NASA neseniai paskelbė, kad jos marsaeigis „Curiosity“ Marso paviršiuje aptiko sudėtingas organines molekules – pagrindines mums pažįstamos gyvybės žaliavas. Bet dabar aiškėja, kad ankstesnis NASA zondas galėjo padaryti tokį pat atradimą daugiau nei prieš prieš 40 metų, tik netyčia jį sudegino.

Didžiąją astronomijos, kaip mokslo srities, istorijos dalį mūsų supratimas apie dangų buvo ribojamas to, ką galime matyti: matėme tik siaurutę elektromagnetinių bangų spektro dalį, kurią vadiname regimąja šviesa.

Liepos 12 dieną mokslininkai paskelbė aptikę didelės energijos, neįtikėtinai mažą „vaiduoklišką“ dalelę, neutriną, skriejusią per Antarktidos ledą ir nustatę jos kilmės vietą, konkretų blazarą. Dailininko pavaizduotas neutrino kelio aptikimas „IceCube“ Neutrino observatorijoje Pietų ašigalyje.

Žmonės smalsūs, jiems paslaptys patinka – tiek turėti savas, tiek šniukštinėti svetimas. Nenuostabu, kad per civilizacijos tūkstantmečius žmonės šiuos užsiėmimus ištobulino. Ir dabar netgi kasdieniame gyvenime, to net nepastebėdami, kuriame paslaptis, kurių įminimui neužtektų ir visatos gyvavimo amžiaus.

Kinijoje virtualioji realybė (parkai, atrakcionai) – jau įprastas dalykas, nes daug pinigų investuojama į pramogas ne namuose, LRT RADIJUI sako iš Lietuvos kilusi futuristė Monika Bielskytė. „Kai kalbame apie inovacijas, tikimės kad tokie dalykai netrukus iškils Europoje, Silicio slėnyje, Šiaurės Amerikoje, tačiau jų pradžia gali būti visai kitur. Iš tiesų taip ir yra.

Žmonės, kaip ir visi gyvi organizmai, visų pirma yra informacijos procesoriai. Taip, lygiai tokie patys, kaip kompiuteriai. Skamba kiek siurrealistiškai? Tačiau iš tiesų, išgyventi bei prisitaikyti prie kintančios aplinkos galime tik todėl, kad nuolat įvairiais jutimais „matuojame“ aplinką, renkame apie ją duomenis, kuriuos vertiname ir priimame sprendimus.

2013 metų gruodžio 19 dieną iškelta Europos kosmoso agentūros kosminė observatorija padeda ne tik pamatyti ir tiksliau išmatuoti žvaigždes, bet ir atskleisti jų praeitį, konstatuoti dabartį ir numatyti ateitį.

Turimomis technologijomis netgi artimiausią žvaigždę pasiekti per vienos kartos gyvenimą neįmanoma. Kol kriohibernacija ir virššviesiniai greičiai dar fantastika, norint nukeldinti žmones į tokius tolius, tektų naudoti seną gerą gyvybės išlaikymo būdą ir vienam neskristi.

Gyvybės atsiradimas Žemėje tebėra paslaptis, tačiau daugėja neįtikėtinų faktų, patvirtinančių mūsų nežemišką prigimtį. Kai kurie astrobiologai mano, jog prieš milijardus metų Žemė sulaukė svečių iš kosmoso. Tai buvo itin atsparūs kosminiams išbandymams gyvybės ambasadoriai. Tokie, kaip bakterijos, akritarchai, dumbliai ir titnagumbliai (vadinti diatomais) atskrieję kometomis.

Ar kada nors žiūrėdami mokslinės fantastikos filmą apie kosmosą svarstėte, kiek jo elementai atitinka realybę, fizikos dėsnius ir logiką? Astrofizikas dr. Kastytis Zubovas LRT.lt teigia, kad dalis tokių filmų elementų tampa realybe, yra artimi jai, o dalis smarkiai su ja prasilenkia. Pašnekovas sako, kad filmo „Marsietis“ herojus yra „gyvas įrodymas“, jog Marse išgyventi galima.

Kažkada taip ir turėjo nutikti: surinkta pakankamai kompetetingų ir pakankamai gerai finansuojamų mokslininkų grupė, kuri analizuoja alternatyvius stūmos principus išnaudojančius variklius. Ir vienas iš jų tyrimų buvo susijęs su visą pasaulį sudominusiu „EM-Drive“ varikliu, o kitas – su varikliu, kuris buvo pakrikštytas „Mach-Effect“, rašo „Ars Technica“.

Jei nebeliktų Mėnulio, gyvybės tikriausiai irgi nebeliktų, mokslo populiarinimo svetainėje popsci.com rašo apžvalgininkė Morgan McFall-Johnsen. Mėnulis – tai ne vien gražus veidukas, į kurį miela pažiūrėti sutemus. Jis veikia vandenynuose susidarančių srovių judėjimą, lemia potvynius ir atoslūgius, nuo jo priklauso Žemės atmosferos ir klimato pokyčiai ir net mūsų planetos ašies posvyris.

Per maždaug 400 pastarųjų metų, kuriuos žmonės matuoja Žemės magnetinį lauką, jis smarkiai nudreifavo į vakarų pusę. Aiškaus atsakymo, dėl ko vyksta toks judėjimas, nėra, tačiau dabar iškelta nauja hipotezė: gali būti kad magnetinį lauką „stumia“ keistos bangos Žemės išoriniame branduolio sluoksnyje, rašo livescience.com.

Astronomai ieško vis tikslesnių ir išradingesnių būdų aptikti nežemišką gyvybę mūsų Visatoje vis galingesniais teleskopais. Bet galbūt paieškų reikėtų imtis lygiagrečiose visatose, svarsto mokslininkai.

Mūsų sistemai grėsmė kils keliomis dešimtimis tūkstantmečių anksčiau, nei manė mokslininkai. Anksčiau manyta, kad nykštukinė žvaigždė Gliese 710 su Saulės sistema susidurs po 1,36 milijonų metų. Nauji tyrimai parodė, kad tai įvyks kiek anksčiau – po 1,29 milijonų metų.