Elektronika.lt
 2024 m. kovo 29 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Kovo 28 d. 20:32
„Elektrum Lietuva“ į elektromobilių įkrovimo tinklo plėtrą šiemet investuos 9 mln. eurų
Kovo 28 d. 17:25
NASA „BurstCube“ palydovas paleistas tirti galingiausius sprogimus kosmose
Kovo 28 d. 14:50
„Logitech“ pristato „Signature Slim“ klaviatūrą ir darbo bei gyvenimo derinį prie rašomojo stalo
Kovo 28 d. 11:17
Kaip atrodys mokslai, studijos ir darbas DI eroje: pagrindiniai parodos „Karjera & studijos Lietuvoje“ akcentai
Kovo 28 d. 08:52
Jungikliai pagaminti iš atliekų – naujovė tvariems namams
Kovo 27 d. 20:30
Saulės elektrinė – daugiabučio balkone: ar tai įmanoma Lietuvoje? (1)
Kovo 27 d. 18:19
4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą
Kovo 27 d. 16:36
Ekspertė apie dirbtinį intelektą ir darbuotojų produktyvumą: „Svarbu suprasti, jog nėra vieno stebuklingo įrankio, kuris išspręstų visas problemas“
Kovo 27 d. 14:14
„Philips Monitors“ E1 serija turės tris naujus daugiafunkcinius modelius, skirtus hibridiniam ir nuotoliniam darbui
Kovo 27 d. 12:43
Reikalavimas elektrifikuoti penktadalį stovėjimo vietų glumina verslą: nukentės galutiniai vartotojai
FS 22 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 22 Maps, FS22 Mods
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS22 Trucks
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
Paskola internetu
Vartojimo paskola, paskola automobiliui, paskola būsto remontui
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope
FS22 Mods
FS22 Harvesters, FS22 Tractors Mods, FS22 Maps Mods
FS22 Mods
FS22 Maps,
FS22 Harvesters,
FS22 Tractors
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
Sims 4 Mods
Sims 4 CC Clothes,
Sims 4 Hair CC,
Sims 4 Skill Cheat
Optic sight
Binoculars for hunting elk,
Best compact binoculars,
Riflescope hunting
Reklama
 Straipsniai » Pažintiniai, įdomybės Dalintis | Spausdinti

TV žinių vedėjai kalba dešimtukui – nustatė dirbtinis intelektas

Publikuota: 2021-04-01 16:33
Tematika: Pažintiniai, įdomybės
Skirta: Pradedantiems
Inf. šaltinis: Pranešimas spaudai

Šneką tekstu paverčiantis dirbtinis intelektas parodė, kurie šalies TV žinių vedėjai kalba aiškiausiai. Tyrimą trečiąkart inicijavusi bendrovė „Kantar“ išanalizavo robotų šifruotą žinių medžiagą ir sudarė raiškiausiai kalbančių TV vedėjų topą. Pirmose šešiose pozicijose esančių žinių vedėjų šneką dirbtinis intelektas atpažino daugiau nei 99 proc. tikslumu.

 Rodyti komentarus (1)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Šneką tekstu paverčiantis dirbtinis intelektas parodė, kurie šalies TV žinių vedėjai kalba aiškiausiai. Tyrimą trečiąkart inicijavusi bendrovė „Kantar“ išanalizavo robotų šifruotą žinių medžiagą ir sudarė raiškiausiai kalbančių TV vedėjų topą. LRT kanale pirmavo Marijus Žiedas, LNK – Lina Kairytė, TV3 – Rokas Petkevičius, Lietuvos rytas TV – Marius Jančius, Info TV / BTV – Arnas Mazėtis.

TV žinių vedėjai kalba dešimtukui – nustatė dirbtinis intelektas
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Atpažįsta apie 99 proc. žodžių

„Visi šalies televizijų vedėjai yra tikri kalbos profesionalai – dešimtbalėje sistemoje jie gautų 10 balų. Tad kalbėdami apie topą, turėkime minty, kad lyginame geriausius su geriausiais. Matome, kad dirbtinis intelektas paslydo tik ties pavieniais žodžiais, absoliučią daugumą žinių vedėjų pateikiamo turinio jis atpažino sklandžiai“, – sakė „Kantar Komunikacijos monitoringo ir analizės skyriaus vadovas Deividas Butkus.

Pasak jo, pirmose šešiose pozicijose esančių žinių vedėjų šneką dirbtinis intelektas atpažino daugiau nei 99 proc. tikslumu, o itin lengvai susidorojo su Marijaus Žiedo (LRT) ir Linos Kairytės (LNK) pateikta informacija (apie 99.5 tikslumu).

„Šalies žinių vedėjai turi neabejotinai puikią dikciją, be to, ir dirbtinis intelektas nuolat tobulinamas, pvz., kai startavome 2018 metais, jis atpažindavo vidutiniškai 95,55 % žinių vedėjų šnekos, o šiemet – jau 98,56. Kai kuriais atvejais, vedėjams yra pritrūkę vos pusės procento iki 100, kaip kad Marijui Žiedui. O visų laikų geriausią rekordą kol kas yra pasiekusi Justė Tamošaitienė (LRT), 99,85 proc. Tokius balsus galima naudoti kaip lietuvių šnekos etaloną“, – komplimentų žinių vedėjų šnekai negailėjo ekspertas D. Butkus.

Greitakalbiai – LNK

Didžiausi greitakalbiai tarp žinių vedėjų – LNK kanale. Jų žinių vedėjai Karolina Liukaitytė, Eglė Šantaraitė, Paulius Skučas ir Aurelijus Bezekavičius per 5 minutes sugeba perskaityti daugiau kaip 720 žodžių, išlaikydami maždaug 98 proc. šnekos atpažįstamumą. Pvz., Lina Kairytė per penkias minutes pasako trečdaliu žodžių mažiau nei Karolina Lukaitytė, tačiau jos šnekos atpažįstamumas yra tarp rekordinių, apie 99,5 %. Nedaug jai nusileidžia ir taip pat ramesniu tempu kalbantis kolega Gintaras Deksnys (99,38 %).

Sūrskio ir Mauzerio naujadarų intelektui dar reikia mokytis

Įdomumo dėlei, „Kantar“ išanalizavo kaip dirbtiniam intelektui sekasi atpažinti ne tokia nugludinta šneka kalbančių žinių vedėjų, Sūrskio ir Mauzerio iš LRT „Dviračio žinių“, tartį. Net ir šių vedėjų atveju, nors klydo labiau, žodžių atpažinimo procentas siekė apie 90 proc.: robotas atpažino 92,53 proc. Algio Ramanausko ir 88,21 % Rimo Šapausko įkūnytų personažų šnekos.

„Šie personažai nevengia naudoti nenorminių žodžių, įterpia vieną kitą žargoną ar svetimybę, turi savotišką speficinę tartį, tad natūralu, kad tokią prieskoningą originalią kalbą dirbtiniam intelektui sekėsi atpažinti sunkiau. Kita vertus, dėl to ši sistema ir vadinasi intelektu, kad ji mokosi – apdorojusi tam tikrą kiekį peliukų dialogų, ji išmoktų tinkamai atpažinti ir jų šneką“, – sakė „Kantar ekspertas.

Balso atpažinimas supurtys industriją

„Kantar“ grupės ekspertų teigimu, balso atpažinimo technologijos padarys rinkai panašų poveikį kaip kažkada padarė išmanieji telefonai – sukels dar vieną didžiulį perversmą visoje industrijoje.

„Skaičiuojama, kad daugiau nei ketvirtadalis paieškų per „Google“ atliekama balsu ir jog ilgai netruks, kol šis skaičius pasieks pusę, tad visi verslai tam turi būti pasirengę. Balso paieška bus naujoji įprasta paieška, o balso technologijos taps nauja nūdiena. Mes tam pradėjome ruoštis prieš kelerius metus, kai įdiegėme automatinio šnekos atpažinimo ir pavertimu tekstu technologiją TV bei radijo naujienų monitoringui, dabar pradėsime naudoti socialinių medijų tinklalaidėms stebėti. Ilgainiui be šios technologijos negalės apsieiti dauguma verslų“, – sako D. Butkus.

Technologija šneką paverčia tekstu

Naujovišką žinių monitoringo sprendimą rinkos tyrimų bendrovė „Kantar“ sukūrė kartu su kalbos technologijų bendrove „Tilde IT“. Be šios srities, ši dirbtinio intelekto technologija taip gali būti naudojama virtualiųjų asistentų („chatbots“) ir šnekos vertimui iš vienos kalbos į kitą („speech-to-speech“).

Automatinio šnekos atpažinimo technologija yra pagrįsta giluminių neuroninių tinklų modeliu, kuris dirbtinį intelektą išmoko atpažinti žodžius ir tam tikras jų struktūras. Robotų mokymui panaudota daugiau kaip 250 valandų garsynas, apie 70 milijonų lietuviškų sakinių ir per 700 tūkstančių žodžių. Ypatingas dėmesys skirtas raktažodžiams, susijusiems su verslo komunikacija. Neuroniniai tinklai yra nuolat tobulinami.

Apie tyrimą

Atlikdama šį tyrimą, „Kantar“ išanalizavo 5 šalies televizijų, transliuojančių žinių laidas, žinių vedėjų šneką. Buvo analizuoti 5 min. trukmės žinių fragmentai su kiekvieno vedėjo skaitoma informacija. Vėliau suskaičiuotas WER (word error rate) procentas – kiek iš perskaityto teksto dirbtinis intelektas žodžių atpažino teisingai, o kiek suklydo. Tyrimas atliktas šių metų vasario mėnesį.




Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

GENERAL FINANCING BANKAS

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

Buitinė technika ir elektronika internetu žemos kainos – Zuza.lt

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

„Deinavos baldai“ — šeimos baldai


Reklama
‡ 1999–2024 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
Farming Simulator 2019 Mods, FS22 Mods, FS22 Maps
farmingsimulator19mods.fr
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Reklamos paslaugos
SEO sprendimai

www.addad.lt
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama