Tarptautinės kelionės įmonėms dažnai atrodo kaip paprasta logistikos dėlionė: degalai, kelių mokesčiai, nakvynės. Tačiau didžiausios papildomos išlaidos neretai atsiranda ne ten, kur jų tikimasi. Vos tik transporto priemonė kerta valstybės sieną, išlaidų valdymas tampa sudėtingesnis.
Tarptautinės kelionės įmonėms dažnai atrodo kaip paprasta logistikos dėlionė: degalai, kelių mokesčiai, nakvynės. Tačiau didžiausios papildomos išlaidos neretai atsiranda ne ten, kur jų tikimasi. Vos tik transporto priemonė kerta valstybės sieną, išlaidų valdymas tampa sudėtingesnis. Skiriasi degalų ir elektromobilių įkrovimo kainos, kelių mokesčių sistemos, atsiskaitymo tvarka, o vairuotojams tenka naudotis skirtingų įmonių paslaugomis. Dalis išlaidų iš pirmo žvilgsnio atrodytų nereikšminga, tačiau ilgainiui jos sudaro apčiuopiamą sumą. Visgi yra išeitis, leidžianti jas suvaldyti.
DKV nuotr.
Kelionių išlaidos ne visada akivaizdžios
Automobilinių renginių organizatorius Darius Grinbergas į užsienį automobiliu keliauja dažnai: kelionės apima nuo transporto priemonių bandymų iki sporto renginių detalių derinimo. Jo teigimu, skirtinguose Europos regionuose išlaidos formuojasi nevienodai.
„Baltijos regione ir Šiaurės Europoje didžiausią išlaidų dalį sudaro degalai arba elektros energija. Važiuojant į pietus ar vakarus, prisideda mokami keliai, vinjetės, valiutų kursų skirtumai. Be to, šiaurėje vidutinis greitis mažesnis ir pastovesnis, todėl patogu važiuoti elektromobiliu. Ten, kur vyrauja ilgos kelionės ir daug greitkelių, rinkčiausi automobilį su vidaus degimo varikliu. Bendra kelionės kaina gali būti panaši į važiavimo elektromobiliu išlaidas, tačiau, kol kraunamas automobilis, dažnai nusiperkama kavos, maisto ar kitų smulkmenų – o tai irgi tampa papildomomis išlaidomis“, – sako D. Grinbergas.
Nors daugelis įmonių užsienyje vis dar atsiskaito įprastomis banko kortelėmis, toks sprendimas ne visada padeda veiksmingai valdyti išlaidas. Banko kortelė veikia tik kaip mokėjimo priemonė, tačiau nesuteikia įrankių išlaidoms optimizuoti kelionės metu ar aiškiam administravimui po jos. Kelionės duomenys lieka išsibarstę skirtingose sistemose, darbuotojams tenka rinkti čekius, o tikroji kelionės kaina paaiškėja tik vėliau, suvedus visus duomenis.
Įmonės ieško sprendimų
Todėl nereikėtų stebėtis, kad įmonės vis dažniau ieško sprendimų, leidžiančių išlaidas stebėti realiuoju laiku. Išmaniosios navigacijos ir mokėjimų platformos leidžia matyti artimiausias degalines ar įkrovimo stoteles, palyginti kainas ir pasirinkti ekonomiškesnį variantą.
Tai ypač aktualu keliaujant per kelias šalis, kur degalų kainų skirtumai tarp skirtingų tinklų gali siekti 20–30 centų už litrą. Didesniems transporto parkams tokie skirtumai ilgainiui tampa itin reikšmingi.
Pirmaujančios Europos kelių paslaugų ir transakcijų platformos „DKV Mobility“ vadovas Baltijos šalyse Artūras Michejenko sako, kad įmonės vis daugiau dėmesio skiria ne pačiam atsiskaitymui, o išlaidų kontrolei.
„Jeigu įmonės automobilis keliauja per Europą ir naudojamasi degalų ar įkrovimo kortele, nebereikia kaupti popierinių čekių. Mėnesio pabaigoje įmonė gauna vieną sąskaitą, į kurią įtrauktos visos kelionės metu patirtos išlaidos. Tai padeda aiškiau matyti bendrą situaciją ir sumažina administracinį darbą“, – teigia jis.
Kur prarandama, o kur sutaupoma?
Pasak D. Grinbergo, vairuotojai dažnai renkasi nebūtinai pigiausią, o patogiausią variantą, nes naudojasi konkrečių tinklų paslaugomis.
„Prieš sustodamas įsipilti degalų ar įkrauti baterijos tikrini kainas programėlėse, planuoji maršrutą ir dažnai renkiesi tinklus, su kuriais turi sutartis. Ieškai varianto, kuris būtų pakeliui ir nebrangus. Dažniausiai tai būna patogu ir paprasta, bet ne pats pigiausias pasirinkimas“, – sako jis.
Būtent čia didžiausią naudą duoda realiuoju laiku pateikiama informacija apie kainas, maršrutus ir artimiausias stoteles. Ji leidžia vairuotojams greičiau palyginti alternatyvas ir priimti ekonomiškai naudingesnius sprendimus kelionės metu.
Papildomų iššūkių kyla ir elektromobilių vairuotojams. Daugelyje įkrovimo stotelių atsiskaityti banko kortelėmis vis dar nėra galimybės. Skirtingi įkrovimo tinklai Europoje naudoja atskiras programėles. Keliaujant per keletą valstybių, tokių programėlių poreikis nuolat auga. A. Michejenko teigimu, centralizuotos įkrovimo sistemos leidžia šį procesą supaprastinti.
„Vairuotojas vienoje programėlėje gali matyti įkrovimo stoteles, jų jungtis, galią, laisvų vietų skaičių ir planuoti maršrutą pagal tikrąją padėtį kelyje. Tam naudojama viena „DKV +charge“ įkrovimo kortelė skirtinguose tinkluose“, – aiškina jis.
Skaitmeniniai sprendimai populiarės
Transporto sektoriuje centralizuotų platformų populiarumas pastaraisiais metais sparčiai auga. A. Michejenko remiasi kitų šalių praktika ir pastebi, kad smulkios verslo įmonės vis dažniau naudojasi degalų kortelėmis ne tik dėl patogumo, bet ir dėl galimybės tiksliau kontroliuoti išlaidas.
„Didžiausi nuostoliai dažnai slypi ne vien didelėse išlaidose, bet ir smulkmenose: kainų skirtumuose tarp degalinių, neoptimizuotuose maršrutuose ar išlaidų išsklaidyme skirtingose apskaitos eilutėse. Jei įmonės remiasi rankiniu duomenų suvedimu, tikroji kelionės kaina paaiškėja pavėluotai. Tačiau matome aiškią tendenciją pereiti prie automatizuotų sistemų, kurios leidžia stebėti išlaidas realiuoju laiku ir greičiau priimti sprendimą“, – reziumuoja jis.
Tarptautinėse kelionėse didžiausios išlaidos dažnai slypi ne degalų kainoje, o smulkiuose kasdieniuose sprendimuose: kur sustoti, kaip planuoti maršrutą ir kaip administruoti dešimtis skirtingų mokėjimų. Verslui vis svarbiau tampa ne tik pats atsiskaitymas, bet ir galimybė realiuoju laiku matyti visą kelionės kainą bei greitai reaguoti į augančias išlaidas.
