Kol pasaulis vis dar priklausomas nuo iškastinio kuro, Kauno technologijos universiteto mokslininkai žvelgia į patį paprasčiausią energijos šaltinį – vandenį. Iš jo jie siekia išgauti žaliąjį vandenilį, ateities kurą, kuris galėtų energija aprūpinti pramonę, transportą ir miestus, nepalikdamas po savęs nei gramo CO₂.

Ispanijos bendrovė „Sener Aerospace & Defence“ pademonstravo sprendimą, galintį iš esmės pakeisti būdą, kaip kariuomenė vykdo operacijas pavojingose zonose. Kalbame apie autonominį konvojų, galintį savarankiškai gabenti atsargas per kovos lauką, neįtraukiant karių ir nerizikuojant jų gyvybe.

Vilniaus universiteto mokslininkai, vadovaujami Fizikos fakulteto Cheminės fizikos instituto profesoriaus Valdo Šablinsko, vykdo projektą, kurio rezultatai ateityje gali būti svarbūs efektyvesnei vėžio diagnostikai.

ESO per 2025–2028 m. planuoja miškuose nutiesti 2 tūkst. kilometrų kabelinių linijų. Bendrovės investicijos į šį projektą sieks 80 mln. eurų, o dar 80 mln. eurų būtų finansuojama iš ES fondų investicijų programos ir Klimato kaitos programos lėšų. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas jau yra pritaręs 40 mln. eurų finansavimui iš Klimato kaitos programos.

Atsinaujinančios energetikos bendrovė „European Energy“ žengė svarbų žingsnį plėtojant žaliąją energiją Lietuvoje – Anykščių saulės parkui, vienam didžiausių tokio tipo projektų šalyje, suteiktas leidimas gaminti elektros energiją. Šis sprendimas užbaigia visą leidimų išdavimo procesą ir žymi projekto perėjimą į aktyvios veiklos etapą.

MT Group pasirašė 27,8 mln. eurų vertės EPC „iki rakto“ sutartį su Pure Energy Solutions dėl 35 MW/140 MWh baterijų energijos kaupimo sistemos projektavimo, statybos ir paleidimo darbų Rietave, Lietuvoje.

ESO per 2025 m. Alytaus regione jau nutiesė daugiau kaip 70 kilometrų kabelinių linijų, pastatė arba atnaujino 48 transformatorines. ESO investicijos prijungiant naujus vartotojus bei modernizuojant tinklą Alytaus regione šiemet sudaro apie 8 mln. eurų.

Pietų Prancūzijoje vyksta vienas svarbiausių mūsų laikų mokslo projektų, kuris gali pakeisti visos planetos energetinę ateitį. Prasidėjo lemiamas tarptautinio reaktoriaus „ITER“ statybos etapas. Šis projektas siekia atkurti procesus, vykstančius Saulės šerdyje, kad būtų įmanoma sukurti beveik neišsenkantį švarios energijos šaltinį.

VU mokslininkai kartu su partneriais iš Vengrijos kuria naują aukštos skiriamosios gebos optinių matavimų metodiką, paremtą dumblių ląstelių autofluorescencija ir jos sąsaja su ląstelių fiziologine būkle. Tokie tyrimai leistų ateityje sukurti biojutiklį, pagal dumblių savijautą padedantį nustatyti taršą vandens telkiniuose.

Tamsėjant rudens vakarams, Vilnius švinta – tuo kasdien rūpinasi tylūs miesto šviesos kūrėjai. Spalio mėnesį UAB „Vilniaus apšvietimas“ įgyvendino kelis svarbius projektus – įrengė naujus apšvietimo tinklus įvairiose miesto vietose ir toliau modernizavo esamus.

Pirmasis lietuviškas lazeris kosmose, indėlis į būsimas Marso atmosferos tyrimų misijas, bendri projektai su Europos kosmoso agentūra kvantinių technologijų srityje – tai tik dalis pasiekimų, kuriais gali pasigirti Lietuvos lazerių bendrovė „Integrated Optics“.

Kopenhagos priemiestyje Glostrup užbaigtas didžiausias šalyje stoge integruotos saulės elektrinės projektas. Ant verslo centro „Stationsparken“ pastatų komplekso sumontuota 7,5 tūkst. kv. m saulės elektrinė, kurios moduliai sukurti ir pagaminti Lietuvoje.

Kauno technologijos universitete šiuo metu mokslininkai vykdo projektą „Anomalijų aptikimo elektros energijos išmaniosios apskaitos duomenyse metodų tyrimas (ANODETEL)“, kuriuo siekiama sukurti pažangius anomalijų aptikimo metodus.

Indija vis labiau įsitraukia į kosmoso technologijų lenktynes. Pastaraisiais metais šalies kosmoso agentūra susidūrė su situacija, kai prie jos palydovo neįprastai priartėjo kitos valstybės įrenginys. Šis įvykis tapo rimtu įspėjimu, kad saugumas orbitoje tampa ne mažiau svarbus nei Žemėje.

Kinija dar kartą pademonstravo, kad geba nustatyti naujus rekordus energetikos srityje. Rugsėjo pabaigoje Sindziango dykumoje į orą pakilo milžiniškas skraidantis vėjo jėgainės prototipas „S1500“.