Viena didžiausių mįslių kurias apie Visatos jaunystę užminė „James Webb“ stebėjimai, – kodėl vos 1–2 milijardus metų po Didžiojo Sproimo jau egzistavo masyvios galaktikos, kuriose žvaigždžių formavimasis buvo sustojęs?
 Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Kosmologiniai skaitmeniniai modeliai seniai prognozavo, kad atsakingi gali būti kvazarai – ypatingai ryškūs aktyvūs galaktikų branduoliai. Jų grįžtamasis ryšys – galingos tėkmės, kurias sukelia į juodąją skylę krentančių dujų spinduliuotė – turėtų išpūsti dujas iš galaktikų ir taip sustabdyti žvaigždėdarą. Tačiau modeliai prognozavo, kad procesas turėtų būti daug lėtesnis ir trukti bent kelis milijardus metų. Be to, iki šiol nebuvo patikimai aptikta tokių tėkmių pačiuose tolimiausiuose kvazaruose.
Naujame tyrime pateikiami aiškūs tokių tėkmių egzistavimo įrodymai bei parodoma, kad jos buvo dažnos ir labai galingos. Tyrėjai stebėjo 27 ryškius kvazarus, kurių šviesa mus pasiekia iš pirmojo milijardo metų Visatos. Net šešiuose aptiktos išskirtinai greitos galaktinės tėkmės – jonizuoto deguonies spinduliuotės linijos rodo šias dujas judant net iki 8 400 km/s greičiu. Tai reiškia, kad tokie ekstremalūs dujų srautai ankstyvuosiuose kvazaruose buvo bent keturis kartus dažnesni nei 2-4 milijardų metų amžiaus Visatoje ir beveik devynis kartus dažnesni nei šiandieninėje. Vidutinė kinetinė šių tėkmių galia daugiau nei šimtą kartų viršija randamas artimesnių kvazarų galaktikose.
Tokios galios srautai gali pasiekti ne tik galaktikos pakraščius, bet ir aplinkinę tarpgalaktinę terpę, efektyviai pašalindami žaliavą žvaigždžių gamybai. Tyrėjai vertina, kad šie „superkvazarai“ buvo santykinai trumpaamžiai – iš viso švietė apie 100 milijonų metų, per kuriuos galaktika kasmet prarasdavo tūkstančius Saulės masių dujų. Po to kvazaras užgesdavo, palikdamas numalšintą, žvaigždžių nebeformuojančią galaktiką.
Stebėjimai gerai atitinka ir nesenų skaitmeninių modelių prognozes, rodančias, kad jaunoje Visatoje galingos galaktinės tėkmės buvo ne išimtis, o norma.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Nature“.
Paieška archyve
