Kopenhagos priemiestyje Glostrup užbaigtas didžiausias šalyje stoge integruotos saulės elektrinės projektas. Ant verslo centro „Stationsparken“ pastatų komplekso sumontuota 7,5 tūkst. kv. m saulės elektrinė, kurios moduliai sukurti ir pagaminti Lietuvoje.

Kauno technologijos universitete šiuo metu mokslininkai vykdo projektą „Anomalijų aptikimo elektros energijos išmaniosios apskaitos duomenyse metodų tyrimas (ANODETEL)“, kuriuo siekiama sukurti pažangius anomalijų aptikimo metodus.

Indija vis labiau įsitraukia į kosmoso technologijų lenktynes. Pastaraisiais metais šalies kosmoso agentūra susidūrė su situacija, kai prie jos palydovo neįprastai priartėjo kitos valstybės įrenginys. Šis įvykis tapo rimtu įspėjimu, kad saugumas orbitoje tampa ne mažiau svarbus nei Žemėje.

Kinija dar kartą pademonstravo, kad geba nustatyti naujus rekordus energetikos srityje. Rugsėjo pabaigoje Sindziango dykumoje į orą pakilo milžiniškas skraidantis vėjo jėgainės prototipas „S1500“.

„Biržų duonos“ kepykla užbaigė antrąjį nuosavo saulės elektrinių parko plėtros etapą. Įdiegus naują 550 kW galios elektrinę, bendras Biržuose įsikūrusio parko pajėgumas siekia 1 MW. Numatoma, kad jėgainės galės patenkinti apie pusę kepyklos energijos poreikio.

Atidarytas naujas 1 500 vietų futbolo stadionas, kurio aikštė apšviesta pagal UEFA Level D reikalavimus – ne mažiau kaip 800 liuksų (lx) vidutinio horizontaliojo apšvietimo ir 350 liuksų (lx) vidutinio vertikalaus apšvietimo kiekviena ortogonaline kryptimi.

Elektromobilių pasaulis keičiasi neįtikėtinu greičiu, o gamintojai siekia padaryti juos lengvesnius, galingesnius ir efektyvesnius. Viena iš didžiausių naujienų šioje srityje yra „Stellantis“ kartu su akumuliatorių specialistais iš „Saft“ pristatytas projektas, galintis iš esmės pakeisti tai, kaip suprantame elektrinių automobilių širdį, tai yra bateriją.

Nuosekliai investuodamas į didesnį energetinį efektyvumą ir tvarumą, Turto bankas ruošiasi įgyvendinti pilotinį elektros energijos kaupiklių įrengimo projektą. Planuojama, kad artimiausiu metu penkiuose valdomuose pastatuose bus sumontuoti ličių geležies fosfato elektros kaupikliai.

Italijos technologijų institutas paskelbė apie įspūdingą pasiekimą. Į orą pavyko pakelti pirmąjį humanoidinį robotą, varomą reaktyviniais varikliais. Šis robotas, pavadintas „iRonCub3“, pakilo nuo žemės maždaug pusės metro aukščiau ir viso bandymo metu išlaikė stabilumą.

Logistikos sektorius šiandien sparčiai keičiasi. Technologijos, kurios dar prieš kelerius metus atrodė kaip tolima ateitis, jau pradeda būti bandomos realiame gyvenime. Šveicarijos Regensdorfo mieste startavo pilotinis projektas, kurio metu siuntas ir maisto prekes klientams pristato autonominiai robotai.

Ar kada pagalvojote, kad robotas galėtų būti tikras sporto priešininkas? Mokslininkai išbandė šią idėją ir nustebino pasaulį, išmokydami keturkojį robotą žaisti badmintoną.

Automobilių pramonė šiandien daugiausia dėmesio skiria baterijomis varomiems elektromobiliams, tačiau BMW renkasi kitokį kelią. Vokietijos gamintojas patvirtino, kad aktyviai vysto vandenilio kuro elementų technologiją ir nuo 2028 metų planuoja pradėti naujos kartos vandenilinių elektromobilių serijinę gamybą.

„Vilnius Tech“ Elektronikos fakulteto mokslininkai, bendradarbiaudami su Nacionalinio Taipėjaus technologijų universiteto partneriais, pasiekė reikšmingą laimėjimą mikroelektronikos srityje – sukūrė ir pagamino pažangų lustą, kuris gali tapti esminiu komponentu ateities ryšio sistemose.

Logistikos ir siuntų bendrovė „Omniva“ Lietuvoje pradeda naujos kartos siuntų infrastruktūros bandomąjį projektą. Iki metų pabaigos planuojama įrengti 20 bendruomenių siuntų dėžučių, kurios gyventojams suteiks galimybę dar patogiau siųsti ir gauti siuntas.

KTU mokslininkai sukūrė naujus organinius junginius, kurie veikia kaip itin jautrūs deguonies jutikliai. Tokie jutikliai gali tiksliai nustatyti net menkiausius deguonies kiekius aplinkoje – informacija, kuri yra itin svarbi ten, kur deguonies koncentracija gali lemti proceso sėkmę ar net žmogaus gyvybę.