Praėjus metams po kilusio skandalo, kai „Facebook“ privačius duomenis perdavė trečiosioms šalims, vartotojai elgiasi atsargiau, tačiau kompanijos vadovas Markas Zuckerbergas vis dar neįgyvendino daugybės pažadų. Kaip virtualiose platformose bendrausime ateityje ir ar skaudžios pamokos pavers saugumo didinimo pažadus realiais darbais?

2018 metų sausį programišių grupė, kuri, kaip dabar manoma, dirba Šiaurės Korėjos valdžios finansuojamai grupuotei „Lazarus“, iš Meksikos komercinio banko „Bancomext“ bandė pavogti 97 mln. eurų. Nepavyko. Bet vos po kelių mėnesių po kelių mažesnių, bet gudresnių kibernetinių išpuolių programišiai iš Meksikos bankų sugebėjo nusiurbti tarp 300 ir 400 mln. pesų. Istoriją, kaip jie tai padarė, aprašė leidinys „Wired“.

Nors šių metų pabaigoje sukaks dešimtmetis, kai Ignalinos atominė elektrinė jau nebegamina elektros, tai nereiškia, kad darbai joje nevyksta. Kone 1900 žmonių vis dar save gali vadinti atominės darbuotojais. Jie iki šiol kiekvieną darbo dieną praleidžia išmontuodami sudėtingą elektrinės įrangą. Atominės atstovai tikina, kad veiklos elektrinės viduje netruks dar bent keliasdešimt metų.

Tiek 1973 m. parašytas romanas, tiek po dviejų metų pasirodęs Milošo Formano filmas „Skrydis virš gegutės lizdo“ daugelį šokiravo priverstinio gydymo elektrošoku scenomis. Jaunųjų psichiatrų asociacijos prezidentas, Kauno klinikų psichiatras Edgaras Diržius pripažįsta, kad seniau toks gydymas išties buvęs nehumaniškas.

Laiko strėlę mes vertiname kaip savaime suprantama dalyką. Normalu yra manyti, kad laikas juda tik viena kryptimi ir niekada neapsigręžia. Bet kai prie šios strėlės nagus prikiša fizikai, nutinka keisti dalykai: pasirodo, laiko strėlė lygiai taip pat sklandžiai gali skrieti ir priešinga kryptimi. Bet ar tai reiškia, kad ne už kalnų ir laiko mašinos sukūrimas?

Mokslininkai daugiau nei dešimtmetį bandė įminti teleskopais fiksuojamų signalų – greitųjų radioblyksnių paslaptį. Bandydami paaiškinti jų kilmę, mokslininkai kėlė įvairias versijas – nuo neutoninių žvaigždžių iki nežemiškų civilizacijų. Atrodė, šaltinio paieškos užtruks dar ne vienus metus, tačiau Brian D. Metzger pasiūlė įtikimą hipotezę.

Internetas vaikams gali būti išties pavojinga erdvė, ypač tuomet, kai neskiriama dėmesio supažindinimui, kaip jame saugu elgtis. Kita vertus, vyrauja ir daug su tuo susijusių mitų. Ko iš tiesų vertėtų pasisaugoti, o ko bijoti neverta?

Dešimtis metų tamsiosios materijos ieškantys mokslininkai negali pasigirti gerais rezultatais. Kad ir kokie brangūs bei sudėtingi būtų šios masę galaktikoms suteikiančios medžiagos paieškos būdai, jų eksperimentiškai užfiksuoti iki šiol nepavyko. Todėl astrofizikai pastaruoju metu kelia daug naujų alternatyvių hipotezių, leidžiančių atsikratyti tamsiosios materijos. Pati naujausia – kad galaktikoms papildomą masę suteikia šviesa.

Išmanieji miestai nėra tik tolimos ateities svajonė – jau šiandien kai kurie jų pasižymi tokiam miestui būdingomis savybėmis: egzistuoja išmanusis atliekų surinkimas, pažangusis apšvietimas ir automobilių statymas, nusikaltimus prognozuojantys mechanizmai ir kiti šiuolaikinėmis informacinėmis ir ryšio technologijomis paremti sprendimai.

Itin spartus dalijimosi ekonomikos augimas pasaulyje kelia susidomėjimą ir privačiajame, ir viešajame sektoriuose. Įvairiais daiktais ir paslaugomis tarpusavyje dalijasi vis daugiau vartotojų, o dalijimosi ekonomikos platformos pamažu įsitvirtina tarp didžiausių ir populiariausių paslaugų teikėjų pasaulyje. Tačiau kiek toli tai dar gali nueiti? Kaip dalijimosi ekonomika keičia visuomenę bei jos įpročius?

„Mokslininkai – tai nuolat keliaujančios būtybės“, – teigia mokslo korespondentas Johnas Bohannonas. Žurnalo „Science“ portale publikuotame straipsnyje būtent lietuvį mokslininką Rimantą Kodžių jis įvardijo kaip vieną įdomiausių keliaujančių mokslininkų. Grįžęs į Lietuvą mokslininkas padės verslininkams mažinti išmetamų atliekų kiekį ir naudingas žaliavas panaudoti dar kartą.

Nors bendrovė „Cognizant“ nenori to pripažinti viešai, tačiau, bent jau JAV teritorijoje, būtent šios įmonės darbuotojai atlieka psichologiškai alinantį darbą – filtruoja „Facebook“ turinį ir iš jo šalina tai, kas pažeidžia socialinio tinklo taisykles. Jų darbo kasdienybė – stresas, panikos priepuoliai, pasikeitusi mąstysena ir maži atlyginimai.

Kompiuteriai veiks šimtus kartų greičiau, gatvėse riedės vandeniliniai automobiliai, nanomedžiagos stabdys klimato kaitą, kambarį pasiekusi šiluma niekur nedings net šalčiausią dieną – to siekia naujas medžiagas tyrinėjantys mokslininkai.

Naujausių technologijų diegimas versle – vienas iš pagrindinių būdų didinti savo konkurencingumą ir auginti pelną. Vis dėlto, Europos Sąjungos statistika rodo, jog net 90 proc. smulkiųjų ir vidutinių regiono kompanijų nespėja žengti koja kojon su įsibėgėjančia ketvirtąja pramonės revoliucija.

Studentai didelę mokslo metų dalį praleidžia sėdėdami – ilgos paskaitos universitetuose ir pasiruošimas namie, sėdint prie kompiuterio. Prie viso to prisideda ir mažas fizinis aktyvumas, kuris tik padidina rimtesnių sveikatos sutrikimų riziką. Dėl per ilgo sėdėjimo keliamo pavojaus sveikatai neabejojama, o ką daryti, kad jo išvengtume?