„Centų verslas“ – taip dažnai apibūdinamas transporto ir logistikos sektorius, kuriame veiklos efektyvumo didinimas yra nuolatinė siekiamybė. Pastarąjį dešimtmetį proveržį šioje srityje itin pakurstė skaitmeninės technologijos. Skaitmenizavimas ir robotizavimas tapo naujaisiais transportininkų burtažodžiais, padedančiais auginti bendrovių konkurencingumą ir išlaisvinti žmogaus kūrybiškąjį potencialą ten, kur jo labiau reikia. Kaip tai veikia?

Savavaldžiai dronai ir automatiškai nusitaikantys ginklai – būtent taip daugelis įsivaizduojame dirbtinio intelekto (DI) panaudojimą gynyboje. Tačiau jo pritaikymas šalies gynyboje kasdien tampa vis platesnis. Be tiesioginių kovinių veiksmų DI šiandien sparčiai braunasi į logistikos, inžinerijos ir strateginio planavimo sritis.

Dirbtinio intelekto (DI) įrankiai kelia rimtų iššūkių tradiciniam ugdymo procesui. Per pastaruosius kelerius metus DI pasiekė tokį lygį, kad gali generuoti gana įtikinamus rašinius ir atlikti kitus namų darbus už vaikus. Mokytojai priversti ieškoti naujų sprendimų, kaip patikrinti mokinių gebėjimą sklandžiai dėstyti mintis raštu. Nors DI sugeneruotą tekstą atpažinti galima, šis sprendimas dar nėra plačiai prieinamas visiems.

Australijoje Viktorijos valstijos vaikų apsaugos agentūrai buvo nurodyta uždrausti savo darbuotojams naudotis generatyviniais dirbtinio intelekto įrankiais po to, kai buvo nustatyta, kad darbuotojas į „ChatGPT“ suvedė daug asmeninės informacijos. Kuo įdomus ir svarbus šis atvejis mums?

Technologinė pažanga, tokia kaip vadinamieji internetiniai bankai, mobiliosios programėlės ir dirbtinis intelektas (DI), suteikė mokėjimo paslaugų teikėjų klientams galimybę pasiekti ir valdyti savo finansus bet kuriuo metu ir iš bet kurios vietos. Visgi svarbu paminėti, kad kartu su skaitmenizacija finansų įstaigoms kyla ir iššūkių.

Dirbtinio intelekto (DI) technologijos jau dabar keičia įvairias gyvenimo sritis, tačiau jų potencialas švietime yra tik pradedamas išnaudoti. Kaip teigia ISM universiteto „Digital LAB“ vadovas Gediminas Buivydas, DI gali ne tik palengvinti mokymo ir mokymosi procesus, bet ir sukurti naujas mokytojo ar dėstytojo bei mokinio ar studento sąvokas.

Energetikos sektorius išgyvena transformaciją, kurią skatina ne tik technologinė pažanga, bet ir kintančios rinkos sąlygos. Kaip teigia dr. Darius Milčius iš VDU, „naujos technologijos, kintantys verslo ir nuosavybės modeliai keičia energijos gamybos, paskirstymo ir vartojimo procesus“, o šiai transformacijai didelės įtakos gali turėti dirbtinio intelekto panaudojimas.

Dirbtinio intelekto technologijos turi reikšmingą potencialą transformuoti švietimo procesus, o „EdTech“ startuoliai intensyviai dirba kurdami įvairialypius sprendimus. Šios galimybės ateina kartu su reikšmingomis teisinėmis ir etinėmis rizikomis, kurias būtina įvertinti, ypač kai DI diegiamas jautrioje švietimo srityje.

Kaskart artėjant rinkimams, pasigirsta ir diskusijų, ar elektroninis balsavimas internete – išeitis auginti rinkėjų skaičių ir supaprastinti balsų skaičiavimą. Kol vieni vardija tokio balsavimo privalumus, kiti įžvelgia grėsmes. Apie tai kalbame su „Vilnius Tech“ FMF profesoriumi habil. dr. Antanu Čeniu.

Jei ieškote unikalumo ir originalumo, socialinių tinklų pasaulyje greitai to rasti nebepavyks. Pastarosiomis savaitėmis pristatytas kontraversiškas „Substack“ atnaujinimas platformą pamėgusius rašytojus nori paversti vaizdo įrašų transliuotojais, o kameros programėle prisistatinėjusi „Snapchat“ įrodė sekanti „TikTok“ pėdomis.

Superkompiuteris – tai daug galingesnė už įprastą kompiuterį mašina, galinti atlikti sudėtingus skaičiavimus ir kompiuterines operacijas daug greičiau ir efektyviau. Šis ypatingas įrenginys gali pasitarnauti ir optimizuojant verslo procesus ar rašant mokslinius darbus. Ar daug žinote apie šį neįprastą technologinį stebuklą?

Internetas yra neišsenkantis informacijos šaltinis, tačiau jis nėra toks amžinas, kaip gali atrodyti. Šiandien daugybė svetainių, straipsnių, vaizdo įrašų ir kitokio skaitmeninio turinio gali tiesiog išnykti per vieną naktį. Nors informacijos kiekis kasdien auga, jos dalis tampa nepasiekiama dėl svetainių uždarymo, technologinių pokyčių ar kitų priežasčių.

Šių laikų moksleiviai apie technologijas išmano daug daugiau nei jų tėvai. Bene kiekvienas pradinukas turi išmanųjį telefoną ar žino, kaip naudotis planšetiniu kompiuteriu.Jau pradinėse klasėse pristatytos technologijos, o ypač dirbtinio intelekto įrankiai neabejotinai pravers ateityje.

„Fintech“ pavadinimas Lietuvoje plačiai žinomas pastaruosius 10 metų. Dinamiškas ir kasmet augantis sektorius vis dažniau girdimas kaip lygiavertis partneris tradiciniams bankams. Technologijoms tobulėjant žaibišku greičiu, „fintech“ imasi lyderystės, diegiant inovacijas finansų sektoriuje.

Privatumo klausimas socialiniuose tinkluose nėra nauja problema. Daugelis naudotojų žino, kad šios platformos renka didelius kiekius duomenų, tačiau kuri iš jų juos tvarko blogiausiai?