Birželio 12 dieną Kaune bus duotas startas tradicinėms ir bene labiausiai laukiamoms elektromobilių entuziastų varžyboms visame regione. Dvyliktą kartą vyksiantis, jau kultiniu tapęs renginys šiemet išsiskiria ypatingu, dar niekuomet nevažiuotu maršrutu, kuris meta savotišką iššūkį ne tik dalyvių ekipažams, bet ir demonstruoja, kaip stipriai patobulėjo elektromobilių naudojimo galimybės.
Birželio 12 dieną Kaune bus duotas startas tradicinėms ir bene labiausiai laukiamoms elektromobilių entuziastų varžyboms visame regione. Dvyliktą kartą vyksiantis, jau kultiniu tapęs „Ignitis ON“ renginys šiemet išsiskiria ypatingu, dar niekuomet nevažiuotu maršrutu, kuris meta savotišką iššūkį ne tik dalyvių ekipažams, bet ir demonstruoja, kaip stipriai patobulėjo elektromobilių naudojimo galimybės. Iš Nemuno saloje įsikūrusios Kauno „Mokslo salos“ elektromobilių entuziastai per Cėsį (Latvija) keliaus iki pat finišo taško didžiausiame Baltijos šalyse mokslo centre „AHHAA“ Tartu mieste (Estija).
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Šis ilgiausias per visą varžybų istoriją maršrutas anaiptol nėra tik atsitiktinumas ar organizatorių užgaida. Tai – tiesioginis atspindys to, kaip toli per pastarąjį dešimtmetį pažengė elektromobilių technologijos ir kaip neatpažįstamai pasikeitė viešoji įkrovimo infrastruktūra.
„Tai, kas vos prieš kelerius metus atrodė kaip beveik neįmanoma misija, šiandien tapo paprasta elektromobilių vairuotojų realybe. Vien mūsų tinkle Baltijos šalyse veikia beveik 900 įkrovimo stotelių, iš kurių kone 700 yra greitojo įkrovimo taškai, o bendras viešai prieinamų įkroviklių kiekis jau skaičiuojamas tūkstančiais – vien Lietuvoje šiemet jis viršijo 5 tūkst. Tai leidžia elektromobiliais mūsų regione keliauti be didesnių apribojimų ir maršrutus dėliotis taip, kaip reikia, o ne kaip verčia aplinkybės“, – pokytį apibūdina Baltijos šalyse lyderiaujančio greitojo elektromobilių įkrovimo tinklo „Ignitis ON“ vadovas Eimantas Balta.
Nuo avantiūros iki laisvės be sienų
Norint iš tiesų suprasti elektromobilumo raidą, verta atsigręžti į patį pirmąjį, 2015 metais vykusį entuziastų išbandymą. Tuomet tai buvo itin drąsi avantiūra – dešimt komandų bandė standartiniu elektromobiliu iš Vilniaus pasiekti Palangą.
Tai buvo eksperimentinis bandymas įrodyti, kad toks trijų šimtų kilometrų atstumas apskritai yra įveikiamas. Vairuotojai tada skrupulingai skaičiavo kiekvieną nuvažiuotą kilometrą, taupydami energiją išjunginėjo šildymą ar oro kondicionierius, o organizatoriams teko įrengti laikinas, nedidelės galios įkrovimo stoteles pusiaukelėje.
Šiandien situacija pasikeitė kardinaliai. Jau pernai varžybų dalyviai be jokio vargo keliavo Baltijos pajūriu iš Palangos į Estijos kurortą Pernu, o šiemet išsikeltas dar ambicingesnis tikslas. Daugiau nei 500 kilometrų nusidriekiantis maršrutas vaizdžiai įrodo, kad vadinamoji atstumų baimė elektromobilių vairuotojams galutinai liko praeityje.
Maršruto ilgėjimas vyksta kartu su sparčia elektromobilių įkrovimo tinklo plėtra Baltijos šalyse. Tobulėjant pačioms transporto priemonėms ir pastebimai didėjant jų baterijų talpai, o svarbiausia – eksponentiškai išaugus greitojo įkrovimo prieigų skaičiui visame regione, maršrutą šiandien galima pasirinkti praktiškai be jokių apribojimų, nebesukant galvos dėl to, ar pavyks rasti laisvą stotelę ir sėkmingai pasiekti kelionės tikslą.
Dažnas elektromobilių varžybų dalyvis, automobilių apžvalgininkas Egidijus Babelis sako, kad viešosios įkrovimo infrastruktūros kiekis Baltijos šalių regione jau tapo antraeiliu klausimu.
„Galbūt dar galima rasti kokių atokių vietų, kuriose įkroviklio tektų atkakliau paieškoti. Na, bet lygiai taip pat galima rasti vietovių, kuriose ir degalinės nerasime nė su žiburiu. Tačiau iš patirties, tiek bandant įvairius elektromobilius, tiek dalyvaujant įvairiuose elektromobilumo iššūkiuose, galiu pasakyti, kad mūsų krašte susiplanuoti įkrovimo vietas tapo ypatingų pastangų nebereikalaujančia užduotimi nepaisant kelionės maršruto“, – dėsto laidos „Autopilotas“ žurnalistas.
Jis prisipažįsta, kad anksčiau prieš keliones elektromobiliu planuodavo įkrovimus, tačiau dabar to nebedaro.
„Elektromobiliai leidžia nuvažiuoti toli, tad tik tada, kai matau, jog jau reikės energijos, įsijungiu programėlę ir pažiūriu, kas yra šalia. Miesteliuose jau visur yra įkrovimo taškų“, – sako pašnekovas.
Strateginis dėmesys – sparčiausioms įkrovimo stotelėms
Anot E. Babelio, įkrovimo infrastruktūros plėtros tempai išsprendė svarbiausią pasiūlos klausimą, tad dabar svarbesni tapo kiti veiksniai. Kaip vieną tokių pašnekovas įvardija įkrovimo spartą.
„Naujausi elektromobiliai gali realiomis sąlygomis nuvažiuoti ir po 300 ar 400 kilometrų be sustojimo, o tuomet per 20–30 minučių pasipildyti energijos atsargų tiek, kad ir vėl riedėtų panašų atstumą be pertraukų. Tačiau tam būtina tinkamo galingumo įkrovimo prieiga, kuri leistų išnaudoti automobilio galimybes greitai atkurti energijos rezervą“, – paaiškina ekspertas.
Tai suprasdami įkrovimo tinklų operatoriai miestuose įrengia daugiau lėtesniojo įkrovimo prieigų, o tuo metu šalia greitkelių ar pagrindinių rajoninių kelių vyrauja greitojo įkrovimo stotelės. Pavyzdžiui, vien tik „Ignitis ON“ tinkle šimtai greitojo ir itin greitojo įkrovimo stotelių išsidėsčiusios nuo pat Lietuvos sienos su Lenkija iki Estijos šiaurės. Greitojo įkrovimo stotelių sparta siekia 50–150 kW, o itin greitojo įkrovimo (angl. High Power Charging, HPC) – 150–400 kW.
„Strateginis dėmesys skiriamas būtent greitojo ir itin greitojo įkrovimo stotelėms. Jos leidžia šiuolaikinio elektromobilio bateriją reikiamam, kelių šimtų kilometrų atstumui papildyti vos per keliolika minučių“, – sako E. Balta.
Iškalbingi ir statistiniai duomenys. Įkrovimo infrastruktūros plėtra ir pralaidumas pasiekė tokį lygį, kad per praėjusius metus elektromobilių vairuotojai „Ignitis ON“ tinkle fiksavo rekordinį 10,9 gigavatvalandžių (GWh) įkrautos energijos kiekį. Tai yra maždaug 2,4 karto daugiau nei 2024-iaisiais, kai įkrautos energijos kiekis siekė 4,6 GWh.
Vidutinis per dieną atliekamų įkrovimų skaičius išaugo daugiau nei dvigubai – nuo 627 iki maždaug 1 400. Skaičiuojama, kad šis energijos kiekis leido sutaupyti apie 6,5 tūkst. tonų CO2 emisijos, lyginant su taršiais automobiliais.
