Balandžio 30-ąją Klaipėdos universitete vyko „Inžinierių diena 2026“ – Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto organizuotas renginys, į vieną erdvę subūręs moksleivius, studentus, mokslininkus, verslo ir technologijų pasaulio atstovus.
Balandžio 30-ąją Klaipėdos universitete vyko „Inžinierių diena 2026“ – Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto organizuotas renginys, į vieną erdvę subūręs moksleivius, studentus, mokslininkus, verslo ir technologijų pasaulio atstovus. Į renginį susirinko daugiau kaip du šimtai dalyvių, tarp jų – gausus būrys Klaipėdos regiono moksleivių.
Tądien KU Aula Magna auditorijos ir bendrosios erdvės virto gyva inžinerijos laboratorija. Čia buvo ne tik klausomasi pranešimų, bet ir bandoma, liečiama, klausiama, diskutuojama. Renginio organizatoriai siekė parodyti, kad inžinerija – tai ne vien formulės ar sudėtingi skaičiavimai, o kūryba, praktiniai sprendimai ir gebėjimas matyti ateities poreikius.
„Inžinerija prasideda ne nuo formulių, o nuo smalsumo. Būtent smalsumas veda prie klausimų, o klausimai – prie sprendimų, kurie keičia mūsų kasdienybę, miestus, pramonę, energetiką ir visą pasaulį“, – renginio dalyviams sakė KU Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto dekanė doc. dr. Dalia Baziukė.
Inžinerijos aktualijos – nuo pramonės iki uostų energetikos
Plenarinėje sesijoje Lietuvos inžinerinės pramonės situaciją ir jos ateities kryptis pristatė Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA vadovas Darius Lasionis. Apie ateities energetikos sprendimus uostuose kalbėjo iš Nyderlandų atvykęs „Quinteq Energy“ atstovas Timo Pauel.
Jo pristatyta mechaninės energijos kaupimo technologija sulaukė ypač didelio moksleivių dėmesio. Jaunieji renginio dalyviai aktyviai domėjosi, kaip tokie sprendimai galėtų būti taikomi realiose uostų, pramonės ar atsinaujinančios energetikos sistemose.
Studentų projektai – gyva pažintis su technologijomis
Po pranešimų renginio dalyviai persikėlė į studentų projektų erdvę. Čia buvo galima iš arti susipažinti su vandenilio technologijomis, išmaniosiomis edukacinėmis sistemomis, dirbtinio intelekto taikymo pavyzdžiais, interaktyviais žaidimais ir kitais studentų bei tyrėjų darbais.
Daug lankytojų dėmesio sulaukė „Heliocentris“ stendas, kuriame realiuoju laiku buvo demonstruojama, kaip saulės energija virsta elektra. Kituose stenduose pristatyti bioplastiko tyrimai, 3D judesius fiksuojančios sistemos, konstrukcijų patikimumo analizės ir kiti inžineriniai sprendimai.
Tai buvo ne vien technologijų demonstracijos. Studentų projektai parodė, kad šiuolaikinė inžinerija vis dažniau prasideda nuo realios problemos: kaip taupiau naudoti išteklius, kaip kurti tvaresnes medžiagas, kaip efektyviau valdyti energiją, kaip technologijas pritaikyti mokymuisi ar kasdieniam žmogaus gyvenimui.
Vėjo jėgainėje – per virtualią realybę
Vienu įsimintiniausių renginio akcentų tapo virtualios realybės patirtys. Dalyviai, užsidėję VR akinius, galėjo „pakilti“ į vėjo jėgainę ir pamatyti jos veikimą iš vidaus. Daugeliui moksleivių tai buvo pirmas toks artimas susitikimas su energetikos infrastruktūra, kuri paprastai matoma tik iš tolo.
Organizatoriai pastebi, kad būtent tokios patirtys padeda jaunimui lengviau suprasti technologijų pasaulį. Sudėtingi inžineriniai objektai tampa aiškesni, kai juos galima pamatyti, patirti ir išbandyti pačiam.
Moksleiviai kėlė klausimą, kaip ugdyti ateities kūrėjus
Svarbi renginio dalis buvo skirta ir inžineriniam ugdymui. Moksleiviai pristatė savo požiūrį į inžinerijos mokymąsi mokykloje, kalbėjo apie tai, kas juos motyvuoja rinktis technologijų kryptis, ir kėlė klausimą, kaip būsimus kūrėjus ugdyti dar mokyklos suole.
Šios diskusijos natūraliai susijungė su kita renginio dalimi – tarptautine studentų konferencija „Ateities inžinerija‘26“. Joje studentai pristatė mokslinius pranešimus, kuriuose nagrinėtos uostų infrastruktūros plėtros, energetikos sistemų modeliavimo, pažangių medžiagų, konstrukcijų patikimumo ir kitos temos.
Konferencijos pranešimuose dažnai skambėjo sąvokos „tvarumas“, „skaitmenizacija“, „integracija“. Jos rodo, kad šiuolaikinė inžinerija nebetelpa į vienos disciplinos ribas – sprendimams reikia ir technologinių žinių, ir gebėjimo matyti platesnį ekonominį, aplinkosauginį bei socialinį kontekstą.
„Šiandienos inžinierius turi gebėti jungti skirtingas disciplinas, suprasti procesų visumą ir ieškoti sprendimų ne vien laboratorijoje, bet ir realiame gyvenime. Studentų darbai rodo brandą, gebėjimą analizuoti aktualias problemas ir pasirengimą prisidėti prie globalių iššūkių sprendimo“, – apibendrindama konferenciją sakė dr. Gintvilė Šimkonienė.
Universitetas – vieta, kur auga ateities kūrėjai
„Inžinierių diena 2026“ dar kartą parodė, kad Klaipėdos universitetas yra ne tik studijų vieta. Tai erdvė, kur susitinka mokykla, mokslas, verslas ir technologijos, kur gimsta idėjos, mezgasi partnerystės ir auga žmonės, ateityje kursiantys sprendimus regionui, Lietuvai ir pasauliui.
KU Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto bendruomenė tikisi, kad tokie renginiai padės moksleiviams drąsiau rinktis inžinerijos, technologijų ir gamtos mokslų kryptis, o studentams – dar aiškiau pamatyti savo kuriamų sprendimų prasmę.
