Europos Parlamentas pritarė siūlymui panaikinti laiko sukiojimą, tačiau dėl to nesusitaria Europos Sąjungos šalių vyriausybės. Tad paskutinį spalio savaitgalį – naktį iš šeštadienio į sekmadienį – Lietuvoje, kaip ir daugumoje Europos šalių, ir vėl bus įvedamas žiemos laikas. Ar kasdien naudojami išmanieji įrenginiai rodo tikslų laiką?

„Vilnius Tech“ mokslininkai jau keletą metų aktyviai vysto savivaldžio transporto technologijas. Jie taip pat tyrinėja transporto priemonių – tiek automobilių, tiek dronų – aplinkos suvokimo, sprendimų priėmimo ir jų valdymo uždavinius. Spręsdami juos, skiria dėmesio žmogaus ir mašinos sąveikai, ieško racionalaus balanso tarp automatiškai atliekamų funkcijų ir tų užduočių, kurioms būtinas žmogaus dėmesys.

Pirmą kartą 1996 m. į Lietuvą atvykęs J. Žmuidzinas jau tuomet galėjo pasigirti prisidėjęs prie garsiosios „Voyager“ misijos, dar būdamas Kalifornijos technologijų instituto studentu. Šiandien jis yra to paties universiteto profesorius, buvęs JPL vyriausiasis technologas ir vos prieš metus baigęs eiti „Caltech“ Optinių observatorijų – vienų didžiausių ir galingiausių pasaulyje – vadovo pareigas. Su profesoriumi kalbėjomės apie Visatos principus paprastai, žvilgsnį pro teleskopą ir technologinį progresą astrofizikoje.

Šiemet tarptautiniame uosto technologijų hakatone „Portathon“ gimė net 18 novatoriškų idėjų uostams ir jūriniams verslams. Inovatoriai, studentai, technologijų entuziastai, profesionalai iš Lietuvos, Norvegijos, Vokietijos, Lenkijos, Rumunijos, Graikijos, Švedijos, Ukrainos bei kitų šalių sprendė ambicingus iššūkius ir kūrė visam Baltijos jūros šalių regionui skirtus pažangius sprendimus bei jūrines technologijas.

Per perkūniją vyksta gama spinduliuotės išsiveržimai, kurių intensyvumas skiriasi. Šių reiškinių vystymosi mechanizmas ir ryšys su žaibais lieka iki galo neaiškūs. Naujausioje studijoje mokslininkai parodė, kad perkūnijos gama spinduliai yra kur kas dažnesni ir įvairesni, nei anksčiau manyta.

Tarp pasaulyje vykstančios galybės mokslinių eksperimentų svarbią dalį užima fluorescenciniai dalelių tyrimai. Šis metodas leidžia matyti ir tirti mažyčius objektus, tokius kaip nanodariniai, molekulės ar ląstelės, kurios paprastai būtų nematomos.

Kiekvieną rudenį technologijų pasaulyje debiutuoja dešimtys naujų įrenginių, bet toli gražu ne visi jų randa kelią į pirkėjų širdis ir pinigines. Dalis, nesulaukę sėkmės, tyliai išimami iš prekybos, o kai kurie tampa tokiu dideliu košmaru, kad juos mielai pamirštų ir patys gamintojai.

Nuo saulės laikrodžių iki atominių laikrodžių – prietaisai, skirti laiko matavimui, nuolat tobulėja, siekdami didesnio tikslumo. Neseniai įvyko reikšmingas proveržis kuriant pirmuosius branduolinius laikrodžius – pademonstruotas prototipas, kuris žada amžiams pakeisti ne tik laiko matavimo sritį, bet ir mūsų supratimą apie fiziką.

Prasiskverbti į mūsų kūno gelmes galima įvairiais būdais. Tiesa, kai kurie jų pavojingi, nes tam naudojama jonizuojanti spinduliuotė (alfa, beta, gama dalelės). Be to, jie nesuteikia pakankamai informacijos. Geriausia naudoti matomos šviesos spindulius, kadangi jie nepavojingi ir sąveikauja su organinėmis molekulėmis. Ir čia praverčia lazeris.

Kinijos Mokslų akademijos tyrėjai padarė svarbų žingsnį tyrinėjant Marsą, sukurdami pirmąsias spalvotas ir detalias Raudonosios planetos žemėlapio versijas. Projektas tapo įmanomas dėka „Tianwen-1“ misijos, kurios pradžia buvo 2020 metais ir kurią vykdė Kinijos nacionalinė kosmoso administracija.

Pasaulį prie ekranų prikausčiusios Paryžiaus paralimpinės žaidynės – įspūdingas reginys, leidžiantis stebėtis sportininkų su negalia sugebėjimas ir rezultatais. Dalis paralimpiečių naudoja protezus, kurie ne tik kompensuoja prarastas funkcijas – kai kuriose sporto šakose jie gali suteikti naudos.

„Event Horizon Telescope“, žinomas tuo, kad sujungęs kelias aplink planetą esančias radijo observatorijas į Žemę atgabeno pirmuosius supermasyvių juodųjų skylių M87* ir Sagittarius A* atvaizdus, neseniai atliko eksperimentą, kuris gerokai pagerino didelės skiriamosios gebos stebėjimus nuo Žemės paviršiaus.

Jameso Webbo kosminio teleskopo (JWST) atradimai toliau plečia mūsų supratimo apie visatą ribas. Neseniai teleskopas atrado pusę tuzino klajojančių planetų Persėjo molekuliniame debesyje, esančiame maždaug už 960 šviesmečių nuo Žemės.

Atvėsę orai vilniečiams jau leidžia atsipūsti nuo vasarą varginusio karščio. Tačiau keičiantis klimatui miestuose besiformuojančios karščio salos – vietos, kuriose temperatūra ženkliai didesnė nei aplinkos – tampa aktualia problema.

Neįmanoma nuspėti, kada organizacija gali patirti kibernetinę ataką ir kokio masto ji gali būti, tačiau, kalbant apie IT saugumą, labai tinka posakis „tikėkis geriausio, ruoškis blogiausiam“. Organizacijoje išvengti blogiausio scenarijaus, gali padėti baltieji hakeriai. Kas jie ir kuo gali būti naudingi?