Elektra varomų automobilių rinka Lietuvoje pastaraisiais mėnesiais įjungė aukštesnę pavarą: užsitęsęs degalų kainų šuolis išjudino tiek naujų, tiek naudotų elektromobilių pardavimus, o augantis vairuotojų susidomėjimas šiomis transporto priemonėmis atsispindi ne tik registracijų statistikoje, bet ir didėjančiame įkrovimo stotelių užimtume.
Elektra varomų automobilių rinka Lietuvoje pastaraisiais mėnesiais įjungė aukštesnę pavarą: užsitęsęs degalų kainų šuolis išjudino tiek naujų, tiek naudotų elektromobilių pardavimus, o augantis vairuotojų susidomėjimas šiomis transporto priemonėmis atsispindi ne tik registracijų statistikoje, bet ir didėjančiame įkrovimo stotelių užimtume. Rinkos dalyviai sako, kad išlaikius dabartinį augimo tempą ir nuosekliai tęsiant skatinimo priemones, Lietuva turi galimybių priartėti prie ambicingų elektromobilių plėtros tikslų.
 Asociatyvi Tautvydo Levinsko nuotr. |
|---|
Į elektra varomus automobilius lietuviai persėda vis drąsiau – balandį pagaliau peržengta simbolinė 50 tūkst. iš viso šalyje registruotų įkraunamų automobilių riba, o birželio pradžioje gatvėse jų buvo jau 53,6 tūkst.
Vieną didžiausių šalyje elektromobilių įkrovimo tinklų valdančio „Inbalance grid“ vadovas Simonas Stankus pastebi, kad šie skaičiai siunčia aiškią žinutę – rinkos augimas įsibėgėja.
„Elektromobilių šalies keliuose nuosekliai daugėja jau pakankamai ilgą laiką, kad tai būtų galima laikyti ne atsitiktiniu ar trumpalaikiu reiškiniu, o ilgalaike tendencija. Prieš kurį laiką atrodė, kad Lietuvos siekis iki 2030 m. šalyje turėti 240 tūkst. elektromobilių yra nepamatuotas, tačiau sistemingai to siekiant ir išlaikant dabartinę kryptį tai yra įmanoma“, – sako S. Stankus.
Jis pastebi, kad ryškėja ir kita šiai rinkai labai svarbi tendencija – aktyviai besiformuojanti antrinė rinka. Pastaruoju metu šalyje registruojama po kone tūkstantį naudotų elektromobilių per mėnesį.
„Naudotų elektromobilių buvo registruota 2,5 karto daugiau nei naujų. Reikšminga naudotų transporto priemonių dalis rodo, kad elektromobiliai tampa prieinami platesniam vartotojų ratui, daugėja galimybių juos įsigyti, kaina tampa patrauklesnė. Jau seniai kalbame, kad antrinės rinkos atsiradimas turėtų paskatinti elektromobilių plėtrą – dabar tai jau matome“, – teigia pašnekovas.
Pereinamajam laikotarpiui renkasi įkraunamus hibridus
S. Stankaus teigimu, nuo kovo 1 d., kai dėl karo Irane prasidėjo naftos krizė ir smarkiai išaugo degalų kainos, įkrovimų skaičius „Inbalance grid“ tinkle, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, išaugo 2,2 karto, o paslauga besinaudojančių elektromobilių skaičius padidėjo apie 1,5 karto.
„Tiesa, per šį laikotarpį reikšmingai plėtėsi ir tinklas. Vis dėlto, bendrai vertinant, šių metų įkrovimo rezultatai yra tikrai geri ir rodo augančią tendenciją – smarkiai išaugęs elektromobilių skaičius gatvėse neabejotinai prie to prisideda“, – pastebi bendrovės vadovas.
Naftos krizė grynųjų elektromobilių pardavimus visoje Europos Sąjungoje balandžio mėnesį išaugino 14,8 proc. Dar sparčiau augo hibridinių automobilių segmentas, kurio pardavimai šoktelėjo net 33 proc. Lietuvoje iš viso iki birželio buvo registruota per 28 tūkst. grynųjų elektromobilių ir 25,6 tūkst. iš išorės įkraunamų hibridų.
„Savo tinkle jau matome ir reikšmingą įkraunamų hibridų krovimo šuolį – beveik 50 proc. Pakilus kuro kainoms vartotojai žymiai dažniau pradėjo krauti automobilius ir važiuoti naudodami elektrą, o ne degalus. Būtent hibridinių automobilių pavyzdys geriausiai parodo, kaip greitai žmonės gali prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų“, – sako S. Stankus.
Jo nuomone, vartotojai vis geriau supranta elektromobilių naudą ir dažniau ją vertina praktiškai, tačiau atsargumą išlaiko – įkraunami hibridai tampa tam tikro pereinamojo laikotarpio ženklu.
„Manau, kad ilgainiui dauguma šių vartotojų natūraliai pereis prie grynai elektrinių transporto priemonių. Žmonės mato akivaizdžią važiavimo elektra naudą, mato, kad elektromobilius perka jų kaimynai, draugai. Daugelis turbūt supranta, kad elektromobiliai yra neišvengiama ateitis, ir jei automobilį perka 5-7 metams, tai natūralu, kad pagalvoja, jog per tiek laiko įvyks neišvengiami pokyčiai ir dabar nepadaryto sprendimo gali tekti gailėtis“, – dėsto bendrovės vadovas.
Pasirinkimas rinkoje didėja
Martynas Keršys, bendrovės „AV terminal“, valdančios vieną didžiausių automobilių terminalų Baltijos šalyse, vadovas, sako jau kurį laiką stebintis elektromobilių importo į Lietuvą augimą. Pasak jo, pastaraisiais metais rinkoje vis labiau plečiasi ir iki šiol vairuotojams menkai pažinotų gamintojų modelių pasiūla.
„Elektromobilių vežimo į Lietuvą tempai pastaruoju metu pastebimai išaugę. Tiek kiekybine prasme, tiek ir įvairovės atžvilgiu. Be mums tradicinių automobilių gamintojų, kurie turi ne po vieną elektrinį modelį, į rinką ateina nauji gamintojai, ypač iš Kinijos, kurie orientuojasi būtent į elektromobilius. Didėjantis pasirinkimas natūraliai augina ir pirkėjų pasitikėjimą“, – sako M. Keršys.
Nors elektromobilių populiarumas Lietuvoje didėja, pašnekovas pažymi, kad lietuviai gana atsargūs ir nusistovėjusius įsitikinimus apie automobilius keičia lėtai.
„Lietuva vis dar atsilieka nuo Europos elektromobilių vidurkio, tačiau augimas yra nuoseklus. Manau, tam įtakos turi ir lietuvių konservatyvesnis požiūris į automobilio pasirinkimą – automobilis jiems vis dar reiškia gana daug, todėl pokytis vyksta palaipsniui“, – teigia M. Keršys.
Didesniam pagreičiui reikia nuoseklumo
S. Stankaus teigimu, Vyriausybė šiuo metu svarsto papildomas elektromobilių skatinimo priemones. Nuo to, kokios jos bus, didele dalimi priklausys ir tolimesnė rinkos augimo trajektorija.
Nors galutinis sprendimas dar nėra priimtas, šiuo metu svarstoma elektromobilių įsigijimo skatinimui skirti beveik 20 mln. eurų. Planuojama išlaikyti ir iki šiol galiojusias pagrindines paramos sąlygas – subsidijos būtų teikiamos tiek naujų, tiek naudotų elektromobilių pirkėjams.
Pagal svarstomą tvarką, naują elektromobilį įsigiję gyventojai galėtų susigrąžinti 5 tūkst. eurų, o pasirinkę naudotą, ne senesnį nei ketverių metų modelį, – 2,5 tūkst. eurų. Taip pat numatoma išplėsti paramos gavėjų galimybes – juridiniai asmenys subsidijomis galėtų pasinaudoti ne tik įsigydami naujus, bet ir naudotus elektromobilius.
Vis dėlto pašnekovas pabrėžia, kad už pačias skatinimo priemones ir jų mastą ne mažiau svarbus ir nuoseklumas.
„Labai svarbu, kad paskatos tiek gyventojams, tiek verslui nebūtų išmetamos porcijomis be jokios vizijos bent keleriems metams į priekį. Rinkai reikia priemonių, kurios turėtų aiškų tęstinumą – kas bus daroma šiandien, kas taikoma po metų ar dvejų. Aiškios gairės suteiktų daugiau pasitikėjimo, leistų drąsiau planuoti investicijas“, – sako S. Stankus.
Jo nuomone, iki šiol taikytos paskatos, pavyzdžiui, PVM lengvatos, subsidijos įsigyjant naujus ar naudotus automobilius, veikė, todėl jas reikėtų taikyti ir toliau.
„Dabar, kai matome reikšmingą rinkos augimą, logiškiausias sprendimas būtų susieti skatinimą su konkrečiais rinkos plėtros etapais. Pavyzdžiui, galima iš anksto numatyti, kaip parama keisis elektromobilių daliai automobilių parke pasiekus 3 proc. ribą, prie kurios šiuo metu sparčiai artėjama, o vėliau – 5, 10 ar 20 proc. Toks modelis suteiktų rinkai stabilumo ir paskatintų dalį vartotojų priimti sprendimą greičiau“, – įsitikinęs „Inbalance grid“ vadovas.
