Nestabilios energijos kainos ir geopolitiniai iššūkiai iš esmės keičia Lietuvos pramonės veidą. Požiūris, kad energija yra standartinė ir prognozuojama sąnaudų eilutė – baigėsi. Siekdamas suvaldyti gamybos kaštus ir užtikrinti konkurencingumą, verslas masiškai investuoja į atsinaujinančius išteklius ir didesnę energetinę nepriklausomybę.
Nestabilios energijos kainos ir geopolitiniai iššūkiai iš esmės keičia Lietuvos pramonės veidą. Požiūris, kad energija yra standartinė ir prognozuojama sąnaudų eilutė – baigėsi. Siekdamas suvaldyti gamybos kaštus ir užtikrinti konkurencingumą, verslas masiškai investuoja į atsinaujinančius išteklius ir didesnę energetinę nepriklausomybę. Žengiama į naują technologinį etapą, kuriame vis didesnį vaidmenį vaidins energijos kaupikliai, dirbtinis intelektas, procesų skaitmenizavimas ir CO2 surinkimo technologijos.
Bendrovės nuotr.
Kodėl vien generacijos jau nebepakanka?
„Litgrid“ duomenimis, pagal vėjo elektrinių pagaminamą elektros dalį Lietuva šiandien yra antra Europoje po Danijos, o pagal saulės generaciją – šešta. Pastaraisiais mėnesiais Lietuva reguliariai pasigamina didžiąją dalį suvartojamos elektros energijos, o kai kuriomis savaitėmis vietos generacija net viršija šalies poreikį.
Auganti generacija savaime nebėra garantija mažesniems energijos kaštams. Tai pastebi ir didžiausi pramonės vartotojai. Pavyzdžiui, „VMG grupės“ įmonės šiuo metu pačios pasigamina apie 50–55 proc. reikalingos elektros energijos, tačiau grupė jau planuoja kitą etapą – energijos kaupimo ir tinklo balansavimo sprendimus.
Energetikos ekspertas Martynas Nagevičius sako, kad pagrindinis šiandienos iššūkis slypi pačioje atsinaujinančios energetikos ekonomikoje.
Pasak jo, kuo daugiau rinkoje atsiranda saulės ir vėjo elektrinių, tuo labiau krenta elektros kaina tomis valandomis, kai šios elektrinės gamina daugiausia energijos. Todėl verslas šiandien turi galvoti ne tik apie gamybą, bet ir apie energijos panaudojimą bei kaupimą.
„Paradoksas tas, kad kuo daugiau žaliosios energetikos rinkoje, tuo mažesnės kainos būna tada, kai tavo elektrinė gamina daugiausia“, – sako M. Nagevičius.
Anot jo, didžiausia vertė sukuriama tada, kai įmonė sugeba kuo daugiau savo pasigamintos energijos suvartoti iš karto ir taip sumažinti elektros pirkimą iš tinklo.
Svarbiausias kitas žingsnis – energijos kaupimas
M. Nagevičiaus teigimu, artimiausias didysis lūžis energetikoje bus susijęs nebe su pačia generacija, o su gebėjimu energiją sukaupti.
„Kai yra elektros perteklius, ją reikia sukaupti, o ne pigiai eksportuoti. Kitaip Lietuva eksportuoja pigią elektrą, o importuoja brangią“, – sako jis.
Pasak eksperto, baterijų sistemos gali tapti kitu didžiuoju energetikos investicijų etapu. Jos leistų efektyviau išnaudoti nuosavą generaciją, mažinti elektros pirkimą piko valandomis ir stabilizuoti energijos kainą.
Vis dėlto vidutinio dydžio kaupimo sistemos pramonės įmonėms vis dar reikalauja didelių investicijų, o valstybės parama daugiausia orientuota tik į gyventojus.
„Jeigu valstybė nori spartesnės savos generacijos plėtros, logiška būtų skatinti būtent baterijų diegimą“, – teigia M. Nagevičius.
Verslas jau pereina nuo energijos vartojimo prie jos valdymo
Kol valstybė sprendžia sisteminius energetikos klausimus, dalis Lietuvos pramonės įmonių jau aktyviai investuoja į nuosavą energetiką – saulės ir vėjo elektrines, biokuro katilines, šilumos atgavimą bei energijos kaupimo sprendimus.
Pavyzdžiui, „VMG grupės” įmonės šiuo metu pačios pasigamina apie 50–55 proc. reikalingos elektros energijos.
Pasak „VMG Energy“ vadovo Petro Lekniaus, artimiausias grupės tikslas – didinti energetinį savarankiškumą elektros energijos srityje iki 70–80 proc. Tuo tarpu dauguma grupės įmonių šiluminės energijos poreikis jau dabar padengiamas nuosava gamyba.
„Atsinaujinanti energetika leidžia ženkliai mažinti priklausomybę nuo rinkos, tačiau vien saulės ir vėjo generacija negali užtikrinti visiškai stabilaus energijos tiekimo“, – sako jis.
Tuo pačiu grupė jau pradėjo ruoštis kitam etapui – energijos kaupimui ir tinklo balansavimo sprendimams. Šiuo metu vystomas 15 MW / 30 MWh galios kaupiklių projektas, kuris ateityje teiks balansavimo paslaugas energetikos sistemai.
Anot P. Lekniaus, „VMG grupės“ energetikos strategija nuo pat pradžių buvo orientuota į maksimalų vietoje pagamintos energijos panaudojimą.
„Vėjo, saulės ir ORC (angl. Organic Rankine Cycle) generacijos sprendimai buvo projektuojami taip, kad kuo didesnė dalis energijos būtų suvartojama gamybos procesuose, mažinant priklausomybę nuo tinklo“, – teigia jis.
Energetika tampa konkurencingumo klausimu
Šiandien energetiniai projektai vertinami ne tik per tiesioginių sutaupymų prizmę.
„Energetika šiandien tampa strateginiu konkurencingumo klausimu. Gebėjimas kontroliuoti energijos kaštus tiesiogiai veikia gamybos stabilumą ir verslo planavimą“, – sako P. Leknius.
Tuo pačiu grupėje nuosekliai mažinamas ir energijos vartojimas. VMG grupė įmonėse per penkerius metus gamtinių dujų suvartojimas sumažėjo nuo 5,5 mln. iki 0,5 mln. kubinių metrų per metus – tai reiškia apie 90 proc. sumažėjimą.
Didžioji dalis reikalingos šiluminės energijos šiandien pagaminama biokuro katilinėse, papildomai išnaudojant atliekinę šilumą ir mažinant energijos nuostolius.
Pasak P. Lekniaus, reikšmingą efektą duoda ne tik didelės investicijos, bet ir nuolatinis procesų optimizavimas.
„Net ir nedideli technologiniai pakeitimai kai kuriais atvejais leidžia energijos vartojimą sumažinti 5–15 proc., o atskirose grandyse – ir daugiau nei 30 proc.“, – sako jis.
Kitas etapas – dirbtinis intelektas ir CO2 sugaudymas
Pramonė jau dabar ruošiasi dar vienam etapui – dirbtinio intelekto integracijai, gamybos procesų skaitmenizavimui ir CO2 surinkimo technologijoms.
„VMG grupė“ aktyviai analizuoja galimybes ateityje diegti CO2 surinkimo sprendimus, ypač ypač atsižvelgiant į tai, kad reikšminga dalis šiluminės energijos gaminama iš biokuro.
„Esame jau reikšmingai sumažinę iškastinio kuro naudojimą ir su juo susijusias emisijas, todėl tolesniame etape vis daugiau dėmesio skiriame biogeninės kilmės CO2 emisijoms ir jų valdymui. CO2 surinkimo technologijas matome kaip vieną iš ilgalaikių krypčių, galinčių prisidėti prie tolesnio mūsų emisijų pėdsako mažinimo ir klimato tikslų įgyvendinimo“, – teigia P. Leknius.
Jeigu dabartinės tendencijos išliks, dalis Lietuvos pramonės įmonių energetinės nepriklausomybės savo veikloje gali priartėti net greičiau nei pati valstybė nacionaliniu mastu.
M. Nagevičiaus vertinimu, Lietuvos elektros energetika nuo 2022 metų pasikeitė neatpažįstamai – saulės ir vėjo elektrinės jau dabar mažina geopolitinių sukrėtimų poveikį elektros kainoms.
Tačiau, pasak jo, kitas etapas bus sudėtingesnis nei pats generacijos augimas. Nuo to, kaip Lietuva sugebės išspręsti energijos kaupimo, tinklų balansavimo ir reguliavimo klausimus, priklausys ne tik energetinė nepriklausomybė, bet ir šalies ekonominis konkurencingumas.
