Mokslinė fantastika – tai žanras, kuriam abejingų yra mažai. Vieni negali į jį rimtai žiūrėti, kiti be jo neįsivaizduoja savo gyvenimo. Tarp fantastikos fanų – labai daug mokslininkų. Šis žanras padrąsina svajoti, tyrinėti ir bandyti patikrinti net pačias keisčiausias idėjas. Galiausiai mokslinė fantastika skatina nebijoti kurti kitokios, geresnės ateities vizijos. 
Mokslinė fantastika – tai žanras, kuriam abejingų yra mažai. Vieni negali į jį rimtai žiūrėti, kiti be jo neįsivaizduoja savo gyvenimo. Tarp fantastikos fanų – labai daug mokslininkų. Kaip sako Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto mokslininkas dr. Augustas Vaitkevičius, tai – ne atsitiktinumas. Šis žanras padrąsina svajoti, tyrinėti ir bandyti patikrinti net pačias keisčiausias idėjas. Galiausiai mokslinė fantastika skatina nebijoti kurti kitokios, geresnės ateities vizijos.
Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr.
Fantastai – tai neįkainojama bendruomenė
Dr. A. Vaitkevičiaus meilė fantastikai – kaip ir daugybės kitų jo kartos žmonių – užsimezgė legendinės „Eridano“ leidyklos dėka. Ji leido seriją „Pasaulinės fantastikos aukso fondas“, kurią sudaro beveik penki šimtai knygų.
„Šioms knygoms buvo skirtos kelios lentynos mokykloje. Pamačiau, susidomėjau ir pradėjau skaityti. Kažkaip atrodė, kad aš juk šioks toks moksliukas – man priklauso skaityti tokias knygas. Taip pradėjau ryti tas „Eridano“ knygas metrais. Nesu tikras, ar perskaičiau visas, bet tikrai bent didžiąją dalį. Vėliau atsirado ir kitų leidyklų knygos, knygos užsienio kalba“, – prisimena jis.
Dar svarbiau buvo tai, kad dėl fantastikos pašnekovas įsitraukė į „Tolkien Lietuva“ klubo veiklą. Tai grupė, skirta garsiojo „Žiedų valdovo“ autoriaus J. R. R. Tolkieno kūrybos analizei. Tačiau vien tuo šie žmonės tikrai neapsiriboja.
„Ši bendruomenė man padarė milžinišką įtaką kaip asmenybei ir mokslininkui. Ten daugybė žmonių iš akademijos, jie suteikia labai daug palaikymo, kurio kitur tikriausiai nebūčiau gavęs. Būdamas toje grupėje gali bendrauti su istorikais, fizikais, matematikais, sociolingvistais ir t. t. Tos diskusijos, problemų aptarimai man buvo milžiniška pagalba, ypač mano doktorantūros metu“, – prisimena dr. A. Vaitkevičius.
Laisvė fantazuoti
Skeptikams fantastika asocijuojasi su nenaudingomis klejonėmis. Koks tikslas fantazuoti apie utopines civilizacijas ar neegzistuojančias technologijas? VU Fizikos fakulteto mokslininkas į tai atsakytų labai paprastai. Fantastika – tai kūrybingumo skatinimas. Juk tuose kūriniuose dažniausiai keliami klausimai apie nežinomybę, sudėtingas problemas.
„Fantastika, kad ir kaip būtų, visų pirma yra apie žmones. Visai nesvarbu, kad žmonės kaunasi lazeriniais kardais – svarbesnis klausimas, dėl ko kaunasi. Tie fantastiniai elementai tarsi atpalaiduoja varžtus mūsų smegenyse ir leidžia kitaip pagalvoti apie problemas, kurias sprendžia žmonija. Toks leidimas sau fantazuoti labai praverčia ir moksle“, – teigia jis.
Dr. Augustas Vaitkevičius. Naij Garejev nuotr.
Dėl fantastikos dr. A. Vaitkevičius ryžtasi ir įvairioms mokslinėms avantiūroms. Pavyzdžiui, šiuo metu jis dėsto kursą apie Saulės sistemos kolonizavimą, kur su kolega doc. Kastyčiu Zubovu pasakoja studentams apie tai, ko tam reikėtų.
„Kartu mokomės atskirti, kas yra kalbama politikų ir verslininkų, nuo to, kas daroma iš tikrųjų. Ruošdamasis paskaitoms sužinojau, kad yra toks dalykas kaip Marso simuliatorius, kuriame žmonės pratinasi prie aplinkos sąlygų, buvimo mažoje erdvėje su kitais. Pasirodo, artimiausias toks yra Lenkijoje, Gdanske. Tokie pavyzdžiai labai gerai iliustruoja, kaip vis dėlto arti yra mokslinė fantastika“, – sako mokslininkas.
Geresnės ateities vizija
Fantastiką labiausiai išpopuliarino legendinis serialas „Star Trek“. Tiek jis, tiek jo dešimtojo dešimtmečio tęsinys „Star Trek: The Next Generation“ labai išsiskyrė atidumu detalėms ir optimistine ateities vizija. Čia nėra nedarbo, skurdo ar rasizmo, o žmonės atsidavę visatos pažinimui ir etinių problemų sprendimui. Šiandien fantastika kiek kitokia. Joje gerokai daugiau distopinių elementų.
„Mes gyvename gana ciniškais laikais. Netgi mokslininkai ir jų pasiekimai dažnai matomi kaip įrankis politikams kuo nors pasididžiuoti. Tačiau tai nėra absoliuti tiesa. Mane labai įkvepia CERN pavyzdys. Tai vieta, kuri skirta neįmanomiems uždaviniams spręsti. Protingiausi pasaulio žmonės ten daro dalykus, kurių turėtų būti neįmanoma padaryti. Dalis uždavinių taip ir neįvykdomi, bet eksperimentų metu atsiranda internetas, liečiamasis ekranas, pažangūs algoritmai“, – dėsto pašnekovas.
Anot jo, mokslinė fantastika seka socialines tendencijas – juk ją rašo žmonės. O žmonės visų pirma rašo apie save. Mokslininko teigimu, taip jau yra, kad visuomenės nuotaikos yra gana pesimistinės, blausios. Tačiau mokslas vis dėlto duoda erdvės fantazijoms apie tai, kaip galėtų būti geriau.
„Yra ištisas spektras „punk“ žanrų, kurie kalba yra apie maištą prieš sistemą. Dabar atsirado dar viena atmaina – „solar punk“. Ji yra apie optimistinį maištą, ekologiją, prisitaikymą prie aplinkos. Kitaip tariant, tai maištas prieš dabartinį pesimizmą. Ateitis iš tikrųjų gali būti gera. Technologijų pasekmės gali būti toli gražu ne vien neigiamos. Mes tiesiog turime leisti sau įsivaizduoti, kad gali būti kitaip“, – įsitikinęs dr. A. Vaitkevičius.
