Oficialūs finansų rinkos žaidėjai vis dar yra labai susidomėję kriptovaliutomis ir blockchain sprendimais, tikino ne vienai institucijai šiuo klausimu patarinėjęs ekonomistas Paolo Tasca. Kalbėdamas su IQ apžvalgininku Gyčiu Kapsevičiumi jis pabrėžė, kad menkas vartotojų išmanymas sukuria terpę apgavystėms kriptovaliutų rinkoje.

Mokslinės fantastikos kūriniuose aprašomi įvykiai ir technologijos dažniausiai atrodo lyg lakios vaizduotės kūriniai, nedaug bendro turintys su realybe. Visgi kai kurios savo metu akiplėšiškai drąsios vizijos šiandien yra tapusios realybe, rašoma svetainėje „Science Alert“.

NASA vis dar nepaleido į kosmosą vieno labiausiai laukiamų Jameso Webbo teleskopo, turinčio pakeisti legendinę ir jau senstelėjusią kosminę Hablo „observatoriją“. Tačiau jau braižomi planai dar didesniems ir geresniems kosmoso teleskopams, kurie į dangų kils artimiausią dešimtmetį, rašoma svetainėje „Space.com“.

Penki dešimtmečiai – tiek Lietuvos mokslo padangėje skaičiuoja KTU profesorius, habilituotas technologijos mokslų daktaras Rymantas Jonas Kažys, savo gyvenimą susiejęs su ultragarso tyrinėjimais. Mokslininko įdirbis – daugiau kaip 100 išradimų.

Ar pastebėjote, kad šaltuoju metų laiku padaugėja silpnų, bet vis dėlto krūptelėti priverčiančių elektros smūgių – palietus metalinę durų rankeną, vilnonį megztinį ar kitą žmogų?

Vienas iš drąsiausių mokslinės fantastikos scenarijų – panaudoti juodąsias bedugnes kaip portalus kelionėms į kitus išmatavimus, tolimas visatos vietas ar net keliavimui laiku. Masačusetso Dartmuto universiteto mokslininkų komanda pateikia hipotezę, kad ši „fantazija“ yra arčiau realybės nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

Angliją prieš daugiau nei šimtą metų nusėjo daugybė įvairaus dydžio betoninių lėkščių. Šie keisti statiniai šiek tiek primena palydovines antenas, tačiau, kaip žinote, panašių technologijų tais laikais nebuvo. Nebuvo ir radarų, televizijos ar kitokių technologijų, kurios pirmiausia šauna į galvą. Tai kas tai per statiniai?

Kuo daugiau egzoplanetų užfiksuoja kosmose skriejantys teleskopai, tuo labiau intensyvėja išsivysčiusių technologinių civilizacijų pėdsakų paieškos. Du Harvardo universiteto astronomai siūlo naują būdą, kaip galima būtų ieškoti išsivysčiusių civilizacijų tolimose egzoplanetose – dairytis technologinių, pavyzdžiui, saulės elektrinių, pėdsakų jų paviršiuose.

Kalbamės su VGTU Verslo vadybos fakulteto prodekane Agnė Vaiciukevičiūte apie tai, kaip Lietuvoje kinta verslo aplinka, tobulėja technologijos, kuriami inovatyvūs sprendimai, keičiantys kasdienius visuomenės įpročius ir verslo strategijas.

Po kelerių metų NASA mokslininkai planuoja misiją į asteroidą, kuria iš dalies bus bandoma pakartoti kino filme „Armagedonas“ matytą scenarijų – nukreipti asteroidą nuo esamos trajektorijos, rašoma svetainėje „Space“.

Planuodami zondo įpėdinį, „Hayabusa2“, Japonijos mokslininkai ir inžinieriai buvo pasiryžę išvengti „Hayabusa“ misijos dramos. Jie sutvirtino komponentus, pagerino komunikacijos galimybes ir naujas technologijas nuodugniai išbandė.

Viešojoje erdvėje ketvirtoji pramonės revoliucija linksniuojama ne pirmus metus. Vis tik JAV įsikūrusios trimačio modeliavimo ir su tuo susijusių skaitmeninių procesų programinės įrangos milžinės „Dassault Systèmes SOLIDWORKS Corporation“ vadovo Gian Paolo Bassi teigimu, reikėtų kalbėti ne apie revoliuciją, o apie industrinį renesansą.

Tai, kas kartais atrodo sunkiai įsivaizduojama, vieną dieną netikėtai gali atkeliauti į kiekvieno iš mūsų namus. Kasmet sulaukiame naujų technologinių sprendimų, kurie neabejotinai pakeičia mūsų kasdienį gyvenimą, todėl pažvelkime, kokia ateitis mūsų laukia. Pristatome ryškiausias ateinančių 2019 metų technologines tendencijas.

Tamioje, tylioje dykumoje netoli Pahrumpo, Nevadoje, tyrėjai sukėlė dirbtinį žemės drebėjimą. Jis supurtė žemę ir, – kas nėra taip akivaizdu, – orą. Taip NASA mokslininkai galėjo klausyti vibracijų viršuje skrendančiais balionais.

Artėjant Naujiems metams, dauguma pradedame galvoti apie pokyčius: svarstome, kokie būsime kitąmet, planuojame atsisakyti blogų įpročių, dažnai pagalvojame apie būtinus pasikeitimus mūsų kasdienybėje – darbe, universitete ar mokykloje.