Lietuvoje atvejai, kuomet konkuruojančios įmonės tarpusavyje koordinuoja veiksmus – nuo rinkos pasidalijimo iki pasiūlymų derinimo viešuosiuose pirkimuose, vis dar išlieka itin aktualūs. Tačiau teisininkai perspėja, kad nors informacijos apie tokių susitarimų keliamas rizikas viešoje erdvėje netrūksta, verslas dažnai neįvertina, kad net neformalus veiksmų koordinavimas gali baigtis milijoninėmis baudomis.
Lietuvoje atvejai, kuomet konkuruojančios įmonės tarpusavyje koordinuoja veiksmus – nuo rinkos pasidalijimo iki pasiūlymų derinimo viešuosiuose pirkimuose, vis dar išlieka itin aktualūs. Tačiau teisininkai perspėja, kad nors informacijos apie tokių susitarimų keliamas rizikas viešoje erdvėje netrūksta, verslas dažnai neįvertina, kad net neformalus veiksmų koordinavimas gali baigtis milijoninėmis baudomis.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Advokatų profesinės bendrijos TEGOS partnerė dr. Lina Darulienė pastebi, kad keičiasi konkurentų sudaromų susitarimų formos: šiandien karteliai vis dažniau persikelia į elektroninę erdvę, apima ne tik tradicinį prekių kainų fiksavimą ar rinkų pasidalijimą, bet ir susitarimus darbo rinkose, duomenų mainus.
„Keičiasi ir tai, kaip šie pažeidimai tiriami – institucijos vis plačiau remiasi skaitmeniniais įrodymais, įskaitant darbuotojų susirašinėjimus per „Messenger“, „Viber“, „WhatsApp“ ir kitas programėles“, – pažymi dr. L. Darulienė.
Teisininkė prideda, kad kartu teismai aktyviau tikrina ir pačių priežiūros institucijų sprendimų pagrįstumą, o tai verslui atveria naujas gynybos galimybes.
Ryškiausios bylos Lietuvoje
Kelios pastarųjų metų bylos gerai iliustruoja, kaip konkurencijos pažeidimai pasireiškia naujuose sektoriuose ir kaip institucijos juos nustato pasitelkdamos skaitmeninius įrodymus.
Viena ryškiausių bylų – skaitmeninių paslaugų švietimo sektoriuje kartelis tarp TAMO ir EDUKA platformų. Nustatyta, kad įmonės pasidalijo rinką skaitmeninio dienyno ir mokymo turinio srityse. Nors jos pripažino pažeidimą ir gavo 15 proc. baudų sumažinimą, bendra baudų suma siekė 3,6 mln. eurų.
Panaši situacija nustatyta ir viešųjų pirkimų srityje – Vilniaus viešojo transporto organizuotame viešųjų pirkimų konkurse, kur įmonės derino pasiūlymus, siekdamos, kad konkursą laimėtų konkreti bendrovė. Šiuo atveju įrodymais tapo skaitmeniniai metaduomenys ir identiškos klaidos konkuruojančių įmonių pateiktuose dokumentuose. Paskirtų baudų suma siekė 50 tūkst. eurų, kuri taip pat buvo sumažinta 15 proc. pripažinus pažeidimą.
„Svarbu suprasti, kad Konkurencijos taryba (KT) šiandien tikrina ne tik oficialius dokumentus, bet ir visą skaitmeninę komunikaciją – el. laiškus, susirašinėjimus, net programėles. Tai iš esmės keičia tyrimų pobūdį“, – pažymi dr. L. Darulienė.
Teismai vis dažniau koreguoja sprendimus
Ne mažiau svarbi tendencija – aktyvus teismų vaidmuo vertinant konkurencijos bylas.
Pavyzdžiui, vaistų platintojų byloje, kurioje LVA ir dar 8 įmonės buvo apkaltintos sudariusios konkurenciją ribojantį susitarimą dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių, KT skyrė rekordinę – apie 73 mln. eurų – baudą. Vis dėlto teismas konstatavo, kad nebuvo įrodytas realus poveikis konkurencijai, ir pripažino, jog tokie įmonių veiksmai galėjo būti teisėta jų interesų atstovavimo forma.
Taip pat panaikintas sprendimas dėl „Capital Realty“ franšizės tinklo ir nekilnojamojo turto agentūrų – teismas nusprendė, kad santykiai turėjo būti vertinami kaip vertikalūs, o ne horizontalūs.
Dar viena svarbi byla – šilumos siurblių platinimo susitarimai. KT buvo skyrusi apie 0,9 mln. eurų baudą už perpardavimo kainų nustatymą, tačiau teismas sprendimą panaikino dėl procedūrinių pažeidimų, nes į bylą nebuvo įtraukti platintojai.
„Nors šie teismų sprendimai nėra galutiniai, minėtos bylos rodo, kad konkurencijos teisėje nepakanka nustatyti konkurencijos problemos – būtina itin tiksliai įrodyti pažeidimo pobūdį, poveikį ir laikytis visų procedūrinių reikalavimų“, – pabrėžia dr. L. Darulienė.
Europoje – naujos kryptys
Europos mastu konkurencijos teisės taikymo praktika taip pat sparčiai keičiasi. TEGOS vyriausiasis ekspertas Pavel Jacunskij išskiria naujas kryptis.
„Konkurencijos teisė plečiasi už tradicinių kainų ar rinkų pasidalijimo ribų – vis daugiau dėmesio skiriama darbo rinkai, skaitmeninėms platformoms ir duomenims“, – teigia P. Jacunskij.
Vienas reikšmingiausių pavyzdžių – „Delivery Hero“ ir „Glovo“ byla, kurioje įmonės keitėsi jautria informacija ir susitarė nevilioti viena kitos darbuotojų. Už šiuos pažeidimus skirta 329 mln. eurų bauda.
Kita svarbi byla – „Android Auto“ Italijoje, kur „Google“ atsisakė suteikti prieigą konkurento programėlei. Italijos institucijos skyrė daugiau nei 100 mln. eurų baudą, o Europos Teisingumo Teismas išaiškino, kad net ir nebūtina infrastruktūra gali būti laikoma piktnaudžiavimo objektu.
Milijoninės baudos ir netikėti pažeidimai
Europos Komisija 2025 m. skyrė šimtus milijonų eurų siekiančias baudas. Automobilių perdirbimo kartelyje skirta 458 mln. eurų bauda, kai gamintojai susitarė nemokėti už perdirbimą ir neskelbti duomenų.
Italijos konkurencijos institucijos nustatytame degalų kartelyje, kuriame buvo koordinuojamos kainos, skirta net 936 mln. eurų bauda.
Ne mažiau įdomūs ir mažiau įprasti pažeidimai. Belgijoje nustatytas susitarimas dėl vaistų išdėstymo vaistinių lentynose, už kurį skirta 11,2 mln. eurų bauda. Švedijoje trys bendrovės buvo nubaustos apie 2,4 mln. eurų baudomis už susitarimą riboti konkurentų matomumą internetinėje reklamoje.
„Konkurencijos teisė vis dažniau apima ne tik konkurencijos ribojimus kainodaroje, bet ir matomumą, prieigą prie resursų ar net darbuotojų judėjimą“, – pažymi P. Jacunskij.
Aiški žinutė verslui
2025–2026 m. praktika rodo, kad konkurencijos institucijos aktyviai tiria įvairius sektorius – nuo skaitmeninių paslaugų iki mažmeninės prekybos ar farmacijos. Lietuvoje vien per šį laikotarpį nustatyti pažeidimai, už kuriuos skirta daugiau nei 12 mln. eurų baudų.
Ekspertai sutaria – konkurencijos taisyklių laikymasis tampa ne tik teisine pareiga, bet ir svarbia verslo rizikų valdymo dalimi.
„Įmonės turi suprasti, kad neformalūs susitarimai ar suderinti veiksmai taip pat gali pažeisti konkurencijos teisę, net jeigu jie pasireiškia skaitmeninėje erdvėje. Šiandien svarbiausia – užtikrinti įmonėje konkurencijos taisyklių išmanymą visuose lygmenyse – nuo komercijos darbuotojų iki personalo specialistų. Taip pat rekomenduotina parengti nuoseklią konkurencijos teisės laikymosi programą, kuri apibrėžtų tiek įmonėje kylančias rizikas, tiek jų valdymo priemones“, – apibendrina P. Jacunskij.
