Maskavimo technologija arba nematomumas yra labai populiarus mokslinės fantastikos motyvas. Ateiviai iš tolimų galaktikų, galingi burtininkai ir nuolankūs hobitai naudojo galimybę būti nematomi tam tikra ar kitokia forma. Na, panašu, kad artimiausiu metu iš tikrųjų galėtume turėti nematomumo apsiaustą.

„Žmogiška prigimtis ne visada racionali – net būdami labai kritiški, galime patikėti klaidinga informacija, jei ji apeliuos į mūsų jaučiamas emocijas. Reikia taip vadinamo „informacinio mazochizmo“ – jei kažkas skamba labai gerai, svarbu „pakankinti“ save, tikrinant net ir tą informaciją“, – pataria VDU Viešosios komunikacijos katedros docentas dr. Ignas Kalpokas.

Kodėl žmonijai iki šiol nepavyko pastatyti švarių ir tvarių miestų? Ar pasitelkę naujausias technologijas galime išspręsti egzistuojančias miestų problemas? Ar visgi turėsime pradėti kurti miestus nuo nulio? Apžvelkime labiausiai apgyvendintų miestų urbanistinę situaciją, kad suprastume, ant kokių pamatų bus statomi tvarūs ateities miestai.

Vasario mėnesį kriptovaliutos visame pasaulyje pasiekė vieno trilijono vertės ribą. Maždaug 700 milijardų iš tos sumos sudaro vien bitkoinas, kuris vasario mėnesį kelis kartus sumušė savo paties vertės rekordus. Nepaisant visų bitkoino trūkumų, panašu, kad jis gali tapti naujuoju auksu

Bulvė yra bene labiausiai visame pasaulyje paplitusi augalinė kultūra. Bulvės maitina vos ne visą pasaulį. O mokslininkai išsiaiškino, kad ši neatsiejama daugelio žmonių mitybos dalis taip pat gali padėti gaminant elektrą. Izraelyje kuriama augalinio pagrindo elektros sistema, kuri bus gerokai pigesnė už baterijas.

Fobas ir Deimas yra likučiai stambesnio Marso palydovo, kuris prieš 1 – 2,7 milijardų metų buvo sutrikdytas, sako ETH Zurich Geofizikos instituto ir Zuricho universiteto Fizikos instituto tyrėjai. Drauge su U. S. Jūrų observatorija, tokią išvadą jie gavo, naudodami kompiuterines simuliacijas ir „InSight“ Marso misijos seisminius duomenis.

Pateiktas paveikslėlis gali atrodyti kaip gana įprastas naktinio dangaus vaizdas, tačiau tai, į ką žiūrite, yra daug įdomiau nei tik spindinčios žvaigždės. Kiekvienas iš šių baltų taškų yra aktyvi supermasyvi juodoji skylė.

Pietų Korėjos kompanija „Samsung“ – viena didžiausių elektroninių prietaisų gamintojų ir penktas vertingiausias prekės ženklas pasaulyje. Kovo 1-ąją šiam prekės ženklui sukanka 83-eji. Nors pirmuosius žingsnius pradėjo nuo prekybos maisto prekėmis, šiandien „Samsung“ asortimente – buitinės ir pramoninės elektronikos flagmanai.

Tobulėjančios technologijos nuolatos keičia mūsų gyvenimą. Jei ne šis progresas, pandemijos metu negalėtume dirbti nuotoliniu būdu, o ir per rekordiškai trumpą laiko tarpą neturėtume vakcinų nuo COVID-19. Tad, jei įvyktų technologinio progreso stagnacija, mūsų lauktų tikra katastrofa.

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkas Adolfas Laimutis Telksnys – žmogus, kuriam visi turime dėkoti, jog prieš 30 metų Lietuvoje buvo įvestas internetas. Praėjusiais metais jis atšventė 90-ą gimtadienį, o per tuos metus niekada nenustojo dirbti Lietuvos naudai, net ir dabar prisideda prie lietuviškai kalbančių robotų humanoidų vystymo.

„Tesla“ keičia automobilių pramonę ir visų mūsų požiūrį į elektromobilius. Tą daro taip greitai ir kardinaliai, kaip dar niekas iki šiol. Tačiau kaip prasidėjo „Tesla“ sėkmės istorija? Per šį ganėtinai trumpą laikotarpį įvyko daugybė įdomių dalykų.

Marsas turi naują gyventoją! Tiesa, kol kas tai ne žmgus, o marsaeigis „Perseverance“. Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų instituto docentas Andrejus Spiridonovas LRT RADIJUI sako, kad nuosėdinės uolienos rodo, kad Raudonojoje planetoje galime tikėtis Žemei artimų gyvybės formų.

Šių metų pradžioje madingiausiu socialinio bendravimo tinklu tapo „Clubhouse“. Rodos, kad turint „Facebook“, „TikTok“, „Facebook“ ar „Instagram“ jau niekas neturėtų stebinti, tačiau vartotojus patraukė šio bendravimo įrankio išskirtinumas ir galimybė pabendrauti su žymiais žmonėmis.

Tyrinėdami banginių šūksnius, mokslininkai ne vieną dešimtmetį aiškinosi šių vandenyno milžinų bendravimą ir migraciją. O dabar atrado kaip dar panaudoti šiuos susišūkavimus: galima „ultragarsuoti“ vandenyno dugną. Naudojant šią strategiją, Žemės plutą ir žemės drebėjimus galima tyrinėti netrukdant jautriai jūrų gyvybei.

Vasario 16-oji – ypatinga diena mūsų šaliai dėl tądien 1918 m. pasirašyto valstybės atkūrimo akto ir paskelbtos Lietuvos nepriklausomybės. Tačiau tai – ne vienintelė priežastis, dėl kurios šią dieną kiekvienas turėtume vertinti dar labiau. Buvo stengiamasi visų valstybei svarbių įstaigų atidarymą organizuoti būtent tą dieną. Todėl 1922 m. vasario 16 d. atidarytas ir pirmasis nacionalinis Lietuvos