Šįmet atsisveikinsime su taksofonais – jie prisijungs prie daugybės kitų technologijų ir įrenginių, kuriuos pakeitė patogesni ir pažangesni sprendimai. Tiesa, kai kurių daiktų dar galima rasti ne vieno lietuvio namuose.

Pandeminiai 2021-ieji jau baigėsi, o atėję nauji metai mums žada, nepaisant visų koronaviruso kuriamų iššūkių, įdomių technologinių sprendimų. Kai kurios technologijos, tokios kaip robotizuoti namų pagalbininkai ar dirbtinė mėsa, gali ilgai pakeisti mūsų vartojimo ar elgesio įpročius.

Daugeliui 2021-ieji buvo kupini vilčių ir iššūkių, nes vakcinos nuo COVID-19 tapo plačiau prieinamos, tačiau pandemija užsitęsė dar vienerius metus. Ir nors pandemijos metu technologijos leido mums pramogauti ir palaikyti ryšį, jos neretai apsunkindavo mums gyvenimą. Šiais metais buvo atvejų, kai technologijos sušlubuodavo ar apskritai nustodavo veikusios.

Siekiant sustabdyti COVID-19 pandemiją didžioji dalis veiklų įvairiose valstybėse buvo pristabdytos. Daugybė pasaulio gyventojų izoliavosi – dirbo ar mokėsi namuose. Mokslininkai iškart ėmė ieškoti būdų, kaip sustabdyti koronaviruso plitimą, tačiau tokia situacija iškėlė dar vieną klausimą – kaip mažesnis žmonių aktyvumas paveiks mūsų aplinką?

Nors 2021-ieji vis dar buvo apgaubti COVID-19 šešėlio, mokslininkams buvo ką veikti ir jie išties padarė nemažai. Daug dėmesio pastaraisiais metais susilaukė ekspansija į kosmosą, ypač per Kalėdas paleistas Jameso Webbo teleskopas, marsaeigio nuotykiai Raudonojoje planetoje ir turtingiausiųjų kosminės lenktynės, tačiau ne ką mažiau reikšmingi buvo ir kiti įvykiai.

Kūčių vakarą į kosmosą pakilo naująjį „Jameso Webbo“ kosminį teleskopą nešantį raketa. Virš 30 metų planuotas teleskopas turėtų atverti naują erą astronomijos tyrinėjimams. Štai keletas įdomių faktų apie jį.

Tobulėjant technologijoms, mokslininkų užsibrėžti tikslai auga įspūdingu greičiu. 2021 metus tikrai galima pavadinti kosmoso turizmo proveržio metais: nuo turistinių skrydžių į kosmosą iki naujų planų kosminėms orbitinėms stotims. Štai svarbiausi šių metų įvykiai, pastumėję kosmoso turizmą į naują etapą.

Daug komandų visame pasaulyje tiria neuronų tinklus indeliuose, dažnai išaugindami iš jų smegenų organoidus. Bet tai yra pirmas kartas, kai parodyta, kad minismegenys atlieka tikslingą užduotį. Šimtai tūkstančių smegenų ląstelių lėkštelėje mokomos žaisti „Pong“ atsakant į elektros impulsus – ir gali gerinti savo našumą sparčiau nei DI.

Lapkričio pabaigoje įsigaliojusi „Omnibus“ direktyva pakeitė ir sukūrė naujas vartotojų apsaugos taisykles Europos Sąjungoje. Turėtų mažėti nesąžiningos komercinės veiklos – turėtų būti sudėtingiau vartotojus maustyti siūlant ne geriausias prekes, imituojant nuolaidas ar rodant netikrus vartotojų atsiliepimus.

Astronominį palydovą būtų galima pavadinti labai dideliu teleskopu, skriejančiu kosmose. Tiesa, orbitoje esantys astronomijos palydovai gali stebėti kosmosą apie dešimt kartų geresne raiška nei panašaus galingumo teleskopas Žemėje.

NASA „Perseverance“ marsaeigis Raudonojoje planetoje aptiko gyvybės blokus. Jis identifikavo anglies turinčias organines medžiagas kai kuriose uolienose, kurias tikrino Jezero kraterio dugne, pranešė misijos komandos nariai. Tai dar ne gyvybės aptikimas Marse, bet tikrai intriguoja.

Harvardo mokslininkai pirmą kartą stebėjo naują medžiagos būseną, kurios egzistavimo hipotezė buvo iškelta beveik prieš pusę amžiaus. Šią medžiagą, vadinamą kvantinio sukino skysčiu, potencialai būtų galima panaudoti kvantiniams skaičiavimams ir ji taip galėtų paspartinti artėjantį paradigmos poslinkį nuo klasikinio skaičiavimo.

Vos prieš ketverius metus naftos amžiaus pabaiga buvo laikoma beprotiška mintimi. Šiandien tai yra oficialios ekologijos politikos dalis, kuri galioja ir yra svarbi vis daugiau šalių, valstijų, miestų ir įmonių visame pasaulyje.

Tarp įvairių energetikos vystymo strategijų daugiausiai dėmesio skiriama atsinaujinančių energijos šaltinių technologijomis, tokioms kaip saulės skydeliai. Ar tikrai tokie „žali“? Išsiaiškinkime, kaip gi yra iš tiesų ir kokias išeitis siūlo mokslas.

Astronomai jau ne vienerius metus naršo Saulės sistemos pakraštį, nes įtaria, kad ten yra dar viena didžiulė planeta. Kol kas ji vadinama tiesiog Devintąja arba Planeta X. Didžiausia problema, jog niekas nežino, kur tiksliai ši planeta galėtų būti, tačiau šiokį tokį jos paveikslą mokslininkai jau spėjo sudaryti.