Sudėtingi algoritmai, kompiuteriniai modeliai ir didžiuliai duomenų kiekiai – visa tai, pasak KTU Informatikos fakulteto tyrėjo dr. Sarmad Maqsood, netenka prasmės, jei technologijos nepadeda žmogui. Jo požiūriu, tikroji technologijų vertė atsiskleidžia tada, kai jos padeda žmonėms gyventi sveikiau ir kokybiškiau.
Sudėtingi algoritmai, kompiuteriniai modeliai ir didžiuliai duomenų kiekiai – visa tai, pasak KTU Informatikos fakulteto tyrėjo dr. Sarmad Maqsood, netenka prasmės, jei technologijos nepadeda žmogui. Jo požiūriu, tikroji technologijų vertė atsiskleidžia tada, kai jos padeda žmonėms gyventi sveikiau ir kokybiškiau. Todėl kalbėdamas apie dirbtinį intelektą (DI) mokslininkas pabrėžia ne tik jo technines galimybes, bet ir žmogiškąją prasmę. Jo įsitikinimu, technologijoms reikia sielos.
KTU tyrėjas: technologijos keičia mediciną, bet nepakeis gydytojo
Būtent todėl S. Maqsood nusprendė sutelkti dėmesį į DI pritaikymą medicinoje. Šioje srityje net ir nedidelis kompiuterinio modelio patobulinimas gali padėti išgelbėti gyvybę ar anksčiau nustatyti ligą. Mokslininko teigimu, tikrasis tikslas yra kurti priemones, padedančias gydytojams geriau atlikti savo darbą, net ir tuomet, kai turimi duomenys yra netvarkingi ar neišsamūs.
„Inžinerija medicinoje nėra vien kodo rašymas. Ji suteikia gydytojams supergalių anksčiau pastebėti ligas ir tiksliau planuoti gydymą“, – aiškina jis.
Griauna mitus apie DI medicinoje
Viena didžiausių su DI susijusių baimių yra ta, kad jis atims gydytojų darbo vietas. S. Maqsood šiai minčiai nepritaria. DI neturėtų priimti galutinių sprendimų – jį reikėtų laikyti galingu pagalbininku, galinčiu milžiniškuose duomenų kiekiuose daug greičiau nei žmogus atpažinti tam tikrus dėsningumus.
„Dirbtinis intelektas padės, tačiau nepakeis žmogaus kompetencijos. DI negali jausti empatijos, suprasti asmeninės paciento istorijos ar prisiimti etinės atsakomybės už sprendimą“, – pabrėžia mokslininkas.
Gydytojai supranta platesnį paciento būklės kontekstą ir priima etinius sprendimus – abu šie dalykai sveikatos priežiūros srityje yra būtini.
Žvelgdamas į ateitį, S. Maqsood mano, kad DI ligoninėse gali tapti tokiu pat įprastu įrankiu, kaip šiandien yra stetoskopas. Žmonės savo išmaniuosiuose telefonuose galėtų gauti su sveikata susijusius įspėjimus, o DI sistemos padėtų gydytojams daug anksčiau pastebėti rizikas ir nustatyti ligas.
Technologijos sveikatos priežiūrą padarys greitesnę ir tikslesnę, tačiau žmogiškasis ryšys tarp gydytojo ir paciento išliks medicinos pagrindu.
„Realistiškiausia ateitis yra tokia, kurioje skaitmeniniai įrankiai padeda sveikatos priežiūros paslaugas teikti greičiau ir tiksliau, o gydytojai išlieka svarbiausi priimant galutinius sprendimus ir išsaugant pacientų pasitikėjimą“, – sako KTU tyrėjas.
Moko drąsos tyrinėti
KTU S. Maqsood yra ir mokslininkas, ir dėstytojas. Jo teigimu, šios veiklos yra glaudžiai susijusios. Moksliniai tyrimai leidžia jam ieškoti naujų idėjų, o dėstymas suteikia galimybę perduoti šį smalsumą studentams.
„Darbas su studentais padeda man neprarasti ryšio su tikrove ir primena, kad mokslas nėra vien duomenys – jis taip pat yra susijęs su pagalba žmonėms augti“, – aiškina jis.
S. Maqsood nė vienam iš šių vaidmenų neteikia pirmenybės. Jis mano, kad moksliniai tyrimai ir dėstymas vienas kitą papildo ir stiprina.
Kalbėdamas apie KTU studentus, jis juos apibūdina kaip gabius, smalsius ir motyvuotus. Vis dėlto, jis pastebi ir vieną svarbų iššūkį – daugelis jų bijo klysti. Ypač studijų pradžioje studentai dažnai jaučia spaudimą būti tobuli.
S. Maqsood teigimu, sėkmę dažniausiai pasiekia atkaklūs ir naujoms idėjoms atviri studentai, o klaidos nėra nesėkmės ženklas – jos yra natūrali mokymosi tapti geru mokslininku dalis.
Viena didžiausių S. Maqsood profesinio gyvenimo pasididžiavimo akimirkų buvo 2026 m. balandį gautas Lietuvos mokslų akademijos apdovanojimas už darbą „Deep Learning Methods for Medical Image Analysis Using Imperfect Data“.
Jo teigimu, apdovanojimai nėra vien pripažinimo ženklas. Jie taip pat suteikia atsakomybės ir skatina mokslininkus dar atkakliau dirbti visuomenės labui.
„Prasmingai pažangai reikia smalsumo, atjautos ir drąsos žengti už savo komforto zonos ribų“, – teigia S. Maqsood.
