JAV bendrovių „Tesla“ ir „SpaceX“ įkūrėjas Elonas Muskas teigia, kad jo valdomas startuolis daro didelę pažangą kurdamas tiesioginę sąsają tarp kompiuterio ir smegenų. Neuromokslininkė Urtė Neniškytė LRT laidoje „Laba diena, Lietuva“ teigė, kad kompiuteris yra tik tarpininkas, o neurologine prasme futuristas pasaulio nenustebino. Be to, technologijų dar laukia ilgas tobulinimų ir bandymų procesas.

Jaustukus naudoja net 92% internautų. Mylėkite juos ar nekęskite, tačiau jaustukai paplito visur. Naudojami bendraujant SMS žinutėmis ir tapę neatsiejama komunikacijos forma socialiniuose tinkluose, jaustukai jau keičia žodžius verčiant knygas ar net tampa įrodymu teismo salėje.

Ar galite suskaičiuoti, kiek kartų per pastarąją savaitę bendraudami socialiniuose tinkluose panaudojote „emodžius“? Emocijas išreiškiantys simboliai neabejotinai yra tapę neatsiejama virtualaus gyvenimo dalimi, leidžiančia visiems suprantama kalba išsakyti savo mintis ir nuotaiką. Šiandien – liepos 17 dieną minima pasaulinė „emodži“ diena, todėl dalinamės įdomiais ir negirdėtais faktais apie visiems pažįstamus simbolius.

12 sekundžių ir per jas įveikti 36 m 57 cm pakeitė visą žmoniją. Brolių Wrightų pakilimas simbolizavo žmonių norą pažinti, patirti, keliauti. Šiandien tik maža dalis žmonių, lipdami laipteliais į „Boeing“ ar „Airbus“ orlaivį, pagalvoja apie tuos, kurie orlaivius prižiūri ir tikrina, kad saugiai pasiektume savo kelionės tikslą. Kokia būtų jų klaidos kaina, kokia atsakomybė slegia jų pečius išleidžiant orlaivį iš angaro?

Vienas populiariausių pasaulyje socialinis tinklas Lietuvoje taip ir netapo plačiai naudojamu. Todėl apie šią svarbią ir įdomią platformą žinome nedaug. Milijonų dalybos, išskirtinės žvaigždžių nuotraukos, karščiausios naujienos – viskas telpa šiame interneto kanale. Šiandien vis dar yra besidominčių socialiniu tinklu „Twitter“ bei klausiančių, kodėl mūsų šalyje jis ne toks populiarus.

Paprastai skausmą ar kitus nemalonius pojūčius pajutę žmonės paaiškinimo, kas gali sukelti tokius simptomus, ieško internete. Kartais paieškojus informacijos internete galima lengvai išblaškyti abejones, tačiau dauguma žmonių žino, kad net specialistų parašyto straipsnio nereikėtų laikyti asmenine medicinine diagnoze.

Ar 2019-ieji bus tie metai, kai žmonėms pavyks atverti pirmąjį portalą į paslaptingą dimensiją, kuri yra tarsi mūsų tikrovės veidrodinis atspindys? Rytinėje Tenesio valstijos dalyje esančios laboratorijos „Oak Ridge National Laboratory“ mokslininkai tikisi, kad pavyks. Jie kaip tik užbaigė kurti įrangą, kurią išbandys šią vasarą.

Nors atrasta tūkstančiai į Žemę panašių planetų, jas pasiekti turimomis technologijomis yra kol kas neįmanoma. Dėl žmogui sunkiai suvokiamų atstumų kosmose, kelionės net iki artimiausių egzoplanetų, kuriose gali egzistuoti gyvybė, užtruktų tūkstančius metų. Tačiau „Breakthrough Starshot“ projekto iniciatoriai surinko geriausius mokslininkus ir inžinierius pasaulyje tam, kad dar šio amžiaus pabaigoje nuskrietume iki artimiausios Žemei žvaigždės sistemos.

Praėjo beveik lygiai 50 metų nuo tos dienos, kai ant Mėnulio paviršiaus nusileido „Apollo 11“ nusileidimo modulis ir žmogus paliko savo pėdsaką ant Žemės palydovo. Tačiau per tuos 50 metų atsirado daugybė žmonių, netikinčių, kad taip iš tiesų nutiko. Sąmokslo teorijos, pradėjusios rastis netrukus po šio nusileidimo, šiandien yra gajos kaip niekada anksčiau.

Dėl gravitacinių bangų astronomijos mes geriau suprantame, kas atsitinka, kai susiduria dvi juodosios skylės. Tačiau dabartinės technologijos leidžia glaudžiai besisukančias juodąsias skylės aptikti tik prieš pat jų sutriuškinimą. Dar visai neseniai mokslininkai galėjo tik spėlioti, kas vyksta iki joms susinaikinant, tačiau nauji duomenys gali pakeisti viską, ką žinome apie šias kosmoso monstres.

Pasaulyje augantis elektros ir elektroninės įrangos atliekų srautas sukelia aplinkosaugos ir sveikatos problemas, nes vis dar dauguma elektronikos atliekų patenka į sąvartynus arba yra sudeginama. Juvelyrinių dirbinių pramonė – vienas iš pavyzdžių, kaip galima kurti tvarią ekonomiką ir taupyti gamtos išteklius.

Kaip klajojančių vagantų himne „Gaudeamus igitur“ dera jaunatviškos laisvės šlovinimas ir filosofinė gyvenimo prasmės refleksija, taip Vilniaus universiteto rektoriaus Artūro Žukausko veide galima įžvelgti pasididžiavimą savosios Alma Mater pasiekimais, pradėtomis reformomis. Viduramžių dvasia dvelkiančiame kabinete profesorius papasakojo apie verslininkų ir mokslininkų santykius, politikų trumparegiškumą ir eksperimentus Mėnulyje.

Šiandien tai atrodo kaip tolima svajonė, tačiau žmonės nesiliauja galvoti, kad vieną dieną ištrūks iš Saulės sistemos gniaužtų ir taps tarpžvaigždine civilizacija. Kas žino, gal ir iš tiesų pavyks?

Flme „Žemės branduolys“ planetos branduolys staiga nustoja suktis, dėl to išnyksta Žemės magnetinis laukas. Tai sukelia mirtinų mikrobangų sprogimus, kurie „iškepa“ Koliziejų ir išlydo Auksinių vartų tiltą. Nors, pasak seismologo iš Minesotos universiteto Justino Revenaugh, beveik viskas, kas rodoma šiame filme, neatitinka realybės, tačiau tai, kad Žemės magnetinis laukas apsaugo mūsų planetą nuo mirtino ir destruktyvaus Saulės radiacijos poveikio, yra tiesa.

Vos prieš kelis mėnesius NASA atstovai kalbėjo apie planus 2028 metais organizuoti skrydį į Mėnulį. Tačiau vėliau viceprezidentas Mike'as Pence'as pareiškė, kad JAV astronautai sugrįš į Mėnulį anksčiau – po penkerių metų. Tam reikia dar daug ką nuveikti. Ar tokie planai apskritai įgyvendinami?