Turbūt daugelis bent kartą vos spustelėję mygtuką „siųsti“ suprato, kad žinutė nukeliavo ne tam žmogui. Taip neretai nutinka ir su pinigų pervedimais – kone kasdien gyventojai sumaišo gavėjų sąskaitas ar vardus, suklysta nurodydami sumas, ir pinigai nukeliauja ne ten ar ne taip, kaip planuota. Tad ką tokiu atveju daryti ir kaip tuos pinigus susigrąžinti?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Lietuviško kapitalo „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška pastebi, kad klaidų nurodant gavėją, jo sąskaitą ar mokėjimo sumą pasitaiko praktiškai kiekvieną dieną.
„Būna, kad pervedinėdamas pinigus draugui klientas interneto banke per klaidą pasirenka, pavyzdžiui, savo elektros tiekėją iš anksčiau vykdytų mokėjimų sąrašo. Pasitaiko ir situacijų, kai mokėdamas mokesčius „Sodrai“ ar Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) žmogus netyčia įrašo didesnę sumą“, – vardija J. Ivaška.
Jo teigimu, klientams kreipiantis dėl klaidingų mokėjimų, bankas visuomet reaguoja operatyviai – stengiasi sustabdyti dar neišsiųstą mokėjimą arba inicijuoja jo atšaukimą. Vis dėlto didžioji dalis mokėjimų šiandien yra momentiniai, todėl lėšos gavėją pasiekia akimirksniu. Tokiais atvejais jų grąžinimas priklauso jau ne vien nuo banko veiksmų ir gali užtrukti.
Lėšų atgavimas taip pat nėra paprastas – bankas negali tiesiog paimti pinigų iš gavėjo sąskaitos ir grąžinti jų siuntėjui. Tam reikalingas gavėjo sutikimas. Jeigu jis atsisako pinigus grąžinti, gali tekti kreiptis į teisėsaugą, o gavėjui grėstų atsakomybė dėl svetimų lėšų pasisavinimo.
Pinigus pervedėte ne ten – ką daryti?
„Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius nurodo, kad atlikus klaidingą pervedimą „Sodrai“ ar VMI, dėl lėšų grąžinimo dažniausiai reikia kreiptis tiesiogiai į pačią instituciją, nes mokesčius administruojančios institucijos paprastai neduoda bankui sutikimo grąžinti lėšas.
Kitais atvejais, jei, pavyzdžiui, buvo nurodytas klaidingas gavėjo sąskaitos numeris, pirmiausia reikėtų kuo skubiau savo interneto banke pateikti prašymą dėl mokėjimo atšaukimo.
„Jei klaidingą pervedimą gauna kitas mūsų banko klientas, gavę tokį prašymą kreipiamės tiesiai į gavėją ir prašome sutikimo grąžinti lėšas. O jei mokėjimas atliktas į uždarytą sąskaitą, gavėjo bankas jį paprastai grąžina automatiškai per kelias dienas“, – aiškina J. Ivaška.
Jeigu pervedimas atliktas į aktyvią sąskaitą kitame banke, mokėtojas visada turi kreiptis į savo banką – tą, iš kurio atliko mokėjimą. Tuomet jo bankas kreipiasi į gavėjo banką, o šis – į lėšų gavėją dėl sutikimo jas grąžinti. Toks lėšų grąžinimas gali užtrukti ir porą savaičių, o tarptautinių mokėjimų atveju – dar ilgiau, nes procese dalyvauja daugiau bankų tarpininkų.
„Visais atvejais bankai keičiasi specialiais pranešimais ir laukia pinigų gavėjo atsakymo. Jei jis sutinka, lėšos grąžinamos. Jei ne – nei siuntėjo, nei gavėjo bankas be jo sutikimo negali grąžinti užskaityto mokėjimo siuntėjui“, – pabrėžia banko atstovas.
Svetimi pinigai sąskaitoje: kada gresia atsakomybė?
Gyventojui, gavusiam akivaizdžiai ne jam skirtą mokėjimą, J. Ivaška rekomenduoja nelaukti banko kreipimosi ir lėšas grąžinti siuntėjui. Pasak jo, bankas anksčiau ar vėliau gaus mokėjimo atšaukimo prašymą ir vis tiek kreipsis dėl sutikimo grąžinti pinigus.
„Jei žmogus nežino, kaip grąžinti per klaidą gautą mokėjimą, jis gali pateikti prašymą interneto banke – bankas padės lėšas grąžinti siuntėjui. Vis dėlto, jei gavėjas nesutinka grąžinti pinigų, siuntėjui gali tekti kreiptis į policiją“, – teigia „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius.
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis nurodo, kad praktikoje tokių atvejų pasitaiko. Pasak jo, per klaidą gautų lėšų negrąžinimas galėtų būti kvalifikuojamas kaip vagystė.
Už smulkią vagystę (iki 150 eurų) gresia baudos nuo 90 iki 400 eurų. Jei suma viršija 150, bet nesiekia 500 eurų, gresia viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas. Pasisavintai sumai viršijant 500 eurų jau gali grėsti ir laisvės atėmimo bausmė.
Naujas saugiklis prieš patvirtinant pavedimą
J. Ivaška atkreipia dėmesį į gavėjo patikrinimo paslaugą, kuri Lietuvoje pradėta taikyti praėjusių metų spalį. Nuo to laiko patvirtinant pavedimą bankas patikrina, ar gavėjo vardas, pavardė ar įmonės pavadinimas sutampa su sąskaitos numeriu.
Pasak „Urbo“ banko atstovo, šios paslaugos tikslas – sumažinti sukčiavimo ir klaidingų pavedimų riziką. Ignoruojant nesutapimo faktą, tikėtina, mokėjimas bus įvykdytas klaidingam gavėjui.
„Žmogus gali matyti kelis atsakymus: kad gavėjo duomenys ir sąskaitos numeris sutampa, beveik sutampa, nesutampa arba kad nepavyko patikrinti. Jei nesutampa, tai yra rimtas signalas patikrinti duomenis – gal sąskaita priklauso visai kitam asmeniui. Tokiu atveju žmogus pats sprendžia: atmesti pavedimą, pataisyti gavėjo duomenis ar tęsti mokėjimą“, – sako J. Ivaška.
Jei bankas įspėja apie duomenų neatitikimą, bet žmogus vis tiek patvirtina pavedimą, riziką prisiima pats lėšų siuntėjas.
Paieška archyve
