Įsivaizduokite rytą, kai pabudę nebegalite prisijungti prie interneto – neveikia banko programėlės, stringa nuotolinis darbas, o navigacija telefone rodo tik tuščią ekraną. Vidutinis europietis šiandien internete praleidžia daugiau kaip 6 valandas per dieną, todėl net trumpalaikiai ryšio sutrikimai tampa juntami beveik iš karto.
Įsivaizduokite rytą, kai pabudę nebegalite prisijungti prie interneto – neveikia banko programėlės, stringa nuotolinis darbas, o navigacija telefone rodo tik tuščią ekraną. Vidutinis europietis šiandien internete praleidžia daugiau kaip 6 valandas per dieną, todėl net trumpalaikiai ryšio sutrikimai tampa juntami beveik iš karto. Tokie scenarijai dar prieš kelerius metus atrodė labiau kaip technologinio trilerio siužetas, tačiau šiandien, augant kibernetinių atakų mastui ir geopolitinei įtampai regione, klausimas apie ryšio stabilumą tampa vis realesnis.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Internetas jau seniai nebėra tik informacijos ar pramogų šaltinis – daugeliui gyventojų ir verslų tai yra kritinė kasdienės veiklos infrastruktūra. Todėl natūralu klausti: ar iš tiesų įmanoma, kad Lietuvoje jis vieną dieną tiesiog dingtų?“, – sako vienos pirmųjų interneto tiekimo įmonių Lietuvoje „Etanetas“ vadovas Artur Stefanovič.
Tarptautinės interneto stebėsenos platformos fiksuoja, kad pasaulyje kasmet registruojama šimtai reikšmingesnių ryšio sutrikimų. Pavyzdžiui, remiantis platformos „NetBlocks“ duomenimis, vien 2024 metais įvairiose šalyse užfiksuota daugiau kaip 400 didesnio masto interneto veiklos trikdžių, kuriuos dažniausiai lėmė kibernetinės atakos, infrastruktūros pažeidimai ar elektros tiekimo problemos. Daugiausia tokių incidentų pasitaiko regionuose, kuriuose infrastruktūra yra mažiau diversifikuota arba veikia geopolitinės įtampos sąlygomis.
Internetas nėra vienas mygtukas
Pasak A.Stefanovič, nors mintis apie interneto dingimą gali skambėti dramatiškai, realybėje internetas nėra vienas centralizuotas tinklas, kurį būtų galima paprastai „išjungti“. Tai sudėtinga tarpusavyje susijusių technologinių sprendimų ir infrastruktūros sistema, apimanti tarptautinius duomenų perdavimo kabelius, vietinius ryšio tinklus, duomenų centrus ir įvairias atsargines jungtis.
Būtent dėl šio daugiasluoksniškumo interneto veikla paprastai išlieka stabili net ir susidūrus su pavieniais techniniais trikdžiais ar incidentais. Kitaip tariant, tam, kad ryšys visoje šalyje visiškai sustotų, turėtų sutapti itin daug nepalankių aplinkybių vienu metu.
„Vis dėlto tai nereiškia, kad interneto sutrikimai yra neįmanomi. Praktikoje ryšio veiklą gali paveikti įvairūs veiksniai – nuo didelio masto kibernetinių atakų iki elektros tiekimo trikdžių ar fizinių infrastruktūros pažeidimų. Kartais ryšio kokybę gali paveikti ir nepalankios oro sąlygos, ypač naudojantis mobiliuoju internetu, priklausomu nuo ryšio bokštų.
Pavyzdžiui, nutrūkus svarbioms duomenų perdavimo jungtims ar sutrikus duomenų centrų veiklai, dalis paslaugų gali laikinai tapti nepasiekiamos. Tokie incidentai dažniausiai būna lokalūs arba trumpalaikiai, tačiau net ir jie aiškiai parodo, kokią didelę reikšmę šiandien turi patikimas ryšys. Būtent todėl vis daugiau dėmesio skiriama tinklų atsparumui, atsarginių sprendimų diegimui ir nuolatinei infrastruktūros priežiūrai“, – teigia A. Stefanovič.
Stipri infrastruktūra – didesnis atsparumas
Vertinant platesniame Europos kontekste, Lietuva išsiskiria viena geriausiai išvystytų interneto infrastruktūrų regione. Šalyje veikia tankus šviesolaidinio ryšio tinklas, užtikrinantis didelę duomenų perdavimo spartą ir stabilumą tiek didžiuosiuose miestuose, tiek mažesnėse gyvenvietėse.
Anot „Etaneto“ vadovo, konkurencinga telekomunikacijų rinka ir skirtingų operatorių investicijos į tinklų plėtrą didina bendrą sistemos atsparumą – sutrikus vienai jungčiai, dažnai galima pasinaudoti alternatyviais maršrutais ar technologiniais sprendimais. Tai reiškia, kad Lietuvoje interneto ryšys yra ne tik greitas, bet ir pakankamai patikimas net sudėtingesnėmis aplinkybėmis.
Lietuva gali didžiuotis turėdama vieną greičiausių interneto ryšių Europoje. Įvairių tarptautinių greičio tyrimų duomenimis, šalis pastaraisiais metais nuolat patenka į Europos šviesolaidinio interneto lyderių penketuką. Todėl natūralu, kad lietuviams stabilus ir be trikdžių veikiantis ryšys šiandien tampa savaime suprantama kasdienybės dalimi tiek asmeniniame gyvenime, tiek ekonominėje veikloje.
Kaip bebūtų, nuotolinis darbas, skaitmeniniai atsiskaitymai, elektroninės valdžios paslaugos ar išmaniosios logistikos sistemos veikia tik tol, kol užtikrinamas nenutrūkstamas duomenų perdavimas. Net trumpalaikiai sutrikimai gali turėti realių pasekmių – nuo laikinai sustojusių verslo procesų iki gyventojų nepatogumų ar padidėjusio neapibrėžtumo jausmo.
„Nors visiškai atmesti ryšio sutrikimų galimybės niekada negalima, šiandieninė technologinė realybė rodo, kad visos šalies mastu „dingstantis“ internetas yra mažai tikėtinas scenarijus. Kur kas svarbiau nuolat stiprinti tinklų atsparumą, investuoti į infrastruktūros modernizavimą ir ugdyti visuomenės supratimą apie skaitmeninio saugumo reikšmę. Stabilus ryšys tampa viena iš pagrindinių sąlygų sklandžiai valstybės ir verslo veiklai, todėl jo patikimumas ateityje bus ne mažiau svarbus nei šiandien“, – tvirtina A. Stefanovič.
