Nuolatinis pranešimų srautas – nuo „Teams“ žinučių iki el. laiškų – daugeliui darbuotojų jau tapo įprasta darbo dalimi. Nors dažnai manoma, kad tai mažina produktyvumą, tyrimas rodo, kad situacija gali būti sudėtingesnė – darbo rezultatai gali išlikti panašūs, tačiau keičiasi pats darbo procesas.

Mažėjant siunčiamų popierinių laiškų apimtims, pašto sektoriui vis sunkiau remtis tradiciniu veiklos modeliu. Ateityje paštas nebegalės išsilaikyti vien iš laiškų ir siuntų pristatymo, todėl turės ieškoti naujų funkcijų – nuo elektroninės komercijos ir duomenų sprendimų iki platesnio vaidmens valstybės logistikoje.

„Artemis II“ misija kuria istoriją. Nuskrieję toliausiai nuo Žemės iš visų jos gyventojų, pasauliui parodę nematomąją Mėnulio pusę ir klojantys pamatus žmonijos sugrįžimui ant jo paviršiaus, keturi NASA astronautai erdvėlaiviu „Orion“ šiuo metu grįžta į mūsų planetą. Viena iš naujovių yra ir pirmąkart iš tokio tolimo atstumo išbandomas optinis ryšys – infraraudonųjų spindulių lazeris.

Ryšio, bendravimo ir artumo poreikis nesikeičia su amžiumi – keičiasi tik būdai, kaip žmonės jį kuria. Vis daugiau senjorų pažinčių ieško skaitmeninėje erdvėje, kur mezga naujus santykius ir bendrauja. Tačiau šis pasaulis ne visada lengvai perprantamas – kartais jis atsiskleidžia per visai netikėtas situacijas.

Telefono skambutis, nežinomas numeris – atsiliepiate, o kitoje pusėje ramus, aiškus balsas lietuviškai paaiškina situaciją ir paprašo skubiai pateikti asmeninius duomenis ar atlikti pavedimą. Viskas skamba įtikinamai, be akcento, be klaidų – pažįstama situacija? Visgi daugeliu atvejų jūsų pašnekovas ne žmogus, o dirbtinio intelekto (DI) sukurtas balsas, leidžiantis sukčiams peržengti kalbos barjerus ir pasiekti aukas skirtingose šalyse.

Kopijavimo aparatas, diktofonas, skaičiuotuvas ar net liniuotė – tai tik keli įrenginiai, kuriuos iš mūsų kasdienybės tyliai išstūmė išmanusis telefonas. Per kelis dešimtmečius jis iš ryšio priemonės virto universaliu, kišenėje telpančiu įrankiu. Senokai pasikeitė ir nepaprastai išsiplėtė išmaniojo galimybės ir jo naudojimo būdai, nepakito tik jo pavadinimas – telefonas.

Nors diskusijos dėl sezoninio laiko keitimo Europoje ir Lietuvoje nerimsta kasmet, kol kas tvarka nesikeičia – paskutinį kovo sekmadienį Lietuvoje ir vėl įvedamas vasaros laikas. Šiemet laikrodžiai bus pasukti viena valanda pirmyn sekmadienio, kovo 29-osios, naktį. Nors daliai žmonių tai reiškia trumpesnį miegą, ekspertai ramina – išmaniesiems įrenginiams šis pokytis praktiškai nepastebimas.

Atėjus kalendoriniam pavasariui, daugelis su nekantrumu tikrina orų prognozę, kada pradės šilti. Telefonų ekranuose optimizmas gali skirtis: vienam kaimynui žada saulę, kitam – lietų, nors abu stovi tame pačiame kieme. Tai – ne programėlių ar meteorologų klaida, o skirtingų technologinių sprendimų rezultatas.

„Tele2“ ir Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas reprezentatyvus tyrimas atskleidė, kad didžioji dalis tėvų nerimauja dėl savo atžalų saugumo internete. Tačiau tik nedaugelis imasi technologinių priemonių, kurios gali padėti sumažinti vaikų praleidžiamą laiką prie ekranų.

Nuo Klaipėdos uosto kranų, mitingų prie Seimo iki Vingio parko koncertų – Lietuvoje daugėja vietų, kur vienu metu susirenka dešimtys tūkstančių žmonių ir veikia daugybė įrenginių. Tokiose situacijose ryšys tampa kritiškai svarbia infrastruktūra, o milžiniškiems duomenų srautams dažnai nebepakanka „Wi-Fi“ ir įprastų mobiliojo ryšio sprendimų.

Kasmet pasaulyje atsisiunčiama daugiau nei 100 mlrd. mobiliųjų programėlių, o telefonuose telpa kone visas mūsų gyvenimas. Tačiau dar visai neseniai skaitmeninis pasaulis apsiribodavo paskutiniais žurnalų puslapiais ir trumpaisiais numeriais. Laikai, kai už paprasčiausią telefonu suteiktą informaciją tekdavo mokėti, ne tik formavo vartotojų įpročius, bet ir padėjo pamatus dabartinei programėlių ekonomikai.

Daugelis žmonių žino, kad SOS yra nelaimės signalas, tačiau ne visi supranta, ką iš tiesų reiškia šios trys raidės. Dažnai manoma, kad tai trumpinys iš frazių gelbėkite mūsų sielas arba gelbėkite mūsų laivą. Tačiau tokie paaiškinimai yra tik vadinamieji atgaliniai akronimai, sukurti vėliau.

Išmanųjį telefoną dauguma mūsų tikriname vos tik atsiradus progai – laukdami eilėje, trumpam sustoję gatvėje ar net be jokios aiškios priežasties. Tyrimai rodo, kad telefonus tikriname beveik 100 kartų per dieną. Todėl išmanieji telefonai sparčiai tampa viena dažniausiai naudojamų technologijų žmonijos istorijoje ir neišvengiamai formuoja mūsų kasdienybę.

Nuo darbo susitikimų nuotoliu iki filmų žiūrėjimo ar kasdienio naršymo telefone – spartus ir greitas internetas šiandien yra būtinybė. Vis dėlto net ir aktyviai naudodamiesi technologijomis žmonės dažnai remiasi klaidingais įsitikinimais apie interneto ryšį, jo greitį ar saugumą.

Technologija yra tik įrankis. Svarbiausia – kaip žmonės ją naudoja. Taip kadaise yra teigęs garsusis JAV verslo magnatas ir išradėjas Steve‘as Jobsas, ir ši mintis šiandien tiksliai atspindi interneto vaidmenį kasdienėje veikloje. Kokybišką interneto patirtį šiandien dažniausiai užsitikrina tie, kurie seka ir supranta sparčiai besikeičiančias interneto, kaip technologijos, tendencijas.