Ekspertai perspėjo, kad jei kosminis karas sunaikintų palydovus, kuriais dabar pasikliauja pasaulis, tai nebebūtų „gyvenimas, kokį mes jį pažįstame“, o Kinija ir Rusija pademonstravo, kad yra pajėgios tai padaryti.

Pats elementariausias Fermi paradokso paaiškinimas galėtų būti toks: atsižvelgiant į didelę tikimybę, kad visatoje egzistuoja gyvybė (turint galvoje erdvės platybes ir tai, kad gyvenamosiose zonose mes nuolat randame planetų), kodėl niekas su mumis iki šiol nesusisiekė? 

Kai kurie žmonės nerimauja, kad mūsų gyvenime per daug technologijų. Ir tas jų nerimas visiškai suprantamas, atsižvelgiant į tai, kad daugybė žmonių šiuo metu nešiojasi internetą kišenėje ir naudoja jį kaip pagrindinę bendravimo formą. Tačiau net ir vengiant naudotis išmaniuoju telefonu, visiškai išvengti technologijų šiuolaikiniame pasaulyje praktiškai neįmanoma.

Praeitą trečiadienį į kosmosą sėkmingai pakilo pirmasis „Artemis“ programos skrydis. „Artemis I“ misija prasidėjo apie pusę dešimtos ryto Lietuvos laiku, kai iš Kenedžio kosmodromo Floridoje raketa „Space Launch System“ pasileido į kelionę aplink Mėnulį. Kaip bebūtų gaila, kol kas tai tėra bandomasis skrydis be įgulos, tad žmonių sugrįžimo į Mėnulį teks palaukti dar bent trejus metus. Bet tai nereiškia, kad ši misija neįdomi ar nesvarbi.

Hipotetiniai tiltai, jungiantys tolimus erdvės (ir laiko) regionus, galbūt panašūs į įprastas juodąsias skyles, todėl gali būti, kad šie mitiniai fizikos objektai jau buvo pastebėti. Laimei, jei nedidelės fizikų komandos iš Sofijos universiteto Bulgarijoje pasiūlytas naujas modelis yra tikslus, gali būti įmanoma juos atskirti.

JAV Nacionalinė kosmoso ir aeronautikos administracija (NASA) pradeda misijų seką, kurios galutinis tikslas – daugiau nei po 50 metų išsilaipinti Mėnulyje. Trečiadienį į kosmosą sėkmingai pakilo „Artemis 1“ misija, kurios metu nuo raketos atsiskyrusi kapsulė turėtų apskristi Mėnulį ir grįžti į Žemę.

Dysono sfera yra hipotetinė milžiniška mechaninė struktūra – megastruktūra – skirta žvaigždžių energijai išnaudoti. Pagrindinė jos idėja – aplink žvaigždę sukonstruojama struktūra, kuri konvertuoja, kaupia ar kitaip panaudoja žvaigždės spinduliuotės energiją.

Devyniems žmonėms, patyrusiems lėtines stuburo traumas, taikant elektros stimuliaciją ir intensyvią fizinę terapiją, buvo sugrąžintas gebėjimas vaikščioti. Visi jie patyrė sunkų arba visišką paralyžių dėl nugaros smegenų pažeidimo. Neįtikėtina, bet visiems savanoriams pagerėjo iš karto, o po penkių mėnesių jų būklė ir toliau gerėjo.

Laiko tėkmę tiksinčių laikrodžių ir svyruojančių švytuoklių pasaulyje reikia paprasčiausiai skaičiuoti sekundes nuo „tada“ iki „dabar“. Tačiau kvantinėje elektronų šurmulio skalėje „tada“ ne visada galima numatyti. Dar blogiau – „dabar“ dažnai skendi netikrumo migloje. Kai kuriems scenarijams paprasčiausiai nepakaks chronometro.

Astronomams vis dar nepavyko surasti į Žemę panašią planetą, skriejančią aplink į Saulę panašią žvaigždę. Tam kinai planuoja paleisti savo kosminį teleskopą, kad surastų Žemę 2.0.

Lietuvos, Lenkijos ir Ispanijos fizikai jame aprašo, kaip galima apeiti Heizenbergo neapibrėžtumo ir Pauli draudimo principus itin šaltose atomų dujose ir sukurti vadinamąsias suspaustas koherentines būsenas, kurios leis dar tiksliau išmatuoti laiką optiniuose laikrodžiuose.

Tikėtina, jog laikydamiesi savo protėvių papročių šiemet vėl deginome žvakes ir dėjome gėlių prie mirusiojo paminklo, į kurį žvelgdami atgaiviname šiltus prisiminimus. Vis dėlto pasaulyje pamažu daugėja pavyzdžių, kaip daugybę amžių nekintančias mirusiųjų atminimo tradicijas keičia modernios technologijos – skaitmeniniai antkapiai.

Tyrėjų teigimu, sistema galėtų padėti mokslininkams daugiau sužinoti apie vaistų poveikį smegenims ir sukurti veiksmingus neurodegeneracinių ligų, tokių kaip epilepsija ir demencija, gydymo metodus. „DishBrain“ vadinamas modelis yra gyvas įrodymas, kad smegenų ląstelės gali demonstruoti racionalaus elgesio požymius, net kai yra tiesiog sukrėstos į lėkštę.

Gyvendami Žemėje patiriame daugybę pavojų, o kai kurių iš jų kontroliuoti – neįmanoma. Vienas iš tokių pavojų yra didelio asteroido atsirenkimas į mūsų planetą. Tam, kad išbandytų kosminės gynybos variantus, rugsėjo 26 d. NASA trenkė erdvėlaivį į nedidelį asteroidą Dimorphos ir sėkmingai pakeitė jo trajektoriją. Tačiau, ar tai reiškia, kad galime ramiai miegoti žinodami, jog dinozaurų likimas neištiks žmonijos?

Mokslininkai sukūrė algoritmą, kuris skenuodamas smegenis „skaito“ žmonių mintis. Ankstesni minčių skaitymo būdai rėmėsi elektrodų implantavimu giliai į žmonių smegenis, bet dabar mokslininkai dabar gali „iššifruoti“ žmonių mintis net neliesdami jų galvų.