Valstybės parama naudotam elektromobiliui gali palengvinti apsisprendimą, tačiau retai tampa pagrindine priežastimi jį įsigyti. Prieš rinkdamiesi tokį automobilį Lietuvos vairuotojai pirmiausia vertina ne kompensaciją, o kasdieniam naudojimui svarbius klausimus.
Valstybės parama naudotam elektromobiliui gali palengvinti apsisprendimą, tačiau retai tampa pagrindine priežastimi jį įsigyti. Prieš rinkdamiesi tokį automobilį Lietuvos vairuotojai pirmiausia vertina ne kompensaciją, o kasdieniam naudojimui svarbius klausimus: realų nuvažiuojamą atstumą, baterijos būklę, įkrovimo galimybes ir tai, kiek automobilis gali būti vertas po kelerių metų.
 Asociatyvi Tautvydo Levinsko nuotr. |
|---|
Naudotų automobilių pardavimo bendrovės „Longo LT“ vadovas Paulius Valiukėnas sako, kad Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) parama naudotiems elektromobiliams veikia kaip papildomas paskatinimas, bet pati viena sprendimo dažniausiai nenulemia.
„Dažniausiai pirkėjas pirmiausia vertina automobilio kainą, realų nuvažiuojamą atstumą, baterijos būklę, garantijas ir tai, ar turės kur patogiai krauti automobilį. Kompensacija sumažina galutinę įsigijimo kainą, todėl tiems, kurie jau svarsto elektromobilį, apsispręsti tampa lengviau“, – sako P. Valiukėnas.
Pasak jo, pirkėjai vis dažniau iš anksto pasidomi kompensacijos galimybėmis. Dalis jų dar prieš atvykdami į apžiūrą klausia, ar konkretus modelis atitinka APVA sąlygas. Naudotų elektromobilių segmente 2 500 eurų suma gali būti reikšmingas argumentas, ypač lyginant elektromobilį su panašios klasės vidaus degimo varikliu varoma transporto priemone.
„Parama sumažina psichologinį barjerą tiems pirkėjams, kurie jau svarsto apie elektromobilį, bet dar abejoja dėl kainos ar likutinės vertės“, – teigia jis.
Pirkėjus stabdo ne vienas klausimas
Renkantis naudotą elektromobilį, vien ridos ar kainos jau nepakanka. Svarbu suprasti, kaip automobilis atrodys ne gamintojo kataloge, o kasdienybėje.
„Labiausiai pirkėjams rūpi baterijos būklė ir realus nuvažiuojamas atstumas. Jie nori suprasti, kiek automobilis realiai nuvažiuos ne pagal gamintojo deklaruojamus skaičius, o kasdienėmis sąlygomis. Ir tai visiškai racionalus klausimas, nes kataloginiai duomenys gyvenime kartais atrodo kaip pažadas sportuoti nuo pirmadienio“, – sako P. Valiukėnas.
Kitas svarbus kriterijus – įkrovimo galimybės. Jei žmogus gyvena individualiame name, gali krauti automobilį prie daugiabučio ar darbo vietoje, pasirinkimas tampa gerokai aiškesnis. Tačiau visiška priklausomybė nuo viešųjų įkrovimo stotelių, ypač mažesniame mieste ar rajone, verčia sprendimą įvertinti atidžiau.
Ne mažiau svarbi ir likutinė vertė. Vairuotojai mato, kad elektromobilių technologijos sparčiai keičiasi, todėl natūraliai klausia, kiek šiandien įsigyta transporto priemonė kainuos po trejų ar penkerių metų.
„Labai svarbu rinktis modelius su aiškia baterijos garantija, patikima technine istorija, populiariu kėbulo tipu ir paklausia komplektacija. Naudoto automobilio rinkoje pirkėjams svarbiausia aiškumas – jie nori suprasti, ką perka šiandien ir ko gali tikėtis po kelerių metų“, – pažymi „Longo LT“ vadovas.
Kada logiška rinktis naudotą elektromobilį?
Pasak P. Valiukėno, naudotas elektromobilis labiausiai pasiteisina tada, kai sutampa trys sąlygos: kasdieniai maršrutai, patogus krovimas ir teisinga įsigijimo kaina.
Jeigu žmogus per dieną nuvažiuoja 30–100 kilometrų, gali krauti automobilį namuose ar darbe, o ilgos kelionės sudaro tik mažą dalį viso naudojimo, toks pasirinkimas gali būti labai racionalus. Tokiu atveju mažesnės elektros sąnaudos ir paprastesnė techninė priežiūra ilgainiui tampa svarbiais argumentais.
„Tačiau svarbu ne romantizuoti elektromobilį, o skaičiuoti konkrečiai. Jeigu žmogus gyvena bute be krovimo galimybės, kas savaitę važiuoja ilgus atstumus ir nenori planuoti sustojimų, elektromobilis jam gali būti mažiau patogus“, – pastebi P. Valiukėnas.
Rida apie bateriją nepasako visko
Vienas svarbiausių naudoto elektromobilio patikros etapų – baterijos būklės įvertinimas, vadinamas „State of Health“ arba SOH. Šis rodiklis parodo, kiek baterijos talpos išliko, palyginti su nauja baterija.
„Vien tik rida nepasako visos elektromobilio istorijos, nes baterijos būklei įtakos turi ir krovimo įpročiai, temperatūros, greito krovimo dažnis, automobilio naudojimo pobūdis“, – aiškina jis.
Taip pat verta patikrinti, ar dar galioja gamintojo baterijos garantija, kokios jos sąlygos, kokia techninė istorija, ar diagnostikoje nėra klaidų, kaip veikia įkrovimo sistema ir koks yra faktinis nuvažiuojamas atstumas.
„Įsigyjant elektra varomą automobilį skaidrumas yra itin svarbus, nes pirkėjas dažnai perka ne tik automobilį, bet ir pasitikėjimą jo baterija“, – sako jis.
Degalų kainos skatina atsigręžti į elektromobilius
Augant degalų kainoms, dalis vairuotojų pradeda vis dažniau svarstyti apie elektromobilio įsigijimą. Tai ypač aktualu tiems, kurie važiuoja daug ir turi galimybę krauti pigiau namuose arba naudojasi saulės elektrine.
„Augant degalų kainoms, žmonės pradeda skaičiuoti alternatyvas. Elektromobilis tampa patrauklesnis, ypač jeigu vairuotojas gali jį pigiau krauti namuose arba naudojasi saulės elektrine. Valstybės parama padeda sumažinti didesnės įsigijimo kainos ir mažesnių eksploatacijos išlaidų skirtumą“, – teigia jis.
Ekspertas įsitikinęs, kad rinkai svarbi ne tik pati kompensacijos suma, bet ir aiškios sąlygos, paprastas procesas bei pakankamai platus paramai tinkamų automobilių pasirinkimas.
„Jei paramai tinkamų elektromobilių pasiūla per siaura, pirkėjas tiesiog neranda sau tinkamo varianto pagal biudžetą, dydį, baterijos talpą ar komplektaciją. Kuo daugiau tokių modelių rinkoje, tuo lengviau parama gali virsti realiu sprendimu pirkti“, – apibendrina P. Valiukėnas.
