Telefono skambutis, nežinomas numeris – atsiliepiate, o kitoje pusėje ramus, aiškus balsas lietuviškai paaiškina situaciją ir paprašo skubiai pateikti asmeninius duomenis ar atlikti pavedimą. Viskas skamba įtikinamai, be akcento, be klaidų – pažįstama situacija? Visgi daugeliu atvejų jūsų pašnekovas ne žmogus, o dirbtinio intelekto (DI) sukurtas balsas, leidžiantis sukčiams peržengti kalbos barjerus ir pasiekti aukas skirtingose šalyse.
Telefono skambutis, nežinomas numeris – atsiliepiate, o kitoje pusėje ramus, aiškus balsas lietuviškai paaiškina situaciją ir paprašo skubiai pateikti asmeninius duomenis ar atlikti pavedimą. Viskas skamba įtikinamai, be akcento, be klaidų – pažįstama situacija? Visgi daugeliu atvejų jūsų pašnekovas ne žmogus, o dirbtinio intelekto (DI) sukurtas balsas, leidžiantis sukčiams peržengti kalbos barjerus ir pasiekti aukas skirtingose šalyse.
Asociatyvi „Shutterstock“ nuotr.
Draudimo bendrovė BTA pastebi, kad telefoninių sukčiavimų pobūdis keičiasi – jie tampa vis labiau įtikinami, o nuostolius patiria net ir žmonės, puikiai gebantys valdyti technologijas, mat skubotai įvertina situaciją ir pasielgia neatsakingai.
„Kaip ir anksčiau, sukčiai išnaudoja skubos jausmą, pasitikėjimą bei emocijas, tačiau šiandien jų rankose kur kas pažangesni įrankiai. Sukčiavimo scenarijai tampa sudėtingesni, o žmones paveikti darosi lengviau. Net ir budrūs klientai kartais patiki, todėl svarbiausia – sustoti ir patikrinti informaciją. Taip pat verta pagalvoti ir apie papildomas apsaugos priemones, pavyzdžiui, turint draudimo apsaugą nuo sukčių, patirti nuostoliai gali būti atlyginami iki 3 tūkst. eurų“, – sako draudimo bendrovės BTA draudimo produkto vadovas Ramūnas Jusas.
Pasak DI produktyvumo architektų (DIPA) vadovo ir DI eksperto Manto Kapočiaus, esminis lūžis sukčių schemose įvyko būtent dėl kalbos.
„Anksčiau sukčiui reikėjo žmogaus, kuris mokėtų konkrečią kalbą. Dabar to nebereikia – DI gali išversti tekstą, jį natūralizuoti ir net perskaityti pasirinkta kalba. Kalba, kuri buvo kliūtis, šiandien tapo technine funkcija. Tai leidžia tą patį sukčiavimo scenarijų greitai pritaikyti skirtingoms šalims“, – aiškina DI ekspertas.
Pokalbis, skambantis itin įtikinamai
Šiuolaikinės technologijos leidžia ne tik iš anksto paruošti turinį, bet ir jį pritaikyti realiu laiku. Skambučių metu DI gali išgirsti kalbą, ją paversti tekstu, išversti ir kitai pusei pateikti jau sugeneruotą balsinį atsakymą, todėl pokalbis vyksta sklandžiai, beveik be trukdžių.
„Tai jau nėra ateities vizija. Tokias funkcijas siūlo didieji technologijų gamintojai – telefonas išgirsta kalbą, ją paverčia tekstu, išverčia ir atkuria balsu. Žmogui tai skamba beveik kaip įprastas pokalbis, tik kita kalba“, – tvirtina M. Kapočius.
Didžiausia grėsmė, pasak M. Kapočiaus, šiandien slypi ne pačiame DI, o jo gebėjime sukurti pasitikėjimo jausmą. Sukčiai gali kalbėti taip, kad žmogui nekyla įtarimų – balsas skamba pakankamai natūraliai ir pažįstamai.
„Anksčiau sukčius išsiduodavo – kalba būdavo nenatūrali, girdėdavosi akcentas. Dabar visa tai galima patobulinti. Žmogus nebegirdi užsieniečio – jis girdi balsą, kuriuo galima patikėti. Būtent šis „normalumo“ jausmas ir yra pavojingiausias – žmogus atsipalaiduoja ir reaguoja nebe racionaliai, o emociškai“, – pabrėžia M. Kapočius.
Svarbu mąstyti kritiškai
Net ir labai realistiškai skambantis balsas nebėra patikimas identifikavimo būdas. DI gali atkurti balsus taip tiksliai, kad jie primena konkrečius žmones, o tai sukuria papildomą emocinį spaudimą.
„Šiandien paprastas žmogus nebegali saugiai pasitikėti vien savo klausa. Net trumpas balso įrašas gali būti panaudotas tam, kad sukčius skambėtų kaip artimas ar pažįstamas žmogus. Todėl saugiau vadovautis principu ne „atpažinsiu iš balso“, o „vien balsu nepasitikiu“, – atkreipia dėmesį M. Kapočius.
Nors technologijos keičiasi, pats sukčiavimo principas išlieka panašus – siekiama sukelti skubą ir apriboti galimybę mąstyti kritiškai. Todėl, pasak M. Kapočiaus, svarbiausia atkreipti dėmesį į elgesį ir situacijos logiką.
„Jei jus skubina, prašo veikti nedelsiant, ragina niekam nesakyti ar situacija kelia bent menkiausių abejonių – tai aiškus signalas sustoti. Jokie svarbūs finansiniai ar asmeniniai sprendimai neturėtų būti priimami vien telefono skambučio metu“, – akcentuoja DI ekspertas.
Jis priduria, kad paprasčiausias, bet efektyviausias veiksmas tokiais atvejais – nutraukti pokalbį ir informaciją pasitikrinti kitu, patikimu kanalu.
Ateitis: mažiau akivaizdžių sukčiavimų, daugiau įtikinamų pokalbių
Tobulėjant DI įrankiams, sukčiavimo metodai keisis, M. Kapočiaus teigimu, jie taps mažiau primityvūs, bet gerokai pavojingesni. Pokalbiai bus ramesni, labiau personalizuoti ir paremti tikra informacija apie žmogų.
„Matysime mažiau primityvių „spam“ skambučių ir daugiau įtikinamų pokalbių. Sukčiai vis dažniau naudos viešai prieinamą informaciją – vardą, darbovietę ar net asmenines detales, o skambučius papildys SMS ar el. laiškai“, – pasakoja M. Kapočius.
Dėl šios priežasties ateityje svarbiausia gynyba išliks ne technologijos, o žmonių įpročiai – gebėjimas sustoti, suabejoti ir patikrinti informaciją prieš priimant sprendimą. Pasak M. Kapočiaus, DI sukčių nepaverčia protingesniais – jis padaro juos efektyvesniais.
