Logistikos ir siuntų bendrovė „Omniva“ Lietuvoje pradeda naujos kartos siuntų infrastruktūros bandomąjį projektą. Iki metų pabaigos planuojama įrengti 20 bendruomenių siuntų dėžučių, kurios gyventojams suteiks galimybę dar patogiau siųsti ir gauti siuntas.

KTU mokslininkai sukūrė naujus organinius junginius, kurie veikia kaip itin jautrūs deguonies jutikliai. Tokie jutikliai gali tiksliai nustatyti net menkiausius deguonies kiekius aplinkoje – informacija, kuri yra itin svarbi ten, kur deguonies koncentracija gali lemti proceso sėkmę ar net žmogaus gyvybę.

Kaip užtikrinti, kad dešimtis kilometrų besitęsiančios elektros linijos būtų patikimai prižiūrimos, o galimos grėsmės infrastruktūrai pastebimos dar iki joms virtus rimtais gedimais? Atsakymo į šį klausimą ėmėsi ieškoti Kauno technologijos universiteto Technologinių ir fizinių mokslų ekscelencijos centras, kuriame kuriama inovatyvi elektros linijų stebėsenos sistema.

Energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“ užbaigė savo pirmojo 35 mln. eurų vertės vėjo jėgainių parko statybas Akmenės rajone. Netoli Naujosios Akmenės pastatytas 20 megavatų (MW) vėjo parkas jau pradėjo gaminti elektrą, kurios pakaks aprūpinti daugiau nei 36 tūkst. vidutinių namų ūkių.

Tyli ir tvari kelionė iš Klaipėdos į Palangą elektriniu autobusu – jau pajūrio realybė. Elektrifikuoti savo transporto parką keleivių vežimo autobusais bendrovę TOKS paskatino Lietuvos miestų poreikis keisti miestiečių naudojimosi viešuoju transportu patirtį iš esmės, į gatves išleidžiant tylius ir netaršius autobusus.

Ką gali 3D jutikliai? Šiandien jie, atpažinę veidą, gali atrakinti mūsų telefoną, taip pat palengvinti autonomišką automobilio valdymą arba užfiksuoti besiartinančią raketą, taip išgelbėdami žmonių gyvybes. Siekiant šių sistemų universalumo, pasaulio mokslininkų dėmesys šiandien krypsta į jose naudojamų spindulių – lazerio ir infraraudonųjų – tobulinimą.

Lietuvoje veikia netoli 100 mažųjų hidroelektrinių, kai kuriose upėse, pavyzdžiui, Virvytėje, jų net per dešimt. Steigiant hidroelektrines, privalu laikytis Lietuvos Respublikos vandens įstatyme numatytų tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių, tačiau sukontroliuoti privatininkus nėra taip paprasta. Siekiant užtikrinti kuo mažesnę neigiamą hidroelektrinių įtaką upių ekosistemoms, steigiamos vandens matavimo stotys.

„ORLEN Lietuva“, ORLEN grupei priklausanti bendrovė, baigia statyti pirmąją atsinaujinančios energijos jėgainę, tiesiogiai prijungtą prie Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos. Jėgainės įrengtoji galia sieks 42,2 MW, o planuojama metinė elektros gamyba – apie 45 GWh.

Vilniaus universitetas įsigijo dvi dideles nutolusias saulės elektrines ir ant 19 jam priklausančių pastatų stogų Vilniuje ir Šiauliuose įrengė saulės fotovoltines elektrines.

NASA ruošiasi pradėti vieną iš ambicingiausių kosmoso stebėjimo projektų, kuris gali iš esmės pakeisti mūsų supratimą apie Visatą. Tai būsimas teleskopas, pavadintas Nancy Grace Roman vardu, kuris turės galimybę stebėti giliausius kosmoso kampelius ir užfiksuoti maždaug 100 tūkstančių kosminių sprogimų.

Įsivaizduokite nedidelį, iš pažiūros niekuo neišsiskiriantį droną, skrendantį virš fronto linijos. Iš pradžių jis gabena amuniciją ar pirmosios pagalbos rinkinius, bet vos tik horizonte pasirodo priešo grėsmė – akimirksniu transformuojasi į precizišką, smogiamąją jėgą. Toks scenarijus yra ne filmo siužetas, o realus projektas, kurį įgyvendina JAV bendrovė „Survice Engineering“ kartu su Pentagonu.

„Inion Software“, kurianti inovatyvius atsinaujinančios energetikos valdymo ir stebėjimo sprendimus, pradėjo diegti dirbtiniu intelektu paremtus baterijų valdymo algoritmus prekybos tinklo „Iki“ energijos kaupikliuose, kurių galia siekia apie 100 kW. Tai pilotinis projektas dalyje „Iki“ parduotuvių, kuriuo siekiama praktiškai įvertinti baterijų technologijos efektyvumą bei prisidėti prie įmonės tvarumo tikslų.

Laurynas Zumbrickas – jau Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto Mechatronikos absolventas. Savo baigiamajame projekte studentas analizavo svarbią dronų problemą – propelerių balansavimą, kuris užtikrina skrydžio stabilumą ir sumažina detalių dėvėjimąsi.

Kiekvienais metais Europoje vykstančios automobilių lenktynės „Formula Student“ sulaukia daugiau nei 2,8 tūkst. dalyvių iš įvairių pasaulio universitetų. Šiose varžybose studentai mokosi kurti realias aukšto lygio sistemas, primenančias „F-1“ lenktynėse naudojamas technologijas.