Tolimajame Koiperio žiede ledinius objektus tyrinėjantys mokslininkai sako, kad jų rikiuotę gali trikdyti dar neatrasta maždaug Marso masės planeta. Tamsiuose mūsų planetų sistemos pakraščiuose gali slėptis nauja planeta – devintoji ar dešimtoji, nelygu, kas skaičiuoja. Kol kas nepatvirtintas, manoma, maždaug Marso masės, pasaulis paaiškintų suklypusias Koiperio juostos ledinių objektų orbitas.

„Kaspersky Lab“ surinko žymius pasaulio mokslininkus, futurologus ir aukštųjų technologijų srities ekspertus aptarti, kaip technikos progresas paveikė mūsų gyvenimą ir kaip gali paveikti ateityje. Pagrindiniu diskusijos objektu tapo žmogus, jo santykis su technologijomis, sparčiai besikeičiančių realijų suvokimas, jo protas ir dirbtinio intelekto perspektyvos.

Mums, paprastiems mirtingiesiems, šviesos greitis atrodo labai didelis – paspaudi jungiklį ir kambarys apšviestas, nespėjus nė mirktelėti. Net apie apie Žemę šviesa per sekundę spėja beveik aštuonis kartus apskrieti. O ir Einšteinas kažką užsiminęs apie šviesos greitį yra. Bet mums gi vis negana. Kas būtų, jeigu šviesa būtų greitesnė?

Daugiau nei prieš šimtą metų, kai Tunguskos sprogimo banga apskriejo visą planetą, žmonės apie kosminius pavojus dar nemąstė, nors sprogimo jėga buvo tūkstantį kartų didesnė už Hirošimos bombos. Taip LRT KLASIKAI sako geologas, Vilniaus universiteto profesorius dr. Gediminas Motuza. Bet, pabrėžia jis, kosminiai smūgiai gali pasikartoti – vien XXI a. keliolika asteroidų pralėkė tarp Žemės ir Mėnulio (nors jie nebuvo ypač dideli, bet tai labai arti).

Kinijos mokslų akademijos fizikai pranešė apie pirmuosius mokslinius kvantinio ryšių palydovo QUESS rezultatus. Aparatu susieti fotonai sklido rekordiškai toli, daugiau nei 1200 kilometrų – tai 12 kartų daugiau nei ankstesniuose eksperimentuose. Eksperimentas dar kartą patvirtino, kad susietos dalelės pažeidžia lokalumą.

Sako, ji prasidėjo nuo sprogimo, tačiau tiesą sakant, sprogimas neįvyko. Visata prasidėjo kaip karšta energijos dalelė ir trumpam tokia ir liko. O tada ji išsipūtė: iš trilijonus trilijonų kartų mažesnės už atomą sėklytės, viskas staiga išsipūtė iki „Tic Tac“ ledinuko dydžio. Per mažą sekundės dalį visata išsipūtė beveik tiek pat, kiek per kitus 13,8 mlrd metų.

1899 metais išradėjas Nikola Tesla pradėjo pirmus sėkmingus bevielio energijos perdavimo eksperimentus. Sėkminga pradžia įtikino jį, kad vieną dieną energija bus perduodama visoje planetoje, nenaudojant laidų. Nors ir daugiau nei po 100 metų, jo bevielio energijos perdavimo idėja buvo įgyvendinta – nors tikriausiai ne tokiais metodais, kokius jis įsivaizdavo.

Agentūra AFP išplatino Čekijos Mokslų akademijos astronomų pranešimą apie padidėjusią grėsmę Žemei susidurti su asteroidu, priklausančiu Tauridų srautui. Astronomai, dirbantys Čekijos Mokslų akademijoje, tokią išvadą paskelbė ištyrę 144 dangaus kūnus, vadinamus bolidais. Tai – didžiuliai meteorai, sprogstantys atmosferoje. Jie priklauso Tauridų srautui ir sudaro naują atšaką. Mažiausiai du jai priklausantys asteroidai yra 200–300 metrų skersmens.

Masyvesnės, nei tikėtasi, juodosios bedugnės susidūrė prieš tris milijardus metų ir pasiuntė per Žemę sklindančias gravitacines bangas, užminusias ne vieną mįslę ir privertusias pergalvoti ne vieną atsakymą. Seniai seniai, tolimame tolimame žvaigždžių spiečiuje … dvi keistos juodosios bedugnės (JB) susiliejo į vieną, išlaisvindamos energijos pliūpsnį, sujudinusį patį erdvėlaikio audinį.

Ateinančiais metais NASA į Saulės atmosferą nusiųs zondą, kuris, kaip tikimasi, turėtų padėti mokslininkams numatyti Saulės audrą, galinčią sukelti chaosą Žemėje ir tarpplanetinėje erdvėje, skelbia „NBC News“. O ši misija prasidėjo beveik prieš 60 metų, kai astrofizikas Eugene‘as Parkeris 1958 m. pirmą kartą prakalbo apie galimą Saulės vėjo egzistavimą. Tačiau tik dabar NASA turi technologijų, leidžiančių priskristi prie šio vėjo šaltinio.

Tarptautinė mokslininkų grupė išsiaiškino, kad apšvitinus organines molekules intensyviais rentgeno spinduliais, randasi mikroskopiniai juodųjų bedugnių analogai. Šis atradimas padės tiksliau išsiaiškinti sudėtingų molekulių ir biologinių medžiagų struktūrą. Tyrimas publikuotas žurnale „Nature“.

Kosmoso misijos reikalauja daug tikslumo ir investicijų – tiek finansinių, tiek žmogiškųjų išteklių, tiek laiko. „Be to, viskas turi itin tiksliai veikti – gauname tik vieną šansą. Arba pavyks, arba ne“, – LRT RADIJUI sako Europos kosmoso agentūros mokslininkas Martinas Azkarate.

Antimedžiaga mūsų Visatoje – retenybė. Bet Visata yra neįtikėtinai didelė, o tokioje didelėje erdvėje retenybę dedant prie retenybės galima gauti ganėtinai įspūdingus skaičius. Štai vien mūsų galaktiką nepaliaujamai skrodžia spinduliuotė, kuri susidaro dėl to, kad elektronai anihiliuojasi su savo partneriais iš „antipasaulio“ – pozitronais.

ESA užbaigė kosminio zondo „Schiaparelli“ sudužimo tyrimą. Komisijos ataskaitoje visiškai aiškiai nurodoma, kodėl aparatas nutarė nusimest parašiutą anksčiau laiko ir išjungti nusileidimo variklį vos po trijų sekundžių veikimo. Kaip paaiškėjo, kalta trigonometrija, aparato kompiuteris ir šiek tiek užsiožiavęs daviklis. Bet apie viską iš eilės.

Kalifornijos universiteto Devise ir Harvardo universiteto (abu JAV) mokslininkai siūlo įvesti naują astronominį terminą – sinestija. Šiuo vardu būtų vadinamas toks planetinių objektų tipas, kuomet dėl dviejų planetos dydžio objektų susidūrimo susidaro išsilydžiusių ir išgaravusių uolienų riestainio formos kūnas.