Elektronika.lt
 2020 m. gegužės 30 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Gegužės 30 d. 16:55
„Windows 10“ patarimai: 7 būdai pagreitinti savo kompiuterį
Gegužės 30 d. 10:24
„Kantar“ tyrimas: miego konkurentai – išmanieji ekranai
Gegužės 29 d. 21:12
Psichologė pataria: 7 pagalbos sau būdai, kaip be streso pasiruošti egzaminams
Gegužės 29 d. 18:16
Žaliosios ambicijos: tūkstantines sąskaitas mažins saulės energija
Gegužės 29 d. 14:47
Lengvatikiai už beveik 300 svarų jau gali įsigyti „USB atminties raktą nuo 5G“
Gegužės 29 d. 13:26
Keliuose daugiau elektrifikuotų automobilių: BMW pristatė atnaujintus modelius
Gegužės 29 d. 08:45
Išmaniųjų (r)evoliucija: šiandien – dirbtinis intelektas, rytoj – kas toliau?
Gegužės 29 d. 07:09
Gudrybės lengvesniam telefonų naudojimui: baterija veiks ilgiau, o akys pavargs mažiau
Gegužės 28 d. 20:28
KTU profesorius Minvydas Kazys Ragulskis: matematika – tai kūryba
Gegužės 28 d. 14:24
Inovacijų ekspertas: patirties ir pinigų startuolių rinkoje yra, dabar reikia idėjų ir užsidegimo
FS19 Mods
FS19 Map mods, FS19 Courseplay, FS19 GPS mod
SnowRunner Mods
SnowRunner maps, SnowRunner trucks, How to install mods
FS 19 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 19 Maps, FS 19 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
Install MC Mods
Minecraft Dungeons Mods, Minecraft Dungeons Skins, Minecraft Dungeons Maps
FS19 Combines
Farming Simulator 19 Mods, FS19 Trucks, FS 19 Mods
How to Install Mods
Minecraft Dungeons Mods, Minecraft Dungeons Maps, Minecraft Dungeons Skins
Mobilieji telefonai
Mobilieji telefonai internetu, telefonų dėklai, telefonų priedai
Šlagbaumas
Fontanai, lauko židinys, supynės
LS19 Mods
Fs19 modhub, fs19 maps, FS19 Seasons
Snowrunner Mods
Snowrunner Maps, Snowrunner Trucks, Install Snowrunner Mods
Reklama
 Straipsniai » Įvykiai, visuomenė Dalintis | Spausdinti

Sustoti negalima komunikuoti: kur dėti kablelį? Arba „Kodėl negyvensime taip, kaip anksčiau?“

Publikuota: 2020-04-10 14:24
Tematika: Įvykiai, visuomenė
Skirta: Mėgėjams
Autorius: Loreta Huber
Inf. šaltinis: Pranešimas spaudai

Pastaraisiais metais kalbėjome apie skaitmenizaciją 4.0, pramonę ir kokybę 4.0 bei aptarėme dirbtinio intelekto poveikį ateities darbo rinkai. Visos šios diskusijos gana greitai nublanko prieš „Covid-19“ pandemiją. Tai, kas vyksta šiandien, yra turbūt pats tikriausias ir reikšmingiausias „Darbo ateities“ socialinis eksperimentas.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Vos prieš mėnesį ar du kalbėjome apie dirbtinio intelekto amžių, komunikacijos įgūdžių, kurie taps kertiniais bei technologijas, kurios keis komunikaciją, svarbą. Dar daugiau, didžiąją pastarojo dešimtmečio dalį praleidome norėdami rasti sprendimus, kurie leistų tobulinti ar atvertų naujas galimybes nuotoliniam darbui. Mes kūrėme tokias vizijas ir koncepcijas, kaip „išmanieji miestai“, „išmanioji visuomenė“, „išmanusis išsilavinimas“ ar „išmanusis darbas“.

Sustoti negalima komunikuoti: kur dėti kablelį? Arba „Kodėl negyvensime taip, kaip anksčiau?“
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com

Pastaraisiais metais kalbėjome apie skaitmenizaciją 4.0, pramonę ir kokybę 4.0 bei aptarėme dirbtinio intelekto poveikį ateities darbo rinkai. Visos šios diskusijos gana greitai nublanko prieš „Covid-19“ pandemiją. Tai, kas vyksta šiandien, yra turbūt pats tikriausias ir reikšmingiausias „Darbo ateities“ socialinis eksperimentas. Tai, ko nei vienas mūsų negalėjo įsivaizduoti, nutiko mažiau nei per pusmetį.

Informacija krizės akivaizdoje

„Covid-19“ įnešė sumaištį, sąstingį, netikrumą ir pateikė daug klausimų, kuriuos kiekvienas asmeniškai galime užduoti sau. Gyvename post-tiesos visuomenėje, kurioje subjektyvi nuomonė ir nepatikrinti teiginiai konkuruoja su naujausiais mokslo duomenimis ir biomedicinos mokslų faktais, darydami savo įtaką masėms.

Informacijos srautas šiandien mus pasiekia įvairiais informaciniais ir socialinių tinklų kanalais. Netgi ankstyvaisiais 2003 m. SARS protrūkio Kinijoje etapais žmonės keitėsi informacija apie protrūkį naudodamiesi paprastais teksto pranešimais. Nepaisant vyriausybės pastangų nesidalinti informacija apie ligos protrūkį, informacija apie „netipinę pneumoniją“ buvo platinama.

Įrodymų poreikis pagrįstiems argumentams sumažėja, tuo pačiu susilpnėja socialinė atsakomybė, kaip ir kodėl žmonės turėtų būti atsakingi už tai, ką jie sako. Visuomenės akivaizdoje mokslininkai ir kiti ekspertai praranda socialinį teisėtumą ir autoritetą, nes tai, ką jie sako, nebėra vertinama. Iškilus sudėtingoms ekstremalioms situacijoms, valstybės pareigūnai imasi priešlaikinių pranešimų, užuot kruopščiai rengdami pareiškimus, kad būtų užtikrintas tikslumas ir išvengta klaidingo aiškinimo.

Kita vertus, reaguoti reikia nedelsiant, tad šiek tiek paradoksalu, tačiau šis kruopštus požiūris taip pat gali padėti susidaryti informacijos vakuumui, kurį gandai ir melagingos naujienos greitai užpildo. O skaitmeniniame amžiuje laikas, reikalingas informacijai analizuoti, įvertinti ir perduoti, negali konkuruoti su žaibišku dezinformacijos plitimo greičiu socialinės žiniasklaidos platformose, kuriose kiekvienas dalyvis tampa ir turinio kūrėju.

Pokyčių pandemija

Vis dažniau pasigirsta nuomonė, jog jau nebegyvensime taip, kaip anksčiau. Tikrai ne, bet ar neturėtumėme žinios suprasti taip, kad tik nuo kiekvieno mūsų priklauso, ar gyvensime geriau nei iki šiol. „Geriau“ gali skambėti abejotinai, bet geriau vien jau todėl, kad mums atsiveria galimybės daug ką iš naujo įvertinti.

Ši pandemija kiekvieną verčia apmąstyti kasdien kylančius egzistencinius klausimus, o taip pat vidinį visuomenės apsivalymą ir pabudimą. Tie, kurie sekdami Frydricho Nyčės Zaratustros filosofija „numarino“ Dievą, ima justi gydančią maldos galią, bažnyčia kviečia jungtis bendrai maldai iš namų, arkivyskupai ragina nežiūrėti į virusą kaip į Dievo bausmę, bet žvelgti į šią situaciją, kaip į naują galimybę.

To paties Nyčės „kūno vadovėlio“ ir amžinos jaunystės kulto puoselėtojai suprato, kad fizinis kūnas sensta ir senatvė neišvengiama, o senoliai pasijuto saugomais ir reikalingais, gerosios iniciatyvos pasirūpinti pragariškomis sąlygomis dirbančiais medicinos darbuotojais ar gyvenančiais paribiuose tapo užkrečiamos ir visame pasaulyje plinta sparčiau nei „Covid-19“.

Vaikai, atsakomybė ir rūpestis vaikų išsilavinimu buvo grąžinti šeimai, tėvai ėmė jausti pagarbą ir dėkingumą mokytojams už jų staiga neįkainojamu tapusį darbą, valstybių sienos ir vėl tapo aiškios, o pilietybė – svarbesnė nei bet kada, tautų išrinktieji priversti laikyti pasitikėjimo egzaminus. Galiausiai, realūs skaitmenizacijos 4.0 (angl. digitalization 4.0) procesai buvo pradėti įgyvendinti anksčiau nei planuota – jau pirmosiomis karantino savaitėmis.

Kuriama nauja ateitis darbui?

Kaip ir bet kuri krizė, koronaviruso iššūkis organizacijų vadovams jau dabar suteikia galimybę plėtoti pasitikėjimu grįstą kultūrą. Esame beprecedenčio įvykio liudininkai, kai didelė žmonių grupė visame pasaulyje tuo pačiu metu pradeda dirbti nuotoliniu būdu. Permainos įvyko per kelias dienas, tam neprireikė nei kelių mėnesių ar metų.

Nuotolinis darbas taps strateginiu prioritetu. Jau dabar akivaizdu, jog kai kuriuos darbus darbuotojai dirbdami namuose susikurtose darbo vietose atlieka geriau nei dirbdami įstaigose. Taigi, efektyvumas netgi padidėjo. Organizacijos jau šiandien supranta, kad jos gali daug efektyviau panaudoti technologijas, kad gali dirbti ir veikti nuotoliniu būdu. Mes jau suprantame, kad veiklos efektyvumo užtikrinimui mums reikia mažiau fizinių susitikimų, nei manėme. Vadinasi, technologijų nereikia bijoti, jos gali užtikrinti geresnę darbo kokybę.

Tiesa, nuotolinio darbo klausimai yra susiję su komandinio darbo pradžia ir tai, kad darbas be blaškymosi šiuo metu yra labai sudėtingas, ypač kai turime konkuruoti dėl ramios darbo vietos namuose su partneriais ir vaikais. Nuotolinis darbas turi savo specifiką, tad galvoti reikėtų ne tik apie įrankius, kurie atvers galimybes bendrauti nuotoliniu būdu. Kadangi per trumpą laiką neįmanoma visko padaryti, yra keli dalykai, į kuriuos organizacijos gali sutelkti dėmesį.

Dirbant nuotoliniu būdu labai svarbu bendrauti ne tik sinchroniškai, bet ir asinchroniškai. Jau stebime perėjimą nuo statiškų organizacinių struktūrų prie dinamiškų komandos formų. Tačiau šis modelis gerai veikia tik psichologinio saugumo sąlygomis, kai vadovai aiškiai supranta, kad kiekvienas komandos narys yra laukiamas, kad kiekvienas komandos narys gali siūlyti idėjas, išreikšti susirūpinimą ar netgi aptarti ir blogas naujienas. Koronavirusas gali reikšti galimybę, jei kompetentingai ir etiškai orientuosimės į savo žmones ir išgirsime jų poreikius, paskatinsime pasitikėjimą, komandinį darbą ir atsparumą.

Pandemijai nuslopus užuot abejoję: „Ar yra priežastis tai daryti internetu?“ klausime: „Ar yra svarių priežasčių tai daryti asmeniškai susitinkant?“. Įdomu tai, kad įgūdžiai, kuriuos aš įvardijau kaip svarbius darbo rinkos ateičiai (komunikacijos (angl. communication), pokyčių valdymo (angl. change management) ir gebėjimo dirbti komandoje (angl. teaming), yra būtent tie įgūdžiai, kurie mums šiandien padės įveikti krizę.

Galų gale, bus perprastas internetinio bendravimo paradoksas: didesnis atstumas atvers daugiau galimybių naujiems ryšiams ir saugumui, nes bendraudami su žmonėmis, kurie yra fiziškai toli imsime jaustis saugiau.

Laukia ir daugiau ryžto reikalaujantys pokyčiai

Dar daugiau, panašu, kad „Covid-19“ pakeis mūsų biurų, butų, ligoninių, mokyklų ir vyriausybės pastatų formatą. Pandemijai nuslūgus nerimas dėl šios ir kitų užkrečiamųjų ligų plitimo gali išblėsti, tačiau per ateinančius dešimtmečius panašaus pobūdžio protrūkių tikriausiai bus daugiau. Tai reiškia, kad galime tikėtis, kad pasikeis ir mūsų fizinės struktūros.

Pagalvokime apie šiandieninio oro uosto ir teismo rūmų saugumo patikrinimus ir tai, kaip jie kito: pastaraisiais mėnesiais buvo tikrinama ne tik kokius ginklus galime turėti, bet ir tai, kokias infekcijas galime „gabentis“ drauge. Daugelis iš mūsų ir anksčiau buvo patyrę sveikatos patikrinimą Azijos oro uostuose, kai mums matavo temperatūrą, tikrino mūsų pasus ir vakcinavimo istoriją bei uždavinėjo klausimus. Tai gali tapti nuolatiniu įėjimo į biurų pastatus, mokyklas ir tranzito centrus procesu.

Keisis ne tik pastatai, bet ir viešosios erdvės. Mes esame patalpų karta, mat 90 procentų laiko praleidžiame viduje. Kiekvienas tapome šio reiškinio liudininkais. Kiekvienas patiriame karantino siunčiamus išbandymus likti namuose. Taigi, grįžę prie įprastinio gyvenimo jau žinosime, kad oro kokybė patalpose, ypač susijusi su grynu oru ir filtravimu, daro tiesioginį poveikį sveikų žmonių produktyvumui ir padeda užkirsti kelią plisti ligoms.

Ryškėjant kontūrams, kaip keisis mūsų darbo ateitis, daugelis šiandien įgyjamų kompetencijų skatins sėkmingą asmeninį augimą. Kadangi šis karantino laikotarpis suteiks mums šiek tiek laiko, investuokime į studijas ir mokymąsi, ypač tobulindami tas kompetencijas, kurios nėra tvirtos. Bet svarbiausia – skirkime laiko kritiniam mąstymui bei sugebėjimui greitai atgauti jėgas.

Loreta Huber yra Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorė, „Komunikacijos ir informacijos valdymo technologijų“ studijų programos vadovė




Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

TMS ELECTRONICS
TMS ELECTRONICS

www.rslietuva.com – nemokamas elektronikos komponentų pristatymas

ENEBA's game store

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

MRO Supply


Reklama
‡ 1999–2020 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Farming Simulator 2017 Mods, FS 17 Mods
ls2017.com
„TV programa“ – tiksli
televizijos programa

www.tvprograma.lt
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras
www.lmnsc.lt
Ilgalaikiai kreditai, paskola už automobilį, kreditų skaičiuoklė
www.mokilizingas.lt
Lietuvių kalba informacinėse technologijose
www.likit.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
MoksloFestivalis.lt
Mokslo ir technologijų pasaulis – naujienos ir straipsniai
www.technologijos.lt
Farming Simulator 2019 Mods, FS19 Tractors, FS19 Maps
farmingsimulator19mods.fr
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
LTV.LT – geriausių lietuviškų tinklalapių katalogas
www.ltv.lt/technologijos/
FS19 Mods, FS17 Mods, FS15 Mods
www.farming2015mods.com
Mokslo populiarinimo projektas „Mokslas verslui ir visuomenei“
www.mokslasplius.lt
Reklama


Reklama