Sudėtingi algoritmai, kompiuteriniai modeliai ir didžiuliai duomenų kiekiai – visa tai, pasak KTU Informatikos fakulteto tyrėjo dr. Sarmad Maqsood, netenka prasmės, jei technologijos nepadeda žmogui. Jo požiūriu, tikroji technologijų vertė atsiskleidžia tada, kai jos padeda žmonėms gyventi sveikiau ir kokybiškiau.

Per dešimtmetį JAV podcastų (tinklalaidžių) reklamos pajamos išaugo maždaug 27 kartus. 2015 metais ši rinka siekė 105,7 mln. JAV dolerių, o 2025 metais – jau 2,86 mlrd. dolerių. Prognozuojama, kad per šiuos metus pajamos padidės dar apie 17 %.

Lietuvoje laikas nuo laiko vis kalbama apie keturių dienų trukmės darbo savaitę. Yra ir įmonių, kurios tokią praktiką jau taiko. Stebint dirbtinio intelekto integravimo į pasaulio ekonomikos procesus, laikas būtų pasvarstyti, kuri „utopija“ yra pasiekiama per ateinančius dešimt metų ir kam turi ruoštis darbuotojai.

Dar visai neseniai jaunas specialistas po universiteto galėjo tikėtis pradėti nuo paprastesnių užduočių: parengti pirmą analizės juodraštį, sutvarkyti duomenis, parašyti susitikimo santrauką, atlikti rinkos apžvalgą ar sukurti prezentacijos pagrindą. Tai nebuvo prestižinis darbas. Dažnai tai buvo nematoma, techninė, kartais monotoniška veikla. Tačiau būtent nuo jos prasidėdavo profesinis augimas.

Kol pasaulis lenktyniauja kurdamas vis greitesnius 3D spausdintuvus, lietuvių įmonė „AmeraLabs“ pasirinko sudėtingesnį kelią – kurti medžiagas, leidžiančias išgauti geriausią galutinį rezultatą. Kaune gimęs verslas šiandien eksportuoja į beveik 70 šalių, o iš jo sukurtų dervų pagamintos detalės pasiekė net Holivudo filmų aikšteles.

Šiemet Lietuvos lazerių pramonė mini 60-metį. Per šį laiką iš akademinių laboratorijų išaugęs sektorius tapo viena aukščiausios pridėtinės vertės eksporto sričių. Inovacijų agentūros duomenimis, net 90–95 % lietuviškos lazerių produkcijos eksportuojama į daugiau nei 80 šalių, o sektorius kasmet auga virš 16 %.

Atsinaujinanti energetika tampa viena svarbiausių krypčių sprendžiant klimato kaitos iššūkius, o saulės energija – viena sparčiausiai augančių sričių. Vis dėlto siekiant dar didesnio efektyvumo, mokslininkai visame pasaulyje ieško naujų medžiagų, galinčių pagerinti saulės elementų veikimą. Prie tokių tyrimų prisideda ir KTU studentė Guostė Kaleininkaitė.

MIT – vienas garsiausių universitetų pasaulyje, įtakingas inovacijų ir technologijų kūrimo centras. Patekti ten studijuoti, atlikti praktiką ar dirbti yra itin sunku, todėl, kai tai padaryti pavyksta lietuviui, tokią naujieną galima vadinti laimėjimu ne tik jam, bet ir visai Lietuvai.

Tolimos kosminės kelionės jau seniai yra mokslininkų ir fantastų svajonė, tačiau jai įgyvendinti reikia daugybės sąlygų. Viena iš jų – išsiaiškinti, kaip astronautus apsaugoti nuo sveikatai žalingo poveikio, kuris jų lauktų tiek dėl kosminės radiacijos, tiek dėl ilgo buvimo erdvėlaivyje be organizmui natūralios Žemės traukos.

Filmai, serialai, animacija – tai gerokai daugiau nei vien pramogų forma. Dažnai tokie kūriniai tampa ir savotišku paskatinimu susidomėti kitais dalykais. Pavyzdžiui, fantastiniai filmai ar animė yra įkvėpę ne vieną dešimtį būsimų ir esamų mokslininkų. Kaip sako Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininkė dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė, šiuose kūriniuose nagrinėjamos idėjos sužadina norą jas patikrinti, išplėsti, o gal kaip tik paneigti ir taip prisidėti prie mokslinio proceso.

Ultragarsas medicinoje jau dešimtmečius naudojamas kaip viena svarbiausių technologijų diagnostikai. Jis padeda gydytojams stebėti vidaus organų būklę, vertinti audinių pakitimus ar atlikti įvairius neinvazinius tyrimus. Šiandien mokslininkai vis dažniau ultragarso galimybes vertina plačiau – ieškoma būdų, kaip galima pasitelkti jį ne tik diagnozuojant ligas, bet ir veikiant pačius organizmo procesus.

Vaikystėje laikas, regis, tekėjo lėčiau – šiandien dažnas stebisi, kaip greitai prabėga metai. Nors visi gyvename pagal tą patį laikrodį, laiko tėkmę kiekvienas patiriame skirtingai: vienomis dienomis minutės slenka lėtai, kitomis nepastebimai ištirpsta mėnesiai ar net ištisi metai.

Socialiniuose tinkluose kasdien gimsta dešimtys tariamai „viešojo intereso“ istorijų. Kaimynas vėl paliko automobilį ant šaligatvio – fotografuojam ir keliam į „Facebook“ grupę. Radom pamestą asmens dokumentą – į „Facebook“. Nepatiko remontą atlikusio meistro darbas – tuoj pat pasidalijame komentaru internete, įspėjame kitus. Tokią informaciją viešinantys žmonės galvoja, kad elgiasi teisingai ir sąžiningai, nesusimąstydami, kad viešinami duomenys ne visada yra vieši. Ir kad tai gali užtraukti teisinę atsakomybę.

Dirbtinio intelekto (DI) įrankių naudojimas užduočių optimizavimui darbovietėse jau seniai nebėra naujiena, veikiau – įsitvirtinanti norma, tačiau DI naudojimas šiomis dienomis neapsiriboja tik darbinių užduočių atlikimu. Pastebima, kad DI vis plačiau naudojamas ir kaip emocinės pagalbos teikėjas.

Lietuvoje atvejai, kuomet konkuruojančios įmonės tarpusavyje koordinuoja veiksmus – nuo rinkos pasidalijimo iki pasiūlymų derinimo viešuosiuose pirkimuose, vis dar išlieka itin aktualūs. Tačiau teisininkai perspėja, kad nors informacijos apie tokių susitarimų keliamas rizikas viešoje erdvėje netrūksta, verslas dažnai neįvertina, kad net neformalus veiksmų koordinavimas gali baigtis milijoninėmis baudomis.