Šiuo metu su mokslu ne tik siejama daug lūkesčių, bet ir keliama įvairių klausimų. Technologijos leidžia tyrimus atlikti greičiau nei bet kada anksčiau, tačiau kartu didėja rizika suklysti, prarasti skaidrumą ar peržengti etines ribas. Šiandien svarbu ne tik tai, ką mokslas gali pasiekti, bet ir tai, kaip tai pasiekiama.
Šiuo metu su mokslu ne tik siejama daug lūkesčių, bet ir keliama įvairių klausimų. Technologijos leidžia tyrimus atlikti greičiau nei bet kada anksčiau, tačiau kartu didėja rizika suklysti, prarasti skaidrumą ar peržengti etines ribas. Dirbtinio intelekto naudojimas keičia mokslinių tyrimų procesus, spaudimas pateikti publikacijas verčia nuolat siekti rezultatų, o jautrių duomenų apsauga tampa vis sudėtingesniu iššūkiu. Taigi šiandien svarbu ne tik tai, ką mokslas gali pasiekti, bet ir tai, kaip tai pasiekiama.
Būtent šios temos dominavo 9-ojoje pasaulinėje mokslinių tyrimų sąžiningumo konferencijoje „World Conference on Research Integrity 2026“ (WCRI 2026) (liet. 9-oji pasaulinė mokslinių tyrimų sąžiningumo konferencija), vykusioje Vankuveryje, Kanadoje. Ši konferencija yra vienas svarbiausių tarptautinių renginių, skirtų akademinės etikos, atsakingo mokslo ir mokslinių tyrimų sąžiningumo klausimams nagrinėti. Kas dvejus metus vykstanti konferencija suburia mokslininkus, akademinės etikos ekspertus, leidėjus, politikos formuotojus ir tyrimus finansuojančias institucijas iš viso pasaulio diskutuoti apie aktualiausius iššūkius mokslo ir tyrimų srityje.
Tarptautinėje konferencijoje aktyviai dalyvavo mūsų šalies akademinės etikos ir procedūrų kontrolierė dr. Reda Cimmperman. Ji skaitė žodinį ir pristatė tris stendinius pranešimus, dalyvavo praktinėse dirbtuvėse ir įsitraukė į ekspertines diskusijas.
Lietuvos tyrimai – pasaulinės diskusijos centre
Dr. R. Cimmperman žodiniame pranešime „Main Academic Ethics Violations, the Reasons Behind, and Choices of How to Respond: Observations by the Lithuanian Academic Community Over the Past Three Years“ (liet. „Pagrindiniai akademinės etikos pažeidimai, jų priežastys ir pasirinkimai, kaip reaguoti: Lietuvos akademinės bendruomenės pastarųjų trejų metų patirtys“) pristatė naujausius tyrimo „Atsakingo mokslo barometras 2026“ rezultatus, atskleidžiančius akademinės etikos pažeidimų priežastis, akademinės bendruomenės patirtis ir tyrėjų pasirinkimus, kaip reaguoti į nesąžiningą elgesį akademinėje aplinkoje.
Pranešime aptartos netinkamos autorystės praktikos, spaudimas publikuoti straipsnius, tyrimų rezultatų manipuliavimo rizikos, nepasitikėjimas pranešimo apie pažeidimus sistema bei baimė kalbėti apie nesąžiningą elgesį akademinėje aplinkoje. „Akademinė etika nėra vien taisyklių ar sankcijų klausimas. Ji neatsiejama nuo institucinės kultūros, pasitikėjimo ir saugios aplinkos, kurioje žmonės gali atsakingai kelti problemas, diskutuoti apie iššūkius ir ieškoti sprendimų“, – teigė dr. R. Cimmperman.
Tyrimo duomenys parodė, kad reikšminga dalis respondentų, susidūrusių su nesąžiningu elgesiu, nusprendžia apie tai nepranešti. Net 32 proc. tyrimo dalyvių nurodė nemanantys, kad pranešimas duotų rezultatų, o 24 proc. jų teigė problemas bandantys spręsti savarankiškai. Tyrimas taip pat atskleidė, kad 58 proc. respondentų spaudimą pateikti publikacijas vertina kaip grėsmę atsakingam mokslui. Šios įžvalgos konferencijoje sulaukė didelio tarptautinės bendruomenės dėmesio ir diskusijų.
Lietuvos stendiniai pranešimai apie spaudimą publikuoti straipsnius, dirbtinį intelektą ir pasitikėjimą mokslu
Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierė dr. R. Cimmperman stendiniame pranešime „Stop Publish or Perish! Findings from the Lithuanian National Survey on the Optimal Number of Publications to Publish across Scientific Fields“ (liet. „Sustabdykite „publikuok arba žūk“ kultūrą! Lietuvos nacionalinio tyrimo apie optimalų publikacijų skaičių skirtingose mokslo srityse rezultatai“) analizavo spaudimą publikuoti straipsnius įvairiose mokslo srityse ir jo poveikį akademinei bendruomenei. Tyrimo duomenys parodė, kad reikšminga dalis respondentų yra susidūrę su netinkamomis autorystės praktikomis, autorių įtraukimu be pakankamo indėlio ir neteisingu autorių eiliškumu publikacijose.
Kitame stendiniame pranešime „Comparative Analysis of AI Policies Among Major Scientific Publishers (Elsevier, Wiley, Sage, Springer, Taylor & Francis) and COPE“ (liet. „Didžiųjų mokslo leidėjų ir COPE dirbtinio intelekto politikų lyginamoji analizė“) apžvelgiamos didžiųjų tarptautinių mokslo leidėjų pozicijos dėl dirbtinio intelekto naudojimo mokslinėse publikacijose. Tyrime išryškėjo bendras leidėjų sutarimas, kad dirbtinis intelektas negali būti laikomas autoriumi ar bendraautoriumi, o jo naudojimas turi būti aiškiai deklaruojamas.
Trečiasis stendinis pranešimas „Trust, Technology and Truth: AI through the Eyes of Academia“ (liet. „Pasitikėjimas, technologijos ir tiesa: dirbtinis intelektas akademinės bendruomenės akimis“) atskleidė Lietuvos akademinės bendruomenės požiūrį į pasitikėjimą mokslu ir dirbtiniu intelektu. Tyrimo rezultatai rodo, kad individualiais mokslininkais pasitikima labiau nei institucijomis, o dirbtinio intelekto plėtra vertinama atsargiai. Dauguma respondentų mano, kad dirbtinį intelektą kuriančios įmonės turėtų būti reguliuojamos.
Šie pristatymai parodė, kad Lietuvoje vykdomi akademinės etikos tyrimai yra aktualūs tarptautiniame kontekste ir prisideda prie pasaulinės diskusijos apie atsakingą mokslą, publikavimo etiką ir dirbtinio intelekto taikymą mokslo veikloje.
Praktinės dirbtuvės, kaip kurti atsakingą akademinę kultūrą
Dar prieš pagrindines konferencijos sesijas vyko septynerios prieškonferencinės dirbtuvės, skirtos doktorantų ugdymui, dirbtinio intelekto taikymui moksle, mokslinių tyrimų pažeidimų prevencijai, publikavimo etikai, tyrimų saugumui, instituciniams tyrimams ir organizacinės kultūros stiprinimui. Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierė dr. R. Cimmperman, dalyvavusi dvejose praktinėse dirbtuvėse, pasidalijo svarbiausiomis įžvalgomis.
Pirmosiose dirbtuvėse „Bridging the Gap: Turning Research Misconduct Cases into Ethics Training Tools“ (liet. „Atotrūkio mažinimas: kaip mokslinių tyrimų pažeidimų atvejus paversti akademinės etikos mokymo priemonėmis“) daugiausia dėmesio skirta tam, kaip realūs mokslinių tyrimų pažeidimų atvejai gali būti pritaikomi akademinės etikos ugdymui ir atsakingo mokslo mokymams. Dirbtuvių metu dalyviai nagrinėjo praktines situacijas, susijusias su autorystės klausimais, publikavimo etika, dirbtinio intelekto naudojimu, duomenų valdymu ir kitomis sudėtingomis etinėmis dilemomis akademinėje aplinkoje.
Diskusijose akcentuota, kad vien teorinių rekomendacijų ar formalių taisyklių nepakanka. Siekiant stiprinti mokslinių tyrimų sąžiningumą, svarbu ugdyti gebėjimą atpažinti rizikas realiose situacijose, kritiškai vertinti priimamus sprendimus ir suprasti, kokį poveikį akademinei bendruomenei gali turėti net ir iš pirmo žvilgsnio nedideli etikos pažeidimai. Taip pat pabrėžta, kad praktiniais atvejais grįsti mokymai padeda geriau suprasti sistemines problemas, susijusias su spaudimu publikuoti straipsnius, neaiškiomis atsakomybėmis ar nepakankama etikos kultūra institucijose.
Kitos dirbtuvės „Inclusive Workplace Culture for Better Promotion of Research Integrity: A Capacity-Building Workshop“ (liet. „Įtrauki organizacinė kultūra efektyvesniam mokslinių tyrimų sąžiningumo stiprinimui: gebėjimų stiprinimo dirbtuvės“) buvo skirtos organizacinei kultūrai, lyderystei ir psichologiškai saugios darbo aplinkos kūrimui. Jose pabrėžta, kad mokslinių tyrimų sąžiningumas prasideda ne nuo kontrolės ar sankcijų, o nuo pasitikėjimu, pagarba ir bendradarbiavimu grįstos akademinės kultūros.
Dirbtuvių metu daug dėmesio skirta klausimui, kaip kurti aplinką, kurioje akademinės bendruomenės nariai jaustųsi saugūs kalbėdami apie problemas, keldami etinius klausimus ir prisiimdami atsakomybę už bendrą akademinę aplinką. Diskusijose aptarti praktiniai metodai, kaip stiprinti įtraukią organizacinę kultūrą, skatinti bendradarbiavimą ir didinti pasitikėjimą institucijomis. Ekspertai akcentavo, kad būtent organizacinė kultūra ir psichologinis saugumas yra vieni svarbiausių veiksnių, lemiančių atsakingą mokslą ir mokslinių tyrimų sąžiningumo stiprinimą.
Diskusijų dėmesys: dirbtinis intelektas, tyrimų saugumas ir atsakingas mokslas
Pagrindinėse WCRI 2026 plenarinėse sesijose pasaulio ekspertai diskutavo apie dirbtinio intelekto poveikį mokslinių tyrimų sąžiningumui, tyrimų saugumo iššūkius, atsakingo mokslo principus ir pasitikėjimo mokslu stiprinimą.
Diskusijose aptarta, kaip dirbtinis intelektas keičia mokslinių publikacijų rengimo ir recenzavimo procesus bei tyrimų skaidrumą. Vienas svarbiausių konferencijos akcentų – dirbtinio intelekto naudojimas teikiant nesąžiningų mokslinių publikacijų rengimo paslaugas. Ekspertai diskutavo apie automatizuotai generuojamų tekstų, vaizdų ir duomenų rizikas, sudėtingėjančias galimybes atpažinti manipuliuotą turinį bei būtinybę kurti aiškius tarptautinius atsakingo dirbtinio intelekto naudojimo standartus moksle.
Plenarinėse sesijose taip pat daug dėmesio skirta mokslinių tyrimų saugumui, duomenų apsaugai, akademinių institucijų atsparumui ir visuomenės pasitikėjimo mokslu stiprinimui. Diskutuota, kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp atvirojo mokslo principų, technologinės pažangos ir atsakomybės už patikimus mokslinių tyrimų rezultatus.
Konferencijoje ne kartą pabrėžta, kad mokslinių tyrimų sąžiningumas priklauso ne tik nuo formalių taisyklių ar kontrolės, bet ir nuo pasitikėjimo institucijomis, psichologinio saugumo bei akademinės bendruomenės narių įsitikinimo, kad keliami klausimai bus išgirsti ir vertinami atsakingai.
Lietuvos indėlis tarptautinėje akademinės etikos bendruomenėje
WCRI 2026 konferencijoje pristatyti Lietuvos akademinės bendruomenės tyrimų duomenys ir praktinės įžvalgos sulaukė tarptautinio ekspertų dėmesio diskusijose apie akademinės etikos iššūkius, publikavimo etiką ir pasitikėjimo mokslu stiprinimą. Konferencijoje pristatyti tyrimai parodė, kad Lietuvos akademinė bendruomenė aktyviai analizuoja šiandien akademiniam pasauliui kylančius iššūkius.
Konferencijos metu taip pat vyko susitikimai su tarptautinių organizacijų, mokslo leidėjų ir Europos mokslinių tyrimų sąžiningumo ekspertais, tarp jų – „Science Europe“ atstovais. Diskusijose daug dėmesio skirta publikavimo etikai, dirbtinio intelekto reguliavimui, mokslinių tyrimų skaidrumui ir pasitikėjimo mokslu stiprinimui.
„Augant akademinės etikos iššūkiams, būtina bendradarbiauti tarptautiniu mastu ieškant veiksmingų sprendimų. Dr. R. Cimmperman dalyvavimas tarptautinėje konferencijoje sudaro galimybes ne tik keistis praktinėmis patirtimis, bet ir geriau suprasti, kokie sprendimai bei prevencinės priemonės šiandien veiksmingiausi stiprinant akademinę etiką ir atsakingą mokslą“, – teigė akademinės etikos analitikė dr. Eglė Ozolinčiūtė.
Kita pasaulinė konferencija – Baltijos regione
Konferencijos pabaigoje paskelbta, kad kita pasaulinė mokslinių tyrimų sąžiningumo konferencija WCRI 2028 vyks Taline, Estijoje. Tai svarbus įvykis visam Baltijos regionui, rodantis augantį jo vaidmenį tarptautinėse akademinės etikos ir atsakingo mokslo diskusijose.
Įvykusi konferencija parodė, kad akademinės etikos stiprinimas šiandien reikalauja ne tik taisyklių ar kontrolės mechanizmų, bet ir nuoseklaus darbo kuriant pasitikėjimu, skaidrumu, atsakomybe ir bendradarbiavimu grįstą akademinę kultūrą.
