Kodėl galime niekad nepanorėti naudoti šios technologijos? Tiesą sakant, teleportacija jau egzistuoja. Teorinius jos pagrindus 1935 m. straipsnyje pateikė Einšteinas su kolegomis – Podolskiu ir Rosenu.

Kartu su rudeniu ateina metas matuotis. Matuotis ne tik šiltesnius rūbus, kieno didesnis baravykas, įdomesnis šakniavaisis, bet ir matuotis temperatūrą. Mes ruošiamės ją matuoti sistemingai: namuose, darbe, renginiuose, mokyklose, darželiuose, kirpyklose. Rojus medicininės technikos pardavėjams ir sąmokslo teorijų kūrėjams.

Kreipiuosi į Tave, rūkantį elektronines cigaretes, arba, jeigu savo aplinkoje turi jas rūkančių. Tikiu, kad Tau elektroninės cigaretės rūkymas siejasi su madingumu ir tariamai „sveikesnės gyvensenos“ dalimi, klaidingai manant, kad tai neturi jokio poveikio sveikatai.

Regis, senas geras posakis apie tai, kad grynieji pinigai karaliauja traukiasi į praeitį. Šiandienos situacija sparčiai kinta – daugelyje šalių grynųjų pinigų operacijos palaipsniui nyksta, o finansų ištekliai vis labiau skaitmenizuojami ir centralizuojami. Tačiau ar jau verta laidoti monetas ir kupiūras?

Po daugiau nei 20 metų nuo pristatymo, „EmDrive“ tebebandomas laboratorijose visame pasaulyje, įskaitant ir DARPA. Bet kontroversiškojo variklio lemtingasis momentas sparčiai artinasi.

Parduotuvių lentynos, televizijų reklamos ir pranešimai spaudai siūlo gausybę tokių produktų, kaip detoksikacinės arbatos, nuotaiką gerinantis vanduo ir panašiai. Visų jų gamybos pagrindas, anot neurologijos doktoranto Tareqo Yousefo, yra neurologinės žinios. Tiksliau, tų žinių trūkumas plačiojoje visuomenėje.

Neseniai keliuose didelio atgarsio sulaukusiuose straipsniuose teigta, kad NASA aptiko dalelių iš kitos paralelinės Visatos, kurioje laikas bėga atgalios. Šie teiginiai buvo neteisingi. Tikroji istorija yra gerokai įdomesnė ir keistesnė, nes yra susijusi su kelione į Didįjį sprogimą ir tai, kas yra anapus kojomis?

Mados prekės – dažniausiai perkamos prekės internetu. Bėda ta, kad perkant internetu nesunku įsigyti netinkančią prekę. Džinsų „matavimasis“ virtualiai gali skambėti kaip utopija, tačiau šiandien papildytos realybės galimybės jau leidžia tokiu būdu išbandyti drabužius, batus, aksesuarus.

Kaip ištirti kažką, kas yra nematoma ir neužčiuopiama? Šis klausimas jau ne vieną dešimtmetį sukasi astronomų galvose. Visai neseniai Harvardo ir Smithsono astrofizikos centro mokslininkų grupė atliko detalų tamsosios materijos kosmoso modeliavimą bei gavo stebėtinai įdomius rezultatus.

Visiems mums kartais tenka atsidurti situacijoje, kuomet erzina aplinkinis triukšmas ir norisi visiškos tylos. Tačiau ir tylos gali būti per daug. Jeigu patektumėte į kambarį, kuriame iš tikrųjų būtų visiškai tylu, buvimas tokiame kambaryje tikriausiai gana greitai jums sukeltų haliucinacijas.

Išgirdę „sveikatos priežiūros duomenys“, dauguma pagalvoja apie ligoninėje ir kitose sveikatos priežiūros įstaigose renkamus klasikinius sveikatos priežiūros duomenis. Skaitmeniniu būdu renkami duomenys tampa vis išsamesni ir platesni, todėl nustatant diagnozę ir parenkant individualiam pacientui tinkamą gydymą gydytojas gali atsižvelgti į visą aktualių parametrų spektrą.

Iš kur atsiranda sapnai? Šį klausimą žmonės sau ir kitiems užduoda jau tūkstančius metų, tačiau anksčiau visi atsakymai į jį galėjo būti tik teoriniai, išmąstyti. O dabar mokslininkai turi bent jau šiokį tokį skaičiais ir moksliniais tyrimais pagrįstą atsakymą.

Marsas milijonus metų buvo panašus į Žemę. Todėl mokslininkai bando išsiaiškinti, ar ten spėjo užsimegzti gyvybė, o jei ne – kodėl. NASA į Marsą išsiuntė naują misiją Perseverance, kuri ieškos senovinės gyvybės liekanų ir kartu išbandys pirmąjį žmonijos istorijoje kosminį sraigtasparnį „Ingenuity“. NASA mokslininkė įsitikinusi: kažkur Visatoje tikrai yra gyvybė.

1961 metų spalio 30 dieną Sovietų Sąjunga išbandė galingiausią visų laikų atominę bombą RDS-220, dar vadinamą „Caro bomba“. Sprogimas buvo toks stiprus, kad jį žmonės pajuto būdami ir už 700 km. O dabar Rusijos valstybinė atominės energetikos korporacija „Rosatom“ išplatino naujus, dar nematytus „Caro bombos“ bandymo vaizdus.

Norėdami erdviškai išskirti egzoplanetų diskus ir ten esančias struktūras, turėtume pagaminti dešimčių kilometrų skersmens teleskopus. Bet yra ir kita galimybė, leidžianti gauti egzoplanetų nuotraukas, kurių kokybė panaši į „Apollo“ astronautų darytas Žemės nuotraukas iš Mėnulio. Tam tereikia pasinaudoti Saulės gravitacija.