Elektronika.lt
 2026 m. gegužės 11 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Gegužės 11 d. 20:20
Elektromobiliai kasdienybėje: ekspertas paneigia populiariausius mitus
Gegužės 11 d. 18:42
Vasarą dirbate ne iš biuro? Nepatikrintas ryšys gali sukelti nesklandumų
Gegužės 11 d. 16:29
Pamatyti tai, kas nepastebėta: kaip žvaigždžių spiečiai padeda atkurti galaktikų istoriją
Gegužės 11 d. 14:48
Skaitmeninis euras gali išjudinti atsiskaitymų rinką, bet įprastų banko kortelių nepakeis
Gegužės 11 d. 12:08
„Huawei“ Bankoke pristatė „Huawei Watch Fit 5“ išmaniųjų laikrodžių seriją
Gegužės 11 d. 10:21
Diplomas stalčiuje, bet darbo nėra: kas šiandien iš tikrųjų atveria duris į karjerą?
Gegužės 11 d. 08:33
Telefonas sušlapo? Nedarykite šios vienos klaidos – ji kainuoja brangiausiai
Gegužės 10 d. 18:27
Ličio baterijų krizė: kodėl liepsnoja Lietuvos atliekų sektorius?
Gegužės 10 d. 10:16
„Lexus“ pristato pasaulinę premjerą: visiškai naują elektrinį ir šešiavietį TZ serijos SUV
Gegužės 9 d. 18:30
VU fizikai kuria sprendimus, kurie leis dar saugiau ir tiksliau taikyti radiaciją moksle ir medicinoje
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Mokslininkai nustebino patys save: kišeninis prietaisas veikia taip, kaip stambūs laboratoriniai įrenginiai

Publikuota: 2025-08-16 14:18
Tematika: Mokslo naujienos
Autorius: Danielius Mažeikis
Aut. teisės: ©Bilis.lt
Inf. šaltinis: Bilis.lt

Mokslininkų komanda pristatė išradimą, kuris gali iš esmės pakeisti medžiagų analizės ir diagnostikos ateitį, tai itin mažą spektrometrą, telpantį ant piršto galiuko ir veikiantį labai maža įtampa. Šis prietaisas geba nuskaityti šviesą nuo ultravioletinių iki artimojo infraraudonųjų spindulių ruožo per mažiau nei milisekundę. Jo atsiradimas žymi svarbų žingsnį link spektroskopijos įrenginių, kuriuos būtų galima integruoti į išmaniuosius telefonus.

Tradiciniai spektrometrai dažniausiai yra dideli, sudėtingi ir reikalaujantys daug vietos, todėl jų taikymas ribotas. Tačiau naujasis įrenginys pasižymi tokiais pat gebėjimais kaip ir klasikiniai prietaisai, tačiau yra žymiai mažesnis ir taupesnis energijos sąnaudų atžvilgiu.

Jame panaudotas fotodetektorius, kurio jautrumą skirtingiems šviesos bangos ilgiams galima keisti reguliuojant įtampą, todėl jis gali itin tiksliai ir greitai analizuoti šviesos spektrą.

Mokslininkai nustebino patys save: kišeninis prietaisas veikia taip, kaip stambūs laboratoriniai įrenginiai

Naujos kartos spektrometras, sukurtas mokslininkų, yra tik kelių kvadratinių milimetrų dydžio. Jo dizainas leistų įrenginį sumažinti iki pikselio dydžio, o tai atveria galimybę jį integruoti net į mobiliuosius telefonus. Toks žingsnis galėtų iš esmės pakeisti tai, kaip žmonės naudoja spektroskopiją nuo profesionalių laboratorijų iki kasdieninių programų, kurias pasieks kiekvienas vartotojas.

Tikslumas ir greitis naudojant minimalų energijos kiekį

Šis įrenginys veikia pasitelkdamas labai mažą, mažesnę nei vieno volto įtampą. Pritaikant įvairius įtampos lygius, fotodetektorius fiksuoja skirtingus šviesos bangos ilgius. Surinkus duomenis, paprasta skaitmeninė programa gali atkurti tikslią šviesos charakteristiką, kuri atspindi medžiagos savybes. Visa ši analizė trunka mažiau nei tūkstantąją sekundės dalį.

Ankstesni bandymai kurti miniatiūrinius fotodetektorius dažnai būdavo ribojami sudėtingos optikos, aukštos įtampos poreikio ar per siauro šviesos spektrinio jautrumo. Šio naujojo modelio sėkmė slypi gebėjime išlaikyti platų spektrinį diapazoną, didelį jautrumą ir greitą atsaką, nepaisant mažo dydžio.

Panašus tikslumas kaip ir stambiuose įrenginiuose

Mokslininkai nustebino patys save: kišeninis prietaisas veikia taip, kaip stambūs laboratoriniai įrenginiai

Atliekant pirminius bandymus, paaiškėjo, kad miniatiūrinis spektrometras gali varžytis su įprastiniais spektroskopijos prietaisais. Jo tikslumas buvo prilygintas standartiniams laboratoriniams įrenginiams, o jautrumas atitiko komercinius fotodetekcijos prietaisus. Tai reiškia, kad mažas dydis ir paprastesnė struktūra nė kiek nesumažina veikimo efektyvumo.

Ilgalaikis tikslas yra šią technologiją paversti prieinamą plačiajai rinkai. Joje slypi potencialas naudoti spektrometrus ne tik mokslo įstaigose, bet ir kasdieniuose kontekstuose nuo asmeninių sveikatos stebėjimo priemonių iki išmaniųjų namų sistemų. Vien tik galimybė įdiegti šį įrenginį į išmanųjį telefoną gali atverti duris daugybei naujų taikymų.

Naujos galimybės tyrimams ir buičiai

Miniatiūrinis spektrometras taip pat gali padėti plėtoti tokias sritis kaip vaizdinė spektroskopija ar mikroskopinė spektroskopija, kurios iki šiol buvo ribojamos dėl įrangos dydžio ir kainos. Moksliniai tyrimai taps prieinamesni mažesnėms laboratorijoms ar net mokykloms, o buitiniai naudotojai galės naudotis medžiagų analizės įrankiais savo kišenėje.

Šis išradimas rodo, kaip technologijos gali mažėti, bet tuo pačiu stiprėti funkcionalumu. Tai dar vienas žingsnis link pasaulio, kuriame pažangūs analizės įrankiai tampa tokie įprasti ir lengvai pasiekiami kaip išmanusis telefonas. Ir nors kol kas šis spektrometras yra tik prototipas, jau dabar aišku, kad jo potencialas yra didžiulis tiek mokslo, tiek kasdienio gyvenimo srityse.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Geležies jonizacija žvaigždžių žybsniuose

Kai iš geležies atomo išmušamas vidinio sluoksnio elektronas, likusieji, stengdamiesi užpildyti tuštumą, paskleidžia 6,4 kiloelektronvoltų energijos rentgeno spinduliuotę. Ši vadinamoji geležies Kα linija yra svarbus diagnostinis įrankis astronomijai.

11 000 naujų egzoplanetų

Egzoplanetų paieška tradiciškai taikosi į ryškias ir dažnai gana artimas žvaigždes, nes jas lengviau stebėti detaliai. Toks planas pasiteisino: šiuo metu jau žinoma virš šešių tūkstančių patvirtintų egzoplanetų. Tačiau, žinoma, planetų esama ne tik prie patogiai ryškių žvaigždžių. Dabar grupė mokslininkų sukūrė naują analizės įrankį.

Kentauro Proksimos artimų tyrimų potencialas

Artimiausia Saulei žvaigždė, Kentauro Proksima, yra vos 1,3 parsekų atstumu nuo mūsų, o aplink ją skrieja bent viena egzoplaneta gyvybinėje zonoje – Proksima b. Visgi šis atstumas yra 250 tūkstančių kartų didesnis, nei tarp Žemės ir Saulės, tad šiuolaikiniams erdvėlaiviams jį įveikti prireiktų dešimčių tūkstantmečių. Visgi yra bent jau teorinis būdas pasiekti šią žvaigždę dar šiame šimtmetyje – pikozondai su lazerinėmis burėmis.

2026 m. gegužė
2026-05-06 13:11
Tyrimas: žmonės pradėjo gerokai mažiau kalbėtis tarpusavyje
2026-05-06 11:51
Lietuvos mokslinių tyrimų duomenims – daugiau matomumo, sąveikumo ir koordinavimo
2026-05-01 20:52
Marso magnetinės uodegos plazdėjimas
2026 m. balandis
2026-04-30 17:19
Dirbtinis intelektas užplūdo internetą: 35 % pastaraisiais metais atsiradusių svetainių sukurta neuroninių tinklų
2026-04-30 07:33
Kaip šalti protuberantai išgyvena karštame vainike
2026-04-29 14:58
Asteroidų medžiotojo dr. Kazimiero Černio vardu pavadintas asteroidas
2026-04-29 11:37
Regolitas kaip statybinė medžiaga
2026-04-28 08:22
Nauja virtuali dulkėta Visata
2026-04-27 17:07
KTU mokslininkams įteiktos prestižinės Lietuvos mokslų akademijos premijos
2026-04-27 08:26
Juodoji skylė atsirado anksčiau už savo galaktiką
2026-04-26 09:16
Tvirčiausias pirmųjų žvaigždžių signalas
2026-04-24 17:30
Sudraskytos žvaigždės likučių judėjimas
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama