Rugpjūčio 17 dieną, 12:41:04 UTC gravitacinių bangų detektorių tinklas LIGO-Virgo užregistravo dviejų kompaktiškų objektų, vadinamųjų „neutroninių žvaigždžių“ – supernovų sprogimų liekanų – gravitacinių bangų signalą. Ši registracija įvyko, praėjus trims dienoms po pirmo bendro dviejų juodųjų skylių susiliejimo užfiksavimo LIGO ir Virgo detektoriais.

Kadaise kosmologai manė, kad Visata yra visiškai amžina: be pradžios, be pabaigos. Tokia idėja gali pasirodyti protu neaprėpiama, tačiau moksliškai nusiteikiančioms smegenims priimtina paprasčiau nei bandymas išsiaiškinti, ką reikštų Visatos pradžios taškas – ir kada jis atsirado, rašo popsci.com.

Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad mokslininkams pagaliau pavyko įrodyti, kad hipotezė, kuria tiki ir Elonas Muskas, apie tai, kad mes visi gyvename kompiuterinėje simuliacijoje, nėra teisinga. Tačiau kaip galima įrodyti ar paneigti tokią keistą idėją? Ar tikrai paslaptis pagaliau atskleista?

Nauji tyrimai rodo, kad gyvybė mūsų planetoje užsimezgė po to, kai meteoritai pasiekė planetos paviršiuje telkšančius mažus, šiltus tvenkinius, pradėdami grandinines chemines reakcijas, iš kurių radosi pirmosios genetinio kodo atkarpos Žemėje.

„Sputnik 1“ – pirmasis dirbtinis žemės palydovas ir apskritai pirmasis kosminis aparatas, sėkmingai išvestas į Žemės geocentrinę orbitą lygiai prieš 60 metų. Šis nedidelis sidabro spalvos rutulys su keturiomis antenomis, panašiomis į voro kojas, pademonstravo sovietų technikos pažangą.

Verslininkas Elonas Muskas yra tiesiog apsėstas idėjų kuo greičiau nugabenti žmones iš taško A į tašką B. Jis iškėlė vakuuminiame vamzdyje lekiančios keleivinės kapsulės „Hyperloop“ idėją, jis įsteigė tunelių gręžimo įmonę, kurios tikslas yra paspartinti keliones ypatingai skubantiems. Bet paskutinė jo idėja – nugabenti žmones į bet kurį pasaulio miestą greičiau nei per valandą – yra gerokai fantastiškesnė už visas ankstesnes.

Prieš 35 metus amerikietis Scottas Fahlmanas pasiūlė naudoti dvitaškį, brūkšnį ir skliaustus kaip besišypsančio žmogaus simbolį. Būtent taip atsirado dabar jau visiems žinomi „smailai“ arba šypsenėlės. 1998-aisiais japonas Shigetaka Kurita sukūrė pirmąjį „emoji“ rinkinį, kurį sudarė 172 12x12 pikselių piešinėliai, kurie leido žinutėse apsikeisti emocijomis.

Šių metų rugsėjo 21 d. amerikiečių politikai galutinai patvirtino svarbų finansavimą sukurti naują povandeninių laivų klasę. Ji bus pavadinta Kolumbijos klase (Columbia Class) ir pakeis dar šaltojo karo laikotarpiu pradėtus naudoti Ohajo (Ohio) klasei priskiriamus strateginius branduolinius povandeninius laivus gabenančius balistines raketas.

Kaskart, kai išeiname iš kambario, puolame gesinti šviesą, kad tik elektros sąskaita būtų mažesnė. Nors iš tiesų šviesa namuose sudaro šiek tiek daugiau kaip dešimtadalį elektros sąskaitos, pasakojama LRT RADIJO laidoje „PIN kodas“.

Dėl nesustabdomos technologijų pažangos orlaiviai tampa vis tobulesni, tad nekeista, kad ir kurą jie naudoja daug efektyviau nei anksčiau, todėl oro transporto maršrutus ketinama ir toliau ilginti, rašo CNN. Technologinį progresą, žinoma, galima paaiškinti didėjančiais laiką vis labiau taupančių keleivių poreikiais.

Keisčiausia elektrono savybė yra ta, kad jis turi du sunkesnius giminaičius. Visata kuo puikiausiai apsieitų ir be jų, juolab, jie šiaip ar taip ilgai negyvuoja. Tad, kodėl jie egzistuoja? Ir kodėl yra trys giminaičiai, o ne keturi ar 104? Mokslininkai daug dešimtmečių į šiuos klausimus neturėjo atsakymo, bet galiausiai, panašu, artinamės prie jų supratimo.

Žmonija ieško galimybių pabendrauti su protingomis gyvybės formomis iš kitų planetų. Tai – nelengva užduotis ir sunkus darbas per kelis dešimtmečius didelių rezultatų nedavė. Visgi, jau kitais metais mokslininkai imsis naujos strategijos, kuri teoriškai turėtų būti veiksmingesnė. Bet kodėl dėl to džiaugiasi ne visi?

Pastaruoju metu vienas iš plačiausiai aptariamų su kosminėmis kelionėmis susijusių klausimų – kada žmonės skris į Marsą? Kiek tai kainuos? Kaip ten išgyvensime? Ką darysime? Į šiuos klausimus Gyvybės mokslų centre susirinkusiems festivalio „Erdvėlaivis–žemė“ dalyviams atsakyti siekė Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Planetariumo lektorius Aidas Sadauskas.

Technologijų plėtra ir inovacijos per pastarąjį dešimtmetį ar panašiai prasiskverbė į kone visas įmanomas sritis. Einama link tokio pasaulio, kuriame žmogiškojo bendravimo būtų kuo mažiau. Ir ši tendencija – ne atsitiktinumas, tai – ypatybė, mano garsus škotų kilmės amerikietis muzikantas Davidas Byrne`as.

Šiandien, 2017 metų rugsėjo 15 dieną, savo misiją turėtų baigti „Cassini“ zondas. Ta proga priminkime ir kitus kosminius aparatus, apžvelgusius Saulės sistemos pakraščius. Per pastaruosius 40 metų už asteroidų žiedo pasiuntėme devynis zondus.