Šiemet Lietuvos lazerių pramonė mini 60-metį. Per šį laiką iš akademinių laboratorijų išaugęs sektorius tapo viena aukščiausios pridėtinės vertės eksporto sričių. Inovacijų agentūros duomenimis, net 90–95 % lietuviškos lazerių produkcijos eksportuojama į daugiau nei 80 šalių, o sektorius kasmet auga virš 16 %.
Šiemet Lietuvos lazerių pramonė mini 60-metį. Per šį laiką iš akademinių laboratorijų išaugęs sektorius tapo viena aukščiausios pridėtinės vertės eksporto sričių. Inovacijų agentūros duomenimis, net 90–95 % lietuviškos lazerių produkcijos eksportuojama į daugiau nei 80 šalių, o sektorius kasmet auga virš 16 %.
Praėjus vos šešeriems metams po lazerio išradimo JAV, Vilniaus universiteto fizikai Juozas Vidmantis Vaitkus ir Remigijus Baltramiejūnas 1966 m. įžiebė pirmąjį lietuvišką rubino lazerį. Nors ekosistemos pamatai klojosi dar mokslo laboratorijose, tikrasis lūžis įvyko 1990–2000 m. Tuomet iš mokslo išaugusios įmonės priėmė drąsų sprendimą – iškart konkuruoti globaliai. Šiandien sektoriaus kuriamas pelnas vienam darbuotojui šalies vidurkį viršija daugiau nei dvigubai.
Lietuvos lazerių sektoriaus sėkmė tiesiogiai atsispindi šalies eksporto statistikoje – lazeriai ir jų komponentai patenka į sparčiausiai augančias mokslinių prietaisų bei elektronikos kategorijas. Pasak Inovacijų agentūros Pažangos departamento vadovės Simonos Buziliauskienės: „Praėjusiais metais aukštųjų technologijų prekių eksportas augo 7,2 %, o žinioms imlių paslaugų – net 24 %. Bendrai šios sritys sudaro 26,8 % viso lietuviškos kilmės eksporto. Lietuviškos kilmės aukštųjų technologijų prekių eksportas pasižymi dvigubai spartesniu eksporto vertės augimu. Pagrindinės aukštųjų technologijų prekių eksporto partnerės pastaruosius penkerius metus yra Vokietija, Lenkija, JAV.“ , – sako S. Buziliauskienė.
Lietuvos lazerių sektoriaus stiprybė – ne pavienės įmonės, o visa ekosistema. Joje glaudžiai bendradarbiauja universitetai, mokslinių tyrimų centrai ir verslas.
Lietuvos lazerių asociacijos vykdančioji direktorė Kristina Ananičienė pabrėžia, kad būtent šis ryšys tarp mokslo ir verslo tapo kertiniu sėkmės veiksniu. „Lietuvos įmonės nuo pat pradžių kūrė savo technologijas, o ne kopijavo jau egzistuojančius sprendimus. Tai leido šaliai tapti viena stipriausių ultratrumpųjų impulsų lazerių kūrėjų pasaulyje“, – sako K. Ananičienė.
Iš pionieriaus – į globalios sistemos architektą
Per pastaruosius dešimtmečius smarkiai keitėsi ir lazerių inžinieriaus darbo specifika. Prieš tris dešimtmečius veiklą pradėjusios įmonės „Light Conversion“ komunikacijos vadovė Gabrielė Stankūnaitė pasakoja, kad anuomet kūrėjai dirbo itin ribotų išteklių sąlygomis – trūko ir komponentų, ir informacijos. Inžinierius buvo viskas viename: konstruodavo detales, jas pasigamindavo ar prisitaikydavo iš kitų įrenginių, naujienas parsiveždavo iš užsienio katalogų, o kartu rūpinosi ir gamyba, logistika, net darbo erdvėmis. Tai buvo išradingumo ir universalių gebėjimų profesija.
„Light Conversion“ nuotr.
Šiandien mastelis kitas – dešimtys tūkstančių lazerinių sistemų veikia visame pasaulyje, o inžinieriai gali susitelkti į tai, kas svarbiausia: precizišką technologijų vystymą. Jo atsakomybė išsiplėtė – nuo pavienio produkto iki industrinių procesų patikimumo ir mokslo pažangos. Taigi, inžinieriai yra atsakingi ne tik už pagaminamų prietaisų kokybę, bet ir jų įtaką klientų veiklai ir jos kuriamai vertei.
Technologijos, veikiančios kasdienybę
Viena ryškiausių sektoriaus įmonių šiandien – „Light Conversion“, per tris dešimtmečius išaugo iš mokslininkų grupės į pasaulinę femtosekundinių lazerių lyderę.
Įmonės kuriami femtosekundiniai lazeriai yra naudojami aukštos precizikos reikalaujančiose pramonės šakose – ten, kur reikalinga apdirbti medžiagą efektyviai, tačiau su minimalia termine pažaida. Pavyzdžiui, pjaustant išmaniųjų telefonų ekranų ir kamerų stikliukus bei kitas trapias medžiagas, naudojamas elektronikos pramonėje. Jais taip pat gręžiamos itin smulkios skylutės automobilių kuro purkštukuose, siekiant didinti variklių efektyvumą ir mažinti emisijas.
Anot „Light Conversion“ komunikacijos vadovės, šie lazeriai taip pat taikomi ir medicinoje. „Jų dėka pjaustomi stentai – mažyčiai cilindro formos tinkleliai, įstatomi į užsikimšusias ar susiaurėjusias kraujagysles jų pralaidumui užtikrinti. Kasmet vien Europos Sąjungoje yra atliekama daugiau nei milijonas stentavimo procedūrų. Femtosekundiniai lazeriai taikomi ir regos korekcijos operacijoms atlikti. Pasaulyje jau atlikta keliasdešimt milijonų tokių operacijų, o tai atspindi platesnę tendenciją – perėjimą prie minimaliai invazinių medicininių procedūrų“, – pasakoja G. Stankūnaitė.
Femtosekundiniai lazeriai leidžia atlikti 5D duomenų įrašymą stikle. Ši technologija suteikia galimybę milžiniškus informacijos kiekius saugoti itin nedideliame, ypač patvariame medžiagos gabalėlyje bei užtikrina informacijos ilgaamžiškumą net ekstremaliomis sąlygomis.
Lazeris – pirmoji nepriklausomos Lietuvos eksporto prekė Japonijoje
Kęstutis Jasiūnas, UAB „Ekspla“ valdybos pirmininkas ir vienas iš „Eksplos“ įkūrėjų pasakoja, kad įmonės ištakos siekia dar 1983-uosius, kai „Eksma“ bandomojoje gamykloje susibūrę fizikai ir inžinieriai siekė sukurti pažangiausią pikosekundinį lazerį. 1987 m. Miunchene pristatytas ir parduotasPL1020 lazeris tapo pirmuoju ženklu, kad lietuviškos technologijos gali konkuruoti pasaulyje.
Po nepriklausomybės šis proveržis virto simboliniu lūžiu: 1993 m. į Japoniją iškeliavo du „Eksplos“ lazeriai – tuo metu vienintelė lietuviška produkcija šioje rinkoje. Japonija tapo ne tik svarbia kryptimi, bet ir kokybės įrodymu – būtent iš ten atėjusios rekomendacijos atvėrė kelią į JAV rinką.
Šiandien „Ekspla“ – pasaulinio lygio žaidėja, kurios lazeriai veikia prestižiškiausiuose universitetuose ir pramonėje visame pasaulyje. Įmonė perėjo kelią nuo laboratorinių sprendimų iki pramoninių technologijų, o jos kuriami lazeriai jau ne tik atspindi mokslo pažangą, bet ir ją kuria.
K. Jasiūnas pažymi, kad šiandien įmonės produkcija eksportuojama į daugiau nei 80 šalių, o jos lazerius naudoja dauguma geriausių pasaulio universitetų. „Ekspla“ taip pat yra pelniusi prestižinius „SPIE Prism Awards“ apdovanojimus.
„EKSMA Optics“: mažos detalės, nuo kurių priklauso viskas
„EKSMA Optics“ jau daugiau nei tris dešimtmečius kuria tai, ko dažniausiai nematyti, bet be ko neveiktų nė viena lazerinė sistema – optinius komponentus. Būtent nuo šių mažų, tačiau kritiškai svarbių detalių priklauso lazerio tikslumas, patikimumas ir saugumas, todėl jie naudojami moksle, medicinoje, kvantinėse technologijose, gynyboje ir puslaidininkių pramonėje.
Pasak „EKSMA Optics“ pardavimų technikos direktoriaus Audriaus Jakšto, įmonės gaminami komponentai yra naudojami galingiausiose šiuolaikinėse lazerinėse sistemose, įskaitant tas, kurios vystomos lazerinei branduolių sintezei – technologijai, kuri ateityje gali tapti alternatyva dabartinei branduolinei energetikai.
„Šiandien tarp paklausiausių „EKSMA Optics“ technologijų yra du pagrindiniai sprendimai. Tarp kurių – elektrooptiniai komponentai, tokie kaip Pokelso celės su integruotais valdikliais. Jie leidžia itin tiksliai ir labai greitai valdyti lazerio impulsus, t. y. „karpyti“ šviesos signalą mikro - ar net nanosekundžių tikslumu. Jie būtini femtosekundinių ir pikosekundinių lazerių sistemose, kurios naudojamos tiek pažangiuose moksliniuose eksperimentuose, tiek medicinos srityje. Antrasis – optiniai elementai su specialiomis dangomis, pagamintomis naudojant jonų pluošto dulkinimo (IBS – Ion Beam Sputtering) technologiją. Šios dangos pasižymi itin dideliu atsparumu lazerio spinduliuotės pažeidimams, todėl gali būti naudojamos labai didelės galios ir didelės impulso energijos lazerinėse sistemose“, – pasakoja A. Jakštas.
Iš esmės šios technologijos sprendžia vieną svarbiausių šiuolaikinės fotonikos inžinerijos iššūkių – kaip užtikrinti, kad optinės sistemos išliktų stabilios, tikslios ir patikimos dirbant itin aukštos galios ir itin trumpų impulsų režimuose, kartu atitinkant griežtus mokslinių tyrimų, gynybos, kvantinių technologijų ir pažangios gamybos reikalavimus.
Istorinis lūžis: nuo laboratorijų iki gamyklų
Per šešis dešimtmečius Lietuvos lazerių sektorius nuėjo įspūdingą kelią – nuo mokslinių laboratorijų iki pasaulinės rinkos. Kaip pažymi K. Ananičienė, didžiausias pokytis šiandien yra aiškus sektoriaus posūkis į pramonę: beveik pusė visų lazerių pardavimų jau vyksta tiesiogiai pramonės įmonėms.
Šis virsmas pakeitė ir pačias technologijas. Jei anksčiau svarbiausias tikslas buvo mokslinis proveržis, šiandien lazeriai kuriami taip, kad būtų praktiški, efektyvūs ir lengvai integruojami į realius gamybos procesus – nuo medicinos ir elektronikos iki pažangios gamybos ar gynybos sprendimų.
Fotonikos era: naujos galimybės Lietuvai
Artimiausią dešimtmetį pasaulį keis sparčiai auganti fotonikos reikšmė. Ji tampa esmine puslaidininkių, kvantinių technologijų, kosmoso bei gynybos sričių dalimi.
Lietuvos įmonėms tai reiškia daugiau nei augančią aukštos pridėtinės vertės lazerių paklausą. Atsiveria galimybė keisti visą verslo modelį – nuo atskirų komponentų tiekimo pereiti prie galutinių, integruotų sprendimų kūrimo. Tokia transformacija leidžia kurti ženkliai didesnę ekonominę vertę ir stiprinti Lietuvos pozicijas pasaulinėje aukštųjų technologijų rinkoje.
Globali konkurencija ir geopolitiniai iššūkiai
„Ekspla“ nuotr.
Lietuvos lazerių asociacijos prezidentas Gediminas Račiukaitis tarp didžiausių rizikų išskiria geopolitiką ir sparčiai besikeičiančius valstybių prioritetus. Dalis lazerinių technologijų laikomos jautriais produktais, todėl jų eksportą veikia licencijavimas bei tarptautiniai ribojimai.
Konkurencija pasaulyje taip pat tampa vis intensyvesnė. Jei JAV, Vokietija ar Prancūzija jau seniai yra stiprios lazerių technologijų žaidėjos, tai Kinija ultratrumpųjų impulsų lazerių srityje progresuoja ypač sparčiai.
Papildomą spaudimą kuria geopolitinė įtampa ir tiekimo grandinių trikdžiai aukštųjų technologijų bei gynybos sektoriuose. Tai primena, kad technologinė lyderystė nėra savaime suprantama – ją reikia nuolat stiprinti investicijomis į mokslą, inovacijas ir gebėjimu greitai prisitaikyti prie besikeičiančių eksporto taisyklių.
Kodėl talentai renkasi Lietuvą?
Nepaisant iššūkių, Lietuvos lazerių sektorius išlieka patrauklus talentams. Pasak G. Račiukaičio, jaunus žmones motyvuoja ne tik konkurencingi atlyginimai, bet ir galimybė Lietuvoje kurti pasaulinio lygio technologijas.
Tarptautinis sektoriaus pripažinimas skatina moksleivius rinktis STEM kryptis, o augantis Lietuvos vardas pasaulyje tampa viena priežasčių emigravusiems specialistams sugrįžti. Svarbų vaidmenį vaidina ir dinamiška darbo aplinka – čia galima greitai augti, prisiimti atsakomybę ir matyti tiesioginį savo darbo rezultatą kuriant ateities technologijas neišvykstant iš šalies.
Sėkmės formulė – bendradarbiavimas
Lietuvos stiprybė slypi ne tik technologijose, bet ir gebėjime veikti kartu. Kompaktiška lazerių ekosistema, bendruomeniškumas ir tarpusavio pasitikėjimas leidžia pasauliui Lietuvą matyti kaip vieną stiprų lazerių centrą, o ne pavienes įmones.
Kita vertus, sektorių stiprina ir vidinė konkurencija tarp mokslo centrų bei verslo įmonių. Būtent ši pusiausvyra – vienybė išorėje ir sveika konkurencija viduje – padeda Lietuvai išlikti matomai bei konkurencingai globalioje rinkoje.
