Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentai kartu su Aalto universiteto studentais Suomijoje išsprendė pasaulinės aviacijos ir gynybos įmonės „Saab“ iššūkį – tiksliai ir saugiai identifikuoti iš plastiko pagamintas minas, sukurdami būtent šioms minoms aptikti skirtą droną.

Pasiektas svarbus etapas kuriant didžiausią energijos baterijų parkų kompleksą kontinentinėje Europoje. Birželio viduryje bendrovės „Baltic Storage Platform“ komanda sėkmingai atgabeno 126 tonų transformatorių į Kysos (Kiisa) aikštelę Estijoje, taip pažymėdama reikšmingą žingsnį šio strateginio energetikos objekto paleidimo link.

Išmaniųjų skaitiklių naudojimas plečiamas visose Europos Sąjungos (ES) šalyse. Taip modernizuojami elektros tinklai, stiprinamos klientų galios bei sudaromos sąlygos efektyviau vartoti elektros energiją. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) savo klientams visoje Lietuvoje jau įdiegė 1 mln. 170 tūkst. naujos kartos išmaniųjų prietaisų, kurie yra vieni moderniausių Europoje.

Tyrimai rodo, kad Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos jau daugelį metų išlieka pagrindine mirties priežastimi. Tarp šių ligų – miokardo infarktas, kuriai ankstyva diagnostika gali padėti išvengti rimtų komplikacijų ar net mirčių. KTU doktorantė kuria dirbtinio intelekto sprendimus išmaniajai apyrankei, kuri padėtų laiku pastebėti pirmuosius miokardo infarkto požymius ir paskatintų laiku kreiptis į medikus.

Trečiadienį Neries transformatorių pastotėje pažymėtas trijų kertinių sinchronizacijos projektų užbaigimas: trečiojo sinchroninio kompensatoriaus įjungimas, atlikta Neries pastotės rekonstrukcija ir pastatyta nauja elektros perdavimo linija Vilnius–Neris.

Karo sąlygose kartais svarbiausi tampa ne dideli technologiniai proveržiai, o labai konkretūs, praktiški dalykai. Vienas tokių – sulankstoma antena, kurią galima neštis kuprinėje, padedanti palaikyti radijo ryšį skirtingomis sąlygomis: apkasuose, atvirose vietose ar stacionarioje pozicijoje. Tokį sprendimą sukūrė Lietuvos įmonė „Info S“.

Stiklo pramonė yra viena iš daugiausiai energijos naudojančių ir didžiausią CO₂ pėdsaką paliekančių industrijų. Pagrindinė to priežastis – stiklo lydymui naudojamos gamtinės dujos, kurių degimo metu išskiriama daug anglies dvideginio. Spręsti šią problemą siekia Lietuvos mokslininkai kartu su partneriais iš Vokietijos ir Švedijos – jie kuria inovatyvius plazmos degiklius, galinčius iš dalies pakeisti iškastinį kurą ir sumažinti stiklo gamybos poveikį klimatui.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre, Bioanalizės skyriuje, mokslininkai kuria naują technologiją – miniatiūrinius elektrocheminius jutiklius, kurie gali ne tik atpažinti DNR sekas, bet ir nustatyti, kokios jos yra, siekiant įvertinti galimą jų poveikį sveikatai.

Turto bankas plečia sąrašą objektų, kuriuose moderni valdymo sistema ne tik leis operatyviai fiksuoti gedimus, bet ir pasitelkdama pažangius, artimus dirbtiniam intelektui, algoritmus, galės iš anksto priderinti pastato valdymą prie meteorologinių sąlygų.

Atsinaujinančios energetikos bendrovė „Green Genius“ oficialiai pradėjo tiekti žaliąją elektros energiją alaus ir vaisvandenių gamintojui „Švyturys-Utenos alus“ iš užbaigto 7,5 MW galios saulės elektrinių ir 6 MWh kaupiklių parko. Didžiausiai alaus daryklai tai leido dekarbonizuoti energijos vartojimą gamyboje.

Transporto sektoriaus išmetamas CO₂ sudaro didelę dalį visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Siekiant sumažinti šias emisijas ir kovoti su klimato kaita, vandenilis, kaip alternatyvus kuro šaltinis, įgauna vis didesnę reikšmę, tad „Vilnius Tech“ mokslininkai kurs vandenilio tiekimo sistemą automobiliams.

„Vilnius Tech“ startavo Europos kosmoso agentūros finansavimą gavęs mokslinis projektas – Antano Gustaičio aviacijos instituto ir Mechanikos mokslo instituto mokslininkai kartu verslo partneriais kuria pažangios pjezoelektrinės pavaros prototipą, skirtą nanopalydovų optinio ryšio sistemai valdyti.

Lietuvoje artėjama prie svarbaus pokyčio – jau rudenį kai kuriose parduotuvėse pasirodys pirmosios automatinės amžiaus atpažinimo sistemos. Jų veikimo principas paremtas DI veidų analize, tad įsigyti prekes, kurioms reikia, kad darbuotojas patikrintų amžių, bus galima greičiau.

tarptautinė lazerinės optikos bendrovė „Altechna“ buvo atrinkta dalyvauti TALOS-TWO projekte – 25 mln. Eur vertės iniciatyvoje, kurią finansuoja Europos gynybos fondas. Projekto tikslas – iki 2030 m. sukurti pirmuosius Europoje visiškai nepriklausomus 100 kW klasės lazerinius nukreiptos energijos ginklus.

Praėjusią savaitę Vilniaus televizijos bokšte buvo įrengta ir išbandyta apledėjimo stebėsenos sistema. Sistemos paskirtis – stebėti aukščiausio Lietuvos statinio konstrukcijų apledėjimą ir laiku informuoti apie ledų kritimo rizikos lygį.