Nors diskusijos dėl sezoninio laiko keitimo Europoje ir Lietuvoje nerimsta kasmet, kol kas tvarka nesikeičia – paskutinį kovo sekmadienį Lietuvoje ir vėl įvedamas vasaros laikas. Šiemet laikrodžiai bus pasukti viena valanda pirmyn sekmadienio, kovo 29-osios, naktį. Nors daliai žmonių tai reiškia trumpesnį miegą, ekspertai ramina – išmaniesiems įrenginiams šis pokytis praktiškai nepastebimas.
Nors diskusijos dėl sezoninio laiko keitimo Europoje ir Lietuvoje nerimsta kasmet, kol kas tvarka nesikeičia – paskutinį kovo sekmadienį Lietuvoje ir vėl įvedamas vasaros laikas. Šiemet laikrodžiai bus pasukti viena valanda pirmyn sekmadienio, kovo 29-osios, naktį. Nors daliai žmonių tai reiškia trumpesnį miegą, ekspertai ramina – išmaniesiems įrenginiams šis pokytis praktiškai nepastebimas, rašoma „Bitė Lietuva“ pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi nuotr.
„Laiko pokyčiai labiau veikia žmogų nei išmaniąsias technologijas. Šiuolaikiniai įrenginiai nėra „pririšti“ prie rankinio laiko nustatymo – jie nuolat gauna tikslius duomenis per ryšių tinklą. Dėl to telefone ar kompiuteryje rodomas laikas automatiškai atsinaujina ir išlieka – ypatingai tikslus“, – sako Mindaugas Rauba, „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius.
Pasak jo, išmanieji įrenginiai laiką sinchronizuoja naudodami interneto protokolus – signalai perduodami per mobiliojo ryšio bokštus, duomenų centrus ir serverius. Šie duomenys galiausiai remiasi atominių laikrodžių sistema, kuri laikoma tiksliausia pasaulyje.
„Iš tiesų vadinamasis atominis laikrodis nėra vienas prietaisas – tai pasaulinis tinklas, sudarytas iš šimtų itin tikslių laikrodžių, veikiančių skirtingose laboratorijose. Jie matuoja atomų virpesius ir taip nustato laiką atominių sekundžių tikslumu, o duomenys nuolat tikslinami pasitelkiant palydovus“, – paaiškina M. Rauba, skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ technologijų direktorius.
Laiko tikslumas bendrovei – be galo svarbus, nes net ir nedidelis laiko neatitikimas galėtų sutrikdyti sklandžią ryšio tinklų technologijų veiklą. Be to, laiko sukiojimui bendrovė pasiruošusi ne tik dėl to, jog tą daro kasmet, bet ir todėl, kad visi „Bitės“ ryšio bokštai per transmisijos kanalus gauna ypač tikslų laiką iš atominio laikrodžio net ir tada, kai neveikia GPS signalas.
GPS sistemai būtinas tikslus laikas, mat ji vietą apskaičiuoja tiksliai skaičiuodama, kiek laiko signalui prireikė nukeliauti iš palydovo į įrenginį. Net ir milijoninę sekundės dalį sudariusi klaida reikštų šimtų metrų paklaidą, tad palydovuose naudojami ypač tikslūs atominiai laikrodžiai. Visi signalai sinchronizuojami itin tiksliai tam, kad būtų galima tiksliai nustatyti žmogaus ar įrenginio atstumą ir vietą.
Dėl laiko neatitikimo kaltas visai ne sukimas
Nors laiko sukimas įprastai praeina sklandžiai, kai kurie įrenginiai gali susidurti su laiko neatitikimais. Skirtumas gali siekti iki kelių minučių.
„Tokie laiko netikslumai dažniausiai susiję ne su laiko sukimu, o su tuo, kaip įrenginys gauna informaciją apie laiką. Pavyzdžiui, jei kompiuteris laiką sinchronizuoja per internetą iš serverio, jo rodomas laikas gali skirtis dėl netinkamai veikiančios sinchronizacijos. Tai neturi nieko bendro su laiko sukimu pavasarį ar rudenį“, – sako skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ technologijų ekspertas.
Artėjant laiko sukimui, pašnekovas primena atkreipti dėmesį į įrenginius, kurie nėra prijungti prie interneto – jų laiką vis dar reikia koreguoti rankiniu būdu.
„Nors dauguma mūsų naudojamų įrenginių laiką atnaujina automatiškai, vis dar turime ir tokių, kurie veikia „senoviškai“. Tai gali būti automobilių, buitinės technikos ar kiti buityje naudojami mechaniniai laikrodžiai. Juos verta prisiminti, kad pirmadienio rytą netektų vėluoti į darbą ar vaikų ugdymo įstaigas“, – sako M. Rauba.
Pasak jo, tokių įrenginių sparčiai mažėja – vis daugiau kasdien naudojamų technologijų tampa išmanios.
„Gyvename laikotarpiu, kai vis daugiau prietaisų tarpusavyje „kalbasi“. Išmanieji namai, laikrodžiai, net buitinė technika – visa tai leidžia laikui atsinaujinti automatiškai. Todėl visai realu, kad ateityje laiko sukimas taps procesu, apie kurį net nebereikės galvoti“, – priduria „Bitės“ technologijų direktorius.
Laiko sukiojimas, kaip būdas efektyviau išnaudoti dienos šviesą, pradėtas svarstyti dar XIX amžiaus pabaigoje. Pirmieji jį praktiškai pritaikė vokiečiai Pirmojo pasaulinio karo metu. Europos Sąjungoje vasaros laikas įvestas nuo 1980 metų, o Lietuvoje taikomas nuo 1981-ųjų.
Nors 2019 metais Europos Parlamentas pritarė siūlymui atsisakyti sezoninio laiko keitimo, bendro sprendimo tarp ES valstybių iki šiol nėra. Dėl to laikrodžius Lietuvoje vis dar sukame dukart per metus.
