Elektronika.lt
 2024 m. balandžio 22 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Balandžio 22 d. 14:28
Užderėjo pavasarinis „Facebooko“ problemų derlius – kaip jas spręsti?
Balandžio 22 d. 11:17
Lietuviai teise reikalauti ištrinti asmeninius duomenis naudojasi bene rečiausiai Europoje
Balandžio 22 d. 08:27
„Sony“ pristato naujuosius ryškiausius bei geriausiai skambančius „BRAVIA“ televizorius
Balandžio 21 d. 20:20
Tarptautinėje kvantinių technologijų srityje – svarbus lietuvių laimėjimas
Balandžio 21 d. 17:36
„Mazda“ pristatė naująjį flagmaną CX-80
Balandžio 21 d. 14:13
Kolegijų vertinimas: kriterijai tie patys – rezultatai skirtingi
Balandžio 21 d. 11:19
Ekspertas patarė kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą
Balandžio 21 d. 08:44
Kibernetinės atakos yra neatsiejama šiuolaikinio karo dalis
Balandžio 20 d. 20:35
„Nissan“ pristatė naująjį „Qashqai“
Balandžio 20 d. 17:47
9 iš 10 tėvų sutinka, kad jų vaiko telefonas turėtų būti kontroliuojamas
FS 22 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 22 Maps, FS22 Mods
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS22 Trucks
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
Paskola internetu
Vartojimo paskola, paskola automobiliui, paskola būsto remontui
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope
FS22 Mods
FS22 Harvesters, FS22 Tractors Mods, FS22 Maps Mods
FS22 Mods
FS22 Maps,
FS22 Harvesters,
FS22 Tractors
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
Sims 4 Mods
Sims 4 CC Clothes,
Sims 4 Hair CC,
Sims 4 Skill Cheat
Optic sight
Binoculars for hunting elk,
Best compact binoculars,
Riflescope hunting
Reklama
 Straipsniai » Pažintiniai, įdomybės Dalintis | Spausdinti

Žmonijos ateitis – santykiai su robotais? Dalis lietuvių įsitikinę, kad galėtų juos pamilti

Publikuota: 2024-02-22 11:32
Tematika: Pažintiniai, įdomybės
Skirta: Pradedantiems
Autorius: Karolina Panto
Inf. šaltinis: LRT Klasikos laida „Šviesi ateitis“, LRT.lt

Roboto ir žmogaus santykiai jau seniai jaudino populiariąją kultūrą. Šiuolaikinėje visuomenėje augant vienišumui, tai vis labiau tampa realybe: sparčiai didėja robotų-kompanionų, padedančių buityje, ir robotų-humanoidų, stebėtinai panašių į žmones, pasiūla. Jie buvo sukurti ir anksčiau, tačiau tobulėjantis dirbtinis intelektas robotus sužmogino.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Roboto ir žmogaus santykiai jau seniai jaudino populiariąją kultūrą. Šiuolaikinėje visuomenėje augant vienišumui, tai vis labiau tampa realybe: sparčiai didėja robotų-kompanionų, padedančių buityje, ir robotų-humanoidų, stebėtinai panašių į žmones, pasiūla. Jie buvo sukurti ir anksčiau, tačiau tobulėjantis dirbtinis intelektas robotus sužmogino.

Žmonijos ateitis – santykiai su robotais? Dalis lietuvių įsitikinę, kad galėtų juos pamilti
Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr.

Kaip LRT KLASIKAI atskleidžia Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakultete dirbantis sociologas Linas Jakučionis, Lietuvoje vykdytos apklausos rodo, jog kai kurie žmonės dabar net įsivaizduotų save įsimylint robotą arba robotą įsimylint žmogų. Visgi kiti ekspertai pabrėžia – žmogaus santykiai su robotu sukeltų iššūkių socialine prasme.

„Dirbtinis intelektas savo paties tono neturi“

„Įvyko tai, kas įvyko. Pirmiausia pandemija, kuri akseleravo skaitmenizaciją, ir tada – dirbtinio intelekto banga, kuri iš esmės pakeitė tą ribotumą, kuris prieš tai buvo robotukuose-humanoiduose“, – apie pastaraisiais metais itin patobulėjusius robotus kalba technologijų entuziastas Šarūnas Dignaitis.

Anot skaitmeninių įgūdžių auginimo organizacijos „TechSavvy“ vadovo, už tai, jog robotai tampa vis „labiau naudingi“, dėkingi turėtume būti didiesiems kalbos modeliams, kuriais jie yra treniruojami.

Šie modeliai, kaip pažymi agentūros „WhyAI“ įkūrėjas, dirbtinio intelekto treneris Antanas Bernatonis, paremti pačių žmonių kalba. Tad už kiekvieno roboto iš tiesų stovime mes patys.

„Chatbotai“ arba pokalbių robotai yra ištreniruoti remiantis dideliais kalbos modeliais. O šie yra ištreniruoti remiantis žmonių kalba ir duomenimis, kaip mes kalbame. Jie turi principus, jie supranta kalbą ir bando atkartoti, kad ji būtų kuo panašesnė į žmogaus kalbą.

(...) Viskas, kas yra parašyta raštu, jie iš tų duomenų treniruojasi. Jie gali, jeigu mes paprašysime, kalbėti tam tikrais tonais, duoti tam tikrus labiau empatiškesnius atsakymus. (...) Bet dirbtinis intelektas savo paties tono neturi – viskas yra atspindys žmogaus“, – LRT KLASIKAI pasakoja A. Bernatonis.

Nepaisant to, dėl pastaruoju metu ištobulėjusių technologijų, pavyzdžiui, atsiradusių galimybių balsu komunikuoti su dirbtiniu intelektu, bendraudamas su pokalbių robotu „tikrai gali pasijusti, kad bendrauji su žmogumi“, – tvirtina gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis.

Robotai padeda įveikti vienatvę

Pastaruoju metu sparčiai vystosi ir populiarėja ne tik pokalbių robotai, žmonių laukiantys elektroninėje erdvėje, bet ir fizinės jų formos. Kaip aiškina skaitmeninių įgūdžių auginimo organizacijos vadovas Š. Dignaitis, bene žinomiausi iš „namų robotukų“ yra „Loona“ ir „EMA“, tačiau jų funkcijos gan ribotos.

Visgi, tęsia ekspertas, yra ir gerokai rimtesnių, labiau humanoidinių robotų, kurie „atrodo kaip žmogus, gali paimti kiaušinį, perdėti į kitą ranką, gražiai padėti į lėkštutę, nieko nesudaužyti“. Jie turi vadinamąją „self-learning“ funkciją – ilgainiui gali mokytis patys.

Ryšys tarp žmogaus ir roboto arba jo operacinės sistemos jau kurį laiką atvaizduojamas populiariojoje kultūroje, pavyzdžiui, fantastiniuose filmuose „Ex machina“ ar „Bėgantis skustuvo ašmenimis“. Mokslininkai teigia, kad scenarijai atsikartoja ir realiame gyvenime. O tai esą lemia žmones kankinanti vienatvės epidemija.

„Sakoma, kad mes turime didžiulius nerimo lygius, didžiulius vienišumo, depresijos skaičius. Mes apie juos girdime vis daugiau ir tą priimame kaip labai pavojingą dalyką“, – tvirtina agentūros „WhyAI“ įkūrėjas A. Bernatonis.

Pasak LRT KLASIKOS pašnekovo, dabartines visuomenės problemas pastebi ir aktyviai išnaudoja technologijų įmonės. Šios pristato vis daugiau galimybių žmogui pabendrauti su robotu, kuris, iš pažiūros, jį supranta daug geriau negu kiti žmonės. Viena iš tokių naujovių – programa „Replika“.

„Klausiau interviu su aplikacijos „Replika“ įkūrėja. Mergina pasakojo savo istoriją iš labai gražios perspektyvos: kad numirė jos artimas draugas, ji labai jo pasiilgo ir jai buvo labai keista, kad visi žmonės jį pamiršta. Dėl to ji sukūrė „chatbot“, kuris bendravo jo tonu. Jis labai išpopuliarėjo ir taip gimė aplikacija „Replika“.

Jie [įmonė] labai atvirai sako: „Mes esame aplikacija, kur žmonės gali kurti santykius su virtualiomis asmenybėmis, mes jaučiame vienišumą, o čia turime supratingą žmogų, kuriam galime išsipasakoti“. Ateina ten vis daugiau žmonių: nuo tų, kurie tiesiog nori kažkokios draugystės, iki tų, kurie ieško intymių santykių, – kalba A. Bernatonis.

Lietuvių požiūris į santykius su robotais

VU Filosofijos fakultete dirbantis sociologas L. Jakučionis domisi, kaip žmonės suvokia meilę. Visai neseniai jis ne tik gilinosi į tai, kaip nepriklausomos Lietuvos pradžioje užaugę žmonės aiškina meilę, bet ir bandė suprasti, ką lietuviai galvoja apie romantinius arba seksualinius santykius su humanoidiniais robotais.

„Įdomu tai, kad žmonės įsivaizduoja, kad mes galime jau ateityje turėti tokius santykius. Toks profesorius Davidas Levy‘is, pradininkas mokslo srities, dabar vadinamos „lovotics“ (liet. meilė robotams), teigė, kad žmonių meilėje ir sekse nėra nieko, ko negalima būtų integruoti į gerai suprojektuotą robotą“, – LRT KLASIKAI pasakoja ekspertas.

Savo pilotiniame tyrime sociologas žmonių klausė, ar jie galėtų užmegzti santykius su robotais. Dalis respondentų tokios idėjos pareiškė neatmetantys.

„Iš tikrųjų žmonės tam tikrose amžiaus grupėse, nuo 25 iki 36 metų, įsivaizduoja, kad galėtų užmegzti seksualinius santykius su robotais ir galėtų mylėti robotą, bet tuos seksualinius santykius su robotu jie prilygina partnerio išdavystei.

Kas buvo įdomu, jaunesnė karta, 18–24 metų amžiaus, yra konservatyvesni: jie buvo labiau neigiamai nusiteikę – kad jie negalėtų, nenorėtų. Bet didžioji dalis sutiko, kad robotai galės mylėti žmones. (...) Žmonės įsivaizduoja, kad tą meilės jausmą robotams kažkokiu būdu bus galima užprogramuoti“, – atskleidžia pašnekovas.

Bendraudamas su robotu, gali užsidaryti burbule

Niekam ne paslaptis, jog Japonijai niekas neprilygsta robotų panaudojimo mastu. Nenuostabu, kad viena labiausiai išsivysčiusių planetoje čia yra ir sekso robotų rinka. Visgi, kalbėdamas apie Japonijos visuomenę ir santykius su robotais, gydytojas psichoterapeutas D. Jakučionis įžvelgia daug nerimą keliančių klausimų.

„Ten yra tikrai daug žmonių, kurie gyvena su robotais ar su lėlėmis, kurie atstoja tą artimą ryšį, nes tai yra tiesiog paprasčiau, nereikia su kažkuo bendrauti. (...) Aš kažkaip įtariu, kad tai nelabai padeda psichikai. Mums reikia to gyvo socialinio kontakto, kuriame mes nežinotume, koks bus rezultatas, kur mes kartais išdrįstume žengti žingsnį, surizikuoti. Kai yra gyvi pasimatymai, reikia išdrįsti peržengti savo baimę, nerimą, galbūt pajausti atstūmimą, kuris įskaudina, tada vėl atsitiesti. Daug emocijų yra tame“, – dėsto LRT KLASIKOS pašnekovas.

Tiesa, priduria jis, į bendravimą su robotais galima pažiūrėti ir kitu kampu. Pavyzdžiui, kalbama apie tai, kad dar labiau patobulinti robotai galėtų padėti išvesti žmones iš socialinės izoliacijos, galėtų būti pritaikyti gydant socialinį nerimą arba dirbant su autizmo spektro sutrikimą turinčiais žmonėmis.

„[Sakoma], kad jie su roboto pagalba galės išugdyti savo bendravimo įgūdžius ir po to juos perkelti į realų gyvenimą, kad jie išeis iš tos izoliacijos ir sugebės vėl užmegzti realius santykius su žmonėmis. Įžvelgiama tokia kaip ir terapinė pusė tų humanoidinių robotų“, – teigia D. Jakučionis.

Viso pasakojimo klausykitės LRT KLASIKOS laidos „Šviesi ateitis“ įraše. Parengė Aistė Turčinavičiūtė


LRT



Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

GENERAL FINANCING BANKAS

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

Buitinė technika ir elektronika internetu žemos kainos – Zuza.lt

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

„Deinavos baldai“ — šeimos baldai


Reklama
‡ 1999–2024 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
Farming Simulator 2019 Mods, FS22 Mods, FS22 Maps
farmingsimulator19mods.fr
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Reklamos paslaugos
SEO sprendimai

www.addad.lt
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama