Pačias pirmąsias Visatos žvaigždes ir galaktikas pamatyti sudėtinga, nes blausią jų spinduliuotę vos užfiksuoja net galingiausi teleskopai. Tačiau kartais mums padeda pati Visata: kai tarp mūsų ir tolimo objekto atsiduria masyvus galaktikų spiečius, jo gravitacija sulenkia šviesą tarsi milžiniškas padidinamasis stiklas. Būtent taip „James Webb“ teleskopu aptikta LAP1-B – itin blausi galaktika, egzistavusi, kai Visatai buvo vos 800 milijonų metų.
Gravitacinis lęšis sustiprino jos šviesą apie 100 kartų; kitaip jos būtų neįmanoma pamatyti. Ryškesnis vaizdas leido astronomams išmatuoti galaktikos spektrą. Taip jie nustatė, kad didžioji šviesos dalis sklinda ne iš žvaigždžių, o iš šviečiančių dujų debesų. Deguonies kiekis šiose dujose yra maždaug 240 kartų mažesnis nei Saulėje – tai rodo, kad LAP1-B yra chemiškai primityviausia kada nors aptikta žvaigždes formuojanti galaktika. Emisijos linijos spektre rodo neįprastai stiprią jonizuojančią spinduliuotę, kurios neįmanoma paaiškinti nei metalais praturtintomis žvaigždžių populiacijomis, nei aktyvaus galaktikos branduolio poveikiu. Tačiau ji puikiai dera su itin metalais skurdžių žvaigždžių populiacijų teorinėmis prognozėmis. Būtent tokios turėjo būti pačios pirmosios Visatos žvaigždės.
Tokią interpretaciją palaiko ir anglies ir deguonies gausos santykis, didesnis nei Saulėje; tokį jį prognozuoja žvaigždžių, susidariusių iš visiškai pirmykščių dujų, modeliai. Įdomu, kad bendras žvaigždžių spinduliuotės intensyvumas atitinka ne didesnę nei 3 300 Saulės masių populiaciją. Tuo tarpu iš dujų judėjimo greičio nustatyta dinaminė galaktikos masė gerokai viršija bendrą dujų ir žvaigždžių masę; iš to galima spręsti, kad galaktiką supa masyvus tamsiosios medžiagos halas.
Tyrėjai apibūdina LAP1-B kaip „besiformuojančią fosiliją“: neilgai trukus po stebėjimo laikotarpio supernovų sprogimai turėtų išvalyti dujas iš galaktikos ir sustabdyti tolesnę žvaigždėdarą. Po ilgo laiko LAP1-B taps panaši į itin blausias nykštukines galaktikas, kurias stebime aplinkinėje Visatoje ir kurios yra seniausios žinomos žvaigždžių sistemos.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Nature“.
Paieška archyve
