Noras susitvarkyti su praktiškai begaliniu duomenų masyvu, didėjantis konkurencinis spaudimas ir augantis darbuotojų noras patiems išmėginti naujas technologijas – trys pagrindinės priežastys, kodėl įmonės imasi darbo su dirbtiniu intelektu (DI). Vis dėlto, kaip rodo reali patirtis, ne kiekvienai organizacijai verta ir naudinga visiškai pereiti prie šiuo metu madingiausios technologijos, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr.
Kaip komentuoja „Omnisend“ inžinerijos vadovas Alius Petraška, dalis bendrovių į savo veiklos procesus įdiegia DI, nes taip tikisi pagerinti savo verslo padėtį. Anot jo, tuo labiausiai suinteresuotos didžiulį informacijos kiekį valdančios įmonės.
„Nesuskaičiuojamas duomenų, kanalų, klientų, turinio ir kitos informacijos, kurioje lengva pasiklysti, masyvas ir DI, kuris iš esmės gali padėti susitvarkyti su visu tuo. Tokiu būdu organizacijos išvengia tam tikrų sąnaudų, galinčių atsirasti, pavyzdžiui, plečiant darbo su duomenimis komandas. Pasitelkus DI, didelės apimties informacijos valdymas tampa paprastesniu“, – sako A. Petraška.
Kita svarbi priežastis, kuri paskatina verslus pereiti prie DI naudojimo, yra didėjantis konkurencinis spaudimas. Kaip patikslina ekspertas, minimos technologijos naudojimas gali suteikti didesnį veikimo greitį ir padidinti konkurencinį pranašumą itin aršioje rinkoje.
„Jeigu konkurentai sugeba kažką greičiau suprogramuoti, labiau pritaikyti produktus klientams ar greičiau pristato naujoves rinkoje, natūraliai atsiranda baimė pralošti konkurencinę kovą. Todėl neretai organizacijai kyla noras žaisti pagal tas pačias taisykles kaip kiti. Būtent taip DI ir atranda kelią į organizacijos vidinius procesus“, – tvirtina „Omnisend“ atstovas.
Galiausiai, A. Petraška pabrėžia ir augantį darbuotojų norą patiems išmėginti technologines naujoves. „Visi mes vienaip ar kitaip išbandome „ChatGPT“ ar kitus žinomus įrankius ir matome, kaip DI realiai veikia kasdienybėje. Jeigu organizacijos tai ignoruoja ir apsimeta, kad jų darbuotojai to nedaro, kyla tam tikros verslo rizikos. Norint to išvengti, verta pagalvoti apie taisykles ar tvarkas, taip pat mokymus, kas padėtų ir sumažinti galimas rizikas, ir patiems dirbantiesiems tinkamai naudotis DI.“
„Rožiniai akiniai“ ir kodėl DI – kaip penkiametis vaikas
Nors konkurencinis spaudimas – bene dažniausia DI diegimo įmonėse paskata, tikrai ne visoms organizacijoms pavyksta tai padaryti tinkamai. Viena to priežasčių – nepamatuoti pokyčių lūkesčiai.
Pasak A. Petraškos, daliai organizacijų nepavyksta tinkamai pereiti prie DI naudojimo, nes pagrindinis dėmesys skiriamas pačiai technologijai, neatsižvelgiant į kitas aplinkybes.
„Kai kurie apie DI galvoja kaip apie vaistą nuo visų verslo „ligų“. Tačiau norint pereiti prie šios technologijos, pravartu pirmiau nusiimti „rožinius akinius“ ir neskubėti diegti DI, kol nėra aišku, ką norima su juo veikti. Tos organizacijos, kurios neįsivardija norimos spręsti problemos, dažniausiai ir „nudega“, – pabrėžia ekspertas.
Jis paaiškina, kad DI negali spręsti problemos, kurios jis nežino. „Verslams reikėtų į šią technologiją žvelgti kaip į penkiametį vaiką, nes tiek jis, tiek ir DI, atvesti į įmonę, apie ją žino lygiai tiek pat – nieko. Žinoma, abu gali kažką padaryti, kažką nuveikti, bet neturi nei žinių, nei supratimo, ko norima iš jų. Tačiau tą pačią akimirką, kai yra aiškiai įvardijama problema, DI tampa nebe technologija, o realiu pagalbininku.“
Naudoti DI – (ne)apsimoka
Ne ką mažesnė problema daliai įmonių yra kone nevaldomas noras į visus procesus įdiegti DI, vengiant pamatuoti realią jo naudą. A. Petraška tvirtina: DI nepadės išspręsti visų problemų ir atsakyti į visus verslui kylančius klausimus.
„Jei, pavyzdžiui, darbuotojas kokį nors dokumentą vidinėse sistemose gali surasti greičiau nei koks nors išmanusis asistentas, pastarojo įdiegimas negali būti laikomas nei optimizacija, nei procesų pakeitimu – tik išlaidomis. Tad kol įsivaizduojama, kad ši technologija yra naudinga, bet jos poveikis nėra realiai pamatuojamas, tol nebus galima pagrįsti jos naudos“, – teigia „Omnisend“ inžinerijos vadovas.
Anot A. Petraškos, tokioje padėtyje esančios organizacijos neretai pervertina savo realias galimybes ir poreikius. Pasako jo, lūkesčiai, ypač paskatinti konkurencinės aplinkos, gali būti užkelti iki maksimalios ribos, kai realybėje tai įmonei DI net nereikia.
„Žinoma, galbūt vieną ar kitą procesą galima sutvarkyti su juo, bet galbūt neverta jam patikėti viso verslo. Tačiau aišku yra viena: kol organizacijai nėra aišku, kokias problemas jai reikia sutvarkyti ir kokios realios naudos galima tikėtis, tol neverta net rankų kišti prie DI. Ypač, jei tik norima visiems pasigirti, kad verslas naudoja DI“, – tvirtina A. Petraška.
Paieška archyve
