Elektronika.lt
 2026 m. balandžio 21 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Balandžio 21 d. 09:39
Vaiko draugas – dirbtinis intelektas: ekspertas įvardijo rizikas, kurių tėvai nepastebi
Balandžio 20 d. 18:25
Modernus finansinių įsipareigojimų valdymas: technologijos padeda atgauti lėšas ir išlaikyti vartotojus
Balandžio 20 d. 15:28
5 žingsniai kaip pakilti „Google“ paieškos pozicijose
Balandžio 20 d. 12:51
Tarsi užburtame rate: nors žmonės pasitiki dirbtiniu intelektu, jis gali ir klaidinti
Balandžio 20 d. 09:16
Paliekate „Facebook“? Ekspertas pataria, kaip išsaugoti savo duomenis
Balandžio 19 d. 13:31
Automobilių salonas kišenėje: „Dacia“ įgalina papildomos realybės technologiją pirkėjams Lietuvoje
Balandžio 18 d. 13:25
90 proc. duomenų internete renka dulkes: kas už tai moka?
Balandžio 17 d. 18:39
DI sugeneruoti skambučiai – patarimai kaip apsaugoti savo duomenis ir pinigus
Balandžio 17 d. 16:22
Į Lietuvą ateina „Mobilly“ – Latvijos miesto paslaugų aplikacija
Balandžio 17 d. 14:36
Siūlomos PVM lengvatos elektromobiliams ir įkrovimo stotelės degalinėse išjudintų elektromobilumo sektorių
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Elektronai išnyksta kaip garsas ausinėse? Šis kvantinis triukas gali atvesti mus į visiškai naują erą

Publikuota: 2025-08-02 16:14
Tematika: Mokslo naujienos
Autorius: Danielius Mažeikis
Aut. teisės: ©Bilis.lt
Inf. šaltinis: Bilis.lt

Mokslininkai iš Kalifornijos universiteto Riversaide atrado būdą, kaip valdyti elektros srautą per kristalinį silicį, tai vieną svarbiausių medžiagų šiuolaikinėse elektroninėse technologijose.

Elektronai išnyksta kaip garsas ausinėse? Šis kvantinis triukas gali atvesti mus į visiškai naują erą
Asociatyvi nuotr.

Jie pasinaudojo kvantiniu elektronų elgesiu ir parodė, kaip subtiliai pakeitus atomų išsidėstymą silicije galima iš esmės įjungti arba išjungti laidumą. Šis proveržis gali lemti dar mažesnių, spartesnių ir efektyvesnių prietaisų kūrimą.

Kai elektronai juda itin mažose erdvėse, jie elgiasi ne kaip kietos dalelės, o kaip bangos. Ši kvantinė savybė leidžia pasireikšti reiškiniui, vadinamam destruktyviąja interferencija.

Tai tarsi garso bangų atšaukimas ausinėse su triukšmo slopinimu, panašiu principu elektronų bangos gali viena kitą užslopinti, taip blokuodamos elektros srautą. Šią savybę galima valdyti formuojant silicio atomų struktūrą itin simetriškai.

Profesorius Timas Su, tyrimui vadovavęs chemijos mokslininkas, pabrėžė, kad simetriškos silicio struktūros gali nutildyti elektronų judėjimą, o dar svarbiau, tai įmanoma kontroliuoti. Tai leidžia elektronikos komponentus valdyti ne vien naudodami tradicinius metodus, o pasitelkus molekulinį tikslumą.

Tradiciniai metodai pasiekia ribas

Technologijų pramonė jau kuris laikas susiduria su ribojančiais veiksniais, bandydama dar labiau sumažinti mikroschemų dydį. Iki šiol dažniausiai naudotas metodas, mikroskopinių takelių ėsdinimas į silicio plokšteles arba jų savybių keitimas pridedant kitų elementų. Tačiau šie metodai nebegali kovoti su kvantiniais reiškiniais, kurie pradeda dominuoti ypač mažose struktūrose.

Būtent čia atsiveria naujas kelias. Vietoj to, kad būtų formuojami iš didesnių dalių, Su komanda silicį konstravo iš apačios į viršų, molekulę po molekulės. Toks būdas suteikia absoliutų tikslumą kontroliuojant atomų padėtį ir leidžia tiksliai valdyti, kaip juda elektronai.

Iššūkiai virsta galimybėmis

Silicis, tai antras pagal paplitimą elementas Žemės plutoje jau dešimtmečius yra pagrindas šiuolaikinei elektronikai. Tačiau mažėjant įrenginių dydžiui, kvantiniai reiškiniai tampa vis aktualesni. Vienas jų yra elektronų gebėjimas prasiskverbti pro izoliacinius sluoksnius, tai ilgą laiką laikytas problema. Dabar mokslininkai siūlo keisti požiūrį ir ne bandyti išvengti šių efektų, o išnaudoti juos kaip naujus įrankius.

Pasak Su, jų darbas rodo, kad molekulinė simetrija silicije lemia trikdžius, kurie gali blokuoti arba leisti elektronų judėjimą. O šį trikdį galima įjungti arba išjungti tiesiog keičiant, kaip elektrodai jungiasi prie molekulės.

Ateities taikymas elektronikoje ir energetikoje

Nors kvantinės interferencijos idėja nėra nauja, tai vienas pirmųjų bandymų ją panaudoti tikroje, trimatėje, deimanto struktūros silicijoje, tai tokioje, kokia jau naudojama komercinėse mikroschemose. Tai reiškia, kad atradimas gali būti pritaikytas realiame technologijų pasaulyje be poreikio kurti visiškai naujas medžiagas.

Šis metodas gali ne tik padėti kurti itin mažus elektronikos jungiklius, bet ir būti pritaikytas termogeneratoriuose, įrenginiuose, kurie paverčia šilumos perteklių į elektrą. Taip pat galimi taikymai kvantiniuose kompiuteriuose, kuriems reikalingi tikslūs ir stabilūs komponentai.

Tyrimą apibendrinęs profesorius Su pabrėžė, kad tai ne tiesiog nedidelis patobulinimas, o iš esmės naujas būdas suprasti ir valdyti silicį. Ši kryptis gali iš esmės pakeisti požiūrį į tai, ką galima pasiekti su šia vis dar neišsemta medžiaga.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Netikėtai greiti gumulai lėtame Saulės vėjyje

Stebėti vidinę vainiko dalį, kur ir formuojasi Saulės vėjas, iki šiol buvo itin sunku. Nuo Žemės paviršiaus tai įmanoma tik per kelias visiško Saulės užtemimo minutes, o kosminiai koronografai iki šiol negalėjo pakankamai tiksliai pažvelgti prie pat Saulės disko krašto.

Gausybė vandenilio halų Visatos vidurdienį

Prieš 10–12 milijardų metų Visata išgyveno vadinamąjį kosminį vidurdienį – epochą, kai galaktikos augo sparčiausiai. Tam joms reikėjo milžiniškų vandenilio dujų atsargų, nes šios dujos yra pagrindinė žvaigždžių formavimosi žaliava. Tačiau aptikti šiuos telkinius sunku, nes jie patys švyti labai blausiai.

Trys keliai į juodųjų skylių susiliejimus

Gravitacinių bangų detektoriai LIGO, Virgo ir KAGRA iki šiol užfiksavo daugiau nei 150 dvinarių juodųjų skylių susiliejimų. Tačiau ar visi šie susidūrimai vyksta tuo pačiu būdu?

2026 m. balandis
2026-04-17 15:35
Mokslininkai patvirtino: dažnas dirbtinio intelekto naudojimas veikia smegenis ir gali mažinti darbo kokybę
2026-04-17 07:07
Gryniausia žinoma žvaigždė Visatoje
2026-04-16 10:32
KTU mokslininkė toliau vadovaus CERN Baltijos šalių grupei
2026-04-16 08:37
Vera Rubin jau renka asteroidų derlių
2026-04-15 14:40
Japonai sukūrė saulės modulį su „neįtikėtinu“ efektyvumu – kvantinis našumas siekia 130 %
2026-04-15 11:35
Mėnulio vanduo kaupėsi milijardus metų
2026-04-14 08:29
„Artemis II“ sugrįžo
2026-04-11 09:22
Magelano debesys šildo Galaktikos pakraščius (1)
2026-04-10 11:14
Saturno magnetinis burbulas – asimetriškas
2026-04-09 07:20
Milžiniški krateriai gali atskleisti Psichės paslaptį
2026-04-08 11:34
Magnetinės bangos Saulės gelmėse
2026-04-07 19:29
Artemidė išskrido
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama