Kompanija „Microsoft“ paskelbė 2026 m. pasaulinį darbo tendencijų indeksą – išsamią analizę, kaip dirbtinis intelektas (DI) ir virtualūs DI asistentai keičia darbo organizavimo principus. Pagrindinė tyrimo išvada – kad didžiausia kliūtis proveržiui jau nebėra atskiras DI naudotojas, o bendras organizacijos veiklos modelis.
Kompanija „Microsoft“ paskelbė 2026 m. pasaulinį darbo tendencijų indeksą (angl. Work Trend Index 2026) – išsamią analizę, kaip dirbtinis intelektas (DI) ir virtualūs DI asistentai keičia darbo organizavimo principus. Pagrindinė tyrimo išvada – kad didžiausia kliūtis proveržiui jau nebėra atskiras DI naudotojas, o bendras organizacijos veiklos modelis.
Asociatyvi „Shutterstock“ nuotr.
Naujausiame tyrime buvo analizuojami milijardai anoniminių „Microsoft 365“ operacijų – duomenys apie elektroninius laiškus, dokumentų naudojimą, bendradarbiavimą, susitikimus ir kitus darbo procesus. Ruošiant apžvalgą, buvo apklausta 20 tūkst. DI naudojančių darbuotojų iš dešimties šalių, taip pat įtrauktos DI, darbo organizavimo ir organizacijų psichologijos ekspertų įžvalgos.
Tyrimas nedviprasmiškai parodė, kad konkrečios organizacijos struktūra – vidinė kultūra, vadovų palaikymas, kompetencijų ugdymas ir bendras darbo organizavimo modelis – yra dvigubai svarbesnė efektyviam DI naudojimui, nei individualios darbuotojų pastangos.
„Dirbtiniam intelektui sparčiai tampant įprastu darbo įrankiu, jau dabar matome, kaip žmonės sugeba padaryti darbus, kurių vos prieš metus paprasčiausiai dar nebūtų galėję atlikti. Virtualiems DI asistentams perimant vis daugiau techninių užduočių atlikimo aspektų, žmonės daugiau dėmesio gali skirti procesų valdymui, sprendimų priėmimui, strategijai ir rezultatams“, – sako „Microsoft“ vadovas Baltijos šalims ir Ukrainai Eugenijus Kahanovskis.
Pasak jo, pagrindinis skirtumas tarp efektyvaus ir neefektyvaus DI panaudojimo šiuo metu yra bendras organizacijos pasirengimas.
„Vidinė kultūra, vadovų palaikymas ir nauji darbo organizavimo principai, naudojant DI, yra dvigubai svarbesni nei individualios pastangos. Tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse į priekį veržiasi tos organizacijos, kurios sąmoningai kuria savo darbuotojų ir DI bendradarbiavimo modelius ir paverčia juos nuolat augančia bei tobulėjančia sistema“, – pabrėžia E. Kahanovskis.
Pagrindinės „Work Trend Index 2026“ įžvalgos
Dirbtinis intelektas padeda atskleisti ir sustiprina žmogaus potencialą
Laikantis griežtų privatumo standartų, buvo išanalizuota daugiau nei 100 tūkst. „Microsoft 365 Copilot“ pokalbių. 49 proc. jų padėjo žmonėms analizuoti informaciją, vertinti bei spręsti problemas ir kūrybiškiau mąstyti. Tai atsispindi ir apklausos rezultatuose: 58 proc. visų DI naudotojų teigia, kad dabar gali atlikti darbą, kurio dar prieš metus nebūtų galėję padaryti. Tarp pažangiausių DI naudotojų („Frontier Professionals“) šis rodiklis siekia net 80 proc. Paklausti, kokie žmogiškieji gebėjimai tampa svarbiausi, DI perimant vis daugiau darbo funkcijų, respondentai dažniausiai minėjo DI sugeneruoto turinio kokybės vertinimą (50 proc.) ir kritinį mąstymą (46 proc.).
Transformacijos paradoksas: darbuotojai pasirengę, organizacijos – dar ne
Tyrimas išryškino ir naują organizacijų problemą: siekiui įsidiegti ir efektyviai naudoti DI trukdo seniesiems darbo modeliams pritaikytos sistemos. 65 proc. DI naudotojų prisipažįsta nuogąstaujantys, kad atsiliks, jei prie naujosios realybės neprisitaikys pakankamai greitai. 45 proc. pritaria teiginiui, kad saugiau laikytis esamos tvarkos, nei pertvarkyti darbą, pasitelkiant DI. Vos 13 proc. respondentų nurodo, kad savo organizacijoje yra skatinami eksperimentuoti ir iš naujo kurti darbo procesus, naudojant DI. Taip pat tik 26 proc. apklaustųjų teigia, kad jų organizacijos vadovybė aiškiai ir nuosekliai laikosi bendros DI strategijos. Kitaip tariant – tos pačios jėgos, kurios spartina DI diegimą, tuo pat metu jį ir stabdo.
Organizacija tampa mokymosi sistema
Tyrimas parodė, kad organizaciniai veiksniai – vidinė kultūra, vadovų palaikymas ir talentų ugdymo praktikos – yra daugiau nei dvigubai svarbesni efektyviam DI naudojimui, nei individualūs darbuotojų požiūrio ar elgsenos veiksniai (67 proc., palyginti su 32 proc.). Efektyviai DI integravusiai ir naudojančiai organizacijai būtina vidinė kultūra, kurioje DI laikomas strateginiu pranašumu. Tokioje organizacijoje skatinami DI eksperimentai, taikomos talentų ugdymo praktikos, padedančios įgyti reikiamų įgūdžių ir sudarančios galimybes juos taikyti, o vadovai patys rodo realius DI naudojimo pavyzdžius ir motyvuoja savo darbuotojus. Klausimas, ar atskiri žmonės turi DI naudojimui reikalingų gebėjimų, jau nebėra aktualus. Dabar svarbiausia, ar konkreti organizacija yra pasirengusi šiuos gebėjimus priimti, atskleisti ir skatinti.
Verslai ir organizacijos, kurie jau šiandien kuria naujus veiklos modelius su integruotu dirbtiniu intelektu, ateityje įgis ilgalaikį pranašumą. Šios organizacijos mokysis greičiau nei konkurentai, nuolat stiprins savo intelektinį potencialą ir su kiekvienu ciklu taps vis sunkiau pavejamos.
„Frontier Firm“: naujas veiklos modelis
Terminu „Frontier Firms“ kompanija „Microsoft“ vadina tas organizacijas, kurios jau peržengė eksperimentavimo etapą ir sistemiškai diegia DI visoje organizacijoje, sąmoningai pertvarkydamos savo darbo procesus pagal keturis naujus žmonių ir DI bendradarbiavimo modelius:
- Autorius (angl. Author). Darbuotojas darbus atlieka pats, o DI pasitelkia pagal poreikį – pavyzdžiui, generuojant kodo eilutę, sakinį ar grafiką.
- Redaktorius (angl. Editor). Darbuotojas apibrėžia pagrindines sąlygas, nustato kryptį, o DI parengia pirmąją užduoties versiją, kurią žmogus peržiūri, tobulina ir patvirtina.
- Direktorius (angl. Director). Darbuotojas suformuluoja užduotį ir perduoda visą jos vykdymą DI.
- Dirigentas (angl. Orchestrator). Darbuotojas sukuria sistemą, kurioje keli virtualūs DI asistentai ar DI įrankiai vienu metu atlieka skirtingas darbo proceso dalis, o žmogus įsitraukia tik sprendžiant išimtinius atvejus ar priimant svarbiausius sprendimus.
Tikslas nėra visas su DI susijusias užduotis perkelti į dirigento modelį. Vadovų vaidmuo – kiekvienam darbo procesui parinkti tinkamiausią modelį ir pagal jį pertvarkyti organizacijos veiklos principus. Būtent tai ir yra pagrindinė „Frontier Firm“ organizacijas apibrėžianti sąlyga – ne DI naudojimo mastas, o sąmoningai kuriamas žmonių ir DI bendradarbiavimo modelis.
