Nors prie ekranų praleidžiamas laikas šiandien dažnai laikomas opia visuomenės problema, vyresnio amžiaus žmonėms tai tampa naudingu, kasdienybę praturtinančiu sprendimu. Lietuvoje sparčiai augantis senjorų įsitraukimas į skaitmeninį pasaulį ne tik mažina socialinę atskirtį, bet ir keičia jų kasdienybę.
Nors prie ekranų praleidžiamas laikas šiandien dažnai laikomas opia visuomenės problema, vyresnio amžiaus žmonėms tai tampa naudingu, kasdienybę praturtinančiu sprendimu. Lietuvoje sparčiai augantis senjorų įsitraukimas į skaitmeninį pasaulį ne tik mažina socialinę atskirtį, bet ir keičia jų kasdienybę – nuo dažnesnio bendravimo su artimaisiais iki didesnio savarankiškumo gyvenimiškose situacijose.
Asociatyvi „Pexels“ nuotr.
Skaitmeninė atskirtis mažėja
Remiantis Europos statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, apie 80 proc. 55–64 metų Lietuvos gyventojų naudojasi internetu, o 65–74 metų amžiaus grupėje šis rodiklis siekia kiek daugiau nei pusę. Išmaniųjų telefonų naudojimas tarp senjorų taip pat gan paplitęs – jais reguliariai naudojasi maždaug trečdalis garbingo amžiaus žmonių.
Pasak „Samsung“ komunikacijos vadovės Lietuvoje Eglės Tamelytės, šie skaičiai atskleidžia dvi tendencijas.
„Viena vertus, skaitmeninė atskirtis vis dar egzistuoja. Kita vertus, ji sparčiai mažėja – vis daugiau senjorų įžengia į skaitmeninę erdvę, o pradėję naudotis technologijomis, gana greitai įgyja naujų įgūdžių. Kai šie įgūdžiai pritaikomi kasdienybėje – nuo bendravimo iki kasdienių paslaugų naudojimo, technologijos ilgainiui tampa ne iššūkiu, o įrankiu, stiprinančiu vyresnio amžiaus žmonių savarankiškumą“, – teigia ji.
Įžvelgia didelę naudą
Vyresniame amžiuje socialiniai ryšiai neišvengiamai keičia pobūdį: bendravimas retėja, įgyja vis daugiau struktūros, o spontaniški susitikimai palaipsniui užleidžia vietą iš anksto suplanuotiems pasimatymams.
Būtent čia išmaniosios technologijos įgyja svarbų vaidmenį – skaitmeniniai įrankiai tampa tiltu, leidžiančiu išlaikyti gyvą, kasdienį ryšį su artimaisiais net tada, kai fiziniai susitikimai tampa vis retesni.
„Vietoje vieno ilgesnio pokalbio per savaitę ar kelias, vis dažniau atsiranda trumpi, bet dažni kontaktai: pasidalinta akimirka, greita reakcija ar paprastas „kaip sekasi“. Tokios interakcijos kuria nuolatinio buvimo kartu jausmą, kuris ypač svarbus tiems, kurių fizinis socialinis ratas yra susiaurėjęs“, – sako E. Tamelytė.
Būtent dėl to, anot specialistės, augantis technologijų naudojimas tarp senjorų neturėtų būti vertinamas vienareikšmiškai neigiamai – dažnu atveju tai yra mažesnės vienatvės ir didesnio socialinio įsitraukimo ženklas.
„Pastebime, kad vyresnio amžiaus žmonių motyvacija naudotis technologijomis yra didesnė, nei kartais manoma, tačiau ją greitai gali nuslopinti neigiama patirtis. Jei įrenginys atrodo sudėtingas, neaiškus ar nepatikimas, atsiranda nusivylimas ir prarandamas pasitikėjimas savo jėgomis. Tuo tarpu aiškus ekranas, sklandus veikimas ir intuityvi sąsaja leidžia technologiją paversti kasdieniu įrankiu, o ne iššūkiu“, – sako ji.
Dažna klaida, apsunkinanti naudojimąsi technologijomis
Lietuvoje vis dar įprasta vyresniems šeimos nariams perduoti senesnius, jau naudotus išmaniuosius telefonus. Nors toks sprendimas atrodo praktiškas ir ekonomiškas, realybėje jis neretai tampa viena pagrindinių priežasčių, kodėl senjorai nusivilia technologijomis dar nė nespėję jų įsisavinti.
„Iš rankų į rankas perleisti įrenginiai dažnai neatitinka elementarių patogaus naudojimosi lūkesčių – jie veikia lėčiau, jų baterija greitai išsikrauna, o ekranai būna mažesni ir sunkiau įskaitomi. Be to, tokie telefonai neretai būna apkrauti nereikalingomis funkcijomis, kurios apsunkina pirmuosius žingsnius. Tokia patirtis gali tik sustiprinti vyresnių žmonių įsitikinimą, kad išmaniosios technologijos yra sudėtingos ir nereikalingos“, – sako E. Tamelytė.
Pasak jos, svarbiausias kriterijus renkantis įrenginį vyresniam žmogui nėra jo kaina ar naujumas, o tai, kiek jis pritaikytas kasdieniam naudojimui.
„Tokie aspektai kaip didesnis, aiškus ekranas, paprasta ir nuosekli navigacija bei patikima baterija gali iš esmės pakeisti patirtį. Be to, čia ne mažiau svarbus ir šeimos vaidmuo – skiriant šiek tiek laiko parodyti, paaiškinti ir padrąsinti, technologijos itin greitai gali tapti natūralia vyresnio amžiaus žmonių kasdienybės dalimi“, – pabrėžia ji.
Paprastas ir intuityvus naudojimas
E. Tamelytė pabrėžia, kad naujas išmanusis telefonas nebūtinai turi būti pats pažangiausias ar brangiausias – ypač kalbant apie vyresnio amžiaus vartotojus. Kur kas svarbiau, kad jis būtų lengvai naudojamas ir pritaikytas kasdieniams poreikiams. Tokiu principu sukurti vidutinės klasės išmanieji telefonai, kuriuose sudėtingos technologijos veikia „fone“, o vartotojui nereikia papildomai mokytis ar gilintis į jų veikimą.
Tai ypač svarbu kasdienėse situacijose. Pavyzdžiui, naudojantis šiais įrenginiais ir norint sužinoti daugiau apie matomą objektą, nebereikia galvoti, kaip jį apibūdinti ar kur ieškoti informacijos – pakanka objektą apibraukti ekrane, ir informacija pateikiama iš karto.
Ne mažiau svarbus ir bendravimo paprastumas. Telefonai leidžia žinutes ne tik rašyti, bet ir diktuoti balsu – o ištarti žodžiai akimirksniu paverčiami tekstu. Taip bendravimas tampa prieinamesnis net tiems, kuriems gali būti sudėtinga naudotis klaviatūra.
„Šiandien dirbtinio intelekto pagalba galime įrenginius kurti taip, kad jie prisitaikytų prie žmogaus, o ne žmogus prie jų. Mūsų tikslas – kad technologijos būtų kuo paprastesnės, intuityvios ir lengvai suprantamos kiekvienam, nepriklausomai nuo amžiaus ar patirties“, – sako E. Tamelytė.
