Vėlų šeštadienio vakarą – kasmet milijonus žiūrovų Europoje pritraukiantis „Eurovizijos“ dainų konkurso finalas, kuriame savo atstovą turi ir Lietuva. Nuo įspūdingų scenos efektų iki nepertraukiamų tiesioginių transliacijų – ekspertai analizavo, kiek faktiškai elektros energijos suvartojama tokio renginio metu. 
Vėlų šeštadienio vakarą – kasmet milijonus žiūrovų Europoje pritraukiantis „Eurovizijos“ dainų konkurso finalas, kuriame savo atstovą turi ir Lietuva. Nuo įspūdingų scenos efektų iki nepertraukiamų tiesioginių transliacijų – ekspertai analizavo, kiek faktiškai elektros energijos suvartojama tokio renginio metu.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Eurovizija“ laikoma vienu techniškai sudėtingiausių televizinių šou Europoje. Per vieną savaitę surengiami trys milžiniški tiesioginiai renginiai, kurių metu vienu metu veikia tūkstančiai elektros įrenginių – nuo scenos apšvietimo ir LED ekranų iki televizijos kamerų, garso sistemų bei arenos vėdinimo infrastruktūros. Visa tai reikalauja stabilaus didelio kiekio elektros energijos tiekimo realiu laiku.
Kasmet organizatorių skelbiamos renginio ataskaitos atskleidžia, kiek ir kokių resursų – įskaitant ir elektros energiją – reikalauja toks televizinis projektas.
Elektros energijos užtektų šimtams metų
Praėjusiais metais Bazelyje, Šveicarijoje, vykusio konkurso organizatoriai skelbė, kad visas renginys – įskaitant pasiruošimą, repeticijas, tiesioginius šou, arenos infrastruktūrą ir fanų zonas – sunaudojo apie 1 mln. kWh elektros energijos.
Jei Lietuvoje vidutinis gyvenamasis butas sunaudoja apie 150 kWh per mėnesį, tai reiškia, kad tokio elektros kiekio jam užtektų daugiau nei 550 metų.
Ekspertų vertinimu, vien tiesioginio eterio metu momentinė renginio galia gali siekti apie 3–5 MW. Kitaip tariant, per vieną minutę finalo scena gali sunaudoti apie 50–80 kWh elektros energijos.
„Tokio masto renginys, jei vertinsime elektros energijos suvartojimą, trumpam tampa tarsi nedidelis miestas. Elektros energijos kiekiu, kuris suvartojamas renginio metu, galėtumėme visą mėnesį aprūpinti maždaug 5,3 tūkst. butuose gyvenančių „Enefit“ klientų.
Tiesioginės transliacijos metu energijos poreikis išauga akimirksniu, nes vienu metu dirba milžiniški LED ekranai, tūkstančiai scenos apšvietimo elementų, garso ir transliavimo sistemos. Tokiais atvejais labai svarbu ne tik pats elektros kiekis, bet ir tinklo stabilumas“, – sako Ieva Munčelė, „Enefit“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė.
Didžioji dalis elektros energijos poreikio, kaip skelbia organizatoriai, praėjusiais metais buvo sėkmingai užtikrinta Bazelio miesto elektros tinklų. Visgi, renginio metu sunaudota ir apie 25 tūkst. litrų biodyzelino, kuriuo generatoriais buvo gaminama elektros energija. Tai – papildoma priemonė apsisaugoti nuo techninių nesklandumų renginio metu.
Gamta nepadėkoja
Nors „Eurovizijos“ organizatoriai kasmet akcentuoja į tvarumą orientuotus sprendimus, tokio masto renginys vis tiek generuoja reikšmingą CO2 pėdsaką. Vien elektros energijos suvartojimas, ekspertų vertinimu, gali sukurti apie 200–400 tonų emisijų, priklausomai nuo naudojamos elektros gamybos šaltinių.
Visgi didžioji dalis taršos susidaro ne scenoje, o už jos ribų – transporto sektoriuje. Skaičiuojama, kad delegacijų, techninio personalo ir šimtų tūkstančių žiūrovų kelionės gali sudaryti net 60–80 proc. viso renginio CO2 pėdsako.
„Nepaisant minėtų reikalingų elektros energijos sąnaudų, tokio tipo renginiuose pagrindiniu emisijų šaltiniu, dažniausiai, tampa logistika ir mobilumas. Kiekvienais metais į vieną miestą suvažiuoja dešimtys tūkstančių žmonių. Natūralu, kad tokie žmonių srautai ir naudojami resursai neigiamai atsiliepia ir gamtosaugos klausimu“, – sako I. Munčelė.
Tad, anot jos, nors kasmetinis konkursas džiugina milijonus žiūrovų sceniniais pasirodymais, svarbu nepamiršti ir to, kas lieka už kadro: milžiniškų suvartotos elektros energijos kiekių, reikšmingų anglies dvideginio emisijų.
