Verslas susiduria su nauju iššūkiu – mileniumo, vadinamosios tūkstantmečio kartos, atstovai linkę dažnai keisti darbo vietą. Tyrimų bendrovės „Gallup“ duomenimis, net 60 proc. „milenialsų“ įsitikinę, kad esamoje darbovietėje liks ne ilgiau kaip vienerius metus. Būtent todėl įmonės ieško būdų, kaip optimizuoti naujų darbuotojų įsitraukimo laiką. Pavyzdžiui, pasitelkia šiuolaikines technologijas – darbuotojus apmoko naudodamiesi procesų robotizacija.

Prieš porą mėnesių IBM bei „The New York Times“ sudarė keturiasdešimties moterų lyderių iš viso pasaulio, dirbančių dirbtinio intelekto srityje, sąrašą. Didžiuojuosi, kad ir man teko garbė būti išrinktai į šią kompaniją. Visgi įvertinimas kalba apie tai, kad pasaulis vis dažniau pastebi Lietuvos specialistus bei jų potencialą kurti aukštąsias technologijas bei inovacijas.

Lygiai prieš ketvirtį amžiaus, rugpjūčio 16-ąją, prekyboje JAV pasirodė pirmasis telefonas, kuris atitiko išmaniojo apibrėžimą: galėjo ne tik skambinti, bet ir turėjo papildomų funkcijų, leido naudotis internetu ir atsisiųstomis programėlėmis. O jį sukūrė visai ne „Apple“ – šiuolaikinių išmaniųjų pirmtakas „Simon“ buvo pristatytas keliolika metų anksčiau nei pirmasis „iPhone“.

Praėjusiais metais įsigaliojus Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui, tarsi įžengėme į dar vieną duomenų apsaugos erą. Nors dalis organizacijų nepajėgios įgyvendinti aukštus reikalavimus duomenų apsaugai keliančių standartų, pasak saugumo ekspertų, tai – tik kelionės pradžia į duomenų saugumo ateitį.

Prieš akis – šiuolaikiškas biuras, visos reikalingos darbo priemonės ir virtualios hologramos, jums esant bet kuriame pasaulio kampelyje. Ir tam tereikia saulės baterija pakraunamų akinių ir išmaniojo laikrodžio. Analizuojant šiuolaikinių technologijų progresą, toks virtualusis kompiuteris nebeatrodo kaip utopinė idėja – tereikia patobulinti ir sujungti jau esamas technologijas.

IT sektoriaus suteikiamos perspektyvos – aukštos kvalifikacijos darbo vietos, galimybė prisidėti prie reikšmingų ir net globalių projektų, augantis darbo užmokestis – vilioja ne tik mokyklą baigusius ir atitinkamas studijas besirenkančius talentus. Naujų galimybių ar tiesiog antro šanso čia ieško ir kitose srityse save jau išbandę specialistai, svarstantys apie naują karjeros posūkį. Tiesa, naujas ir nepažintas veiklos laukas dažnai kelia daugybę klausimų.

Kibernetinio saugumo kompanijos „Sophos“ mokslinių tyrimų padalinys „SophosLabs“ atliko tyrimą, demaskuojantį išmanią kenkėjišką programinę įrangą „Baldr“, kuri, patekus į vartotojų įrenginį, kėsinosi akimirksniu paviešinti pačius slapčiausius duomenis.

Didėjant mobiliųjų telefonų prieinamumui bei gerėjant interneto pasiekiamumui, vaizdo žaidimų pramonė tampa nebe nišine rinka siauram vartotojų segmentui. Šią pramogos formą vis dažniau renkasi tiek įvairaus amžiaus, tiek įvairaus išsilavinimo žmonės. Lietuva – ne išimtis.

Daiktų internetas, didieji duomenys, dirbtinio intelekto naudojimas – šių dienų verslas yra sunkiai atsiejamas nuo skaitmenizuotų sprendimų. Skaitmenizavimas skatina verslo augimą, procesų optimizavimą ir lemia didesnį veiklos efektyvumą. Visgi, persikeldamos į elektroninę erdvę bei naudodamos su naujausiomis technologijomis susijusius sprendimus, įmonės susiduria ir su nemenkais iššūkiais.

„Swedbank“ saugumo ekspertai pastebi, kad pastaraisiais metais interneto sukčiai gerokai patobulino savo taktiką ir sukčiavimo būdus. Vienas pavyzdžių – prieš savaitę šalies gyventojus pasiekę suklastoti banko laiškai su prisegta kenkėjiška programa. Ekspertai išskiria kelis pagrindinius požymius, pagal kuriuos gyventojai gali atpažinti apgaulingus laiškus ir išvengti sukčių atakų.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos atliko taikomosios mobiliosios programėlės „FaceApp“ kibernetinio saugumo vertinimą ir skelbia viešą ataskaitą. Didžiausią susirūpinimą kelia programėlės naudojimo taisyklės, kuriomis remiantis vartotojas turi sutikti neatlygintinai suteikti „FaceApp“ prieigą prie aplikacijos aplinkoje pasiekiamų duomenų.

Daugelis šiuolaikinių įmonių jau seniai įvertino užsakomųjų paslaugų teikiamą naudą ir aktyviai ją taiko verslo plėtrai. Perduoti dalį įmonės veiklos procesų trečiajai šaliai – tai tarsi suteikti minėtų paslaugų teikėjui pasitikėjimo kreditą. Dažniausiai į trečiųjų šalių rankas yra perduodamos apskaitos, reklamos, logistikos ar IT infrastuktūros valdymo paslaugos.

Tobulėjant technologijoms, lėktuvuose ir skrydžių valdymo centruose taip pat naudojamos naujausios sistemos, palengvinančios pilotų ir skrydžių vadovų darbą. Tokie pokyčiai jau seniau leido sumažinti pilotų skaičių lėktuve nuo 4 iki 2, o pastaruoju metu keliamas klausimas – ar ateityje išvis nebeliks skrydžių vadovų, o orlaiviuose nebematysime pilotų, nes lėktuvas gebės skristi valdomas tik dirbtinio intelekto?

Technologijos turi didelę įtaką mūsų kasdieniniam gyvenimui. Šiandien pernelyg nesusimąstydamas kiekvienas iš mūsų išmaniąsias technologijas naudoja paprasčiausiems kasdieniniams poreikiams patenkinti. Tačiau, jos padeda ne tik atskiriems individams, bet ir mažiesiems verslams. Išvystytas paprastumas, greitis ir efektyvumas padeda smulkiems verslams kelių mygtukų paspaudimu pasiimti verslui reikalingą paskolą.

Viešojoje erdvėje vis garsiau skamba prognozės apie milžinišką dirbtinio intelekto plėtrą verslo srityje. Užsienio ekspertai prognozuoja, kad globali dirbtinio intelekto rinka per daugiau kaip penkmetį išsipūs 43 kartus! Jos vertė išaugs nuo 1,4 milijardo 2016 metais iki 60 milijardų 2025 metais.