ESO per šiuos metus miškingose vietovėse kabelinėmis pakeis 700 kilometrų 10 kV įtampos oro linijų. Iki 2028 m. pabaigos po žeme bus perkelta 2 tūkst. kilometrų miškuose nusidriekusių oro linijų.

Vilniaus miesto savivaldybė pradeda įgyvendinti „LIFE Clean Air“ projektą. Kartu su specialistais bus parengta oro kokybės programa, taip pat bus testuojamas inovatyvus oro kokybės prognozavimo įrankis „LLULL Environment“, kuris padės numatyti taršą dar iki jai atsirandant – iki trijų dienų į priekį.

„Energijos skirstymo operatorius“ Panevėžio regione praeitais metais nutiesė 85 kilometrus kabelinių linijų bei pastatė arba atnaujino 56 transformatorines.

Kauno technologijos universiteto tarpdisciplininiame prototipavimo laboratorijų centre „M-Lab“ šių metų pavasarį atidarytoje Lustų akademijoje skinami pirmieji mokslo vaisiai – studentams sėkmingai pavyko sukurti puslaidininkinę sistemą.

Informacinių technologijų vystymo ir programinės įrangos kūrimo bendrovė „DTS Solutions“ kartu su KTU EEF mokslininkais, vadovaujant prof. dr. Dariui Andriukaičiui, sukūrė išmaniąją transporto priemonių parkavimo sistemą „5G_PARK“, padėsiančią spręsti judumo problemas miestuose.

ESO įdiegė jau 1,3 mln. išmaniųjų elektros skaitiklių, baigdamas pirmąjį tinklo skaitmenizacijos etapą. Lietuvoje diegiami vieni moderniausių Europoje skaitiklių, kurie suvartojimą fiksuoja 15 min. intervalu, o išsamius duomenis ESO klientai jau kitą dieną mato savitarnoje.

Norvegijos oro uostų valdytoja „Avinor“ paskelbė, kad Oslo Gardermoeno oro uoste pradedamas didelio masto pokytis, susijęs su saugumo patikros pertvarka ir naujos technologijos diegimu. Šis projektas laikomas vienu inovatyviausių regione, o jo poveikis gali tapti precedentu visai Europos Sąjungai.

Nors žiemos šventės turi daugybę tradicijų ir papročių, kartais yra labai smagu į viską pažvelgti žaismingai bei išradingai. Būtent taip švenčių proga šiemet sveikina „Vilnius Tech“, į dangų pakėlęs skraidančią Kalėdų eglę.

Jaunų technologijų entuziastų sukurtas startuolis „Thunderclap Labs“ pastaruoju metu sulaukia pripažinimo įvairiuose startuolių renginiuose. Pagrindinis jų šių metų projektas itin aktualus dabartinės įtemptos geopolitinės situacijos kontekste – jie vysto dronų aptikimo ir sekimo sistemą.

Lietuvių startuolis „Blackswan Space“ tapo vienu iš pagrindinių technologinių partnerių Europos kosmoso misijoje ASTRAL. Europai tai pirmas toks projektas, kuriame bus išbandomas palydovų papildymas orbitoje. Misijoje bus testuojama lietuvių sukurta kritinė RPO posistemė, leidžianti palydovams autonomiškai aptikti vienas kitą, susijungti ir atlikti kuro papildymą kosmose.

Iš 50 „Via Lietuva“ valdomų sankryžų daugiau nei 20-tyje jų šiemet buvo atlikta šviesoforų postų modernizacija. Tai padaryta siekiant atnaujinti seną, morališkai ir techniškai pasenusią įrangą. Daugelyje šių sankryžų buvo fiksuoti gedimai: netiksliai veikę eismo srautų davikliai be reikalo sustabdydavo transportą pagrindinėse kryptyse.

Kol pasaulis vis dar priklausomas nuo iškastinio kuro, Kauno technologijos universiteto mokslininkai žvelgia į patį paprasčiausią energijos šaltinį – vandenį. Iš jo jie siekia išgauti žaliąjį vandenilį, ateities kurą, kuris galėtų energija aprūpinti pramonę, transportą ir miestus, nepalikdamas po savęs nei gramo CO₂.

Ispanijos bendrovė „Sener Aerospace & Defence“ pademonstravo sprendimą, galintį iš esmės pakeisti būdą, kaip kariuomenė vykdo operacijas pavojingose zonose. Kalbame apie autonominį konvojų, galintį savarankiškai gabenti atsargas per kovos lauką, neįtraukiant karių ir nerizikuojant jų gyvybe.

Vilniaus universiteto mokslininkai, vadovaujami Fizikos fakulteto Cheminės fizikos instituto profesoriaus Valdo Šablinsko, vykdo projektą, kurio rezultatai ateityje gali būti svarbūs efektyvesnei vėžio diagnostikai.

ESO per 2025–2028 m. planuoja miškuose nutiesti 2 tūkst. kilometrų kabelinių linijų. Bendrovės investicijos į šį projektą sieks 80 mln. eurų, o dar 80 mln. eurų būtų finansuojama iš ES fondų investicijų programos ir Klimato kaitos programos lėšų. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas jau yra pritaręs 40 mln. eurų finansavimui iš Klimato kaitos programos.