„Biržų duonos“ kepykla užbaigė antrąjį nuosavo saulės elektrinių parko plėtros etapą. Įdiegus naują 550 kW galios elektrinę, bendras Biržuose įsikūrusio parko pajėgumas siekia 1 MW. Numatoma, kad jėgainės galės patenkinti apie pusę kepyklos energijos poreikio.

Atidarytas naujas 1 500 vietų futbolo stadionas, kurio aikštė apšviesta pagal UEFA Level D reikalavimus – ne mažiau kaip 800 liuksų (lx) vidutinio horizontaliojo apšvietimo ir 350 liuksų (lx) vidutinio vertikalaus apšvietimo kiekviena ortogonaline kryptimi.

Elektromobilių pasaulis keičiasi neįtikėtinu greičiu, o gamintojai siekia padaryti juos lengvesnius, galingesnius ir efektyvesnius. Viena iš didžiausių naujienų šioje srityje yra „Stellantis“ kartu su akumuliatorių specialistais iš „Saft“ pristatytas projektas, galintis iš esmės pakeisti tai, kaip suprantame elektrinių automobilių širdį, tai yra bateriją.

Nuosekliai investuodamas į didesnį energetinį efektyvumą ir tvarumą, Turto bankas ruošiasi įgyvendinti pilotinį elektros energijos kaupiklių įrengimo projektą. Planuojama, kad artimiausiu metu penkiuose valdomuose pastatuose bus sumontuoti ličių geležies fosfato elektros kaupikliai.

Italijos technologijų institutas paskelbė apie įspūdingą pasiekimą. Į orą pavyko pakelti pirmąjį humanoidinį robotą, varomą reaktyviniais varikliais. Šis robotas, pavadintas „iRonCub3“, pakilo nuo žemės maždaug pusės metro aukščiau ir viso bandymo metu išlaikė stabilumą.

Logistikos sektorius šiandien sparčiai keičiasi. Technologijos, kurios dar prieš kelerius metus atrodė kaip tolima ateitis, jau pradeda būti bandomos realiame gyvenime. Šveicarijos Regensdorfo mieste startavo pilotinis projektas, kurio metu siuntas ir maisto prekes klientams pristato autonominiai robotai.

Ar kada pagalvojote, kad robotas galėtų būti tikras sporto priešininkas? Mokslininkai išbandė šią idėją ir nustebino pasaulį, išmokydami keturkojį robotą žaisti badmintoną.

Automobilių pramonė šiandien daugiausia dėmesio skiria baterijomis varomiems elektromobiliams, tačiau BMW renkasi kitokį kelią. Vokietijos gamintojas patvirtino, kad aktyviai vysto vandenilio kuro elementų technologiją ir nuo 2028 metų planuoja pradėti naujos kartos vandenilinių elektromobilių serijinę gamybą.

„Vilnius Tech“ Elektronikos fakulteto mokslininkai, bendradarbiaudami su Nacionalinio Taipėjaus technologijų universiteto partneriais, pasiekė reikšmingą laimėjimą mikroelektronikos srityje – sukūrė ir pagamino pažangų lustą, kuris gali tapti esminiu komponentu ateities ryšio sistemose.

Logistikos ir siuntų bendrovė „Omniva“ Lietuvoje pradeda naujos kartos siuntų infrastruktūros bandomąjį projektą. Iki metų pabaigos planuojama įrengti 20 bendruomenių siuntų dėžučių, kurios gyventojams suteiks galimybę dar patogiau siųsti ir gauti siuntas.

KTU mokslininkai sukūrė naujus organinius junginius, kurie veikia kaip itin jautrūs deguonies jutikliai. Tokie jutikliai gali tiksliai nustatyti net menkiausius deguonies kiekius aplinkoje – informacija, kuri yra itin svarbi ten, kur deguonies koncentracija gali lemti proceso sėkmę ar net žmogaus gyvybę.

Kaip užtikrinti, kad dešimtis kilometrų besitęsiančios elektros linijos būtų patikimai prižiūrimos, o galimos grėsmės infrastruktūrai pastebimos dar iki joms virtus rimtais gedimais? Atsakymo į šį klausimą ėmėsi ieškoti Kauno technologijos universiteto Technologinių ir fizinių mokslų ekscelencijos centras, kuriame kuriama inovatyvi elektros linijų stebėsenos sistema.

Energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“ užbaigė savo pirmojo 35 mln. eurų vertės vėjo jėgainių parko statybas Akmenės rajone. Netoli Naujosios Akmenės pastatytas 20 megavatų (MW) vėjo parkas jau pradėjo gaminti elektrą, kurios pakaks aprūpinti daugiau nei 36 tūkst. vidutinių namų ūkių.

Tyli ir tvari kelionė iš Klaipėdos į Palangą elektriniu autobusu – jau pajūrio realybė. Elektrifikuoti savo transporto parką keleivių vežimo autobusais bendrovę TOKS paskatino Lietuvos miestų poreikis keisti miestiečių naudojimosi viešuoju transportu patirtį iš esmės, į gatves išleidžiant tylius ir netaršius autobusus.

Ką gali 3D jutikliai? Šiandien jie, atpažinę veidą, gali atrakinti mūsų telefoną, taip pat palengvinti autonomišką automobilio valdymą arba užfiksuoti besiartinančią raketą, taip išgelbėdami žmonių gyvybes. Siekiant šių sistemų universalumo, pasaulio mokslininkų dėmesys šiandien krypsta į jose naudojamų spindulių – lazerio ir infraraudonųjų – tobulinimą.