Lietuvoje diegiamos elektroninės kelių rinkliavos sistemos projektas įgauna pagreitį – sistema oficialiai vadinsis „Via Toll“. Projektą įgyvendinanti „Via Lietuva“ taip pat atskleidžia daugiau informacijos, kaip veiks nuo 2027 m. sausio 1 d. startuosianti pažangi sistema, pakeisianti šiuo metu naudojamą elektroninių vinječių sistemą. 
Lietuvoje diegiamos elektroninės kelių rinkliavos sistemos projektas įgauna pagreitį – sistema oficialiai vadinsis „Via Toll“. Šio pavadinimo įregistravimo paraiška pateikta Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure. Projektą įgyvendinanti „Via Lietuva“ taip pat atskleidžia daugiau informacijos, kaip veiks nuo 2027 m. sausio 1 d. startuosianti pažangi sistema, pakeisianti šiuo metu naudojamą elektroninių vinječių sistemą.
„Įgyvendindami elektroninės kelių rinkliavos sistemos diegimo darbus vykdome viešąsias konsultacijas su paslaugų teikėjais, įrangos gamintojais, organizuojame viešųjų pirkimų procedūras. Praėjusią savaitę pasirašėme sutartį su „Telecentru“ dėl valstybės duomenų centro paslaugų teikimo. Be to, jau galime paskelbti, kad sistemai suteiktas pavadinimas „Via Toll“, kuris yra lengvai įsimenamas ir perprantamas, o paprastumo ir draugiškumo vartotojui principais bus paremta visa platforma. Kartu su projektą įgyvendinančiais partneriais skiriame ypatingą dėmesį tam, kad kasdienis naudojimasis šia sistema būtų kuo intuityvesnis, o sistema leistų administruoti rinkliavą patogiai, efektyviai ir skaidriai“, – sako „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.
Pavadinimas „Via Toll“ apims visus sistemos naudotojams skirtus sprendimus, įskaitant savitarnos portalą ir mobiliąją programėlę.
Viena sistema – keli būdai naudotis
Nuo kitų metų pradžios pradėsianti veikti sistema automatiškai apskaičiuos kelių rinkliavos dydį atsižvelgiant į nuvažiuotą atstumą, ji bus taikoma krovininėms ir keleivinėms M2, M3, N1, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonėms. Lengvųjų automobilių (M1 kategorija) valdytojams niekas nesikeis – jiems kelių naudotojo mokestis ir toliau nebus taikomas.
„Via Toll“ sistema bus pritaikyta skirtingiems kelių naudotojų poreikiams. Krovininių ir keleivinių transporto priemonių valdytojai ir vairuotojai galės rinktis, kaip jiems patogiausia naudotis sistema – atsisiuntus mobiliąją programėlę, per savitarnos portalą, ar pasirinkus Europos elektroninės rinkliavos paslaugos teikėjų paslaugas ir jų siūlomus automatizuotus sprendimus.
Siekiant užtikrinti kuo patogesnę naudojimosi patirtį, bus pasiūlytos vienodais veikimo principais paremti savitarnos portalas ir mobilioji programėlė. Ir vienoje, ir kitoje aplinkoje bus galima užsiregistruoti sistemoje, sukūrus paskyrą pridėti ar pašalinti transporto priemones, peržiūrėti maršrutus realiu laiku ar istorinius duomenis, rasti atliktų mokėjimų istoriją ir dokumentus.
„Via Toll“ sistemos vartotojai galės naudoti transporto priemonėse montuojamą specialią įrangą (OBU), skirtą automatizuotam rinkliavos apskaičiavimui ir atsiskaitymui.
Tarptautiniai vežėjai galės pasinaudoti bendros europinės elektroninės kelių rinkliavos (EETS) platformos privalumais – turint sutartis su šios platformos tiekėjais, jiems jokių papildomų registracijos veiksmų važiuojant mokamais keliais Lietuvoje atlikti nereikės.
Transporto maršrutai – be jokių papildomų trikdžių
Skirtingai nei kai kuriose Europos šalyse, Lietuvoje diegiama „Via Toll“ sistema veiks be fizinių kontrolės vartų ar užtvarų – krovininių ir keleivinių transporto priemonių nuvažiuotas atstumas bus apskaitomas naudojant mobiliosios programėlės ar OBU įrenginių duomenis. Todėl užsiregistravus „Via Toll“ sistemoje, nurodžius transporto priemonės duomenis ir naudojantis programėle ar OBU įranga, vairuotojui papildomai sustoti, registruoti kelionės ar atlikti kitų veiksmų nereikės.
Be to, sistemos naudotojų patogumui, savitarnos portale bus galimybė įsigyti ir vienkartinius kelionės bilietus, kurie bus skirti norintiems iš anksto susimokėti už planuojamą maršrutą mokamais keliais.
„Via Toll“ sistemos kontrolę vykdys stebėjimo kameros – Lietuvos keliuose jau veikia 268 tokios e-tolling kontrolės kameros. Iki 2027 m. planuojama įrengti dar apie 230 naujų kamerų – artimiausiu metu bus paskelbtas kamerų tinklo plėtros viešasis pirkimas. Šios kameros identifikuos mokamais kelių ruožais judančias transporto priemones, informaciją perduos į sistemą, kurioje bus tikrinama, ar yra sumokėta kelių rinkliava. Užfiksavus, kad mokamu keliu važiuoja transporto priemonė, už kurią nėra sumokėta kelių rinkliava, sistemai automatiškai bus perduodama informacija apie pažeidimą.
Svarbu pastebėti, kad „Via Toll“ sistemoje bus kaupiami ir apdorojami tik tie duomenys, kurie būtini rinkliavai už naudojimąsi keliais apskaičiuoti. Duomenys bus tvarkomi laikantis aukščiausių saugumo standartų ir duomenų apsaugos reikalavimų. Jie bus saugomi Lietuvoje naudojantis „Telecentro“ Valstybės duomenų centro infrastruktūra.
Sprendimas paremtas kitų Europos šalių patirtimi
Lietuvoje „Via Toll“ sistema diegiama kartu su partneriais iš Austrijos, bendrove „Kapsch TrafficCom“, kurios elektroninės kelių rinkliavos sprendimai jau naudojami daugelyje Europos šalių.
Šios įmonės sukurtos sistemos veikia Austrijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Bulgarijoje bei Skandinavijos šalyse. Bendrovė taip pat kuria pažangias transporto ir eismo valdymo sistemas Vokietijoje, JAV ir kitose valstybėse.
Lietuvoje diegiama sistema bus pritaikyta vietos poreikiams, tačiau kartu paremta kitose rinkose pasiteisinusiais technologiniais sprendimais – vieninga naudotojo sąsaja tiek svetainėje, tiek mobiliojoje programėlėje, skirtingų atsiskaitymo būdų integracija ir 24/7 sistemos prieinamumu.
Apie „Via Toll“ sistemą
Elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“ pakeis dabar Lietuvoje veikiančią vinječių sistemą ir leis apmokestinti kelių naudotojus pagal faktiškai nuvažiuotą atstumą taip užtikrinant sąžiningą kelių apmokestinimą.
Daugelyje ES šalių šiuo metu jau naudojama e-tolling sistema bus taikoma mokamus kelius naudojančiam krovininiam ir keleiviniam M2, M3, N1, N2 ir N3 kategorijų transportui, kuris reikšmingai prisideda prie šalies kelių apkrovos ir emisijų. Atstuminio apmokestinimo modelis svariai prisidės prie Valstybinio kelių fondo formavimo.
