykdžiusios atnaujinimų diegimą bei testavimą.

Šiuolaikiniame informacijos technologijų pasaulyje, kurioje įmonės ir asmenys vis labiau priklauso nuo duomenų, kyla svarbus klausimas apie duomenų saugumą. Vienas iš svarbių aspektų yra duomenų saugyklos ar serverio pasirinkimas – ar debesų saugyklos pasiūlo saugesnę alternatyvą nei tradicinės, lokalios saugyklos?

VU Teisės fakultetas, pritaikęs naujovę – DI žinių dvynius studijose, iš naujo privertė apsvarstyti, kaip galėtų atrodyti mokymasis DI amžiuje. Dėstytojų skaitmeninių dvynių panaudojimas ir teigiami studentų atsiliepimai paskatino VU siekti platesnio šių novatoriškų mokymo priemonių taikymo studijų procese.

Nors UEFA Europos futbolo čempionatas eina į pabaigą, laukia pačios svarbiausios finalinės varžybos, nulemsiančios čempionų titulą gausiančią šalį. Kol laukiama rezultatų KTU mokslininkai siūlo tiesiogines futbolo varžybų transliacijas tobulinantį metodą – kompleksinę sistemą, kuri pagerintų žiūrovų patirtį, pašalindama dėl persidengiančių kamerų kampų atsirandančius vizualinius trukdžius.

Dirbtinis intelektas (DI) dabar „ant bangos“ – ekspertai šiuos metus vadina DI protrūkio metais. Stipriai ištobulintos DI natūralios kalbos supratimo galimybės, kuriami įrankiai paremti didžiuliais kalbos modeliais, kurie apmokinami labai dideliu informacijos kiekiu ir adaptuojami plačiam vartojimui.

Nors ir technologinis pasaulis kalba apie dirbtinio intelekto įrankių įvaldymą, kas yra tikrai svarbu, tačiau už to slypi visai kita grėsmė – pamiršti kitus, taip pat, itin svarbius įgūdžius, reikalingus dirbant IT ir kitose srityse visame pasaulyje.

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete esantis superkompiuteris jau daugelį metų sėkmingai naudojamas atliekant mokslinius tyrimus ir priimant praktinius verslo sprendimus. Šis galingas įrenginys, kurio galimybės neapsiriboja vien skaičiavimais, bet toli peržengia įprastų kompiuterių ribas, vis dar yra mažai žinomas plačiajai visuomenei, nors jo nauda – neabejotina.

Dirbtinio intelekto sąvoka pasauliui žinoma jau daugiau nei 60 metų, tačiau su „ChatGPT“ atėjimu, apie dirbtinio intelekto technologijas pradėta kalbėti su nauju entuziazmu, o ši sritis įgavo naują pagreitį. Visgi su sparčiai tobulėjančiomis technologijomis nesuspėja įstatymų leidėjai, o tai slopina progresą. Pasak ekspertų, tai ypač pastebima medicinos srityje.

Pastaruoju metu visuomenėje jaučiamas nerimas dėl dirbtinio intelekto įsigalėjimo. Plinta idėja, kad dirbtinio intelekto sistemos yra į antžmogius panašūs robotai ir kiborgai, kurie yra galingesni už mus ir dėl to mus užvaldys. Tačiau dirbtinis intelektas, pasak skaitmeninių klausimų ir dirbtinio intelekto eksperto Thomo Schneiderio, pirmiausia turi būti matomas kaip trikdanti technologija, iš esmės veikiantis mūsų ekonomiką ir visuomenę, kaip tai padarė variklio išradimas per Pramonės revoliuciją.

Pastarąjį dešimtmetį sparčiai vystantis debesų kompiuterijai, programinės įrangos bendrovės atsisako tradicinių programinės įrangos diegimo modelių ir vis dažniau siūlo programinės įrangos kaip paslaugos modelį. Šis modelis verslui gali suteikti žymiai daugiau lankstumo ir efektyvumo, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į niuansus, susijusius su mokestiniu reguliavimu.

Privatumo sergėtojų pergalė – JAV technologijų kompanija „Meta“ sureagavo į nevyriausybinės organizacijos NOYB (angl. None of Your Business) skundus ir laikinai sustabdė planus nuo birželio 26-osios pradėti naudoti naudotojų duomenis apmokyti dirbtinio intelekto modeliams. Ir vis dėlto – ar tai tikrai laimėjimas „Facebook“ ir „Instagram“ vartotojams, ir ar „Meta“ netapo atpirkimo ožiu.

Didieji duomenys ir dirbtinis intelektas – temos, plačiai aptarinėjamos tiek pasaulinėse verslumo konferencijose, tiek skaitmeninių technologijų ekspertų pokalbiuose. Apie tai kalba ir didžiosios bendrovės, pabrėždamos šių technologijų svarbą bei plačias panaudojimo galimybes – nuo finansų iki gamybos, logistikos, energetikos ar pramogų sektoriaus. Ką svarbu žinoti kaupiant duomenis, dirbtiniam intelektui tapus neatsiejama mūsų kasdienio gyvenimo dalimi.

Ar posakis „nepakeičiamų nėra“ gali būti pritaikytas pagalbos specialistams, kurie ypač pastarųjų metų sveikatos, demografinių ir geopolitinių krizių akivaizdoje parodė, kad filantropiškai grįstos profesijos vis dar yra reikalingos, žmonijai susiduriant su įvairiais iššūkiais? Ar dirbtinio intelekto (DI) technologijas galima ir saugu taikyti socialiniame darbe?

Nors savo kibernetinės erdvės apsaugai šiandien skiriame daugiau dėmesio nei kada nors anksčiau, kibernetiniai sukčiai neatsilieka – kiekvieną dieną atsiranda begalė naujų kibernetinių atakų metodų, o kartu – ir nuo šių atakų nukenčiančių žmonių, organizacijų ar net valstybių.