Matematika yra vienas iš svarbiausių įrankių šiandieniniame globaliame pasaulyje ir ji daro didžiulę įtaką visoms žmonijos veikloms. Itin tamprus ryšys sieja matematiką ir verslą. Praktinis jos pritaikymas apima bene visas gyvenimo sritis – nuo pardavimų prognozavimo, sąnaudų optimizavimo, klientų aptarnavimo iki verslo strategijų formavimo ir finansinių sprendimų priėmimo.

Tikriausiai retas iš mūsų susimąsto apie tai, kad kasdien rankose laikoma banko kortelė jau netolimoje ateityje gali atrodyti visai kitaip. Iki šiol kortelė buvo tarsi simbolis, šešiolikos skaitmenų numeris, galiojimo data, CVV kodas. Šie duomenys tapo įprasta mokėjimo proceso dalimi, tiek fizinėse, tiek elektroninėse parduotuvėse. Tačiau Europos Sąjunga ketina šią praktiką iš esmės keisti.

Astronomai buvo šokiruoti, kai aplink žvaigždę, kurios masė sudaro vos penktadalį Saulės masės, aptiko dujinį milžiną „TOI-6894b“. Tokia galimybė anksčiau buvo laikoma beveik neįmanoma. Šis atradimas, padarytas naudojantis TESS teleskopo duomenimis ir patvirtintas vienu didžiausių pasaulyje teleskopų, meta rimtą iššūkį iki šiol vyravusioms planetų formavimosi teorijoms.

Šiandien brūkšninius kodus galime rasti ant kiekvienos prekės pakuotės – jie yra neatsiejama prekybos procesų dalis. Lygiai prieš 51-erius metus, birželio 26-ąją dieną buvo nuskaityta pirmoji prekė pasaulyje. Šios, brūkšninio kodo gimtadienio dienos proga,ekspertai dalinasi negirdėtais faktais apie prekių ženklinimą Lietuvoje ir pasaulyje.

Kai tėvai netikėtai užklumpa savo vaiką žaidžiant agresyvius kompiuterinius žaidimus, reginys neretai šokiruoja: ekrane personažas traiško zombius, padega namus, šaudo žmones, kankina gyvūnus. Viskas vyksta žaismingoje, animuotoje aplinkoje, tačiau tėvų sąmonėje įsijungia pavojaus signalai: ar tai tikrai tėra tik nekaltas žaidimas?

Kas nutinka, kai viena didžiausių pasaulio ekonomikų tyliai, bet ryžtingai žengia žingsnį, kurio niekas dar nedrįso žengti? Kinija 2024 metų birželį pasauliui parodė, kad branduolinė energetika gali būti ne tik galinga, bet ir kitaip saugi. Torio pagrindu veikiantis reaktorius ir tai ne teorija, ne projektas, o veikianti realybė Gobio dykumos viduryje.

Lietuvos mokslininkų komanda iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Vilniaus universiteto, bendradarbiaudama su tyrėjais iš Vengrijos, Gibraltaro, Australijos universitetų bei Skaitmeninės etikos centru, atliko vienus pirmųjų tyrimų pasaulyje, vertinančius, kiek interneto naudojimas trikdo kasdienį funkcionavimą.

Technologijos gretinasi vis arčiau mūsų: dabar jau ne tik į delną, bet ir į asmeninį gyvenimą. Tai, kas dar prieš kelerius metus skambėjo kaip siužetas iš futuristinio serialo, šiandien aptariama labai rimtai: ar dirbtinis intelektas gali tapti draugu? O gal net ir daugiau?

Pasaulis stovi ant didžiausio šuolio žmonijos istorijoje. Šalys ir technologijų gigantai ruošiasi kurti nuolatines bazes Mėnulyje, statyti gamyklas orbitoje ir išgauti išteklius iš asteroidų. Mokslininkai prognozuoja, kad iki 2075-ųjų kosmosas taps neatsiejama pasaulio ekonomikos dalimi, o tai pakeis mūsų gyvenimą taip pat iš esmės, kaip XVIII a. pakeitė pramonės revoliucija.

Pastaraisiais metais organizacijos vis daugiau investuoja į su duomenimis susijusius išteklius, siekdamos plėtoti duomenų analizės galimybes, kad padidintų savo įmonių našumą, efektyvumą, pagerintų teikiamų paslaugų kokybę ir konkurencinį pranašumą. Apie skaitmeninio amžiaus duomenų analizę ir jos svarbą šalies ūkio ekonomikai kalbamės su dr. Lina Dindiene.

Įsivaizduokite, diena iš dienos gyvenate sau įprastą gyvenimą, kol sužinote, jog kažkur, galbūt net ne mūsų visatoje, yra jūsų klonas. Ir ne šiaip klonas, o visiškai priešingas jūsų dvynys – „anti-jūs“, kuris valgo „anti-maistą“, kvėpuoja „anti-oru“, galbūt rezga „anti-planus“, o ir toji visata yra sudaryta visai ne iš mums pažįstamų dalelių, o jų priešingybių. Skamba kaip mokslinė fantastika? Tiesa, tačiau ne be išimčių.

Europos Sąjunga ir toliau spaudžia technologijų bendroves didinti skaidrumą vartotojų atžvilgiu – ir naujausias reikalavimas šioje srityje atrodo sveikintinas žingsnis pirmyn. Nuo 2025 metų birželio 20 dienos visi išmanieji telefonai ir planšetiniai kompiuteriai, parduodami ES šalyse, turės naują etiketę, nurodančią baterijos tarnavimo laiką ir energijos efektyvumą.

Žvelgdamas į žvaigždėtą dangų, ne kiekvienas susimąstytų, kad žiūrint į rentgeno nuotrauką kyla tie patys klausimai: ar viskas taip, kaip turėtų būti? Ar neslypi kažkas nepastebėta? Tačiau būtent taip mąsto dirbtinių neuroninių tinklų specialistas, programuotojas, vienas iš „Oxipit“ įkūrėjų dr. J. Bialopetravičius. Šis astrofizikas, kuriam mokyklos suole fizika atrodė tolimas dalykas, šiandien padeda kurti technologijas, galinčias pakeisti radiologijos ateitį.

Atrodo, kad socialiniai tinklai lyg natūraliai įsiliejo į kasdienybę, bet iš tiesų jie stipriai keičia mūsų įpročius, vertybes ir net psichinę sveikatą. Didžioji problema ta, kad socialiniai tinklai dažnai pateikiami kaip paprasta, nekalta pramoga – greitas būdas praleisti laiką. Tačiau už nuolat kintančių įrašų, žinučių ir patiktukų slypi sudėtingi algoritmai, sukurti tam, kad kuo ilgiau laikytų mus prie ekranų.