Be įprastų interneto svetainių lankytojų, jas lanko automatizuotos sistemos – botai. Didžioji dalis robotų yra naudingi ir pageidaujami interneto svetainėse, nes didina paspaudimų skaičių. Tačiau yra ir tokių, kurie pasitelkiami kenkėjiškai veiklai vykdyti – apgavysčių elektroninėje erdvėje būdai tampa vis įvairesni.
Be įprastų interneto svetainių lankytojų, jas lanko automatizuotos sistemos – botai (santrumpa nuo žodžio robotas). Didžioji dalis robotų yra naudingi ir pageidaujami interneto svetainėse, nes didina paspaudimų (vadinamųjų click-baitų) skaičių. Tačiau yra ir tokių, kurie pasitelkiami kenkėjiškai veiklai vykdyti – apgavysčių elektroninėje erdvėje būdai tampa vis įvairesni.
Programišiai taip ištobulino botų elgesį, kad juos tapo sunku atskirti nuo paprastų vartotojų. Pažengę robotai stumdo kompiuterio pelę, tarsi būtų tikri žmonės – tokiu pat greičiu. Dėl to tapo įmanoma masiškai supirkti bilietus į sporto turnyrus arba praturtėti pasinaudojant internetinių parduotuvių lojalumo programomis. Atsiradus humanizuotiems robotams, specialistai yra priversti ieškoti naujų būdų, kaip apsisaugoti nuo apgaulingų schemų.
Paprasti botai, kuriais anksčiau naudodavosi programišiai ir kuriuos lengvai sugaudavo kibernetinio saugumo programos, dabar savo skaitmeniniu elgesiu vis panašesni į žmogų.
Rinko duomenis siekdami pasiūlyti paslaugas
Aktyvus pasyvių biometrinių sistemų naudojimas (automatinis stebėjimas, kaip konkretus asmuo naudojasi savo programėle) prasidėjo maždaug prieš penkerius metus. Anuomet atsiradę robotai buvo daug primityvesni nei dabartiniai. Nuo to laiko daugelis kompanijų rinko asmeninius vartotojų profilius, siekdami pasiūlyti produktus ir paslaugas.
„Google“ paslaugų naudojimo sąlygose rašoma, jog ši sistema automatiškai analizuoja turinį (įskaitant e. laiškus), kad gautų vartotojui naudingos informacijos. Be kita ko, ji esą renka unikalius identifikatorius.
Po tokia aptakia fraze kaip „unikalūs identifikatoriai“ slypi įvertinimas netgi to, kaip vartotojas laiko savo išmanųjį telefoną (pakreipimo kampas), kokiu greičiu jis paspaudžia telefono ar klaviatūros mygtukus, jei kalbama apie kompiuterius. Informacija gaunama net ir iš jutiklinės ekrano dalies, esančios telefone.
Taip pat „Google“ renka tokius duomenis, kaip naršyklės ir įrenginio tipas bei parametrai, operacinė sistema, mobilusis tinklas (įskaitant operatorių ir telefono numerį), programos versijos numeris. Registruoja informaciją apie naršyklių ir įrenginių sąveiką su „Google“ paslaugomis, įskaitant IP adresą, gedimų ataskaitas, informaciją apie sistemos veiksmus, datą, laiką ir t. t.
Šie duomenys gali padėti kaip asmeninio vartotojo profilio sudarymo pagrindas. Pagal jau sukurtą profilį galima nustatyti, kas naudoja įrenginį, todėl nereikia visą laiką tikrinti vartotojo. Nereikia reikalauti kodo ar slaptažodžio. Šiuo metu daugelis kompanijų bando sukurti tokią autentifikavimo sistemą.
Botas pajėgus mokytis ir tyrinėti aplinką
Daugelis įmonių siekia išbandyti mobiliųjų įrenginių programas ir funkcijas, kad galėtų numatyti vartotojų paklausą.
Šios technologijos jau pradėtos naudoti. Pavyzdžiui, viena telekomunikacijų bendrovė sukūrė specializuotą robotą, kuris gali modeliuoti potencialių pirkėjų elgesį – klientams pasiūlant tai, kuo jie naudosis dažniau ir su malonumu.
Imituojančio žmogaus elgesį roboto kūrėjai naudojo panašią technologiją. O sukčiai šia galimybe jau suskubo naudotis. Tačiau tokie pažangūs robotai vis dar nėra labai įprasti.
Kad robotas galėtų apsimesti konkrečiu asmeniu, jis turi surinkti daugybę duomenų, sukurti individualius profilius – kaip elgiasi konkretus vartotojas. Todėl šiuolaikinė apsaugos paradigma, anot specialistų, turėtų būti pagrįsta nuodugnia vartotojo elgesio parametrų analize, rašo interneto portalas Theconversation.com.
Įvairių tipų robotai skiriasi savo techniniu sudėtingumu – nuo paprastų algoritmų iki sudėtingos dirbtinio intelekto technologijos. Jei botas veikia dirbtinio intelekto pagrindu, jis netgi yra pajėgus mokytis: tyrinėja aplinką ir prie jos prisitaiko. Dirbtinis intelektas dabar gali mėgdžioti žmogaus elgesį, tačiau kol kas šios technologijos turi klaidų, kurias žmonės gali aptikti. Visgi siekiant technologijų pažangumo, proporcingai didėja ir apgaulių bei piktnaudžiavimo elektroninėje erdvėje rizika.
