Daugumos didelių galaktikų centruose randamos supermasyvios juodosios skylės. Kai šios skylės aktyviai ryja aplinkines dujas, jos tampa kvazarais – ryškiausiais Visatos objektais.
 Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Tiesa, pamatomi kvazarai ne iškart: pagal standartinį galaktikų evoliucijos paveikslą, tik pradėję aktyvumo epizodą kvazarai būna uždengti storu dulkėtų dujų apvalkalu, pro kurį spinduliuotė sunkiai prasiskverbia. Šios trumpos, bet intensyvios fazės metu kvazaras atrodo išskirtinai raudonas, mat dulkės lengviau praleidžia didesnio bangos ilgio šviesą.
Tokius objektus sunku aptikti optiniais stebėjimais, tad iki šiol buvo patvirtinta tik apie 50 tokių objektų. Dabar astronomų komanda, naudodama NASA SPHEREx teleskopo infraraudonuosius duomenis, daugiau nei padvigubino šią populiaciją: aptiko 77 naujus stipriai paraudusius kvazarus. Nauji objektai stebimi laikotarpiu, kai Visatai buvo nuo 1,6 iki 4,3 milijardo metų – vadinamuoju „kosminiu vidurdieniu“, kai juodųjų skylių augimas buvo intensyviausias.
Įvertinus ir kompensavus dulkių sukeliamą spinduliuotės susilpnėjimą, šie kvazarai pasirodė esantys tarp ryškiausių žinomų; iš kitos pusės, jų infraraudonoji spinduliuotė, susijusi su dulkių struktūromis aplink juodąją skylę, yra netikėtai silpna. Ji netgi silpnesnė nei nepridengtų „mėlynųjų“ kvazarų, kurių dulkės jau seniai pašalintos.
Tyrėjai mano, kad tai rodo „prapūtimo“ fazę – momentą, kai intensyvi juodosios skylės spinduliuotė ir vėjai pradeda valyti galaktikos centro dulkių kokoną. Ši fazė turėtų būti labai trumpa, nes kokonas išpučiamas santykinai greitai, per kelis tūkstančius metų. Maždaug trijuose iš keturių ištirtų kvazarų aptiktas netikėtas ultravioletinės šviesos perteklius, lyginant su regimąja; tai gali būti paties kvazaro šviesa, prasiskverbianti pro skylutes dulkių apvalkale, arba intensyvios aplink vykstančios žvaigždėdaros indėlis.
Tyrimo rezultatai „arXiv“.
Paieška archyve
