Jis mokėjo kalbėti aštuoniomis kalbomis, pagamino pirmąjį kintamosios elektros srovės variklį, sukūrė bevielio ryšio technologiją, turėjo maždaug 300 patentų, tvirtino išradęs „superginklą“, galintį užbaigti visus pasaulio karus ir dar daugybę idėjų savo galvoje. Daugelis žmonių yra girdėję apie Nikola Tesla, bet ne tiek daug žino, ką šis vardas reiškia mokslui ir technologijoms.

Žmonės vis daugiau naršo miego sąskaita. Per penkerius metus vidutinė miego trukmė 25-44 metų amžiaus grupėse sutrumpėjo beveik valanda ir jau nesiekia septynių valandų ribos. Pasak tyrėjų, daugiausia miego pasiglemžia išmanieji ekranai ir internetas. Tiesa, karantinas kiek palopė šią miego spragą.

Apie matematiką rašyta ir kalbėta labai daug, bet niekur nėra vieningo atsakymo: kas toji matematika. Vieniems ji – sausas ir neįdomus mokslas, reikalaujantis tik loginio mąstymo, apčiuopiamų įrodymų ir kasdienio nuobodaus formulių „kalimo“ mintinai. Kitiems – tai tam tikra filosofija ar kūryba, prilygstanti muzikai ar pasaulio poezijos šedevrams.

Šiandien neįsivaizduojame kasdienio gyvenimo be technologinių ar inovatyvių sprendimų. Pokyčių ir naujovių nuolat tikimasi visur, ne išimtis ir statybos sektorius, kur kiekvienais metais juntami vis didesni technologiniai perversmai.

Išgirdę žodį „vandenilis“ daugelis turbūt pagalvoja apie ateities energijos šaltinį ar kurą automobilių, aviacijos pramonei. Iš tiesų, siekiant sumažinti iškastinio kuro vartojimą ir stabdyti klimato kaitos procesus, vandenilis yra puiki alternatyva, nes vienintelis jo degimo produktas yra vanduo. Taigi, kas stabdo platesnį vandenilio naudojimą kasdieniniame žmonių gyvenime?

Žvelgiant į nakties dangų, regint žvaigždžių šydą ir Paukščių Taką, sunku nepasijusti dulkele priešais atsiveriančios visatos akivaizdoje. Neseniai 30 metų jubiliejų atšventęs „Hubble“, netgi geriausios formos galėjo parodyti gal 10 % viso, kas yra. Štai kaip pamatoma vis kita.

Pirmą kartą istorijoje dviem žmonėms į smegenis buvo įdėti mikroelektrodai, parodę, kaip miego metu „užsidega“ smegenų neuronai, norėdami pakartoti trumpalaikius atsiminimus tam, kad perkeltų juos į ilgalaikę atmintį.

VU GMC doktorantų ir mokslininkų kartu su užsienio kolegomis 2019 m. parengta publikacija „3D Printing Hybrid Organometallic Polymer‐based Biomaterials Via Laser Two‐photon Polymerization“, išspausdinta žurnale „Polymer International“, sulaukė šio žurnalo redakcijos ir skaitytojų įvertinimo.

Elonas Muskas apsilankė Joe Rogano vedamoje laidoje ir labai įdomiai pakalbėjo apie dirbtinio intelekto (DI) ateitį ir jo vaidmenį apjungiant žmonių smegenis su mašinomis. „Jei negalite jų įveikti [dirbtinio intelekto mašinų], prisijunkite prie jų“, – tvirtina Elonas Muskas.

Pramoninis šnipinėjimas, kartais dar vadinamas ekonominiu šnipinėjimu, yra labai sunkus nusikaltimas, už kurį galima susilaukti didžiulių baudų bei bausmių. Tačiau aršioje komercinėje rinkoje rizikuojama ir siekiama bet kokiais būdais įgyti pranašumą.

Paukščių tako galaktikoje esantis magneratas SGR 1935+2154 galbūt ką tik reikšmingai pasitarnavo, stengiantis įminti galingų iš kosmoso gelmių atskriejančių radijo signalų mįslę, kuri jau ne vienerius metus neduoda ramybės astronomams.

3D spausdinimas nuo 1984 metų, kuomet Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo pagamintas pirmasis tokio tipo spausdintuvas, plačiai paplito daugelyje pramonės sričių. Tačiau 3D spausdinimas greta savo privalumų kelia ir tam tikrą riziką žmogaus sveikatai.

Įtakingas Vokietijos leidinys „Süddeutsche Zeitung“ rašo, kad dabar, viso pasaulio šalims bandant sustabdyti koronaviruso pandemiją, pasirodo vis daugiau svarstymų, ar šio ir kitų virusų židiniais netampa biuruose, viešuosiuose pastatuose ir vis daugiau gyvenamųjų namų naudojami oro kondicionieriai.

Santaros klinikų Skubios medicinos centro Priėmimo–skubios pagalbos skyriaus gydytojo anesteziologo reanimatologo Artūro Kiškio iniciatyva jau ne vienerius metus keliose reanimacijos palatose įrengti virtualūs langai, kurie ne tik sukuria lango į pasaulį pojūtį, bet ir padeda susigaudyti paros ritme. Kaip tai atrodo realiai ir kaip jie veikia žmones?

Mūsų planetą nuolat plaka Saulės vėjas, sklindantis iš Saulės sistemos centre esančios karštosios žvaigždės. Visi puikiai žinome, kad Saulė yra tiesiog nesuvokiamai kaitri, tačiau mus pasiekiantis Saulės vėjas visgi yra šiek tiek per karštas. Gali būti, jog mokslininkams pagaliau pavyko įminti šią mįslę.