Vienas autoritetingiausių pasaulio verslo leidinių „Forbes“ 2017 m. išplatino informaciją apie tai, kad mūsų planetoje visiškai be tiesioginio fizinio žmogaus darbo sėkmingai užaugintas ir nuimtas pirmasis derlius. Tai leidžia daryti išvadą, kad skaitmenizacijos procesai jau netolimoje ateityje iš esmės pakeis dabartinį ūkininkavimo modelį.
Vienas autoritetingiausių pasaulio verslo leidinių „Forbes“ 2017 m. išplatino informaciją apie tai, kad mūsų planetoje visiškai be tiesioginio fizinio žmogaus darbo sėkmingai užaugintas ir nuimtas pirmasis derlius. Tai leidžia daryti išvadą, kad skaitmenizacijos procesai jau netolimoje ateityje iš esmės pakeis dabartinį ūkininkavimo modelį, bei patvirtina ES ekspertų prognozes, jog žemės ūkio specialistai su aukštuoju išsilavinimu ateityje bus vieni paklausiausių darbo rinkoje.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Robotai dirbs, dirbtinis intelektas valdys rizikas
Žemės ūkio įmonės ir ūkininkų ūkiai, aktyviai jau dabar diegiantys ir diegsiantys naująsias technologijas, taps konkurencingesni, efektyvios skaitmeninės sistemos bei kitos novatoriškos technologijos jiems padės trumpinti operacijų vykdymo laiką, garantuos aukštesnę produkcijos kokybę, pritrauks daugiau vartotojų, padės greičiau pasiekti naujas rinkas. Vartotojams tai garantuos informacijos tikslumą dėl produktų kilmės, maistinių medžiagų kiekio ir kokybės. Be to, informacinės technologijos ir skaitmenizacijos procesai padės spręsti žemės ūkiui aktualias aplinkosaugos problemas bei švelninti klimato kaitos pasekmes.
Mokslo tyrimai rodo, kad robotų naudojimas žemės ūkyje didina gyvulių produktyvumą ir augalų derlių. Pavyzdžiui, robotai purkštuvai ir ravėtuvai gali iki 90 proc. sumažinti naudojamų agrocheminių medžiagų kiekius.
Robotikos technologijas žemės ūkiui kuriančios kompanijos šiuo metu aktyviai eksperimentuoja su lazeriais ir fotoaparatais, kad pastarieji galėtų aptikti ir pašalinti piktžoles visiškai nedalyvaujant žmogui, taip pat kuria augalus persodinančius robotus, išbando vaisių ir riešutų derliaus nuėmimo automatiką. Visa tai tradicinius ūkininkavimo metodus perkelia į visiškai naują efektyvumo lygį.
Pasitelkęs dirbtinį intelektą ūkininkas gali valdyti ūkį išmaniosiomis programomis savo telefone, į jį gauti informaciją apie pasėlių būklę ar laikomų gyvulių sveikatą. Atsiradus galimybei jutikliais, dronais, palydoviniu ryšiu rinkti duomenis apie augalus ir gyvulius realiu laiku, atsiveria galimybė taip pat realiu laiku valdyti ir gamtines bei technologines rizikas. Naudodami naująsias technologijas, ūkininkai gali, pavyzdžiui, pritaikyti pasėlius pagal aplinkos sąlygas arba netgi manipuliuoti pasėliais (biologinės inžinerijos būdu), kad pastarieji tiktų konkrečiai aplinkai.
Modernizaciją spartins skaitmenizavimas, daiktų internetas ir bepilotės skraidyklės
Mokslininkai išskiria kelias pagrindines ketvirtosios pramonės revoliucijos tendencijas, nulemsiančias žemės ūkio verslo pažangą.
Pirmoji jų – skaitmeninimas. Inovatyvių skaitmeninių technologijų naudojimas siekiant pakeisti žemės ūkio verslo modelius, gauti papildomų pajamų kuriant aukštą pridėtinę vertę iš atsinaujinančių bioišteklių yra pagrindinė žemės ūkio transformacijos kryptis. Skaitmeninimas gali daryti įtaką bioekonomikai keliais būdais: įgalinti efektyviau auginti, transportuoti, perdirbti biologinius išteklius ir tiksliau planuoti investicijas optimaliam jų panaudojimui.
Antroji tendencija – daiktų internetas ir jutiklių naudojimas. Informacijos rinkimas naudojantis daiktų internetu, t. y. jutikliais, mašinomis ir dronais, gebančiais pateikti informaciją realiu laiku, kuri vėliau saugoma ir apdorojama debesyse, leis padidinti žemės ūkio verslo efektyvumą, pavyzdžiui, sumažinti darbo sąnaudas, stebėti ir pasiruošti nepalankioms klimato sąlygoms, trukdančioms gamybos procesams, stebėti kenkėjų ir ligų plitimą – laiko, temperatūros ir drėgmės jutikliai, strategiškai išdėstyti aplink laukus kartu su vaizdo atpažinimo technologijomis, leidžia ūkininkams apžiūrėti savo pasėlius iš bet kurios pasaulio vietos, nustatyti drėgmės kiekį lauke, gauti kitus verslo valdymui reikalingus duomenis realiu laiku. Pavyzdžiui, prie auginamų vaisių pritvirtinus jutiklius, galima nustatyti jų dydį ir vystymosi stadiją. Iš jutiklių gauti duomenys yra įvedami į algoritmą, pagal kurį apskaičiuojama vaisių vystymosi stadija, o kai vaisiai subręsta ir ateina laikas juos rinkti, ūkininkas gauna informaciją išmaniajame telefone. Verslo prognozavimo modeliai, paremti dideliais duomenų kiekiais ir dirbtiniu intelektu, sudarys galimybę numatyti kenkėjų ir ligų protrūkius, pateikti rekomendacijas dėl geriausių augalų veislių parinkimo, taip pat nustatyti tinkamiausią laiką produktų pateikimui į rinką.
Trečioji tendencija – dronai, sukuriantys trimatį vaizdą, naudojami įvertinti dirvožemio kokybę ir planuojant augalų sėjos ir sodinimo technologijas. Dronai jau dabar naudojami purškiant pasėlius taip, kad cheminės medžiagos nepatektų į požeminius vandenis. Naujausi tyrimai atskleidė, kad dronai gali padidinti purškimo greitį penkis kartus, palyginti su tradicinėmis technologijomis.
Jungs ūkininkus, vartotojus ir politikus
Skaitmenizavimo technologijos atveria naujas žemės ūkio verslo valdymo galimybes visuose žemės ūkio ir maisto produktų vertės grandinės etapuose: žemės ūkio procesų automatizavimas leidžia tiksliai sureguliuoti naudojamų žaliavų ir medžiagų kiekius, sumažinti rankinio darbo poreikį. Palydoviniai duomenys ir jutikliai pagerina pasėlių augimo ir žemės ar vandens kokybės stebėjimo tikslumą, o visa tai sumažina sąnaudas. Produktų kilmės atsekamumo technologijos ir skaitmeninės logistikos paslaugos suteikia galimybę supaprastinti žemės ūkio maisto produktų tiekimo grandines, kartu teikdamos patikimą informaciją vartotojams ir padidindamos šias technologijas taikančių ūkininkų konkurencines galimybes.
Skaitmeninės technologijos taip pat prisideda prie valdžios institucijų vykdomos žemės ūkio politikos ir programų veiksmingumo ir efektyvumo bei sudaro galimybes kurti dar geresnes. Pavyzdžiui, laisvai prieinami ir aukštos kokybės palydoviniai vaizdai sumažina daugelio žemės ūkio veiklų stebėjimo ir kontrolės išlaidas. Tai leidžia atitinkamoms valdžios institucijoms pereiti prie tikslingesnės politikos, pagal kurią ūkininkams būtų mokamos subsidijos. Skaitmeninės technologijos leidžia ne tik stebėti, kaip laikomasi aplinkos apsaugos politikos, bet ir automatizuoti žemės ūkio administracinius procesus ir plėtoti naujas paslaugas.
Galiausiai, skaitmeninės technologijos padeda taikyti naujus prekybos žemės ūkio ir maisto produktais modelius, sujungdamos žemės ūkio produkcijos pardavėjus ir pirkėjus į naujas rinkas ir sudarydamos galimybes valdžios institucijoms stebėti ir užtikrinti kokybės standartų laikymąsi, greitesnes ir veiksmingesnes pasienio procedūras, kurios yra būtinos greitai gendantiems produktams ir kt.
Visa ši technologinė pažanga padeda pasiekti tikslą sukurti atsparesnes, našesnes ir tvaresnes žemės ūkio ir maisto sistemas, geriau tenkinančias vartotojų poreikius, žemės ūkio verslą paversti moderniu verslu, o jo valdytojus – ateities žemės ūkio ir maisto produktų kūrėjais.
Prof. Astrida Miceikienė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerė
